Lietuvių kalbos instituto leksikografai ir Lituanistikos židinys nuo 2012 metų kas dvejus metus rengia nacionalinį konkursą „Mano žodynas“, kurio metu visos Lietuvos gyventojai, tiek moksleiviai, tiek garbaus amžiaus išminčiai, yra kviečiami pabūti tikrais žodynininkais ir parengti savo žodyną. Konkurso rengėjai siekia skatinti visuomenės domėjimąsi lietuvių kalba, jos leksika, tarmėmis, stiprinti tautinį tapatumą ir sąmoningumą, lavinti kūrybingumą, plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus. Pastebima, kad kasmet sulaukiama vis daugiau originalių, kūrybiškų, tautinį lietuvių tapatumą atskleidžiančių darbų.
Šiais metais konkursas ragino prisiminti iš Žemaitijos kilusius žodynininkus ir kalbininkus, minėti Simono Daukanto 225-ąsias gimimo metines, Vydūno metus ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Per porą mėnesių į Lituanistikos židinį suplaukė įvairiausių žodynų ir žodynėlių iš visos Lietuvos. Anot konkurso darbus vertinusios komisijos, šiemet konkursą galėtume vadinti pačiu „lietuviškiausiu“: atsiųsti tik keli žargono ir svetimybių žodynai. Konkurso dalyviai, kitaip nei anksčiau, atsiuntė daug daugiau vietovardžių, asmenvardžių žodynų, sudarinėjo įvairius grožinės literatūros kūrinių žodynus.
Vertėtų išskirti Vilniaus Gabijos gimnazijos III g klasės mokinės Emilijos Grybaitės parengtą žodyną „Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiai ir jų kilmė“. Šis darbas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Gimnazistė iš E. Jankauskienės, R. Trimonienės ir D. Žygelio sudarytos knygos „Vakarų Lietuvos partizanų sritis: atlasas“ (2010) išrinko 327 Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžius ir, remdamasi įvairiais aiškinamaisiais bei etimologiniais žodynais, paaiškino jų kilmę. Šiuo žodynu autorė pagerbė Lietuvos kovotojų už laisvę atminimą, o rašydama šį darbą, kaip pati rašo įvade, dar geriau suprato partizaninės „kovos mastą ir svarbą“.
Kaip teigia konkurso vertinimo komisija, visi pateikti darbai yra unikalūs ir įdomūs, atskleidžiantys mūsų kalbos įvairovę, turtingumą ir gyvumą. Tad šiemet išrinkti geriausių darbų autorius buvo tikrai sunku.
2018 m. konkurso laimėtojai
Kaip ir kiekvienais metais, visi dalyviai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes.
5–8 klasių mokinių grupėje geriausiu pripažintas Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos 7 b klasės mokinės Deimantės Jurevičiūtės darbas „Pauliaus Širvio poezijos rinkinio „Ilgesys – ta giesmė“ medžių ir kitų augalų įvaizdžių dažninis bei simbolinių reikšmių žodynas“ (konsultavo mokytoja Vilma Valainienė). Žodynėlyje autorė nurodo, ką kiekvienas P. Širvio eilėraštyje paminėtas augalas simbolizuoja, antraštinius žodžius iliustruoja atitinkamais poeto eilėraščių posmais.
Antrą vietą jauniausių dalyvių grupėje užėmė Zarasų rajono Turmanto pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinė Sniežana Gavštel, konkursui atsiuntusi „Lietuvos ugdymo įstaigų, pavadintų žymių žmonių asmenvardžiais, žodyną“ (konsultavo mokytoja Giedrė Mičiūnienė). Perskaitę šį žodynėlį sužinosite, kokių žymių asmenybių vardais pavadintos Lietuvos mokyklos ir gimnazijos.
Dvi trečiosios vietos atiteko zarasiškiams. Zarasų r. Turmanto pagrindinės mokyklos 6 klasės mokinys Mark Romanovskij konkursui atsiuntė „Įdomių ir keistų Lietuvos geografinių objektų pavadinimų žodyną“ (konsultavo mokytoja Giedrė Mičiūnienė). Žodynėlyje abėcėlės tvarka pateikti 458 geografinių objektų pavadinimai. Trečią vietą užėmė ir Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos 7 klasės mokinė Silvija Černiauskaitė, parašiusi „Zarasų miesto gatvių ir gatvių, pavadintų žymių žmonių vardais, aiškinamąjį žodyną“ (konsultavo mokytoja Vilma Valainienė). Šiame žodynėlyje abėcėlės tvarka surašytos 43 Zarasų miesto gatvės; 12 iš jų pavadintos žymių žmonių vardais.
