Penktadienis, 27 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

Lituanistiniai institutai nustekenti. Ar tai pagrindas juos „optimizuoti“?

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2018 03 27 13:28
19
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kitaip: žaibiškas sambūris
Lietuviu kalbos institutas | diakritikai.lt nuotr.
Lietuviu kalbos institutas | diakritikai.lt nuotr.

Kovo 26 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą apie Lietuvių kalbos institute (LKI) ŠMM prieš metus atliktą audito patikrinimą. Šioje metais pasenusioje naujienoje teigiama, kad LKI buvo nustatyta „apsčiai po ankstesnių auditų neištaisytų ir naujų LKI veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų“, o būtent „institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas; LKI direktorė buvo papildomai save įdarbinusi instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojame projekte; darbuotojams, užimantiems vienodas pareigas, nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai“.

Cituojame ŠMM pranešime pateiktus kaltinimus:

„2018 m. sausio viduryje atliktas instituto auditas nustatė, kad institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas po to, kai šis pažeidimas buvo nustatytas 2015 m. atlikto audito metu. Tuo metu institutas netinkamai panaudojo lėšas, skirtas vidaus struktūros pertvarai, optimizuojant mokslo darbuotojų personalą ir atnaujinti mokslininkų darbo vietas. LKI buvo įsipareigojęs per 3 metus į valstybės biudžetą grąžinti 47,7 tūkst. eurų dalimis po trečdalį sumos kasmet. Tačiau atlikus šiemetinį auditą [šiemetinis auditas tik ką pradėtas, – Alkas.lt pastaba], nustatyta, kad Institutas per 2017 m. grąžino tik 30 proc. metinės sumos (4840 eur).

LKI direktorė Elena Jolanta Zabarskaitė, neatsižvelgdama į 2017 m. pradžioje atlikto audito pateiktas pastabas dėl kitų direktorės sudarytų darbo sutarčių ir jos darbo laiko nederinimo su ministerija, be ministerijos, kaip darbdavio, žinios, 2017 m. papildomai įsidarbino Instituto vykdomame EK finansuojamame projekte „eTranslation TermBank“ kaip projekto vadovė ir vyriausioji specialistė.

Audito metu konstatuoti pažeidimai planuojant ir vertinant instituto veiklą. Instituto veiklos planavimo dokumentai buvo tvirtinami direktoriaus įsakymais be LKI Mokslo tarybos pritarimo. Nerasta įrodymų, kad LKI Mokslo taryba būtų vertinusi, kaip institutas įgyvendina savo tikslus ir uždavinius.

Audito metu fiksuoti pasikartojantys pažeidimai nustatant darbo užmokestį, kai vienodas pareigas Institute užimantiems mokslo darbuotojams taikomi nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai. Pavyzdžiui, vieniems vyriausiems mokslo darbuotojams nustatytas darbo užmokesčio koeficientas – 8,84,  kitiems – 7,35.

2018 m. LKI auditas atliktas [2018 m. auditas tik pradėtas, – Alkas.lt pastaba] siekiant patikrinti, kaip institutas taiso ankstesnių auditų metu nustatytus pažeidimus. Direktorė E. J. Zabarskaitė dėl audito metu rastų pažeidimų įspėta ir informuota, kad darbo sutartis su ja gali būti nutraukta, jei per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatyti tokie pat darbo pareigų pažeidimai.

Ministerija institute kovo 19 d. pradėjo dar vieną – instituto veiklos ir finansinį – auditą Šio audito metu bus tikrinami 2017 m. ir  2018 m. veiklos ir finansiniai dokumentai“.

LKI vadovybė atmeta ŠMM kaltinimus

Tą pačią kovo 26 d.  LKI vadovybė taip pat išplatino pranešimą žiniasklaidai paneigianti ŠMM pranešime institutui ir jo vadovybei mestus kaltinimus. LKI pranešime teigiama, kad ŠMM išplatino tikrovės neatitinkantį ir klaidinantį pranešimą apie Lietuvių kalbos institute (LKI) atliktus audito veiksmus.

