Žymos archyvas: kryžiuočiai

T. Baranauskas. Garuozos mūšis – nepelnytai užmiršta pergalė (8)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Galite patikrinti visus Lietuvos istorijos vadovėlius: 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio nerasite. Apie jį beveik nekalbama ir Lietuvos istorikų studijose, išskyrus nebent Zigmo Raulinaičio penkių knygų ciklą „Lietuvos raiteliai“, kuriame išsamiausiai aprašytos visos XIII a. Pabaltijyje vykusios kovos (ten jis aprašytas „mūšio miške ties Grose“ pavadinimu), o taip pat šių eilučių autoriaus monografiją „Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos“, išleistą Joniškyje 2017 m. pabaigoje.

Kodėl tiek mažai žinome apie šį mūšį? Kaltas ne šaltinių trūkumas – tai yra išsamiausiai Skaityti toliau

T. Baranauskas. Ką lėmė Aizkrauklės mūšis? (6)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žymiausių viduramžių Lietuvos pergalių sąrašas mūsų istorinėje sąmonėje formavosi kiek chaotiškai ir nėra nuoseklus. Jis tik iš dalies atspindi realią mūšių reikšmę. Didžiulį simbolinį krūvį turintis Žalgirio mūšis, kiek mažesnį – Durbės mūšis, iš tiesų buvo didžiausios lietuvių pergalės karų su kryžiuočiais epochoje. Tačiau trečiajam pagal dydį ir, galbūt, pagal reikšmę mūšiui, 1279 m. kovo 5 d. įvykusiam Padauguvyje, prie Aizkrauklės, dabartinėje Latvijos teritorijoje, pasisekė mažiau. Jį žino tik labiau istorija besidomintys lietuviai, o ir mokslinėje istoriografijoje jis lieka nepakankamai pažintas ir įvertintas. Skaityti toliau

Atgijusi Šilainės šventvietė (nuotraukos) (6)

Petras Lukoševičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su jotvingių ir prūsų gyvenvietės Ožkinių (Šilainės) kaime netoli Punsko (Lenkija) atkūrėju Petru Lukošiavičiumi kalbasi Juozas Šorys.

– Kada, kuo remiantis Jums kilo sumanymas atkurti, kaip pats įvardijate, jotvingių ir prūsų gyvenvietę?

– Ir Prūsijoje, ir mūsų Sūduvos krašte – istorinėse aisčių žemėse – tikroji šeima Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Margiris ir Pilėnai (video) (7)

Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Praėjusioje laidoje mes apie jį ir kalbėjome. Tačiau Medininkų mūšis žymi tam tikrą kovų etapą, o po jo kovos tęsėsi.

Mes šiandien pakalbėsime apie tai, kas vyko po Medininkų mūšio, o žymiausias epizodas po Medininkų mūšio yra Pilėnų gynimas.

Kalbėsimės apie tai su Inga Baranauskiene. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Medininkų mūšis – didžiausia Gedimino laikų pergalė (video) (4)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio, kuris įvyko 1320 metais. Tai buvo vienas iš svarbiausių mūšių dėl Žemaitijos.

Mes jau kalbėjome apie kovas dėl Žemaitijos, kaip įvadą šiam mūšiui – parengėme dvi laidas su istorike Inga Baranauskiene. Šiandien mes pakalbėsime apie patį tą mūšį ir apie Gedimino laikų kovas dėl Žemaitijos. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vytenio kova dėl Žemaitijos (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mes tęsiame pokalbį apie kovą dėl Žemaitijos su kryžiuočiais, kuris dedikuojamas vienam svarbiausių šitos kovos mūšių – Medininkų mūšiui, įvykusiam 1320 m. Šiemet sukanka 700 metų nuo šio mūšio.

Tačiau mes aiškinomės kontekstą. Praėjusioje laidoje kalbėjomės apie karo dėl Žemaitijos pradžią. Ji pasirodo esanti 1289 m. Prasidėjo gana staigiai ir dramatiškai.

Toliau seka Vytenio valdymas, kuriam ir paskirsim šią laidą. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kruvinoji puota – nuolatinio karo su kryžiuočiais dėl Žemaitijos pradžia (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Tai buvo mūšis su kryžiuočiais dėl Žemaitijos, įvykęs 1320 metais.