9–12 klasių grupėje geriausiu pripažintas kolektyvinis darbas. Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos I a klasės mokiniai Dominykas Daubaris, Eva Mardasaitė, Laura Raminaitė, Justė Rumšaitė, Benediktas Solovjovas, Agnė Stribytė, Austėja Žadeikytė parašė solidų žodyną „Klaipėdos miesto pietinės dalies ir pietinių priemiesčių istoriniai ir dabartiniai vietovardžiai“ (autorius konsultavo mokytoja Aldona Stankovičienė ir Klaipėdos universiteto profesorė Dalia Kiseliūnaitė). Darbe aprašyta 112 pačių gimnazistų per ekspedicijas surinktų vietovardžių.
Antrą vietą vyresnių mokinių grupėje pelnė taip pat kolektyvinis darbas. Trakų rajono Rūdiškių gimnazijos mokinės Erika Zalieckaitė (III a klasė) ir Akvilė Zalieckaitė (I a klasė) konkursui pateikė „Literatūros kūrinių veikėjų žodyną“ (mokines konsultavo mokytoja Zita Bartkevičienė). Darbe pateikiami programinių lietuvių ir užsienio literatūros autorių kūrinių 137 veikėjų enciklopediniai aprašymai.
Zarasų rajono Turmanto pagrindinės mokyklos 10 kl. mokinė Giedrė Garšnova sudarė „Vydūno dramų veikėjų asmenvardžių abėcėlinį žodyną“. Už jį autorei skirta trečioji vieta (dešimtokę konsultavo mokytoja Giedrė Mičiūnienė). Žodynėlyje abėcėlės tvarka autorė pateikia 219 Vydūno dramų veikėjų vardų.
Suaugusiųjų kategorijoje pirmoji vieta atiteko Vilijai Jocienei, Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Kaunatavos filialo vyr. bibliotekininkei. Ji konkursui atsiuntė darbą „Kaunatavos apylinkių vardai“. Žodyne pateikiama apie 100 įvairių vietų pavadinimų.
Zarasų rajono Turmanto pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Giedrė Mičiūnienė sudarė „Turmanto žydų, nužudytų 1941-aisiais, abėcėlinį vardų žodynėlį“. Už jį autorei vertinimo komisija skyrė antrą vietą. Žodynėlyje mokytoja abėcėlės tvarka pateikia 174 nužudytų žydų vardų sąrašą. Tai gražus simbolinis to krašto išžudytos bendruomenės atminimo įamžinimas.
Trečiąją vietą suaugusiųjų grupėje pelnė Ignalinos rajono gyventoja Rita Gasiukevičienė. Ji sudarė aiškinamąjį žodyną vaikams „Augalai ant mūsų stalo. Kas ir kaip?“ Žodyne autorė pateikia 47 antraštinius žodžius: vaisių, daržovių, jų valgomų sėklų, taip pat javų, prieskonių vardus.
Vertinimo komisija prizą už originaliausią darbą skyrė vilniečiui programuotojui Henrikui Kulvinskui. Jis konkursui atsiuntė „Svetimžodžių–lietuvių kalbos žodyną“. Šiame žodyne autorius parodo, kaip svetimos kilmės tarptautinius žodžius ir svetimybes žodžius galime kūrybiškai išversti į lietuvių kalbą.
Specialiuoju prizu apdovanota ir Vilniaus Gabijos gimnazijos III g klasės mokinė Emilija Grybaitė. Kaip jau minėta, ji parengė žodyną, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui: „Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiai ir jų kilmė“ (konsultavo mokytoja Vilija Rutkauskienė).
Už jaunųjų leksikografų ugdymą ir skatinimą dalyvauti konkurse padėkos raštais ir simbolinėmis atminimo dovanomis bus apdovanotos ir dvi mokytojos: Zarasų rajono Turmanto pagrindinės mokyklos mokytoja Giedrė Mičiūnienė ir Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos mokytoja Vilma Valainienė.
Konkurso rengėjai nuoširdžiai dėkoja visiems dalyvavusiems ir konsultavusiems. Geriausių darbų autoriai yra kviečiami dalyvauti apdovanojimų renginyje, kuris vyks šių metų gegužės 18 d. 13 val. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje. Po apdovanojimų šventės konkurso dalyvių lauks ekskursija po Telšių miestą.
Renginys organizuojamas bendradarbiaujant su Telšių rajono savivaldybe. Geriausių darbų autoriai bus apdovanoti Lietuvos nacionalinio dramos teatro, VšĮ „Skalvijos“ kino teatro, kino teatro „Pasaka“, MB „Regioninių portalų tinklas“, labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ įsteigtais prizais ir Lietuvių kalbos instituto leidiniais.