„Teigiama, kad LKI direktorė prof. J. Zabarskaitė neva buvo papildomai save įdarbinusi Instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojamame projekte. Ją įdarbino oficialiai įgaliotas asmuo – direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, o pati direktorė dar anksčiau buvo gavusi pačios ŠMM oficialų leidimą papildomai dirbti mokslinį darbą – būtent tokioms funkcijoms atlikti ji ir buvo įdarbinta Europos Komisijos projekte“, – rašoma LKI pranešime.

Dėl kaltinimų esą LKI negrąžino į valstybės biudžetą netinkamai panaudotų lėšų paaiškinama, kad: „ŠMM tas lėšas buvo skyrusi LKI vidinei restruktūrizacijai įvykdyti – kompensacijoms atleidžiamiems darbuotojams sumokėti. Dėl objektyvių priežasčių dalis kompensacijos lėšų buvo perkelta mokėti į 2015 m., o didžioji dalis lėšų dėl nuo 2009 m. drastiškai sumažėjusio biudžetinio LKI finansavimo buvo panaudota Instituto darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti, nes Instituto darbuotojams vėluodavo atlyginimai, o Institutas siekė išlaikyti mokslinį potencialą, todėl darbuotojų stengėsi neatleisti. Šias būtinąsias išlaidas ŠMM pripažino „netinkamai panaudotomis“ ir 2016 m. įpareigojo jas grąžinti per trejus metus iš Instituto uždirbtų lėšų. ŠMM informacija apie per 2017 m. sumokėtos 30 proc. metinės sumos yra pasenusi ir nebeaktuali, nes įsiskolinimas jau likviduotas, grąžinus visas 2016 m. įsipareigotas grąžinti lėšas. Institutas 2016 m. ŠMM negalėjo grąžinti visų lėšų, nes didesnę dalį uždirbtų lėšų skyrė Dabartinės lietuvių kalbos žodyno, kurio poreikis visuomenei yra nuolatinis, leidybai“.

LKI vadovybė taip atkreipė dėmesį į tai, kad dėl Instituto vyriausiųjų mokslo darbuotojų darbo užmokesčio koeficientų nustatymo ŠMM Vidaus audito skyrius patvirtintame priemonių įgyvendinimo plane 2018 m. vasario mėnesio pradžioje rekomendaciją įvertino kaip jau įgyvendintą, todėl 2018 m. kovo 26 d. viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie darbo užmokesčio koeficientų netolygumus nebėra aktuali. Ir pabrėžė, kad darbo užmokesčio koeficientai Instituto mokslo darbuotojams nustatyti atsižvelgus į nustatytus darbo užmokestį galinčius diferencijuoti kriterijus bei atitiko Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme apibrėžtas koeficientų ribas.

„ŠMM nutylėjo, kad jos kasmet atliekami LKI veiklos ir finansiniai auditai turi politinį tikslą asmeniškai paveikti Instituto direktorę E. J. Zabarskaitę (tai 2018 m. sausio 28 dieną viešai pripažino ŠMM viceministras G. Viliūnas), o patys audito veiksmai atliekami galimai nesilaikant galiojančių teisės normų ir etikos taisyklių ir todėl buvo apskųsti LR Seimo kontrolieriams ir LR Seimo Audito komitetui“ – rašoma LKI pranešime spaudai.

Kaip žinia, gavę LKI skundą Seimo kontrolieriai įpareigojo ŠMM per 30 dienų pateikti motyvuotą atsakymą, bet Ministerija iki šiol nėra pateikusi jokio atsakymo. LKI taip pat laukia Seimo Audito komiteto atsakymo dėl ŠMM atliekamų audito veiksmų.

Norima nustekenti LKI ir kitus lituanistinius institutus, kad juos galima būtų sujungti?

Kaip žinia, kovo pradžioje viešoje erdvėje pasirodžiusi ŠMM iniciatyva sujungti į vieną įstaigą – Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą – keturis lituanistinius mokslo institutus bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą sulaukė viešo mokslininkų ir visuomeninininkų nepritarimo. Buvo pateikta nemažai nemažai svarių argumentų, kodėl tokia šių institutų „reforma“ padarytų didelę žalą unikaliems lituanistikos tyrimams ir studijoms.

