Lituanistiniai institutai nustekenti. Ar tai pagrindas juos „optimizuoti“?

Kovo 26 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą apie Lietuvių kalbos institute (LKI) ŠMM prieš metus atliktą audito patikrinimą. Šioje metais pasenusioje naujienoje teigiama, kad LKI buvo nustatyta „apsčiai po ankstesnių auditų neištaisytų ir naujų LKI veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų“, o būtent „institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas; LKI direktorė buvo papildomai save įdarbinusi instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojame projekte; darbuotojams, užimantiems vienodas pareigas, nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai“.

Cituojame ŠMM pranešime pateiktus kaltinimus:

„2018 m. sausio viduryje atliktas instituto auditas nustatė, kad institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas po to, kai šis pažeidimas buvo nustatytas 2015 m. atlikto audito metu. Tuo metu institutas netinkamai panaudojo lėšas, skirtas vidaus struktūros pertvarai, optimizuojant mokslo darbuotojų personalą ir atnaujinti mokslininkų darbo vietas. LKI buvo įsipareigojęs per 3 metus į valstybės biudžetą grąžinti 47,7 tūkst. eurų dalimis po trečdalį sumos kasmet. Tačiau atlikus šiemetinį auditą [šiemetinis auditas tik ką pradėtas, – Alkas.lt pastaba], nustatyta, kad Institutas per 2017 m. grąžino tik 30 proc. metinės sumos (4840 eur).

LKI direktorė Elena Jolanta Zabarskaitė, neatsižvelgdama į 2017 m. pradžioje atlikto audito pateiktas pastabas dėl kitų direktorės sudarytų darbo sutarčių ir jos darbo laiko nederinimo su ministerija, be ministerijos, kaip darbdavio, žinios, 2017 m. papildomai įsidarbino Instituto vykdomame EK finansuojamame projekte „eTranslation TermBank“ kaip projekto vadovė ir vyriausioji specialistė.

Audito metu konstatuoti pažeidimai planuojant ir vertinant instituto veiklą. Instituto veiklos planavimo dokumentai buvo tvirtinami direktoriaus įsakymais be LKI Mokslo tarybos pritarimo. Nerasta įrodymų, kad LKI Mokslo taryba būtų vertinusi, kaip institutas įgyvendina savo tikslus ir uždavinius.

Audito metu fiksuoti pasikartojantys pažeidimai nustatant darbo užmokestį, kai vienodas pareigas Institute užimantiems mokslo darbuotojams taikomi nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai. Pavyzdžiui, vieniems vyriausiems mokslo darbuotojams nustatytas darbo užmokesčio koeficientas – 8,84,  kitiems – 7,35.

2018 m. LKI auditas atliktas [2018 m. auditas tik pradėtas, – Alkas.lt pastaba] siekiant patikrinti, kaip institutas taiso ankstesnių auditų metu nustatytus pažeidimus. Direktorė E. J. Zabarskaitė dėl audito metu rastų pažeidimų įspėta ir informuota, kad darbo sutartis su ja gali būti nutraukta, jei per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatyti tokie pat darbo pareigų pažeidimai.

Ministerija institute kovo 19 d. pradėjo dar vieną – instituto veiklos ir finansinį – auditą Šio audito metu bus tikrinami 2017 m. ir  2018 m. veiklos ir finansiniai dokumentai“.

LKI vadovybė atmeta ŠMM kaltinimus

Tą pačią kovo 26 d.  LKI vadovybė taip pat išplatino pranešimą žiniasklaidai paneigianti ŠMM pranešime institutui ir jo vadovybei mestus kaltinimus. LKI pranešime teigiama, kad ŠMM išplatino tikrovės neatitinkantį ir klaidinantį pranešimą apie Lietuvių kalbos institute (LKI) atliktus audito veiksmus.

„Teigiama, kad LKI direktorė prof. J. Zabarskaitė neva buvo papildomai save įdarbinusi Instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojamame projekte. Ją įdarbino oficialiai įgaliotas asmuo – direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, o pati direktorė dar anksčiau buvo gavusi pačios ŠMM oficialų leidimą papildomai dirbti mokslinį darbą – būtent tokioms funkcijoms atlikti ji ir buvo įdarbinta Europos Komisijos projekte“, – rašoma LKI pranešime.

