Neseniai Seime po pateikimo vieningai pritarėme Valstybinės kalbos politikos 2018 – 2022 metų gairių Seimo nutarimo projektui. Prasidėjo šio kalbos politikos dokumento svarstymo stadija. Ir štai sujudo tuo nepatenkinti oponentai.
Viena iš jų – Loreta Vaicekauskienė – nepasitenkinimo nuodus išliejo savo įmantriame tekste, publikuotame 15min.lt. „Aš pati lituanistė – ir dėstytoja, ir tyrėja, bet man užtenka padorumo…“. Suprask, kad visi kiti iškilūs lietuvių kalbos puoselėtojai tikriausiai gyvena su padorumo stoka. „Pinigai ir galia manęs nevilioja tiek, kad nauda sau taptų svarbiau už naudą bendruomenei.“ – toliau sau panegiriką lieja „ir dėstytoja, ir tyrėja“. Įsiminkime šią citatą! Ji dar bus pakartota šio teksto pabaigoje. Tik – labai įdomiame kontekste.
Labai daug minimos autorės necituosiu. Kas norės, ras jos straipsnį 15min.lt. Dabar šioks toks retrospektyvus žvilgsnis į truputį kitą, bet labai tampriai ir su lietuvių kalba, ir su moksliniais lituanistiniais tyrimais susijusią problemą.
Šiais metais Lietuvių kalbos institutas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas teikė paraiškas Lietuvos mokslo tarybai finansuoti leidybos projektus pagal Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016 – 2024 metų programą (kurios viena iš vykdymo grupės narių yra ir jau minėta L. Vaicekauskienė, patvirtinta LMT pirmininko 2015-10-21 įsakymu Nr. V-245). Finansavimas neskirtas nei vienam LKI teiktam leidiniui, o LLTI finansuota tik labai maža dalis leidinių, nors beveik visi teikti projektai ekspertų pripažinti finansuotinais.
LMT savo 2018-03-08 atsakyme LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetui „Dėl prašymo pateikti informaciją“ (buvo prašoma atsakyti, kodėl lituanistikos institutai negavo finansavimo savo leidybos projektams) rašo, kad ji „… finansavimą projektams ir juos vykdančioms mokslo ir studijų institucijoms /…/ skiria tik konkurso būdu /…/ kai kurios institucijos turėtų labiau pasirūpinti paraiškų kokybe /…/“. Tačiau juk konkursui pateikti lituanistiniai leidiniai buvo pripažinti kokybiškais ir tinkamais finansuoti!
Šiek tiek vėliau ta pati LMT atsakyme į mano 2018-04-06 paklausimą „Dėl institutų finansavimo“ teigia, jog „dalis ekspertų pripažintų finansuotinais projektų lieka neparemti /…/ dėl ribotų lėšų, valstybės skiriamų tiek konkursiniam mokslo finansavimui bendrai, tiek Lituanistikos programai konkrečiai“. Taigi, viskas gerai su tais lituanistiniais leidybos projektais, tik LMT turi ribotą kiekį pinigų, ir jai sunku apsispręsti, kam tuos pinigus padalinti. Įdomu, kokie žmonės įeina į šią tarybą. Peržiūriu viešai skelbiamus kontaktus, ir štai – Humanitarinių ir socialinių mokslų komitete tarp kitų iškilių asmenybių matau profesorių Miką Vaicekauską. Kažkur jau girdėta pavardė. Ir kas gi juos sieja su Loreta Vaicekauskiene? Ar tik ne mylintys vienas kitą sutuoktiniai?
Kai kuriems vis dėlto LMT yra dosni, ir pinigų leidybai randa. Įdomu kam? Domėjausi. Radau. Tai knyga „Lietuvių kalbos idealai“, išleido VŠĮ „Naujasis Židinys – Aidai“, Vilnius, 2017 m.. Sudarytoja ir redaktorė bei viena iš autorių – Loreta Vaicekauskienė. Knygos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (drauge su kitais joje yra ir Loretos Vaicekauskienės sutuoktinis Mikas Vaicekauskas).
Ir pabaigai vėl pacituosiu įžymiąją lituanistę Loretą Vaicekauskienę: „Pinigai ir galia manęs nevilioja tiek, kad nauda sau taptų svarbiau už naudą bendruomenei“. Tikrai ciniškas biznis, ar ne?
Autorė yra Seimo narė
Aušra Papirtiene, esi labai graži.
Ale koks atsivertimas! Kaunieciai puikiai prisimena sios ponios akibroksta Kaune, 2017 Vasario 16 sventes proga nuo scenos nuvariusia tautines dainas dainuojancias moteris kad galetu pasireiksti “siuolaikiniai”………
O ir savo demarsus i Maskva gal jau pamirso???
Taciau Kauno zmones nepamirso…….
Gąl galima plačiau apie demaršus…
Ale koks Jūsų fantazijos lakumas! Jeigu man pritrūks fantazijos, būtinai kreipsiuos į Jus pagalbos, nes aš tame renginyje irgi buvau.
Tik, deja, aš nemačiau, kad Seimo narė (kaip Jūs vardnate ponia) Aušra Papirtienė su šluotos pagalba ar be jos nuvarinėtų dainuojančias moteris nuo scenos.