Kovo 26 d. visuomeninio judėjimo „TALKA kalbai ir tautai“ taryba dėl ŠMM ketinimų niveliuoti LKI ir kitus huhumanitarinius institutus  kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydamas įsikišti ir sustabdyti šią ŠMM iniciatyvą.

Tokį šios  darbo grupės siūlymą TALKA pavadino žalingu Lietuvai ir prilygino lituanistiniais tyrimais užsiimančių Lietuvai strategiškai svarbių institutų naikinimui. O juk būtent šiuose institutuose yra vykdomi moksliniai lietuvių kalbos, tautinės (etninės) kultūros ir Lietuvos istorinės atminties tyrimai formuojantys lietuviškos tapatybės, o tuo pačiu ir Lietuvos nacionalinio saugumo pamatus, ir to jokia kita pasaulio tauta ar valstybė už mus neatliks.

Pasak TALKOS tarybos pirmininko Gintaro Karoso stebint kaip mūsų valstybėje pastarąjį dešimtemetį finansavimą mokslui valdantys funkcionieriai ir politikai elgiasi su humanitariniais mokslais ir jiems atstovaujančiomis mokslo institucijomis, susidaro įspūdis, kad norima dirbtinai nustekianti, nususinti ir galiausiai sunaikinti šias mokslo įstaigas. Toks akivaizdus piktybiškumas, anot jo, labai akivaizdžiai pasireiškia ir Lietuvos Mokslo Tarybos veikloje skirstant lėšas mokslinių darbų leidybai.

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.
Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

„Antai LKI 2017 m. LMT konkursui  pateikė 9 monografijas ir nors visos jos ekspertų buvo pripažintos kaip finansuotinos, bet, esą, dėl lėšų trūkumo LMT jų finansavimą atidėjo neribotam laikui. Negana to, LMT funkcionieriai uždraudė institutui su šiais leidiniais dalyvauti naujam 2018 m. konkurse, nes esą naujasis konkursas skirtas tik naujų leidinių parengimui, bet ne jų sklaidai. Kas galėtų paneigti, kad tokie LMT veiksmai yra susiję su Lietuvių kalbos instituto mokslinės veiklos rodiklių dirbtiniu pažeminimu tam, kad pagrįstų numatomą „optimizaciją“ tai yra nustekentų humanitarinių institutų sujungimą“, – sako G. Karosas.

Ir išties, jei pasižiūrėkime taip pat į LMT strategiją, įgyvendinant „Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 metų programą“. Pagal ją dviems LKI projektams skirta viso labo vos 170 000 eurų. Dar vienoje LMT programoje „Modernybė Lietuvoje“ šio instituto projektui skirta 120 000 eurų. Palyginkime, kiek LMT skiria lėšų kitiems projektams – antai,  vienam VU mokslo darbuotojo Akselio Holvoeto (Axel Holvoet) projektui „Baltų kalbų veiksmažodis“ gramemos, kategorijos, domenai“ skirta… 599 270 eurų (09.3.3-LMT-K-712-01-0071). Taigi, LMT vertinimu, vieno A. Holvoeto  kompetencija lietuvių gramatikos srityje yra aukštesnė negu viso šimto LKI mokslininkų kompetenciją kartu sudėjus.

Pasak TALKOS tarybos nario Gintaro Songailos, tokia LKI finansavimo padėtis nėra susijusi su kokiais nors pačio instituto veiklos trūkumais, o rodo pinigus mokslui skirstančiųjų biurokratų požiūrį į pačią lituanistiką.

„Antai ten, kur Lietuvių kalbos instituto keliai nesusikryžiavo su LMT keliais, šis institutas pademonstravo inovatyvius ir „projektinius“ gebėjimus, atitinkančius laikmečio iššūkius. LKI inicijavo ir sukūrė Lietuvių kalbos informacinių išteklių sistemą, o neseniai buvo parengtas šios sitemos plėtros investicinis projektas ES struktūriniams fondams (e-kalba). Kaip tik balandžio pradžioje LKI turi pasirašyti su CPVA sutartį dėl beveik 3 mln. eurų dydžio investicinio projekto, kuris sustiprintų lietuvių kalbos raišką informacinėje erdvėje ir panaudotų lietuvių kalbą modernių semantinių technologijų plėtrai“, – pastebi G. Songaila.