Dėl kaltinimų esą LKI negrąžino į valstybės biudžetą netinkamai panaudotų lėšų paaiškinama, kad: „ŠMM tas lėšas buvo skyrusi LKI vidinei restruktūrizacijai įvykdyti – kompensacijoms atleidžiamiems darbuotojams sumokėti. Dėl objektyvių priežasčių dalis kompensacijos lėšų buvo perkelta mokėti į 2015 m., o didžioji dalis lėšų dėl nuo 2009 m. drastiškai sumažėjusio biudžetinio LKI finansavimo buvo panaudota Instituto darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti, nes Instituto darbuotojams vėluodavo atlyginimai, o Institutas siekė išlaikyti mokslinį potencialą, todėl darbuotojų stengėsi neatleisti. Šias būtinąsias išlaidas ŠMM pripažino „netinkamai panaudotomis“ ir 2016 m. įpareigojo jas grąžinti per trejus metus iš Instituto uždirbtų lėšų. ŠMM informacija apie per 2017 m. sumokėtos 30 proc. metinės sumos yra pasenusi ir nebeaktuali, nes įsiskolinimas jau likviduotas, grąžinus visas 2016 m. įsipareigotas grąžinti lėšas. Institutas 2016 m. ŠMM negalėjo grąžinti visų lėšų, nes didesnę dalį uždirbtų lėšų skyrė Dabartinės lietuvių kalbos žodyno, kurio poreikis visuomenei yra nuolatinis, leidybai“.

LKI vadovybė taip atkreipė dėmesį į tai, kad dėl Instituto vyriausiųjų mokslo darbuotojų darbo užmokesčio koeficientų nustatymo ŠMM Vidaus audito skyrius patvirtintame priemonių įgyvendinimo plane 2018 m. vasario mėnesio pradžioje rekomendaciją įvertino kaip jau įgyvendintą, todėl 2018 m. kovo 26 d. viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie darbo užmokesčio koeficientų netolygumus nebėra aktuali. Ir pabrėžė, kad darbo užmokesčio koeficientai Instituto mokslo darbuotojams nustatyti atsižvelgus į nustatytus darbo užmokestį galinčius diferencijuoti kriterijus bei atitiko Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme apibrėžtas koeficientų ribas.

„ŠMM nutylėjo, kad jos kasmet atliekami LKI veiklos ir finansiniai auditai turi politinį tikslą asmeniškai paveikti Instituto direktorę E. J. Zabarskaitę (tai 2018 m. sausio 28 dieną viešai pripažino ŠMM viceministras G. Viliūnas), o patys audito veiksmai atliekami galimai nesilaikant galiojančių teisės normų ir etikos taisyklių ir todėl buvo apskųsti LR Seimo kontrolieriams ir LR Seimo Audito komitetui“ – rašoma LKI pranešime spaudai.

Kaip žinia, gavę LKI skundą Seimo kontrolieriai įpareigojo ŠMM per 30 dienų pateikti motyvuotą atsakymą, bet Ministerija iki šiol nėra pateikusi jokio atsakymo. LKI taip pat laukia Seimo Audito komiteto atsakymo dėl ŠMM atliekamų audito veiksmų.

Norima nustekenti LKI ir kitus lituanistinius institutus, kad juos galima būtų sujungti?

Kaip žinia, kovo pradžioje viešoje erdvėje pasirodžiusi ŠMM iniciatyva sujungti į vieną įstaigą – Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą – keturis lituanistinius mokslo institutus bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą sulaukė viešo mokslininkų ir visuomeninininkų nepritarimo. Buvo pateikta nemažai nemažai svarių argumentų, kodėl tokia šių institutų „reforma“ padarytų didelę žalą unikaliems lituanistikos tyrimams ir studijoms.

Kovo 26 d. visuomeninio judėjimo „TALKA kalbai ir tautai“ taryba dėl ŠMM ketinimų niveliuoti LKI ir kitus huhumanitarinius institutus  kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydamas įsikišti ir sustabdyti šią ŠMM iniciatyvą.

Tokį šios  darbo grupės siūlymą TALKA pavadino žalingu Lietuvai ir prilygino lituanistiniais tyrimais užsiimančių Lietuvai strategiškai svarbių institutų naikinimui. O juk būtent šiuose institutuose yra vykdomi moksliniai lietuvių kalbos, tautinės (etninės) kultūros ir Lietuvos istorinės atminties tyrimai formuojantys lietuviškos tapatybės, o tuo pačiu ir Lietuvos nacionalinio saugumo pamatus, ir to jokia kita pasaulio tauta ar valstybė už mus neatliks.