Seimo narys ar narė per renginius sako sveikinimo kalbas, o organizatoriai ir tvarkdariai rūpinasi programos įgyvendinimu ir tvarkos užtikrinimu.
kadangi dabar googlineti moka visi, galite issigooglineti 2016.11.10 naujienos .lt publikuota Dainoro Luko intervius su pacia rusu kalbos mokytoja Ausra Papirtiene kur ana pati prisipazysta “neplanavusi tapti seimo nare” ir apie savo profsajungines patirties semimasi Maskvoje pati porina…. O kokios,atseit,profsajungos Rusijoje net arkliui aisku…..
Kaip ir tai kaip 2016 rinkimus Kaune laimejo ex-milicininko ramstomi kandidatai……….
O ponios elgesi per 2017 Vasario 16 minejima Kauno Kalnieciu rajone pastebejo visi ten buve tik ne visi yra pataikaujantys A.Papirtienei……
p.s kaistoka kad Lietuviu kalbos peripetijas aptarineja rusu kalbos specialiste.ane?
Gerbiama močiute, nuo kada vykti į Maskvą tampa nusikaltimu? Jeigu Jūsų nuomone,kad semtis profsąjunginės patirties buvo didelis blogis, tai kaip Jūs tada įvertintumėte prof. Vytauto Landsbergio pastovų darbą Maskvoje sesijų metu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_Taryb%C5%B3_Socialistin%C4%97s_Respublikos_Auk%C5%A1%C4%8Diausioji_Taryba?
O Aušra Papirtienė priklauso švietimo komitetui, tai ji gali aptarinėti ne tik rusų, etikos ar lietuvių kalbos peripetijas ir su jomis susijusias personalijas, bet, kaip Seimo narė, gilintis ir į bet kokią susijusią ir net nesusijusią tiesiogiai su švietimu veiklą.
P.S. Visada tam tikru žavesiu dvelkia skleidžiami gandai, kurių pirminis šaltinis yra AVB agentūra (anot vienos bubutės)….
najau,Papirtiene, ne tamstai lygintis su V.Landsbergiu – Lietuvos Nepriklausomybes atkurimo architektu kurio tiesaus zvilgsnio net pats M.Gorbaciovas venge……Titaniskas darbas kuri musu Profesorius su bendrazygiais nuveike Maskvoje, o ypac Tarpvalstybines sutaries pasirasymas su Jelcino Rusija bei pasiektas okupacines armijos isvedimas net anksciau nei tas buvo padaryta is rytines Vokietijos niekaip negali buti lyginamas su tamstos “patirties semimuisi” su rusofasistines Putino Rusijos ,a la profsajungomis….
Belieka apgailestauti kad tokio gan menko issilavinimo ir protelio personos trina seimo kedes…..
O apie etika gal is viso verciau patyleti – gyvas pavyzdys ypac “nuotaikinga” tamstos&Co foto Kauno mero draugijoje prie paminklo Zuvusiems uz Lietuvos laisve……
Apgailetina
Ačiū už straipsnį. Straipsnio herojė gavo tiksliai tai, ko nusipelniusi.
Mano komentaras “15min”:
Perskatęs Vaicekauskienės opusą, sužinojau, ko nežinojęs: kad visi bendrinės lietuvių kalbos normintojai yra sovietinio mentaliteto. Tokie, matyt, jau buvo ir J. Jablonskis su K. Būga, ir P. Skardžius su P. Joniku, ir J, Balčikonis su K. Ulvydu. Vargšai per anksti mirė – nespėjo tuo prisipažinti. Gal gyvieji dar spės tai padaryti ir paatgailauti Vaicekauskiienei, kad rūpinosi ne žargonų plėtra, o bendrinės kalbos norminimu?
Ir užsienio kalbų, nedorėliai, nemokėjo – tik vienintelę lietuvių ir tą pačią tik bendrinę – nei tarmių, nei žargonų neišmanė. Latvis J. Endzelynas bent jau vokiškai parašinėdavo. Tiesa, į Vakarus pasitraukę ir JAV apsistoję A. Salys, P. Skardžius ir P. Jonikas, Loretos džiaugsmui, parašinėdavę ir angliškai.
Čia dar viena man nežinota naujiena – pasirodo, lituanistai, užsiimantys kalbos kultūra, nemoka užsienio kalbų, o “ypač anglų”. Ačiū už tokią įdomią žinią, “kolege”! 🙂 Matyt, ignoravo, nenaudėliai, lituanisto J. Lebedžio patarimą, jog lituanistas privalo mokėti užsienio kalbų, geresniu atveju devynias ir daugiau.
Kai žiūri per giliai, tai ir atomus pradedi plika akim matyti.
Atsipersiprašom,tskant, bet, kuom turiu, tuom duriu. Jau kokias akeles Dievulis autorei įsvidravojo, tokiom ir mato.
Bravo! Mūsų kalbos naikintojų – vaicekauskienių, greitų algių ir kitų putinaičių kėlsai aiškūs – perimti kad ir nedidelius pinigėlius į savo rankas. Tipiškas vatnykų verslas. Jame padorumo žymių ieškot nereikia. Tad dėkui A. Papirtienei už taikliai sudėliotus akcentus.
Lietuvių kalbos ir vertybių menkintojai yra tautos ir valstybės priešai. Jie puikiai tinka į kompaniją tų, kurie šiandien įvardinami kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.
Visiškai teisingai – jie kolaboruoja su kitokių tikslų turinčiais.