Kas galėtų paneigti, kad numatomą lituanistinių institutų sujungimą skubama pabaigti kaip tik dar iki šios sutarties pasirašymo? Nebebus instituto, nebereikės ir investicinio projekto, nebereikės ir lietuvių kalbos pozicijų stiprinimo kompiuteriniuose tinkluose… Vertėtų susimąstyti, ar visa tai nėra grėsmė nacionaliniam saugumui. Tuo labiau, kad siūlymai naikinti („jungti“) lituanistinius institutus vis pasikartodavo kiekvieną naują politinį sezoną nuo 2002 metų ir šių pasiūlymų esmė visada susivesdavo į žodžių ‚lietuvių kalba“ išmetimą iš naujo darinio pavadinimo. Dabartiniai mėginimai visais būdais, pasitelkiant taip pat ir pakartotinus auditus, torpeduoti LKI sutampa ir su dirbtinai sukurta bevaldyste trijuose iš keturių jungti siūlomų institutų…

Kovo 27 d. jaunieji aktoriai Teatro dienos proga visai kultūrai pastatė auksinį kryžių | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kovo 27 d. jaunieji aktoriai Teatro dienos proga visai kultūrai pastatė auksinį kryžių | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ dėl lituanistinių institutų naikinimo kreipėsi į Lietuvos Prezidentę
  2. Humanitarinių institutų mokslininkai dėl susidariusios padėties kreipsis į Prezidentę
  3. Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC
  4. Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su Etninės kultūros globos tarybos pirmininke dr. Dalia Urbanavičiene
  5. Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija)
  6. Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją
  7. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
  8. Užsienio lituanistikos centrų studentams skiriamos valstybinės K. Būgos stipendijos
  9. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  10. Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ (nuotraukos, video)
  11. „Talka kalbai ir tautai“ Seime pristatys interpeliaciją kultūros ministrei (tiesioginė transliacija)
  12. Precedento neturintis atvejis – visuomenininkai parengė interpeliaciją kultūros ministrei (video)
  13. „Talka kalbai ir tautai“ siūlo 2019-uosius paskelbti Lituanistikos metais
  14. „Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje
  15. Vilniaus forumas reikalauja, kad Lietuvos valdžia stabdytų lituanistikos žlugdymą (video)
  16. G.Songaila. Kaip galima išgydyti „kaimo Jurgius“ nuo susinaikinimo aistros? (audio)
  17. Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi vartojant lietuvišką abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės
  18. Lituanistikos raidai svarbūs tyrimai bus tęsiami dar devynerius metus
  19. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
  20. S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Rolandas says:
    5 metai ago

    Gaila, kad G. Karosas, G. Songaila ir panašūs jiems prijaučiantys jau nesugeba per savo nacionalizmo rūku užtrauktus akinius matyti tikrosios daiktų padėties ir sąžiningai ją skaitytojams perteikti. Jų minimas “VU mokslo darbuotojas” (iš tiesų, pasaulyje žinomas baltistas prof. habil. dr. Axelis Holvoetas) jau antrą kartą laimi panašios apimties gramatinių tyrimų projektą, bet vykdys jį ne vienas, o subūręs tarptautinę baltistikos srityje dirbančių dešimties mokslininkų komandą. Beje, prieš burnojant prieš LMT, dera žinoti, kad tokio pobūdžio ir lygio projektus vertina ne vietiniai, o tarptautiniai ekspertai. Taip pat norisi atkreipti “žinovų” dėmesį, kad ankstesnysis šio profesoriaus vadovautas projektas (kuriame kartu dirbo dar daugiau tyrėjų – vėl lietuviai ir užsieniečiai kartu) svariai prisidėjo prie to, kad VU Filologijos Fakultete lingvistika pasauliniame reitinge atsidūrė tarp 150-200 geriausiųjų. Abejojate, ar “vieno A. Holvoeto kompetencija lietuvių gramatikos srityje yra aukštesnė negu viso šimto LKI mokslininkų kompetenciją kartu sudėjus”. Tai turėtumėte žinoti, kad Lietuvių kalbos institute lietuvių kalbos gramatikos tyrimai po jo “restruktūrizavimo” 2015 m. iš esmės yra panaikinti, o vienas kitas dar partizaniškai bandantis šioje srityje dirbti iš tiesų netraukia iki A.Holvoeto lygio. Beje, buvo laikas, kai jūsų taip nemėgstamas profesorius nelietuviška pavarde vaisingai dirbo tame pačiame Lietuvių kalbos institute, apie save buvo sutelkęs gausų jaunų tyrėjų būrį. Be kita ko, jau buvo pradėjęs rašyti ir naująją lietuvių kalbos kalbos gramatiką, bet visuotiniu lituanistų sutarimu iš šios įstaigos buvo pašalintas. Ir gerai, kam mums ta naujoji lietuvių kalbos gramatika, tiks ir senoji, pagal rusišką pavyzdį dar sovietmečiu surašyta. O mes geriau plausime taip nekenčiamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus visokiuose “informacinių išteklių plėtros” projektuose!