Pasak TALKOS tarybos pirmininko Gintaro Karoso stebint kaip mūsų valstybėje pastarąjį dešimtemetį finansavimą mokslui valdantys funkcionieriai ir politikai elgiasi su humanitariniais mokslais ir jiems atstovaujančiomis mokslo institucijomis, susidaro įspūdis, kad norima dirbtinai nustekianti, nususinti ir galiausiai sunaikinti šias mokslo įstaigas. Toks akivaizdus piktybiškumas, anot jo, labai akivaizdžiai pasireiškia ir Lietuvos Mokslo Tarybos veikloje skirstant lėšas mokslinių darbų leidybai.

„Antai LKI 2017 m. LMT konkursui  pateikė 9 monografijas ir nors visos jos ekspertų buvo pripažintos kaip finansuotinos, bet, esą, dėl lėšų trūkumo LMT jų finansavimą atidėjo neribotam laikui. Negana to, LMT funkcionieriai uždraudė institutui su šiais leidiniais dalyvauti naujam 2018 m. konkurse, nes esą naujasis konkursas skirtas tik naujų leidinių parengimui, bet ne jų sklaidai. Kas galėtų paneigti, kad tokie LMT veiksmai yra susiję su Lietuvių kalbos instituto mokslinės veiklos rodiklių dirbtiniu pažeminimu tam, kad pagrįstų numatomą „optimizaciją“ tai yra nustekentų humanitarinių institutų sujungimą“, – sako G. Karosas.

Ir išties, jei pasižiūrėkime taip pat į LMT strategiją, įgyvendinant „Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 metų programą“. Pagal ją dviems LKI projektams skirta viso labo vos 170 000 eurų. Dar vienoje LMT programoje „Modernybė Lietuvoje“ šio instituto projektui skirta 120 000 eurų. Palyginkime, kiek LMT skiria lėšų kitiems projektams – antai,  vienam VU mokslo darbuotojo Akselio Holvoeto (Axel Holvoet) projektui „Baltų kalbų veiksmažodis“ gramemos, kategorijos, domenai“ skirta… 599 270 eurų (09.3.3-LMT-K-712-01-0071). Taigi, LMT vertinimu, vieno A. Holvoeto  kompetencija lietuvių gramatikos srityje yra aukštesnė negu viso šimto LKI mokslininkų kompetenciją kartu sudėjus.

Pasak TALKOS tarybos nario Gintaro Songailos, tokia LKI finansavimo padėtis nėra susijusi su kokiais nors pačio instituto veiklos trūkumais, o rodo pinigus mokslui skirstančiųjų biurokratų požiūrį į pačią lituanistiką.

„Antai ten, kur Lietuvių kalbos instituto keliai nesusikryžiavo su LMT keliais, šis institutas pademonstravo inovatyvius ir „projektinius“ gebėjimus, atitinkančius laikmečio iššūkius. LKI inicijavo ir sukūrė Lietuvių kalbos informacinių išteklių sistemą, o neseniai buvo parengtas šios sitemos plėtros investicinis projektas ES struktūriniams fondams (e-kalba). Kaip tik balandžio pradžioje LKI turi pasirašyti su CPVA sutartį dėl beveik 3 mln. eurų dydžio investicinio projekto, kuris sustiprintų lietuvių kalbos raišką informacinėje erdvėje ir panaudotų lietuvių kalbą modernių semantinių technologijų plėtrai“, – pastebi G. Songaila.

Kas galėtų paneigti, kad numatomą lituanistinių institutų sujungimą skubama pabaigti kaip tik dar iki šios sutarties pasirašymo? Nebebus instituto, nebereikės ir investicinio projekto, nebereikės ir lietuvių kalbos pozicijų stiprinimo kompiuteriniuose tinkluose… Vertėtų susimąstyti, ar visa tai nėra grėsmė nacionaliniam saugumui. Tuo labiau, kad siūlymai naikinti („jungti“) lituanistinius institutus vis pasikartodavo kiekvieną naują politinį sezoną nuo 2002 metų ir šių pasiūlymų esmė visada susivesdavo į žodžių ‚lietuvių kalba“ išmetimą iš naujo darinio pavadinimo. Dabartiniai mėginimai visais būdais, pasitelkiant taip pat ir pakartotinus auditus, torpeduoti LKI sutampa ir su dirbtinai sukurta bevaldyste trijuose iš keturių jungti siūlomų institutų…