Žymos archyvas: laimė

„Mokslo sriuba“: Lietuviai yra laimingesni už latvius ir estus (video) (0)

„Mokslo sriuba“: lietuviai yra laimingesni už latvius ir estus | LRT nuotr.

Laimė už kilometro, o nelaimė visada už pečių. Kvailiai laimės ieško, o gudrūs laimę kala. Rūpindamiesi kitų laime, surandame ir savąją – sako lietuvių liaudies patarlės. O ką sako moksliniai tyrimai?

Ar tikrai laimingumo lygis yra užprogramuotas genetiškai? Kiek laimingesnius mus daro sportas? O tėvystė ir motinystė? Šioje „Mokslo sriubos“ laidoje atsakymus pateikia Vilniaus universiteto psichologas doc. dr. Antanas Kairys. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip valdyti savo laimės jausmą? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip valdyti savo laimės jausmą? | LRT Plius nuotr.

„Kad ir kaip gerai gyventume ir kokie būtume laimingi, džiaugtumės stulbinančia mokslo ir technikos pažanga, didžiule prekių ir paslaugų gausa…

Pažiūrėkime kiek visko yra, o dar visai neseniai daug ko trūko. Džiaugtumės taikos laikotarpiu, o kiek karų buvo šioje žemėje! Vis vien mes norime būti laimingesni.

Jaučiame, kad dar kažko trūksta iki pilnos laimės. Skaityti toliau

G. Navaitis. Kas kliudo laimingai ir turtingai gyventi? (19)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas skaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Pamėginkim žvelgdami į šių dienų pasaulį pradėti nuo aiškaus, nekeliančio abejonių pastebėjimo – žmonės norėtų būti laiminti. Tačiau moderniose visuomenėse net pačios laimės sąvokos vengiama. Bandoma gėrio sąvoką keisti efektyvumo, tiesos – verifikuojamais teiginiais, vietoj laimės vartoti subjektyvios gerovės ar panašias sąvokas. Skaityti toliau

G. Navaitis. Pamiršta suvereno diena (32)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jei kas, drauge su valdančiais, primiršo – spalio 25-oji yra Lietuvos Konstitucijos diena. Lietuvoje pagrindinį įstatymą derėtų vertinti. Lietuvos istoriją puošia pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje priimta dar 1791 metais. Dabartinė Konstitucija irgi verta pagarbos, nes buvo priimta referendume, už ją pasisakė Lietuvos piliečiai. Pirmieji jos straipsniai skelbia, kad „suverenitetas priklauso Tautai“, o jo varžyti, riboti ar savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių niekas negali.

Kai suverenu buvo monarchas ar diktatorius, jam pakakdavo pasitarti su padlaižūnais ar ir Skaityti toliau

M. Kundrotas. Laimė ir laisvė (6)

Pixabay.com nuotr.

Jau daugelį kartų platesniame kontekste aptartos valstiečių ir žaliųjų valdžios reformos sukelia tiek diskusijų, kad kai kurios jų vertos platesnio ir gilesnio išnagrinėjimo. Šiaip linkdamas į bendresnio pobūdžio svarstymus ir vengdamas nuorodų į savo mažareikšmį asmenį šįsyk padarysiu išimtį, žengdamas nuo atskiro prie bendro. Asmeninės išpažintys kartais leidžia per atskiro asmens pavyzdžius suprasti kiek bendresnius dėsnius.

Labai mėgstu bulvinius patiekalus – ypač cepelinus pagal specialų giminės receptą, Skaityti toliau

G. Navaitis. Kandidatų patikra (25)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – net trijų rinkimų ir pasirinkimų metai. Pravartu būtų turėti testą kandidatams, kuris leistų protingai išsirinkti. Gal šiuo testu galėtų tapti jų siūlymai ką daryti su Lietuvos valstybe?

Troleibuso ekrane Vilniuje galime perskaityti vieno iš kandidatų šūkį: „Stipri Lietuva – stiprioje ES“. Praeituose rinkimuose jis žadėjo sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Parinkti aktualiją kandidatas geba. Siekti valdžios ūpo turi, bet nuovokos stokoja, nes stipri valstybė pati sprendžia kas joje gyvens, o stipri ES nurodys kiek ir ko priimti. Skaityti toliau

20 Lietuvoje viešėsiančio Dalai Lamos XIV posakių apie laimę (1)

Dalai Lama Vilniuje 201 3 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio mėnesį Lietuvoje viešėsiantis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama XIV yra vienas žinomiausių ir populiariausių budizmo vienuolių, savo mintimis pakerėjęs milijonus pasaulio gyventojų. Patys budistai tiki, kad Dalai Lama XIV, kuris yra ilgiausiai gyvenantis Dalai Lama, atgimė, nes norėjo pasauliui ir toliau skleisti taiką, šviesą ir meilę. Ši trejybė lydi vieną didžiausių mūsų siekiamybių ir vertybių – laimę. Apie ją birželio 14 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje, paskaitoje „Laimės menas“, Lietuvos žmonėms pasakos pats Dalai Lama XIV.

Nors jo šventenybė niekuomet paskaitų neskaito iš lapo, o kalba iš sielos gelmių ir širdies, susipažinkite su keletu įkvepiančių Dalai Lamos XIV minčių apie laimę ir kaip ją pasiekti. Skaityti toliau

Laimės ekonomikos idėjos skinasi kelią į gyvenimą (0)

Pixabay.com nuotrt.

Gegužės viduryje Lietuvos mokslininkų sąjungoje įvyko susitikimas, kuriame svarstyta Lietuvos raidos nacionalinė strategija. Ne pirmas kartas kai kalbama apie Lietuvos bėdas ir jų įveikimo kelius. Ne pirmą kartą pažymėta, kad reikia kurti sąlygas, skatinančias Lietuvos piliečius gyventi Lietuvoje. Bet tikrai pirmą kartą pasakyta, kad kelias link šio tikslo yra laimės ekonomikos sukūrimas.

Nors ir vėluodami, bet Lietuvos mokslininkai atsiliepė į Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) surengtoje konferencijoje Skaityti toliau

S. Kriaučiūnienė. Kai turi laisvę rinktis: suteikti ar atimti gyvybę? (0)

Sigita Kriaučiūnienė | Asmeninė nuotr.

Suprantu, kad tema yra labai asmeniška ir jautri, bet gal šios mintys pasieks tą, kuriai aš rašau. Tai moteris, kuriai dabar sunku, nes reikia padaryti sprendimą: pasilikti kūdikį ir gimdyti, ar ne.

Gal ji labai jauna, gal netekėjusi, gal bijo nuvilti tėvus… Gal tai vienos nakties nuotykis, gal aistros nesuvaldymas, o gal jau yra trys ar penki vaikai ir sekančio nebeturės jėgų auginti, išlaikyti viena. O gal tiesiog pavargo, gal pavargo nuo gyvenimo ir norisi tiesiog būti taip, kaip supranta, kad reikia būti. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Kodėl Lietuvai sekasi ar nesiseka? Esame laimėtojai ar pralaimėtojai? Laimingi ar nelaimingi? (2)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Kai Lietuvos rinktinės krepšininkams sekasi, esame apimti euforijos, vaizduojame, kad mes laimėjome, jei pradžioje rinktinei sekėsi kiek sunkiau, anoniminiuose komentaruose dauguma liejo pagiežą, patyčias ir pasipiktinimą. Tačiau čia ne apie krepšinio pergales ar pralaimėjimus, o apie visuomenės ir valstybės sėkmes bei nesėkmes, nusiteikimą, kuris ir lemia didžiąją dalį sėkmės.

Galime vardinti daugybę blogybių, kuriomis pasižymime ne tik Europos, bet ir pasaulio kontekste: savižudybės, alkoholio Skaityti toliau

Kaip pasisemti magiškų galių gamtos kupėjimo metu? (0)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 30 d. 18 val. Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje Kulionyse, Molėtų raj. vyks žolininkės Almiros Didžiokienės paskaita „Rasos – gamtos kupėjimo šventė“ ir praktinis užsiėmimas – žoliavimas.

Vasaros saulėgrįžos laiku Molėtų krašto muziejininkai  kviečia į  jaukų pokalbį – paskaitą prie arbatos puodelio apie žolynų magiją ir jų gydomąsias galias bei praktinį užsiėmimą – žoliavimą apylinkių pievose. Be to, kartu su žolininke A. Didžiokiene bus galima pasigaminti natūralios kosmetikos, pasivaišinti tik ką prisirinktų žolelių arbata. Skaityti toliau

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: kur paimti pinigų laimei nupirkti? (III) (17)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtus straipsnius XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I)“ ir „XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas  globalistas? (II)“

Pagrindinė jų mintis – žmonės norėtų būti laiminti. Laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, kur gauti išteklių finansuoti laimingesnės visuomenės projektą. Skaityti toliau

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas? (II) (15)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtą straipsnį XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą?“ Pagrindinė jo mintis – žmonės norėtų būti laiminti. laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, tačiau valdantieji tam priešinasi ir siūlo menkai įtikinamus paaiškinimus, kodėl laimės dar reikia palaukti bei bando kritikuoti laimės ekonomiką. Skaityti toliau

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I) (6)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Žmonės norėtų būti laiminti. Šis noras patrauklus dar ir todėl, kad laimingi žmonės reikšmingai prisideda prie visuomenės gerovės, labiau pilietiški, kilnūs ir tolerantiški. Jei visuomenės laimė tokia vertinga kodėl jautri, demokratiška valdžia neturėtų kreipti savo politikos siekdama piliečiams padėti pasiekti didesnį laimės lygį?

Akivaizdu, kad valdžia arba nenori rūpintis piliečių laimę arba jai prastai sekasi tai daryti. Todėl apie aukštesnį BNL (bendros nacionalinės laimės indeksą) ji net nekalba, nes Lietuva pagal jį pastoviai atsiduria šeštame pasaulio šalių Skaityti toliau

G. Navaitis. Daugiau atsakomybės už valstybę – daugiau laimės (7)

Grdiminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Apklausos rodo, kad didelė dalis mūsų visuomenės nepasitiki ir nėra patenkinta kone visomis Lietuvos valstybinėmis institucijomis. Tai skatina užduoti klausimą: „Ar gali būti laimingas žmogus, nusivylęs valstybe, kurioje gyvena?“.

Atsakymo į šį klausimą pabandykime paieškoti tyrimuose, kuriuose nagrinėtas ryšys tarp visuomenės laimės lygio ir piliečių dalyvavimo, jų įsitraukimo į valstybei svarbių klausimų sprendimą.

Demokratiją galima ir įkainoti 

Skiriami du pagrindiniai piliečių politinės valios realizavimo būdai – atstovaujamoji ir Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Laimingi marškiniai (0)

Deivės Mildos šventė Londone

Nagi, vaikelei, matot, kap yra. Tas žmogus, buvo jis labai turtings, bet, atrodo, kad jis ir biednam žmogui pavydėjo, atrodo jam, kad visi už jį geriau gyvena, negu jis. Jis toks pavydus. Nu ir dabar, supranci, užserga jis tokiu ligu, nervų ligu, kad jis nelaimingas, o visas svietas laimingas. Jis aina pas daktarus, pasako savo ligų, betgi atvažiuoja pas tuos daktarus – mato po rūbais jį, kad jis švariai apsirangis ir viskuoj jis gi ne paskutinis. – Ne, jis nelaimingas.

Nu, paskui važiuoja pas šaptūnus (užkalbėtojus) jau… Šaptūnas apžiūrėj apžiūrėj.

– Žinai kų, – sako, – aš tau pasakysiu: važiuok tu per pasaulį ir surask tu laimingų žmogų. Kap surasi tų žmogų, kap jis pasakis, kad aš laimingas, tai tu pas jį nupirk marškinius. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio) (0)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

Dvidešimt pirmoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie deivę Laimą.

„Deivė Laima arba laimės sąvoka siejasi su galva arba rankomis. (…) Žmonės, kurie susisieja apeiginiu būdu vieni su kitais, yra laimingesni, nes jie dalinasi (…). Toks yra laimės principas, nes ji dalinama daugėja,“ – sako D. Vaitkevičienė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie Senovės lietuvių šventvietes (video) (3)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Devynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie Senovės lietuvių šventvietes.

 „Šventviečių samprata bendrąja prasme lieka pastovi, ji paženklinta tam tikrais ženklais – dieviškais ženklais, kurie mažų mažiausiai rodo, kad tai dieviška vieta. (…) Tose vietose patiriama laimė – didelė, begalinė,“ – teigia V. Vaitkevičius. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas tie „mes“, kuriems „nesiseka valdyti savo valstybės“? (17)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš kurį laiką filosofas Krescencijus Stoškus paskelbė savo pamąstymus apie dabartinę Lietuvos valstybės ir jos visuomenės būseną, kurie įtaigoja nelinksmą išvadą – nykstame, menkėjame, tad valstybėje nieko nekeičiant sunku tikėtis tokią raidos kryptį imsiant ir pasikeisiant.

Filosofo pastebėjimai taiklūs, tačiau jau nesyk nurodyti ir aprašyti. Lietuvos bėdos jau tapo tarsi tokiomis akivaizdybėmis, kad apie jas tiesiog nebenorima kalbėti. Juolab priartėjus rinkimams, kurie įvairių orientacijų bei patirties politikus akina piešti rožinį Lietuvos vaizdinį, pagražintą laimės indekso matavimais ir kitokiais ekonominiais „veržlumo“ rodikliais, kuriuos jie dar Skaityti toliau

Dalai Lama. Atjauta ir mūsų asmuo (1)

Dalai Lama Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gyvenimo tikslas

Mūsų patirtį, vis vien, ar mąstome apie tai, ar ne, sąlygoja didysis klausimas: koks yra gyvenimo tikslas? Gilinausi į šį klausimą ir norėčiau pasidalinti mintimis tikėdamasis, kad jos gali suteikti tiesioginės praktinės naudos tiems, kurie jas skaitys.

Manau, kad gyvenimo tikslas yra būti laimingam. Nuo pat gimimo kiekvienas žmogus nori laimės ir nenori kančių. Tai nepriklauso nei nuo socialinių sąlygų, nei nuo išsilavinimo ar ideologijos. Širdies gilumoje mes paprasčiausiai trokštame pasitenkinimo. Nežinau, ar visata su nesuskaičiuojamomis Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl lietuviai tokie liūdni? (video) (4)

Audrys Antanaitis ir Arvydas Akstinavičius | Alkas.lt nuotr.

Pagal Jungtinių Tautų tyrimus, laimingiausi pasaulio žmonės yra danai Po jų seka šveicarai, islandai ir kitos skandinavų šalys.

Kodėl tarp jų nėra lietuvių? Juk gyvename šalyje, kur nėra nei bado, nei maro, nei drebėjimų, nei cunamių?

Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su gydytoju psichiatru Arvydu Akstinavičium. Skaityti toliau

Atsinaujinančiame Klaipėdos lėlių teatre numatyta tarptautinė premjera (0)

Klaipedos leliu teatrasLapkričio 7-8 d. Klaipėdos lėlių teatro scenoje bus pristatyta pirmoji tarptautinė premjera – psichologinis lėlių spektaklis apie baimes „Kas tu?“. Augantis ir atsinaujinantis Klaipėdos lėlių teatras kelia naujus, ambicingus tikslus tapti lyderiu ne tik Klaipėdos mieste, bet ir Lietuvos lėlių teatro erdvėje. Atnaujinamas teatro logotipas ir interneto svetainė.

Įvairių tautų komanda

Spektaklio režisierė –  lėlių teatro kūrėja Jūratė Trimakaitė – baigusi aktorystės studijas Lietuvos teatro akademijoje dirbo teatre „Lėlė“, 2012 m.  išvyko į Prancūziją. Ten menininkė  studijuodama  garsiausioje lėlių teatro meno mokykloje Šarlevilyje, Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Teatgaivina Rasa Lietuvą! (10)

rasos -daraskevicius1

Japonai turi sakurų žydėjimo metą. Ima dvi savaites atostogų ir keliauja įkandin vyšnaičių žydėjimo iš pietų į šiaurę tam, kad pasidžiaugtų rožiniais žiedeliais, kad gamtos grožio ir darnos galios įkvėptų juos ir suteiktų jėgų išgyventi visų metų nelengvą kasdienybę.

Lietuviai, tarsi Europos japonai, taip pat turi ypatingą ryšį su gamtos galiomis. Japonai išsaugojo gamtatikybę – šintoizmą, lietuviai – ilgiausiai Europoje savo prigimtinę pasaulėžiūrą. Gal ir lietuviai turi ypatingą metų laiką?

Prieš pusantro šimtmečio gyveno garsus žemaičių dievų ir šventnamių meistras, pastatęs žymiąją Vaiguvos varpinę, Motiejus Butvila. Skaityti toliau

Kaip mes suprantame laimę? (1)

mergina-tinypic.com-nuotr1

Vieni dėl savo laimės pasiryžę padaryti viską. Tvirtai tiki, jog kiekvienas iš mūsų esame savo laimės kalviu. Kiti, nori surasti laimės formulę arba pasitiki lemtimi. Ir visi šie variantai yra teisingi pasirinkimai.

Kiekvienas iš mūsų esame skirtingi, todėl ir laimės ieškome savaip. Miglė Mikalajūnaitė biomedicinos studentė iš Lietuvos savo laime pasidalins su visais. Ji įsitikinusi, jog žmogus norėdamas bbūti laimingas, neturi laukti, kol laimė ateis pati. Ją reikia susikubrti, Skaityti toliau

Šokdami sutikome pavasarį (2)

Algimantas Baltusis 5

Jau nuo 2009 metų Kelmės kraštą sudrebina džiaugsmingas įvykis – Kelmo šokių naktis, vykstanti kartą metuose, suburianti karščiausias ir jaunatviškiausias Kelmės rajono, net Lietuvos ir Pabaltijo širdis nuostabiausiam bendravimui – šokiams.

Kodėl ši įstabi naktis pavadinta būtent „Kelmo“ vardu? Todėl, kad žmonės susirenka džiaugsmo bangos pakėlimui istorinėje Kelmo sostinėje Kelmėje. Ne kiekvienas žino pačias svarbiausias „Kelmo“ reikšmes. Skaityti toliau

D. Razauskas. Laiškas sutrikusiam lietuviui, kaip susigrąžinti Gyvenimą, Laimę ir Tėvynę (38)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pirmiausia – liaukis gyvenęs dėl pinigų.

Jeigu išdrįstum pažvelgti į savo gyvenimą širdies akimi, pamatytum, kad pinigus leisdamas tu vergauji ir kenti dar labiau nei juos uždirbdamas.

Šitaip gyvendamas niekuomet nebūsi laimingas. O nebūdamas laimingas pats, nepadarysi laimingų ir savo artimųjų, jei kartais bandai apsimesti uždarbiaująs dėl jų. Nelaimingas žmogus negali kito padaryti laimingo, nes nuo jo savaime sklinda nelaimė. Žmogus visuomet skleidžia tai, koks jis yra. Tad net jei manai, kad iš tikrųjų sieki laimės kitiems,

Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė laimes (1)

Deivė (E.Petraitienės darbas) | V. Daraškevičiaus nuotr.

Tęsdami „Sekmadienio sakmių“ skiltį skelbiame keletą sakmių iš būsimos „Lietuvių išminties knygos“

Buvo toks ūkinykas, jis turėjo savo brolį, išleistą toli in žentus. Ale sykį vasarą atvažiau tas brolis pas tą ūkinyką in svečius. Ten jiem bešnekant, užpuolė vakaras, jau jis turėjo nakvotie. Jam rengė pataisyt guolį klėtij, o jis sako:

– Šilta naktis, atsigulsu bile kur. O geriausia man bus – nuveisu in kluoną, an savo vežimo atsigulsu.

Ir teip padarė: nuvėjo, kluone an klojimo atsigulė an savo vežimo. Skaityti toliau

M. Baldauskas. Tiesos likimas barbarybės viešpatavimo sąlygomis (2)

youtube.com nuotr.

Šiomis dienomis mūsų jau neturėtų stebinti, kad viešoji erdvė darosi vis atviresnė nuomonių įvairovei, o pliuralistinis įvairovės imperatyvas svarbesnis už tokį mąstymo būdą, kuris priartintų mus prie tiesos ar savo susiaurinta prasme bent leistų nepasiklysti gausėjančios informacijos džiunglėse. Be abejonės, laisvė išsakyti žodį yra vienas didžiausių šiandieninės demokratijos nuopelnų. Teisė laisvai reikšti mintis – pamatinė demokratijos prielaida, tačiau, sukūrus jai gana netvirtus pamatus gyvenamojoje tikrovėje, Skaityti toliau

Dainų šventės Folkloro diena pradės duonos apeiga Katedros aikštėje (programa) (0)

Dainų šventė. Folkloro diena | LLKC nuotr.

Daugiau kaip trys šimtai duonos kepalų – tiek duonos bus išdalinta vilniečiams ir miesto svečiams sostinės Katedros aikštėje liepos 4 dieną. Simboline duonos sunešimo apeiga prasidėsianti Dainų šventės Folkloro diena, pripildys sostinę senųjų tradicijų įvairove, užlies liaudies dainų melodijomis. Šiųmetinio renginio programą praturtins susitikimai su senąja išmintimi besidalinsiančiais tradicijų žinovais ir etninės kultūros tyrinėtojais, o įdomios patirties suteiks liaudies amatų meistrai.

Pirmą kartą duris atvers „Moterų seklyčia“, kurioje apsilankiusieji daugiau sužinos apie tautinį kostiumą ir kaip Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui (49)

Valdas Rutkūnas | alkas.lt nuotr.

„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas?  O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?

Pasaulio tautos tūkstantmečius ieškojo savo vietos Žemėje, kariavo, pakliūdavo į vergovę ir vėl išsivaduodavo. Tautų gyvenamos vietos pagrindu kūrėsi valstybės, kai kurios iš jų pavergdamos kitas tapdavo imperijomis, kurių galios amžinybe niekas neabejodavo, tačiau po tam tikro laiko visos imperijos subyra. Netikėtai nesapnuotai tautos tampa laisvos, ant imperijos griuvėsių sukuria savo nepriklausomą gyvenimą. Todėl, kad tautos gyvybiškesnės už imperijas. Skaityti toliau