    Atsakyti
    • Dalia says:
      5 metai ago

      Tai turėtumėte žinoti, kad Lietuvių kalbos institute lietuvių kalbos gramatikos tyrimai po jo “restruktūrizavimo” 2015 m. iš esmės yra panaikinti, o vienas kitas dar partizaniškai bandantis šioje srityje dirbti iš tiesų netraukia iki A.Holvoeto lygio.

      Taigi apie tai ir kalbama – buvo panaikinti. Ar pats LKI panaikino? Ir kodėl mūsų gamatiką perleisti tarptautiniams tyrėjams? Kodėl panaikino LKI Gramatikos skyrių? Ir čia ne stekenimas? Ir apie kokius ūkus ūs rašote?

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Vaje 🙁 Nacionalistiniu…. rūku… Tai savo tautos kultūrinio paveldo saugojimas paskelbtas nusikalstama veika, o ne pareiga? Seniai? Jei taip, tai reiktų skubiai išvaikyti UNESCO, nes ši nusikalstama grupuotė būtent tuo tikslu ir susibūrė: kad nacionalistinį tautų paveldą gintų ir saugotų. Lekiu įspėti prof. Joną Ruškų, kol šis dar nesutepė savo CV įrašu apie tai, jog ir jis su UNESCO susimetė!

      Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    5 metai ago

    Gerb. Rolandai,
    Esu rašytojas (EliP), todėl turėjau ir turiu reikalų su vertėjais. Apsakymai buvo verčiami į anglų, prancūzų, latvių ir vokiečių kalbas. Man, kaip autoriui, buvo svarbu žinoti, ar vertėjai tinkamai perteikia kontekstus, užuominas, nutylėjimus, nekalbant apie grožinei literatūrai būdingas metaforas, palyginimus bei kitka. Ir ką? Tie lietuviai vertėjai, kurie vertė “iš rankos”, viską perteikė panašiai, o tie kurie naudojosi automatiniu vertėju, pridirbo tiek šlamšto, kad į užsienio žurnalus jų siųsti niekaip nebuvo galima. Pvz., vokiškai “Schmuck” reikėjo versti kaip “apdaila”, o buvo išversta kaip “papuošalai” ir t. t. O, anekdotai? Pabandykite pats kurį anekdotą išversti į užsienio kalbą taip, kad besiklausantis juoktųsi, pilvą susiėmę. Ar išeis kas?.. Ką noriu tuo pasakyti: ogi tą, jog kategoriškai prieštarauju, kad prigimtinai lietuvių kalbos nežinantis žmogus vadovautų naujos lietuvių kalbos gramatikos kūrimui, nes jis neišvengiamai pritaikys ją kitos kokios kalbos, turinčios vos kelis žodyno tomus, reikmėms. Ir, jeigu kokie užsieniečiai turi dar mokinių, kad pirštų jiems gimtosios kalbos skurdinimo pamokas ir mokytų, atsieit, modernaus požiūrio į lietuvių kalbos gramatiką, norisi paprašyti jų atsisakyti šito darbo, o mokiniams nusišalinti nuo tokio dėstytojo. Derėtų išdaužyti sn..kį tiems, kurie organizuoja tokią lietuvių kalbos, kartu ir tautos, naikinimo mašiną.
    Valdžios žmones – ir vėl stebėsitės, kai, jau be koncertų, žmones ateis prie Seimo ar vyriausybės langų aiškintis – kas tokie yra mūsų tautos genocido autoriai. O, gal reikėtų pasikalbėti su kuo akis į akį? Vokietijoje, pavyzdžiui, tokios gramatinės aferos būtų neįmanomos.