Ta proga mes kalbamės su istorike Inga Baranauskiene ne tik apie tą mūšį, bet ir apie jo platesnį kontekstą. Šįkart pradėsim iš tolo. Kaip prasidėjo apskritai kovos su kryžiuočiais dėl Žemaitijos? Žemaitiją, kaip žinia, labiausiai puolė Prūsijos kryžiuočiai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Aizkrauklės mūšis ir karas dėl Žiemgalos (video) (2)

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 750 metų nuo Karusės mūšio. Mes jau skyrėme dvi laidas šitam mūšiui – prie jo negrįšime. Tačiau po Karusės mūšio kovos nesibaigė. Traidenis (kaip mes jau užsiminėme praėjusioje laidoje) pasiekė svarbią pergalę prie Aizkrauklės ir tarsi tuo užbaigė tą žygį, kuris buvo pradėtas Karusės mūšiu.

Taigi, mes su istorike Inga Baranauskiene pakalbėsime apie Traidenio valdymo pabaigą ir jo laimėta Aizkrauklės mūšį. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Rūdavos mūšis – kieno pergalė, kieno pralaimėjimas? 650 metų mūšio jubiliejų pasitinkant (4)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš 650 metų, 1370 m. vasario 17 d. Prūsijoje, prie Rūdavos, netoli Karaliaučiaus (Kionigsbergo), įvyko mūšis tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino (kryžiuočių) kariuomenių. Jo baigtis seniai tapo ginčų objektu.

Dar XVI a. tarp Prūsijos kronikininkų kilo diskusija, kas laimėjo šį mūšį. Simonas Grunau vaizdingai rašė, kad tuokart prie Rūdavos stojo į mūšį Ordino maršalo Heningo Šindekopfo ir Kęstučio kariuomenės „ir kovėsi visą dieną sniege, nuo ko jis krauju pasruvo, ir broliai mūšį pralaimėjo“. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo unikalus Karusės mūšis? (video) (3)

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusioje laidoje mes pradėjome temą „Karusės mūšis“. Kalbėjome apie to mūšio metu valdžiusį valdovą – Traidenio atėjimą į valdžią, jo kilmę – ir priėjome prie paties mūšio. Šitą laidą mes skirsime būtent Karusės mūšiui.

Su mumis – istorikė Inga Baranauskienė.

Kaip įvyko tas didysis žygis? Jis iš tikrųjų siekė toli. Pats mūšis įvyko ant ledo, žiemą, tarp žemyninės Estijos ir Saremos salos – prie Muhu salos, o žygio metu kariuomenė turėjo pereiti per visą Skaityti toliau

T. Baranauskas. Lietuvių pergalei Karusės ledo mūšyje – 750 (11)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

XIII amžius – tai didelių Lietuvos pergalių mūšiuose su kryžiuočiais ir kalavijuočiais šimtmetis. Viena pergalė čia temdo kitos šlovę, ir visos jos nebegali vienodai susirikiuoti mūsų istorinėje atmintyje, todėl lieka užmirštos ar bent primirštos.

Vienas iš tokių neužmirštų, bet gerokai primirštų mūšių, kuriame Lietuvos kariuomenė pasiekė įspūdingą pergalę, įvyko 1270 m. vasario 16 d. ant Baltijos jūros ledo Estijoje, ties Karuse. Šiemet sukankantis 750 metų šio mūšio jubiliejus yra gera proga jį prisiminti, o kartu ir iš naujo įvertinti jo reikšmę. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Traidenio iškilimo paslaptys (video) (2)

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Štai ir įkopėme į 2020 metus, ir šiemet viena pirmųjų sukakčių yra 750 metų nuo Karusės mūšio. Jis įvyko 1270 m. vasario 16 d. Data kalendoriuje sutampa su kita žymia švente, kurią mes visi žinome, ir, ko gero, lieka jos šešėlyje. Bet šiandien mes apie ją būtent ir pakalbėsim.

Kalbamės su istorike Inga Baranauskiene.

Pradėsim pokalbį ne nuo pačio mūšio. Tai yra pirmoji didelė naujojo Lietuvos valdovo Traidenio pergalė. Traidenio Skaityti toliau

T. Baranauskas. Strėvos mūšis: pralaimėjimas, nepalaužęs Lietuvos (15)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viduramžių Lietuva kovojo dešimtis mūšių su savo priešais. Ypač daug ir sunkių kautynių būta su kryžiuočiais, bemaž du šimtmečius puldinėjusiais Lietuvą. Mes noriai prisimename žymias pergales, pasiektas Saulės (1236), Durbės (1260), Žalgirio (1410) ir kituose mūšiuose. Rečiau kalbame apie pralaimėjimus, o juk tai – ne mažiau svarbi mūsų istorijos dalis, rodanti, kad viduramžių kovos nebuvo vien tik lengvas pasivaikščiojimas nuo vienos pergalės iki kitos. Šiame kelyje teko patirti ir skaudžių pralaimėjimų. Bet po jų Lietuva atsitiesdavo ir rasdavo savyje jėgų tęsti kovą. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Ąžuolas be viršūnės, arba kodėl bijome kirvio (1)

Nupjauta Mingėlos ąžuolo viršūnė. Vieštovėnai, Plungės r. 2015m. | Vykinto ir Daivos Vaitkevičių nuotr.

Yra tokių „amžinųjų“ temų, apie kurias Lietuvoje buvo, yra ir bus rašoma. Jos išsilieja pasakojimais, asmeninės patirties liudijimais ar pilietiniais sąjūdžiais. Tokia yra kertamos girios, alėjos ar seno medžio tema. Ir jos istorija irgi sena.

Skausmas dėl nukirstų medžių aprašomas jau XV a. istorijos šaltiniuose, nušviečiančiuose įvykius po Lietuvos krikšto. XIV a. pabaigoje į Lietuvą iš Prahos atvyko vienuolis misionierius Jeronimas, gavęs Jogailos įgaliojimus skleisti krikščionybę ir apsirūpinęs Vytauto raštais, įpareigojančiais Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kryžiaus žygių pėdsakais: nuo Romos iki Lietuvos ir Žemaitijos (video) (5)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiemet yra Žemaitijos metai. Ta proga pakalbėsime plačiau – ir apie Žemaitiją, ir apie visą Lietuvą. Tačiau tema būtų kryžiaus žygiai Žemaitijos ir Lietuvos likime ir popiežių reikšmė juose.

Taip jau atsitiko, kad daugelis Lietuvai reikšmingų sprendimų buvo priimama ne tik Lietuvoje, bet ir už Lietuvos ribų, ir vienas iš tokių dalykų yra kryžiaus žygiai.

Kalbamės su istorike, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskiene. Kur mums reikėtų ieškoti tų pagrindinių sprendimų Skaityti toliau

V. Vareikis: Prūsų likimas lietuviams yra nuolatinis priminimas (2)

G.Kuprevičiaus opera „Prūsai“ | rengėjų nuotr.

Vasario 28 d., ketvirtadienį, 19 val. Žvejų rūmuose skambės Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Spektakliui artėjant, pakalbintas Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vygantas Vareikis. Istorikas atskleidžia, kaip nūdienos lietuviai galėtų sergėtis prūsų tautos likimo.

„Reikia nuolat kovoti už savo žemę, nes pralaimėjęs karą tapsi vergu. Tokia istorijos logika. Žemaičiai, kaip rodo istoriniai šaltiniai, kovodavo iki galo. Galbūt todėl lietuviai ir žemaičiai išliko?“ Skaityti toliau

Gedimino laiškams – 696 metai (video) (4)

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriame paminėtas Vilnius. Latvijos valstybinis istorijos archyvo nuotr.

1323 m. sausio 25 d. Lietuvos karalius Gediminas parašė laišką ir pakvietė Vakarų Europos amatininkus, pirklius, riterius ir žemdirbius atvykti į Lietuvą. Laiške pirmą kartą buvo paminėtas Vilnius, todėl šią datą laikome Vilniaus gimtadieniu. Vis dėlto Vilniaus įtvirtinimas nebuvo pagrindinis Gedimino laiškų tikslas. Ko iš tiesų jais siekė Lietuvos valdovas? Ar galime juos vadinti pirmąja tarptautine Lietuvos komunikacijos kampanija ir ar ji buvo sėkminga?

Neeilinis veiksmas Skaityti toliau

A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai (46)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof. dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 – „Lietuvos šviesa‘, 6 – „Tautos valia“). Skaitytojų dėmesiui kai kurios ištraukos iš to veikalo, susijusios su Prūsų Lietuva ir galimybėmis atgauti ją, o  taip pat Lenkijos kolonizuotos lietuvių Tautos žemės šiauriau Vyslos.   

Susivilioję lenkiškais blizgučiais Skaityti toliau

Medininkų pilyje – paroda „Trakai-Malborkas. Bendradarbiavimo 25-metis“ (0)

Medininkų pilyje – paroda „Trakai–Malborkas. Bendradarbiavimo 25-metis“ | trakaimuziejus.lt nuotr.

Rugsėjo 1 d., šeštadienį, Medininkų pilyje (Medininkų k., Vilniaus r.), bus atidaryta Lenkijos Malborko pilies muziejaus stendinė paroda, skirta Trakų istorijos ir Malborko pilies muziejų bendradarbiavimo 25-osioms metinėms.

„Bendradarbiaujame su keletu užsienio partnerių, bet su Malborko pilies muziejumi mus sieja itin draugiški ryšiai, − pasakoja Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Malborke rengtos parodos iš Trakų muziejaus rinkinių – „Monetomis inkrustuoti sidabro dirbiniai“ ir „XVI–XX a. taupyklės“ – šio gražaus bendradarbiavimo vaisiai. 2017 metais, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kodėl Lietuvos vadovai nesveikina Tautos su valstybine Rasos (Joninių) švente? (video) (11)

Latvijos prezidento Raimondo Vėjonio sveikinimas | Facebook.com nuotr.

Smagiai atšventęs valstybinę Rasos (Joninių) šventę Verkiuose – pasigedau savo valstybės Prezidentės viešo sveikinimo džiaugsmingai švenčiančiai Tautai. Neišgirdęs sveikinimo žodžių nei per radiją, nei per TV, apsilankiau Lietuvos Respublikos Prezidentės internetinėje svetainėje lrp.lt, tikėdamasis čia atrasti įkvepiantį Lietuvos vadovės sveikinimą. Tai ką pamačiau ten birželio 24 d. pribloškė:

„Šalies vadovė pasveikino Maltos ordiną šv. Jono Krikštytojo iškilmių proga“. Skaityti toliau

Latvija, pasitikdama valstybingumo 100-metį, sukūrė epą „Pagonių karalius“ (video) (14)

L. Šalnos nuotr.

Latvijos kino teatruose nuo sausio 17 dienos rodomas neeilinis istorinis veiksmo filmas latvišku pavadinimu „Nameja Gredzens“ („Nameisio žiedas“) ir anglišku pavadinimu „The Pagan King“ („Pagonių karalius“). Filmas sukurtas pagal legendą apie narsųjį Žiemgalos karalių Nameisį ir jo tautos 13 amžiaus kovas su kryžiuočiais.

Tai vienas iš brangiausių Latvijos filmų, jis vadinamas Latvijos epu. Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: psichologinių operacijų ištakos; psichologinių operacijų vykdymo politika ir jų teikiamos galimybės (XVII) (3)

Monumentas Čingischanui Hohoto mieste, šiaurės Kinijoje | Wikipedia.org nuotr.

Pirmiausia prašau atleisti, – buvo ištikęs gripas, tad teko trumpam atidėti darbus į šalį ir savaitėlę kaip reikiant pačiaudėti.  Sveikatos ir stiprybės Jums visiems, gerbiamieji, ir, – kaip įprastai, tęsiame „Propagagandos žodyną“. Šįkart pakalbėsime apie psichologinių operacijų ištakas ir kitų, šiek tiek labiau už mus informaciniame kare patyrusių valstybių, patirtis.

Pirmiausia: svarbu įsidėmėti ir prisiminti, kad propaganda, kaip reiškinys, nėra tas pats, kas psichologinė operacija. Ji yra tik viena iš daugelio sudedamųjų psichologinės Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vytautas ir žemaičiai – kaip vertinti Žemaitijos užrašymus kryžiuočiams? (video) (12)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ baigiame viduramžių Žemaitijos istorijos apžvalgą. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais, antrojoje – Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie lemiamą kovos dėl Žemaitijos išlikimo Lietuvos valstybės sudėtyje laikotarpį – Žemaitiją Vytauto laikais.

Paradoksas: Jogailai pamėginus užrašyti Žemaitiją kryžiuočiams, žemaičiai pasipiktino, nepakluso jam ir parėmė Vytautą, kuris pabėgo pas kryžiuočius ir ieškojo jų Skaityti toliau

S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje (15)

Bilionių piliakalnis | Dail. K. K. Šiaulytis

Legenda tapęs Pilėnų pilies gynėjų pasipriešinimas kryžiuočių riteriams buvo ir toliau lieka reikšmingas Lietuvos įvykis. Pilėniškių pasiaukojantį žygdarbį aprašė ne vienas istorikas, jį rašytojai įamžino grožinėje literatūroje, sukurta opera „Pilėnai“.

Praėjo jau beveik 700 metų nuo tos 1336 m. šaltos žiemos dienos, kai kartu su visais gynėjais liepsnose žuvo apdainuota legendinė pilis. Iki pat šiol, tiksli Pilėnų pilies buvimo vieta dar nėra išaiškinta. Tačiau dėl vieno teiginio istorikai jau nebesiginčija – ji buvo Žemaitijoje. Tos nuomonės laikėsi dar M. Valančius ir S. Daukantas. Istorijos mokslų habil. dr. A. Nikžentaitis teigė, Skaityti toliau

Žalgirio mūšio lauke – kryžiuočiai sutriuškinti vėl (58)

Žalgirio mūšio lauke – kryžiuočiai sutriuškinti vėl | U. Naudžiaus nuotr.

Liepos 15 d. kaip ir kasmet, minėdami vieną žymiausių Didžiosios Lietuvos pergalių, Lietuvos kariuomenės atstovai dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, buvusioje mūšio vietoje. Kovose dalyvavo per tūkstantį riterių, o su pagalbininkais ir stovyklų gyventojais inscenizacijoje buvo apie 4500 dalyvių.

Lietuvai renginyje atstovavo ir kovose dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtais XIV amžiaus elitinių karių šarvais ir viduramžių istorijos ir riterių kovų menų rekonstrukcijos klubas „Viduramžių Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Ar lietuviai – kanibalai? (video) (4)

Kauno Hanza dienos | kaunas.kasvyksta.lt nuotr.

Praeitą savaitgaly Kaune praūžė miesto šventė – Hanzos dienos, Kauno miesto šventė, dar vadinama ir Kauno miesto gimimo diena. Šventė graži, reikalinga ir su ja kaip ir viskas gerai. Tik šią šventę vadinti miesto gimimo diena yra kažkoks akibrokštas, netgi galima sakyti, kad tai kruvino nusikaltimo žmoniškumui, įvykdyto prieš 650 metų, neigimas ir dangstymas.

Tada, kaip žinoma, galvažudžiai kryžiuočiai nušlavė nuo žemės paviršiaus  Kauno pilį, visa miestą Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo įdomus Vytenio pralaimėtas Voplaukio mūšis? (video) (7)

Ričardas Dediala ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ Tomas Baranauskas su istoriku Ričardu Dediala kalbasi apie 1311 m. balandžio 7 d. įvykusį Voplaukio mūšį tarp Vytenio vadovaujamų lietuvių ir didžiojo komtūro Henriko Plockiečio vadovaujamų kryžiuočių, kuris buvo lietuvių pralaimėtas. Nors mes esame įpratę minėti lietuvių karines pergales, R. Dediala mano, kad neturime užmiršti ir pralaimėjimų, kurie taip pat byloja apie tai, kaip kovojo mūsų protėviai.

Ko siekė Vytenis, 1311 m. du kartus įsiverždamas į Prūsiją? Kokia buvo Vokiečių ordino padėtis tuo laikotarpiu, kuomet inkvizicija vykdė teismo procesą prieš tamplierius, o taip pat ir Vokiečių ordiną? Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: konfrontacijos; magiškasis kvadratas (V) (11)

Aleksandras Nevskis triuškina kryžiuočius | Yaplakal.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną”. Tarp kitko, tikrai nesiekiu atimti duonos iš istorikų, kaip sakoma, visgi… Pabandysiu sudėlioti kelis taškus ant „i” (ačiū pasisakantiems, ypač  mandagiems ir be reikalo nesiplūstantiems).

Pasak Džonatano Vebo (Jonathan Webb), „istorija, ypač karinė istorija, yra labiausiai susijusi su tuo, kas iš tiesų įvyko ir kodėl įvyko būtent tuo laiku ir toje vietoje. Taigi tuo tarpu, kai vokiečių riteriai, neva dramatiškai įlūžtantys lede ir bejėgiškai skęstantys, yra kone visiškas prasimanymas,  –  faktas, kad Rusijos Skaityti toliau

Rambyno kalno legendos (0)

Zalciai ant Rambyno kalno_Brazausko nuotr

Prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, šiame krašte pradėjo kurtis pirmieji elnių medžiotojai. Patogi geografinė padėtis – Nemuno ir Jūros upės lėmė senovės Baltų genčių judėjimą ir kultūrų maišymąsi.

I–VI mūsų eros amžiais šiame regione susiformavo etninė grupė – Skalviai. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis turtingos Skalvių genties centras. Tą akivaizdžiai nulėmė gyvenimas šalia Nemuno, pagrindinio prekybos kelio. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video) (4)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau