Žymos archyvas: kryžiuočiai

Rambyno kalno legendos (0)

Zalciai ant Rambyno kalno_Brazausko nuotr

Prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, šiame krašte pradėjo kurtis pirmieji elnių medžiotojai. Patogi geografinė padėtis – Nemuno ir Jūros upės lėmė senovės Baltų genčių judėjimą ir kultūrų maišymąsi.

I–VI mūsų eros amžiais šiame regione susiformavo etninė grupė – Skalviai. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis turtingos Skalvių genties centras. Tą akivaizdžiai nulėmė gyvenimas šalia Nemuno, pagrindinio prekybos kelio. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (4)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Mindaugo Lietuvos paslaptys (9)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ scenarijaus autorius Gintaras Songaila kalba apie Lietuvos valstybės pradžią ir karalių Mindaugą.

Ar teisingas vadovėlinis teiginys, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas? Kuo prasidėjo Mindaugo politinė veikla? Kas susibūrė į koaliciją prieš Mindaugą ir ką tai reiškė Lietuvai? Kodėl Mindaugas turėjo krikštytis? Ar sėkmingas buvo Mindaugo Lietuvos krikšto projektas? Kodėl vienintelio išlikusio Mindaugo karūnacijos dokumento negalėtume iškilmingai perskaityti jo karūnavimo šventės proga? Ar Mindaugas tapo marionete kryžiuočių rankose? Koks buvo Mindaugo vaidmuo, nutraukiant sąjungą su Vokiečių ordinu ir kodėl Treniota organizavo jo nužudymą? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (7)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video) (20)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbamės apie kryžiaus karus Pabaltijyje, kryžiaus karų pasislinkimo į Pabaltijį priežastis ir pirmąjį nukariavimo etapą iki Kalavijuočių ordino prijungimo prie Vokiečių (Kryžiuočių) ordino po Saulės mūšio (1236 m.) bei Pirmojo prūsų sukilimo.

Kada ir kodėl buvo griebtasi ginkluotos kovos prieš Baltijos regiono pagonis – vendus, prūsus, lyvius ir, galiausiai, lietuvius? Kokį vaidmenį tose kovose vaidino Lenkijos, Vokietijos ir Danijos riteriai, kunigaikščiai bei valdovai? Kas nutiko pirmajam Prūsijos vyskupui Kristijonui? Skaityti toliau

Moksleiviai iš Rumunijos Lietuvoje ieškojo kryžiuočių pėdsakų (1)

Svečiai iš Rumunijos | TBN nuotr.

Balandžio 27 dieną, Tautinių bendrijų namuose lankėsi grupė moksleivių iš Rumunijos miesto Brašov. 18 žmonių grupė keliauja po Europą kryžiuočių pėdomis. Tai bendras Rumunijos Brašov miesto Evangeliku bažnyčios, vokiečių tautinės mažumos, Brašov miesto savivaldybės ir  vidurinės mokyklos „Kristian“ projektas.

Skaityti toliau

Trakų istorijos muziejuje – atnaujintos Kunigaikščių rūmų ekspozicijos atidarymas (0)

Trakai_koplycia_wikipedija.org

Balandžio 5 d., antradienį, 17.30 val. Trakų istorijos muziejuje atidaromos atnaujintos dvi Trakų salos pilies Kunigaikščių rūmų ekspozicijų menės: „Vytauto Didžiojo epochos buitis“ bei „Žalgirio mūšio laikmečio ginkluotė“. Lankytojams pristatoma per 200 unikalių eksponatų, atrinktų iš muziejaus archeologijos ir istorijos rinkinių.

Ekspozicijos įrengtos bendradarbiaujant su UAB „Ekspozicijų sistemos“, interaktyvų Žilibero de Lanua paveikslą sukūrė UAB „Biznio mašinų kompanija“.

Trakai suvaidino didžiulį vaidmenį viduramžių Lietuvos istorijoje. Tai buvo ne tik karinis, bet ir politinis, ekonominis bei kultūrinis centras, submonarcho rezidencija, vėliau – visos LDK valdovo vasaros rezidencija. Skaityti toliau

Ant Bilionių piliakalnio paminėtas Pilėnų atminimas (video) (1)

varniurp.am.lt nuotr.

Vasario 27 d. Šilalės rajone ant Bilionių piliakalnio Varnių regioninio parko direkcija, Bilionių seniūnija ir Žemaičių kultūros draugijos nariai jau ketvirtus metus iš eilės paminėjo legendinį Pilėnų žygdarbį.

Pirmą kartą prieš 680 metus įvykusį Pilėnų didvyrių žygdarbį, paminėjo kryžiuočių metraštininkas Vygandas Marburgietis. Pasak jo 1336 m. vasario 25 d., kryžiuočiai su gausia kariuomene – 200 riterių ir 6000 paprastų karių po kelių dienų kovos sunaikino kunigaikščio Margirio ginamą Pilėnų pilį. Priešui įsiveržus į pilį ir tikintis didelio grobio teko nusivilti, pilies Skaityti toliau

M. Luknietis. Paskutinis Žalgirio karys (15)

Žalgirio mūšio inscenizacija, 2012 m. | kam.lt, D.Babensko nuotr.

Ėjo puikūs 1480–ieji Naujojo Dievo metai. Vasara ėjo į pabaigą, visoje Lietuvoje tvyrojo ramybė ir taika. Derlius šiemet buvo puikus, pavasaris ne per vėlyvas, vasara ne per lietinga – žodžiu, gyvenimas buvo gražus, visi žmonės jautė laimę ir priteklių. Tiesa, pietinėse Didžiosios Kunigaikštystės žemėse ten tenykščiams pulkams kartais tekdavo susigrumti su netikėliais totoriais, už rytų girių savo šaltose pelkėse bruzdėjo maskoliai, bet Žemaičių seniūnijoje ir visoje Senojoje Lietuvoje viskas buvo tylu ir ramu, kryžiuočių galybė senai palaužta, be karų augo jau trečia karta.

Po ilgos kelionės į senelio Šimkų sodžių, suaugę ir vaikai išsirito iš vežimo. Skaityti toliau

Bus paminėta didžiausia XIII a. baltų pergalė prieš kryžiuočius (4)

durbes-musio-minejimas-kam.lt-a.pliadzio-nuotr (3)

Liepos 13 d. 19.30 val. Vilniuje bus prisimintas ir paminėtas prieš 755 metus vykęs Durbės mūšis.

Minėjimą rengia Lietuvos kariuomenė kartu su Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmais tęsdama tradiciją pagerbti žymiausius istorinius mūšius.

Minėjimo iškilmės prasidės 19.30 val. prie Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino paminklo šalia Valdovų rūmų. Jame dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, senoviniu pabūklu iššaus Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui (1)

Alkas.lt nuotr.

Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos. Pabandykime dar kartą pavartyti savo vėliavos istoriją, prisiminti tai, kas žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui. Skaityti toliau

Vydūnas. Mūsų uždavinys (II) (2)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Panaikinimas pačios lietuvių tautos stiprybės

Iš paduotų nurodymų, be abejonės, aiškėja, kad lietuvių tautos tikybos naikinimas labai turėjo kenkti lietuvių tautos gyvybei. Galima tiesiog sakyti, kad taip tos gyvybės šaknis buvo kertama. Visai ypatingu būdu tai buvo daroma. Svetimieji ateiviai peikė tikybą ir savąją siūlė žmonėms. Pagaliau dar patys valdovai prisidėjo prie to darbo. Mindaugas krikštydinos su saviškiais. Jis statė naujajai tikybai rūmus. Vienas jo sūnų buvo net tos tikybos skelbėju. O taip darė ir kiti vėlesnių laikų valdovai. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II) (8)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA.

Ar aukos ir Žalgirio mūšio laukuose pralietas kraujas sustiprino lietuvių tautą ir jos valstybės savarankiškumą? Deja… Jis, pirmiausia, gerokai sustiprino Lenkiją, kuriai ir atiteko didžioji tos pergalės vaisių dalis.Tą puikiai liudija po pergalės vykusių derybų ir pasitarimų rezultatai.

Vytautas nesulaukė žadėtos paramos iš lenkų, kad galutinai įveikus kryžiuočius: kai po poros savaičių lietuvių kariuomenė apsiautė kryžiuočių sostinę Marienburgą, per tą laiką vokiečiai jau buvo spėję tinkamai pasirengti gynybai. Taigi Lietuvos kariuomenė, ėmus trūkti maisto ir pašaro arkliams, gruodžio pradžioje buvo priversta atsitraukti. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei (5)

Belezu-piliakalnis (1)

Kasmet 1348 m. Strėvos mūšio atminimui skiriamo pėsčiųjų žygio dalyviai žvarbų vasario 7-8 d. savaitgalį džiaugėsi nuostabiu atradimu – Belezų kaimo laukuose (Elektrėnų sav.) prieš jų akis iškilo didingas, iki šiol nežinomas piliakalnis (LKS94 546549, 6064986). Šalimais gyvenanti Nina Pulauskienė džiaugsmingai sutiko žygeivius ir noriai pasakojo padavimus apie senovės karius, kurie čia buvo įsitvirtinę. Praėjo dar keletas akimirkų ir Ninai iš atminties ūkų išniro senųjų šios vietos gyventojų Augusto ir Zofijos Marozų bei jų dukters Danutės Vankevičienės perduotas piliakalnio pavadinimas Napoleono Kepurė: Skaitas, Napoleonas kap āja, tas kalnas buvaTaip taip taip, kap Napoleono Kepurė! Skaityti toliau

V. Macijauskienė. Mūsų istorinės prigimties atspindžiai (3)

vytis-alkas.lt-nuotr

Apie tautos paveldą – kitu žvilgsniu

Viena iš gyvybinių lietuvių tautos gijų, tekančių per mūsų praeitį, dabartį į ateitį, yra žemaitukai – žirgų veislė, sukurta baltiškosios pasaulėjautos laikais, protėvių išsaugota per marus ir karus šių dienų visuomenei. Tačiau patirtis byloja: ne visi tautiečiai turi aiškų suvokimą, ką su žemaitukais mes gavome iš praeities kartų ir kokią žinią per žemaitukus nusiųsime į ateitį. Okupuotoje Lietuvoje didžioji tautos dalis nieko apie žemaitukus nežinojo. Kiti buvo girdėję, bet nematę.

Skaityti toliau

Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti (0)

vyt_mirt_minejimas_plakatas2-K100Spalio 28 d. 17 val. Trakų salos pilyje vyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytauto Didžiojo atminimui. Istorikas Tomas Baranauskas skaitys pranešimą „Neįvykęs antrasis Žalgiris“, koncertuos grupė „Thundertale“. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

„Spalio 27-ąją sukanka 584 metų nuo Vytauto Didžiojo mirties, – pasakoja Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. – Daug kalbama apie valdovo karinius žygius, valstybingumo tvirtinimo politiką, bet eilė temų nėra analizuojama plačiajai visuomenei prieinamoje erdvėje.“ Skaityti toliau

Senoji Lietuvos karyba ir Medininkų pilis (2)

Karys su lietuviškuoju skydu (Darius Jurcevičius), istorinė rekonstrukcija | TIM nuotr.

XIII-XIV a. Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė (LDK) – jau­na vals­ty­bė. Pa­ly­gi­nus su kai­my­nais, ka­ry­ba bu­vo la­biau­siai iš­vys­ty­ta vals­ty­bės sri­tis. Ki­tos pa­žen­gė ne tiek daug: mū­ro pa­sta­tai – re­ti, pi­ni­gų sis­te­ma – anks­ty­va, sa­vo­jo (bal­tiš­ko) raš­to nė­ra. Tai są­ly­go­jo įtemp­ta tarp­tau­ti­nė si­tua­ci­ja: va­ka­ruo­se plė­tė­si Kry­žiuo­čių, o šiau­rė­je – Ka­la­vi­juo­čių (nuo 1237 me­tų – Li­vo­ni­jos) or­di­nai, kė­lę LDK grės­mę.

Se­no­sios Lie­tu­vos mo­nar­chai nuo XIII a. pa­laips­niui vie­ny­da­mi bal­tiš­kas gen­tis po LDK vė­lia­va, plės­da­mi vals­ty­bės že­mes į ry­tus, sta­ty­da­mi me­di­nes ir mū­ri­nes pi­lis, mo­der­ni­zuo­da­mi ka­riuo­me­nę, XIV a. su­kū­rė vals­ty­bę ga­lin­čią mes­ti Skaityti toliau

Muziejų naktis Trakų salos pilyje (0)

Traku pilis naktį | organizatorių nuotr.

Gegužės 16 d., penktadienį, Trakų istorijos muziejus jau devintąjį kartą dalyvauja Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) inicijuotame renginyje „Muziejų naktis“. Tik kartą per metus akcijoje dalyvaujantys Europos muziejai atveria lankytojams duris naktį. Trakų istorijos muziejus tradiciškai  šio renginio metu išlaiko tik jam būdingą stilistiką.

„Kelerių metų patirtis rodo, kad žmonės mielai lanko muziejaus organizuojamus gyvosios istorijos renginius bei aktyviai juose dalyvauja, – sako Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Todėl ir renginyje „Muziejų naktis“ gausu istorinės rekonstrukcijos elementų. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (V). Kur buvo Krivių pilis? (37)

Ąžuolas | A.Railos nuotr.

Nuo Šv.Jurgio bažnyčios ir V.Kudirkos aikštės sklinda daug šviestakių. Kaip jau minėta, vienas jų skrodžia Arkikatedros centrą, kur kitados Lietuvos valdovai buvo įkurdinę Perkūno šventyklą. Tai nieko nestebintų. Stebina kitkas. Ši apie penkiolikos metrų pločio informacinė energetinė juosta tęsiasi ir tolyn. Sekant ja toliau per Sereikiškes (ar Šereikiškes?), per tą vietą, kur kitados augta galingo ąžuolo, galima atsidurti net Markučių ąžuolyne…

Bet ypač galingas srautas  nuo V.Kudirkos aikštės tįsta į rytus. Iš pradžių manėme, kad jis siejasi su Gedimino kalno aštuoniakampiu bokštu. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Žalgirio mūšis (54)

Tomas Baranauskas

Žalgirio mūšis buvo lemiamo lūžio momentas du šimtmečius trukusiame lietuvių kare su kryžiuočiais. Tai buvo kova dėl išlikimo. Mūšį laimėjo jau pasikrikštijusi ir sąjungą su Lenkija sudariusi Lietuva. Ir tai buvo dar vienas smūgis Vokiečių ordinui. Jis nebegalėjo tikėtis tokios paramos prieš krikščionišką valstybę, kokios sulaukdavo anksčiau kovodamas su pagonimis.

Kryžiuočiai buvo pagrindinė Lietuvos problema XIII–XIV a. Jų antpuoliai alino kraštą, trukdė Lietuvos kultūrinę bei ekonominę raidą, ribojo santykius su kitomis šalimis. Likviduodamas Vokiečių ordino grėsmę Vytautas Skaityti toliau

Alytuje antrą kartą bus atverti Jotvos žemės vartai (video) (2)

Jotvos vartai_plakatasBirželio 29-30 dienomis vartus į Alytaus krašto istoriją atveriantis viduramžių istorijai skirtas renginys „Jotvos vartai“ pakvies visus lankytojus į senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos šventę.

Alytus gana vėlai paminėtas istoriniuose šaltiniuose. XIV a. jis minimas 8 kartus trijuose skirtinguose šaltiniuose: Vygando Marburgiečio kronikoje, kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymuose ir Jogailos 1387 m. išduotoje privilegijoje Skirgailai. 

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Alytus paminėtas Vygando Marburgiečio kronikoje, aprašant kryžiuočių žygį į Lietuvą 1377–aisiais – kunigaikščio Algirdo mirties metais. Kronikoje rašoma: „…magistras Vinrichas (Kniprodė) Skaityti toliau

T. Baranauskas. Tėvų žemė (60)

Tomas Baranauskas | asmeninė nuotr.

„Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?“ – pačioje XVI amžiaus pabaigoje rašė Mikalojus Daukša. Jam rūpėjo visų pirma kalba, nuo kurios gręžėsi lenkėjantis to meto Lietuvos valstybės elitas. Mes gi šį karta kalbėkime apie žemę.

Daugiau kaip 200 metų lietuviai kovėsi už savo žemę su kalavijuočių ir kryžiuočių kariaunomis. Lietuvos valstybės kilimo pradžia sutapo su vokiečių ekspansijos pradžia Pabaltijyje. Skaityti toliau

Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina (45)

Birutė, XIX a. iliustracija iš Leonardo Chodzkos veikalo „La Pologne historique...“ | atticus.pl nuotr.

Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.

Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau

A. Radušytė. Ro­ga­chi­na, ar­ba Ką iš tik­rų­jų pa­sa­kė Kęs­tu­tis? (24)

Jautis ir kardas. Autorės piešinys

Šur­mu­lia­vo Vil­niaus cen­tras. Su No­ber­ta su­si­ti­ko­me prie links­mai ap­megz­tų me­de­lių Vin­co Ku­dir­kos aikš­tė­je. Ge­di­mi­no pro­spek­to pa­la­pi­nė­se ga­ra­vo ry­žiai su dar­žo­vė­mis ir mė­sa, čirš­kė­jo šaš­ly­kai, dai­li­nin­kai, stik­liai ir kal­viai ne­sve­tin­gai žvel­gė į pra­ei­nan­čius, bet nie­ko ne­per­kan­čius žmo­nes. Sėk­min­gai pre­kia­vo alu­da­riai, ste­buk­lin­gų kre­mų par­da­vė­jai, pro­spek­tas skam­bė­jo ir bumb­sė­jo. Fo­ku­si­nin­kas ge­si­no žiop­lių ci­ga­re­tes kaž­kur jas pra­dan­gin­da­mas; ber­nai­tis žir­klė­mis trum­pi­no vir­ves, ku­rių vie­na vis tiek bū­da­vo il­ges­nė:

– Kaip tu ker­pi? Žiū­rėk, vir­vės tu­ri bū­ti vie­no­dos. Tu nu­kir­pai, o vis tiek vie­na vir­vė il­ges­nė…

– Ei­nam, ne­mėgs­tu fo­ku­sų, – timp­te­lė­jo už ran­ko­vės No­ber­ta. Skaityti toliau

Kryžiaus žygiai į Baltijos šalis sukėlė ekologinių nelaimių virtinę (9)

Kryžiuočių ordino puolimo kryptys. ŽemėlapisBaltijos šalių kryžiaus žygiai Viduramžių pagonių kaimuose sukėlė svarbius ekologinius bei kultūrinius pokyčius. Nauji archeologiniai tyrimai rodo, kad šie žygiai lėmė plataus masto miškų kirtimus, kai kurių rūšių išnykimą ir netgi sunaikino pagonių įprotį valgyti šunis, skelbia naujienų tarnyba MSNBC.

Kryžiuočiai (arba Teutonų ordinas) nuo XII iki XVI a. kovojo su pagonimis, kuriems priklausė žemės šiuo metu esančios Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Švedijos ir Rusijos teritorijose. Archeologų ir antropologų komanda, kuriai vadovauja Stanfordo universiteto (JAV) tyrėjas Krishas Seetahas analizuoja, kokie pokyčiai įvyko minėtuoju periodu. Skaityti toliau

Medininkų pilyje bus pristatytas tapytojo G. Kazimierėno paveikslas „Rūstybės diena“ (0)

Parodos rengėjų nuotr.

Lapkričio 21 d. 15 val. Medininkų pilyje (Medininkų k., Vilniaus r.)  vyks  tapytojo, prof.  Giedriaus Kazimierėno paveikslo Rūstybės diena pristatymas. Renginį  rengia Trakų istorijos muziejus.

Vienoje iš rugsėjo pabaigoje lankytojams atidarytos atkurtos Medininkų pilies menių rodomas įspūdingas ant drobės tapytas Giedriaus Kazimierėno paveikslas  Rūstybės diena (2012). Pasak tapytojo, „paveikslo pavadinimą – Rūstybės diena inspiravo biblinio Paskutiniojo Teismo motyvas, o paveikslo konfigūracija primena ankstyvosios gotikos altorių, Skaityti toliau

Viduramžių teutonų riteriai reikalaus pagarbos istorijai piketuodami (0)

 „Viduramžių pasiuntiniai“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 28 d. vidurdienį Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos „Viduramžių pasiuntiniai“ klubo riteriai, vilkintys Vokiečių (kryžiuočių) ordino šarvus ir drabužius, piketuos reikalaudami pagarbos ir viešumo Lietuvos viduramžių istorijai.

„Mums, riteriams, kelia nerimą tai, kad ir praėjus 602 metams po Žalgirio (Griunvaldo) mūšio, visuomenėje tebėra gajūs nedraugiškų Lietuvai istorikų paskleisti mitai, esą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai pabėgo iš mūšio lauko, mūšyje vilkėjo kailiais ir buvo ginkluoti vėzdais“, – sako „Viduramžių pasiuntinių“ vadovas Karolis Jankauskas. Skaityti toliau

Medininkų pilis atveria vartus lankytojams (1)

Medininkų pilis. Organizatorių nuotr.

Rugsėjo 27 d., ketvirtadienį, 15 val. atstatytame Medininkų pilies šiaurės rytų bokšte (donžone) vyks nuolatinės ekspozicijos atidarymas.  27 metrų aukščio bokšte įsikūrė muziejus, kuriame įrengtos keturios ekspozicijų salės. Medininkų pilis – nuo 2004-ųjų metų Trakų istorijos muziejaus padalinys.

Pasak Virgilijaus Poviliūno, Trakų istorijos muziejaus direktoriaus, sutvarkyti Medininkų pilį buvo nemenkas iššūkis. Tai kainavo nemažai pastangų, Skaityti toliau

R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika (8)

Voplaukio mūšio vadai

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio valdymo laikotarpiu (1295–1315 m.) įvyko vienas svarbus ir šaltiniuose įgavęs atgarsį susidūrimas su Vokiečių ordino prūsiškąja šaka. Šis 1311 m. įvykęs mūšis mums žinomas Voplaukio pavadinimu, kuris istorijos specialistų ir mėgėjų kartais praleidžiamas dėl mažesnės jo įtakos tolimesniems Ordino veiksmams. Jo rezultatai nebuvo tokie ryškūs, kaip, pavyzdžiui, Saulės, Durbės ar Aizkrauklės kautynių, tačiau Voplaukis pasižymėjo keliais įdomiais aspektais, kurios toliau ir aptarsime.

Vytenis didžiuoju kunigaikščiu tapo tuo metu, kai, po 1283 m. užbaigto jotvingių nukariavimo, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė su Vokiečių ordino karo mašina susidūrė kaip niekad arti – ties Nemunu. Nepralaimėti karo tapo pagrindine Lietuvos valstybės užduotimi, todėl Vytenio veiksmai savo sumanumu ir agresyvumu nenusileido kryžiuočių veiksmams. 1298 m. jis sudarė sutartį su Rygos miestu (ji truko iki 1313 m.) ir taip paralyžiavo Ordino livoniškąją šaką, sulaikydamas ją nuo bet kokių priešiškų veiksmų, o pietvakariuose teko elgtis kiek pragmatiškiau – su kalaviju rankoje belstis į kryžiuočių užkariautų namų duris. Skaityti toliau

Latvijoje, Bauskės pilyje, bus minima Baltų vienybės diena (4)

V-VIII a. Kuršių genties merginos rūbai | A.Moisejenko nuotr.

Rugsėjo 22 d. Latvijoje, Bauskės pilyje, bus minima Baltų vienybės diena.

Renginyje koncertuos viduramžių muzikos grupė „Banchetto musicale“, Lietuvos ir Latvijos folkloro ansambliai, bus rodomas režisierius Sauliaus Bartkaus dokumentinis filmas „Saulės mūšis“, vyks senovės baltų kariūnų pasirodymai, įkurti senieji kaimai kvies žiūrovus į kelionę po baltų žemes. „Lieptų kaimas“ perkels lankytojus į XIII amžių – pagonybės ir dievybių laikmetį, „Senolių kaime“ bus galima prisiliesti prie senųjų amatų – pasukti verpimo ratelį, pabandyti žiesti molio dirbinius, sviestamuše (muštoke) patiems pasigaminti sviesto, paragauti lietuvių tradicinių patiekalų. Skaityti toliau