    Atsakyti
    • Šiaip says:
      5 metai ago

      Šnekate visiškas kvailystes. Geriausios lietuvių kalbos gramatikos parašytos ne lietuvių ir net ne lietuviškai, pvz., pirmoji mokslinė gramatika Augusto Šleicherio. Pirmoji gramatika lietuviškai atsiranda tik 19 a. antrojoje pusėje. Vadinamoji akademinė tritomė lietuvių rašyta gramatika ypač silpna, iš tiesų tai paprasčiausia praktinė gramatika, turinti neblogą faktografiją ir klaikų ir nelogišką teorinį pamatą, o gal tiksliau – visai be teorinio pagrindo. Todėl dabartiniai studentai jos net neskaito. Taigi, ne tautybė čia svarbiausia, o gebėjimas kurti mokslinį tekstą.

      Atsakyti
  3. SOCIOLOGAS says:
    5 metai ago

    Esu už optimizavimą. O tai reiškia, kad bus suprastintas valdymo aparatas, institutai apjungti ir pan.
    Be abejo – taip sumažės lėšų švaistymas biurokratiniam aparatui.
    Jei yra ir puikiai veikia, pvz., Socialinių tyrimų centras, kodėl negali atsirasti Humanitarinių tyrimų (arba Litunaistinių tyrimų – taip net geriau) centro?

    O visi apjungimo priešininkai, manau, yra “šiltas vietreles” siekiantys išsaugoti šių institutų vadovai ir kt. jų administracijos darbuotojai.

    Atsakyti
    • Dalia says:
      5 metai ago

      Sociologui: Ne darbuotojai, jūs šmeižiate komentatorius.

      Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    5 metai ago

    Šiaip’ui: iš tokio girdžiu, todėl ir nepykstu.

    Atsakyti
    • Šiaip says:
      5 metai ago

      O ko čia pykt. Už teisybę nepykstama. O ir ad hominem argumentų nenaudojau.

      Atsakyti
  5. Tvankstas says:
    5 metai ago

    Axel Holvoet – lietuviškai reikia rašyti Akselis Holfūtas.

    De voornaam en achternaam zijn Nederlandse/ Vlaamse en volgens originele uittaling zullen zo Litouws schrijven en deze persoon roepen.

    Atsakyti
  6. Tvankstas says:
    5 metai ago

    Axel Holvoet – lietuviškai reikia rašyti Akselis Holfūtas.

    De voornaam en achternaam zijn Nederlandse/ Vlaamse en volgens originele uittaling zullen zo Litouws schrijven en deze persoon roepen.

    Atsakyti
    • Šiaip says:
      5 metai ago

      Jus kažkas suklaidino. Mažiau klausykite visokių mažaraščių patarėjų, daugiau skaitykite gramatiką. Nuoširdžiai.

      Atsakyti
      • Tvankstas says:
        5 metai ago

        Welke grammatica – Litouwse of Nederlandse taal ?

        Atsakyti
      • Tvankstas says:
        5 metai ago

        Welke grammatica – Litouwse of Nederlandse taal ?

        Atsakyti
  7. Tvankstas says:
    5 metai ago

    Su A.Holfūtu tai gaunasi taip – niekas taip gerai negali išdulkinti tavo žmonos, kaip atsibastėlis iš kažkokios pasvietės.

    Atsakyti
    • aha says:
      5 metai ago

      Ir visi džiaugiasi, katučiu ploja…

      Atsakyti
      • Tvankstas says:
        5 metai ago

        Čia Jūs apie savo šeimą ir jos laimę ?

        Atsakyti
  8. Žemyna says:
    5 metai ago

    Brangieji, užsukite ir į Delfį, ir palikite po komentarą po

    Gintaras Songaila. Kaip ministerija kultūrą gelbėjo
    delfi.lt/news/ringas/lit/gintaras-songaila-kaip-ministerija-kultura-gelbejo.d?id=77540133&com=1®=0&no=0&s=2#c136218424

    Atsakyti
  9. Geofizikas proistorikas inž, Romualdas Zubinas - Tęsėjas (41-jų tremtinys). says:
    5 metai ago

    PASIKLYDĘ LITUANISTAI! Kaip galima SENIAUSIOS ŽEMĖJA KALBOS LIKIMĄ, kuri, anot pasaulinio išminčiaus Mahatmos Gandžio, yra SANSKRITO KALBOS MOTINA, atiduoti į rankas kalbininkams, kurie nei menkiausio supratimo neturi apie LIETUVIŲ KALBĄ?! Ar žino prancūzai, kad LIETUVIŲ (galų) KALBĄ pagimdė Lietuvių protėviai GALAI?! NE! Ar žino europiečiai – kaip aplamai atsirado – KELTA? GALAI? ANGLAI? NE!
    Ar žino mūsų lituanistai, kad LIETUVIŲ KALBOS DĖKA yra įminta per 400 seniausiųjų kultūrų šaltinių?! NE!!
    Ar žino mūsų ir PASAULIO lituanistai, kad SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA YRA ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI?! NE! Tad ką gi aplamai žino lituanistai apie LIETUVIŲ KALBĄ?!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Justas Džiugelis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

J. Džiugelis skundžiamas etikos sargams

2023 01 25
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.

Bendravimui darbe padės 4 programėlės

2023 01 21
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

„Sodros“ priminimas savarankiškai dirbantiems

2023 01 20
I. Vėgėlė. Paradoksų valstybė

I. Vėgėlė. Kontroliuojama demokratija įsibėgėja

2023 01 20
Išmokos | Pixabay nuotr.

Atlyginimai augo, bet ne visiems vienodai

2023 01 18
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Jurgita Šiugždinienė ir Ingė Lukšaitė | ŠMSM nuotr.

Kultūros istorikei Ingei Lukšaitei įteiktas Garbės ženklas

2023 01 06
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04
Nacionalinė žemės tarnyba | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

NŽT tampa pavaldi aplinkos ministerijai

2023 01 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Gatvių apšvietimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dviejuose miestuose atnaujintas apšvietimas

2023 01 26
Dronas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Miško sodinukai | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai kviečiami įsigyti sodinukų

2023 01 26
Į ką atkreipti dėmesį perkant vandenį plastikiniame butelyje?
Lietuvoje

Pasiektas naujas pakuočių grąžinimo rekordas

2023 01 26
Dirbantys pensininkai | sodra.lt nuotr.
Lietuvoje

Kas skatina dirbti sulaukus pensijos?

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • tadas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas kiek laiko būtina valyti baldus?
  • Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių
  • Žinovai pataria, kaip pritaikyti komodas prie namų interjero
  • JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Džiugelis skundžiamas etikos sargams

by Ditė Česėkaitė
2023 01 25
0
Justas Džiugelis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) prašydami ištirti konservatoriaus Justo Džiugelio veiksmus,...

Skaityti toliau

Bendravimui darbe padės 4 programėlės

by Ditė Česėkaitė
2023 01 21
0
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.

Darbo biure efektyvumas reikšmingai priklauso nuo komandos narių galimybių sklandžiai ir efektyviai bendrauti tarpusavyje. Tai tapo ypač aktualu įsigalėjus hibridiniam...

Skaityti toliau

„Sodros“ priminimas savarankiškai dirbantiems

by Ditė Česėkaitė
2023 01 20
0
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Savarankiškai dirbantys gyventojai gali greičiau sulaukti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų, jei mokės valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD) kiekvieną...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • tadas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

Kitas straipsnis
K. Stoškus: Mes ėmėme nekęsti medžio (video)

K. Stoškus: Mes ėmėme nekęsti medžio (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai