Sekmadienis, 19 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?

Juozas Skirius, www.alkas.lt
2023-01-27 10:30:34
74
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų sostinės įkūrėją, valdovą Gediminą. Kartu verta prisiminti ir titulus, kuriuos turėjo Lietuvos valdovai iki Gedimino – ir po jo. Ar jie buvo tituluojami tik Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais? Ar Lietuva turėjo daugiau karalių?

Mindaugas – ne vienintelis karalius?

Tiesa, tai nėra nauji klausimai. Jeigu dėl Mindaugo karaliaus titulo niekas nesiginčija, tai dėl kitų valdovų statuso yra pasisakoma nevienareikšmiškai. Dar 2009 m., švenčiant Lietuvos tūkstantmetį, dr. Rasa Gečaitė paskelbė drąsų, dokumentais paremtą straipsnį „Išniekinta Lietuvos karalystė ir karaliai“.

prof. Juozas Skirius | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.
prof. Juozas Skirius | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.

Valdovų titulų klausimams dėmesį skyrė ir Lietuvos mokslo akademija, surengusi seminarą apie Lietuvos karalius, straipsniuose juos yra aptarę istorikė Auksė Ūsienė, profesorius Alvydas Butkus ir kiti.

Verta paminėjimo ir dr. Algimanto Bučio solidi, didelės apimties knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje“, skirta senovės Lietuvos valdovų (iki XV a. pradžios) istorinių titulų analizei. Jo tyrimo išvados griauna pasenusį mitą apie vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą.

Autorius rašo, jog Šv. Brunonas Bonifacijus 1009 m. pakrikštijo lietuvių karalių Netimerą. Išeivijoje JAV lietuviai istorikai, tokie kaip Jonas Dainauskas, Rimantas Kunčas-Žemaitaitis, Violeta Rutkauskienė ir kiti, taip pat vienareikšmiškai pasisako, kad Lietuvą iki XV a. pradžios valdė karaliai.

Taigi, nors atrodytų, kad yra pakankamai tyrinėjimų ir šaltinių, rodančių priešingai, bet iki šiol akademinėje bendruomenėje dominuoja „tradicinis“ vertinimas: vadovėliuose mokiniai randa Lietuvos valdovus – didžiuosius kunigaikščius. Kodėl?

Vieną priežastį man, dar 1998 m. stažuotės metu Čikagoje, bandė paaiškinti istorikas Jonas Dainauskas, kuris 40 metų tyrinėjo Lietuvos ir Lenkijos santykius.

Anot jo, senųjų laikų Lietuvos tyrinėtojai lietuviai yra stipriai paveikti lenkų istoriografijos. Norint geriau suprasti, ką istorikas turėjo omenyje, tenka dar kartą panagrinėti šį klausimą.

Iki Vytauto laikų – nei vieno kunigaikštystės paminėjimo

Lietuvos istoriografijoje vyrauja nuomonė, kad Lietuva turėjo vienintelį karalių Mindaugą (1200 (?)–1263), o jo valdoma Lietuvos karalystė teišbuvo apie 7 metus.

Tačiau tai įtikina ne visus, besidominčius senųjų laikų istorija. Tuo labiau, keistai atrodo, kad Lietuvos valstybė greičiausiai yra vienintelė Europoje, kuri po savo valdovo Mindaugo mirties nežlugo, o jos teritorija tik didėjo ir šalis stiprėjo. Bet ši karalystė kažkaip ir kažkieno buvo „pervadinta“ į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK), o jos valdovai – didžiaisiais kunigaikščiais?!

Dar įdomiau yra tai, kad XIII–XIV amžiais (iki Vytauto valdymo pradžios), kaip pažymi kai kurie istorikai, nėra nė vieno rašytinio dokumento (išskyrus slavų metraščius), kuris paliudytų buvusią LDK.

Visuose to meto dokumentuose (Mindaugo ir Gedimino laiškai, jų sutartys, popiežių laiškai ir bulės, Livonijos ordino ir P. Dusburgiečio kronikos ir t. t.) minima Lietuvos karalystė ir jos karaliai (lotynų k. Rex, vokiečių k. Kunig).

Tik Jogaila, vedęs karalaitę Jadvygą, Lietuvos karaliaus titulą pakeitė į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą. Tai pirmas tokio įvardijimo liudijimas.

Tai kodėl Lietuvos valdovus istorikai vadino ir vis dar vadina didžiaisiais kunigaikščiais? Atsakymas gali būti trumpas – mat buvo stipriai įsigalėjęs teiginys, kad tik popiežiaus palaiminti krikščionių valdovai turėjo teisę būti vadinami karaliais.

Tokia tradicija siekia VIII a., kai popiežius palaimino karaliumi frankų valdovą Pipiną Trumpąjį, būsimo garsaus imperatoriaus Karolio Didžiojo tėvą.

Tačiau, deja, šis argumentas neišlaiko kritikos, nes tai paneigia pačių popiežių raštai, kuriuose Lietuvos valdovai yra vadinami karaliais, o Lietuva – karalyste.

Karaliais vadino ir kryžiuočiai

Net ir Vokiečių ordino metraštininko Petro Dusburgiečio kronikoje XIV a. pradžioje Lietuva daug kartų įvardijama kaip karalystė, o Vytenis ir Gediminas minimi kaip Lietuvos karaliai.

P. Dusburgietis aprašo popiežiaus Jono XXII norą 1324 m. apkrikštyti „lietuvių ir daugelio rusų garsų karalių“ Gediminą. Tačiau šis atsisakė. Nepaisant šios aplinkybės, Gediminas vis vien kronikoje vadinamas karaliumi.

Be to, P. Dusburgietis mini ir Lietuvos karalių Pukuverą, kurio sūnus yra Vytenis. Taip pat ir Treniotą – Lietuvos karaliaus sūnų.

Taigi, netgi priešiškai nusiteikę kalavijuočių ir kryžiuočių ordinų riteriai-vienuoliai, kaip ir nesėkmingai Lietuvos krikšto siekę popiežiai ir kiti oficialūs asmenys, tikrai neturėjo tikslo aukštinti mūsų valdovų. Bet juos, matyti, įvardino tikraisiais titulais. Todėl ir minėtus jų dokumentus reikėtų vertinti kaip neginčytinus teisinius įrodymus vadinti Lietuvą karalyste, o jos valdovus – karaliais.

Tai nėra smulkmena, bet esminis dalykas, nes karalystės pervadinimas į LDK „ištrina“ valstybingumo statusą ir įteisina tam tikrą žemių sąjungą bei pavaldumą kitai valstybei, t. y. karalystei. Bet nė vienas Lietuvos valdovas iki Vytauto Didžiojo „virš savo galvos“ neturėjo jokio kito valdovo, jie nebuvo kažkieno vasalai ar submonarchai.

Pasak vieno iš žymiausių šių laikų lietuvių kalbos istorikų akademikų, prof. Zigmo Zinkevičiaus, karaliai yra dviejų rūšių. Pirmoji yra valdovai, neturintys virš savęs siuzereno (vasalų valdovo), taigi niekam nepriklausantys, kurie patys save laikė karaliais ir taip juos vadino kitų šalių valdovai, net popiežiai.

Antroji – valdovai, popiežiaus „pateptieji“ karaliai, tokie kaip Mindaugas, kuris 1251 m. priėmė krikščionybę, o 1253 m. buvo vainikuotas karaliumi.

Kunigaikščio titulas – klaida, kilusi iš slavų metraščių?

Kyla klausimas – iš kur atsirado kunigaikščio ir didžiojo kunigaikščio titulai ir kodėl jie Lietuvoje prigijo? Svarbu pažymėti, kad mes nežinome, kaip Lietuvos valdovus titulavo patys lietuviai. Neabejotinų žinių neturime. Gali būti, kad tai buvo kunigas, vadas, valdovas ar viešpats, nes tik taip galima versti kanceliarine slavų kalba rašytuose raštuose vartojamą Lietuvos valdovo titulą Hospodar. Suprantama, kad tokia padėtis apsunkina tyrinėtojų darbą.

Antra, viena iš priežasčių, kodėl mūsų valdovai vadinami didžiaisiais kunigaikščiais, galėtų būti tai, kad nuo XIV a. pradžios lietuviai pradėjo sėkmingą karinę ekspansiją į Rytus, prisijungdami slavų-rusėnų žemes, iki tol pavaldžias mongolų-totorių Aukso ordos chanams.

Slavų žemių valdovai buvo vadinami kniaziais (kunigaikščiais) ir slavai natūraliai lietuvių valdovus įvardino sau suprantamais titulais. Tačiau tuo metu šis titulas slavų žemėse reiškė chanų vietininko titulą. Chanai skyrė ir vyriausią vietininką – didįjį kunigaikštį (velikij kniaz), kuris buvo pavaldus siuzerenui chanui. Lotyniškai – Magnus Dux.

Taigi, klaidingai Lietuvos valdovus įvardinus „didžiaisiais kunigaikščiais“, vėliau juos pradėta suvokti  kaip vasalinius valdovus. Slavų metraščiuose Mindaugas vadinamas velikij kniaz, nors yra tiksliai žinoma, kad tuo metu jis jau buvo karalius. Taigi, istorikai, ypač rusų, sąmoningai arba nesąmoningai pasidavė slavų metraščių įtakai.

Lenkų istorikai klastojo informaciją

Bet didžiausia įtaką padarė Lenkijos politikai, o vėliau ir lenkų istorikai, pradėdami Lietuvos valdovams taikyti LDK titulą nuo lenkų kronikininko Jano Dlugošo laikų, t. y. nuo XV a. antros pusės. Jų pastangų tikslas – parodyti pasauliui, kad praeityje Lietuva buvo tik kunigaikštystė, o Lenkija – karalystė. Lenkai griežtai laikėsi tos linijos ir mokslo leidiniuose.

Pavyzdžiui, dar 1845 m. Vroclave išleistame senų dokumentų rinkinyje „Codex Diplomaticus Lithuaniae…“, jo sudarytojas E. Račinskis (E. Raczynski) Lietuvos valdovus savo komentaruose pabrėžtinai vadina tik kunigaikščiais – nepaisant to, kad pačiuose rinkinio dokumentuose tie patys valdovai tituluojami karaliais.

Kitas pavyzdys – knygoje „Lietuvos bei lietuvių krikštas ir 1387-ji metai“ Jonas Dainauskas pažymi, jog lenkų istorikas M. Gumovskis (M. Gumowski) savo veikale apie antspaudus taip pat klastojo informaciją: nežiūrint tai, kad bet kurio Lietuvos valdovo antspaude yra titulas „Karalius“, bet antraštėje M. Gumovskis rašė, jog tai yra Lietuvos kunigaikščio antspaudas.

Taigi, nuo to laiko nuosekliai buvo „kalamas“ iškraipytas titulavimas ir visuomenė buvo pratinama prie „kunigaikščių“ Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir ankstesnių valdovų. Tiesa, J. Dlugošas buvo bene pirmas, pavadinęs Jogailą didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Pats Jogaila to titulo nevartojo. Jo antspauduose buvo įrašyta: „Lietuvos karalius“.

Lietuvos ir Lenkijos karalius Jogaila | wikipedia.org nuotr.
Lietuvos ir Lenkijos karalius Jogaila | wikipedia.org nuotr.

Aukso vidurio vertinimas: ne kunigaikščiai, o valdovai

Kai Jogaila tapo Lenkijos karaliumi 1386 m., valdžią Lietuvoje pamažu teko perduoti (1392–1401) savo pusbroliui Vytautui, kaip savo vietininkui-vasalui. 1401 m. Vytautas tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir nuo Lenkijos egzistavo tik nominali priklausomybė.

Vilniaus-Rodomo sutartimi buvo galutinai įtvirtintas LDK titulas. Vytautas, siekdamas Lietuvai pilno savarankiškumo, formaliai siekė karaliaus titulo patvirtinimo iš popiežiaus. Jam reikėjo civilizuotai nutraukti de jure sutartį su Jogaila, kai tuo tarpu de facto jis valdė vieną didžiausių Europos valstybių.

Labai gražiai 1414 m. savo dienyne rašo Burgundijos riteris ir diplomatas Giliberas de Lenua (Ghillebert de Lannoy), suformuluodamas Lietuvos ir jos valdovo titulą: „Atvykau aplankyti Lietuvos karalystės ir josios karaliaus kunigaikščio Vytauto“. Mat, kaip pastebi J. Dainauskas, Lietuvos karalius buvo Jogaila, bet jis gyveno Lenkijoje, o Lietuvos karalių reprezentavo, buvo karaliumi kunigaikštis Vytautas.

Lietuvos karalius Vytautas didysis | prodeoetpatria.lt nuotr.
Lietuvos karalius Vytautas didysis | prodeoetpatria.lt nuotr.

Dar būtina pastebėti, kad Vilniaus katedroje Šv. Kazimiero koplyčioje (XVII a.) stovi Vytauto skulptūra ne su didžiojo kunigaikščio, bet karaliaus karūna, panašia į Jogailos skulptūros karūną. Esmė ta, kad jie abu vaizduojami ir traktuojami kaip karaliai. Įdomiausia, kad į tai dėmesį pirmas atkreipė JAV istorikas Stephen Turnbull savo knygoje „Tannenberg 1410, Disaster for Teutonic Knight“.

Baigiant, ko gero tikslinga prisiminti dr. R. Gečaitės žodžius: „Galima tik spėlioti, kada mokiniams bus pateikti neiškraipyti istoriniai XIII–XIV a. faktai, juos grindžiant autentiškais dokumentais, o ne sukurtomis teorijomis.

O gal nūdienos istorikai vis dar atgailauja už pagonišką praeitį ir savanoriškai neša užsikrautą bausmės kryžių virš išniekintų Lietuvos karalių kapų. Mirusieji žino tiesą, galėtų žinoti ir gyvieji“.

Atkreiptinas dėmesys, kad visuomenei kai kurie istorikai jau pateikia „aukso vidurio“ vertinimą – dažniau kalbama ne apie Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, bet apie Lietuvos valdovus. Tai jau šis tas. Be to, ir mokykliniai istorijos vadovėliai nuolat atnaujinami, ir, reikia tikėtis, kad atsiras vadovėlių autorius ar autorė, kurie mokiniams pateiks dokumentais pagrįstus mūsų valdovų titulus. Tikėkimės!

Autorius yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, profesorius 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T. Baranauskas. Apie Lietuvos „karalius“, kurių nebuvo
  2. A. Bučys. Kam reikalingas rusiškas kniazius Gediminas?
  3. Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta knyga – apie Lietuvos karalius
  4. A. Karalius. Ukrainos karo aplinkoje Lietuva turės sau atsakyti į daugybę „europinių klausimų”
  5. „Aktualioji istorija“: Žygimantas Kaributaitis – Vytauto vietininkas Čekijoje ir pretendentas į karalius
  6. A. Butkus. Lietuvos valstybingumo pobūdžiai ir jų interpretacijos
  7. Č. Iškauskas. Lietuvos Respublika ar Lietuvos Karalystė?
  8. A. Karalius. Europos kultūros sostinė: teorija ir praktika
  9. A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (I)
  10. A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (II)
  11. T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai
  12. K. Čeponis. Lietuvos Valstybės valdovai – kunigaikščiai ar karaliai?
  13. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  14. Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  15. „Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 74

  1. dar says:
    2 mėnesiai ago

    Pritariu straipsnio autoriui, tik viena pastaba- Gedimino laiškuose, Livonijos ordino dokumentuose karalius yra ne Kunig, bet koning, koningh- Gedeminne, koningh van Lettowen. Livonijos ordino nariai daugiausiai buvo kilę iš šiaurinės dabartinės Vokietijos ir Nyderlandų dalies ir kalbėjo bei rašė viduriniosios vokiečių žemaičių kalbos saksų tarme ( Mittelniederdeutsch, Dutsche sprake, Sassesche sprake) ,kuri panaši į dabartinę olandų kalbą , o ši kilo iš viduriniosios vokiečių žemaičių kalbos frankų tarmių ( Duutsche, Duytsche tael, Nederduytsch) . Kryžiuočių ordino nariai daugiausiai ,kilę iš centrinės ir pietinės dabartinės Vokietijos sričių, kalbėjo ir rašė viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos tarmėmis (Mittelhochdeutsch, Teutsch), šia kalba karalius- kunig.

    Atsakyti
  2. gintautas says:
    2 mėnesiai ago

    Jums,rusofobams reikia sunaikinti lietuviu kalba nes panasi i rusu pav .-idti-eiti,begat-begti,lietiet=lekti,purga-puga ir tt tik anglizmus paliekam,Kunigaikstis mat jiem blogai ir net reksas,Siulau ,tokiem pasikabinti – nes jusu ir genetika identiska rusu,o nuo genu nepabegsi.

    Atsakyti
    • gintautui says:
      2 mėnesiai ago

      Gintitautai .. tai gi ruskiu kalba kilusi is baltu , tiurku ir kitu klajokliu kalbu o ne atvirkciai…todel tiek daug
      bendru ir isliko…

      Atsakyti
      • ee says:
        2 mėnesiai ago

        cia klaustukas ar abi kalbos nejo lygegreciai pav, ‘purga’ ismetam R ir gaunam lietuviu ‘puga’.Ir daugiau tokiu zodziu yra,kur rodo atvirksciai negu sakai.Taigi ,bent pamastymui dingtis yra.Ar tai tik isimtys ar kazkas daugiau.Tarp kitko daug suomisku ne estisku zodziu lietuviu kalboj – pav pagrindinis veiksmas svelniai pavadinsiu -‘kisti’ suomiskai ‘pistaa’,durklas-‘pistoda’,vanduo-‘vesu’,v,irti-‘kaisti’,siela-‘sielu’,kirvis-‘kirvis’,punnu-raudona/Punia/,kaunis-grazus/Kaunas/ ir tt.

        Atsakyti
        • juras says:
          2 mėnesiai ago

          pista tai ka ruskiai vadina pizda… nuo zodzio pistis/dulkintis/daugintis…
          ankstyviausias Sklabu/slabu/sklabenoi/ ir pan genciu paminejimas atsirado 6-ame
          amziuje….

          Atsakyti
          • gintautas says:
            2 mėnesiai ago

            rusai ir lietuviai genetiskai vienodi N1c1 ir R1a1 ir proporcijos siu genu pas mus su jais panasios ,o suomiai N1c1 daugumoj ir nenuostabu ,kad ir suomiu ir rusu kalbos irgi turi daug bendru zodziu

          • gentiskai genetiskai says:
            2 mėnesiai ago

            sutinku kad vakaru ruskiai
            genetiskai artimi mums kaip ir gudai,
            lenkai,dalis ukrainieciu…cia reikia rimciau gylintis…info jau pakankamai daug yra
            ir ateityje bus daugiau…puikus irankis tautu istorijos tyrimams…

  3. stuoka says:
    2 mėnesiai ago

    Sarmatininkai, gudininkai, ir štai dar vieni – karalininkai. Kad tik ne lietuviai, kad tik ne taip, kaip mes patys save vadinome.

    Atsakyti
  4. Kęstutis says:
    2 mėnesiai ago

    Net ir Valdovų Rūmų muziejaus vadovas radijo laidoje skirtoje Vilniaus 700 metų paminėjimui, nepabijojo pareikšti, jog Gediminas “kai kuriuose to meto šaltiniuose vadinamas karaliumi”…

    Atsakyti
    • gintautas says:
      2 mėnesiai ago

      Tie Valdovu rumu -Gedimino pilies adovai tokie gudruciai, kad net Gedemino kalnas pradej griuti nuo idiotu iskirtusiu medzius.O, gal ne idiotai,o pinigus ‘plauna’

      Atsakyti
  5. stuoka says:
    2 mėnesiai ago

    Ką čia karalius, šiuolaikiškiau reikia. Manau, kad Gediminas buvo faktinis valstybės vadovas.

    Atsakyti
  6. gintautas says:
    2 mėnesiai ago

    prasti tu portretu dailininkai- visi karaliai i Lanzbergiu Vytuka turi nesti,o cia nei is tolo.

    Atsakyti
    • gintautui says:
      2 mėnesiai ago

      be Vytauto Lansbergio Gintautai butumete
      likes ruskiu vergu , o Lietuva ruskiu kolonija…
      Del portretu sutinku … megeju tapyba… nuosirdi
      beskonybe….

      Atsakyti
      • https://boosty.to/sanya_florida says:
        2 mėnesiai ago

        ir butu milijonas nepabeges,negarbintum pakrypusiu,neestum ziogeliu ir kirminu miltuku,nelabai mane domina ir Musko siulomi inplantai i smegenis ir nieko netureti ir buti laimingam kazkaip irgi ne man,be to pencija 72 atrodo nepasiekiama ir dar eile ‘vakarietisku privalumu’ kazkaip.O,nebut Vytuko ,gal Ozolas, gal Brazauskas gal dar kazkas, bet as ten dalyvavau ir dabar ne tai kad gailiuosi,bet geda man ,kad tikejau Vakarais nes buvau jaunas ir naivus ,Suprantu Vakarus -jei durnas ir naivus tai ir issunks tave jie is visur sau nauda punpuoja,o kitus tik isnaudoja

        Atsakyti
      • gintautas says:
        2 mėnesiai ago

        Ruskiai neturej vergu,o vergus turej vakarieciai – anglosaksai vieni is ju ten dar iki berods 1956m negre autobuse turej baltukuj vieta uzleisti,o Olandijoj buvo iki 1964m buvo zmoniu zoologijos sodas su zmonemis is Afrikos ir kitur,Nebut Lanzbergio kitas zmogus butu gal Brazauskas,gal Ozolas gal dar kazkas.

        Atsakyti
        • prisiminkite says:
          2 mėnesiai ago

          Rab-Rabota…brazauskas step by step….

          Atsakyti
  7. Saulės Vilna says:
    2 mėnesiai ago

    Karalių ar kunigaikščių pavadinimo vartojimo klausime problema tik viena. Ar žodis karalius yra atsiradęs Iš lietuvių (baltų) kalbos, ar ne. Jeigu ne, tai kur, kaip ir kada atsirado tradicija lotynų žodį rex versti kažkuriai genčiai savu žodžiu, būtent, žodžiu karalius. Iš germanų matyti, kad lot. rex atitiko jų koningh, kuriuo jie vadino ir Lietuvos valdovus. Šis germanų žodis yra giminingas lietuvių žodžiui kunigas, kunigaikštis ne tik garsiškai, bet ir savo reikšme. Jeigu rex=kuningh, o kuningh = kunigaikštis, tai ir rex = kunigaikštis. Tokiu atveju lot. rex lietuvių k. verstinas žodžiu kunigaikštis ir akivaizdu, kad kunigaikščiais vadinami pagoniškos Lietuvos valdovai atitiko lot. Rex žodžiu tituluojamus krikščioniškų (katalikiškų) šalių valdovus.
    Tačiau žinant, kad ikikrikščioniškos Romos imperijos vadovai yra vadinti imperatoriais ir kad lot. imperator- liet. ‘karo vadas’ bei kad žodis karalius yra giminiuotinas su žodžiu karas, kareivis, tad ir žodis karalius dėl to Lietuvoje gali būti prigijęs arba pačių pasidarytas jau krikščioniška lot. ‘rex’, o ne kaip derėtų – imperatorius reikšme.
    Tokiu atveju klausimas karaliais ar kunigaikščiais Lietuvai vadinti savo ikikrikščioniškus valdovus yra daugiau kalbos istorijos, o ne istorijos mokslo klausimas.
    Be to, regis, kad pagal senąją lietuvių kaip ir germanų pasaulėžiūrą kunigai, kunigaikščiai buvo žemiškojo, o žyniai, kriviai, krivaičiai dangiškojo pasaulio vadovai. Tai patvirtintų ir kanceliariniuose raštuose Lietuvos vadovo vadinimas Hospodar -Gaspadorius- Šeimininkas. Šiuo vardu lietuviai paprastai vadino asmenį, esantis, namų, žemės, ūkio savininku. Šaknis šeim- yra sietina su lot. nom-en, angl. nam-e reikšmėmis – vardas, pavadinimas, reiškiančiais daikto nuosavumo požymį – patvirtinimą. Suprantama, kad kaip svarbiausias nuosavumas žmonijos istorijos procese buvo žemė. Tai, beje, patvirtintų ir šeim- žem- šaknų giminystė.

    Atsakyti
    • dar says:
      2 mėnesiai ago

      Deja, germanų ( šiuo atveju-vid. vokiečių žemaičių ) kalba kunigaikštis yra hertogh ( t.y. herzogas, sen. germanų prokalbe harjatugo- karo vadas), o karalius- koningh ( sen. germanų prokalbe- kuningaz).

      Atsakyti
      • Saulės Vilna says:
        2 mėnesiai ago

        Tai, kad rašau, jog germanų kuningaz, o lietuvių kunigas, kunigaikštis reiškia karalių (lot. rex). Gi vok. hercogas lietuviškai verstinas – didiko , didžiūno, bajoro, o ne kunigaikščio, žodžiu.

        Atsakyti
        • juras says:
          2 mėnesiai ago

          Rikis,kunigas,karalius… tokia eile…nuo cia reikia pradeti…aiskintis….
          o gal netgi nuo anksciau Vadas, Voder,Father….

          Atsakyti
          • juras says:
            2 mėnesiai ago

            stai pvz. britu King aiskiai kilo is kunigas/kunigaz…
            bet isliko ju kalboje:Coronation,Crown aiskiai kilusi is Karunavimas/Karuna/Caralus /Karalius…
            anglu Royal kilo is Galiu/franku (graikiskai Fragoi)…Rikis-Rex-Roy…
            man visa tai veda i baltu prokalbe…
            islikusia lietuviu/latviu/prutenu kalbose…

          • Kazimieras says:
            2 mėnesiai ago

            … “Pravaradas anakakai slaginas” (Upland, IV a.). Vadas, vadovas iš “pirmykščio” (senesnio) PRAVARADAS.

    • gintautas says:
      2 mėnesiai ago

      Karalius – Karolio Didziojo asmenvardis,tapo titulu ‘karalius’,taip kaip is romenu Cezar -ciesorius- ciesar ar tiesiog car rusu ,o vokieciu kaizeris.

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        2 mėnesiai ago

        …veiksmažodis pirminis, daiktavardis antrinis, tada kariavo, karaliavojo, karalius o ne atvirkščiai…

        Atsakyti
        • gintautas says:
          2 mėnesiai ago

          kariavo is rusu kara-karat/bausme-bausti/Dar anksciau buvo g ,o l-r ir yra gala-galabyti is kur rusu byti-ubyti musti,uzmusti,Vat jums ir karas=galas,karys-galys/galas/ dar su nu -nu+kalti=nukalti,Is bausme rusu kara turbut yra musu karti-bausti pakariant.Jau daug issipleciau jei kam idomu,O del Karolio -karalius ir Cezario- caro ir kaizerio zaprasta,nemanau ,kad ten kazkas gilinosi ka sie vardai reiskia,taip kaip pav Alfonsas-zinot ka reiskia.

          Atsakyti
      • Saulės Vilna says:
        2 mėnesiai ago

        Gerai, – o kaip Karolio ir Cezario asmenvardžiai atsirado, kokių kalbų žodžiai jie yra ir ką jie reiškė kaip bendriniai žodžiai tose kalbose?! To nepagrindžiant šiais faktiniais duomenimis – tai, kad karalius -iš Karoliojo Didžiojo, o ciesorius -iš romėnų Cezario, labai jau mėgėjiškai matosi.

        Atsakyti
        • Caesar ne cezaris says:
          2 mėnesiai ago

          Nom.caesar -caesares
          Gen. caesaris -caesarum
          Dat. caesari -caesaribus
          Acc. caesarem -caesares
          Voc. caesar -caesares
          Abl. caesare -caesaribus
          (eiles tvarka vienaskaita-dagiskaita)

          Atsakyti
          • gintautas says:
            2 mėnesiai ago

            tai tau dar reikia surasyti kokiose salyse konkreciom raidem kokius garsus priskiria,kad kazka perskaityti ir kaip kazkas skaito

          • juras says:
            2 mėnesiai ago

            mes vienodai istariame kaip lotynai
            isskyrus pora raidziu…Caesar mes
            tariame Kaesar kaesaris…
            vokieciai Keizer…

          • gintautas says:
            2 mėnesiai ago

            tai vat uzrasymas ir tarimas gali skirtis ir dar skirtingose kalbose ir tai sudaro galimybe atsirasti N naujiniu.

  8. Petras says:
    2 mėnesiai ago

    Dievas yra Dvasia. Todėl krikštas nėra toks paprastas veiksmas, nes Jame dalyvauja Dievo valia ir kaip atsiliepimas Jai – žmogaus valia, kuris privalo būti laisvas apsispręsti. Tik tuomet įvyksta krikštas. Mindaugas – pirmasis Lietuvos karalius, kuris pilnai ir laisvai priėmė Jėzaus krikštą, tačiau aplinkos – nuo pagonių rankos buvo su savo palikuonimis – pakrikštytais sūnumis nužudytas. Nebuvo tautos, kurioje krikštas būtų atėjęs labai lengvai. Ne išimtis ir Lietuva. Vėl gi Gediminas negalėjo priimti dėl vokiečių ordino prievartos. Toks krikštas būtų priverstinis, taigi negaliojantis. Gediminas todėl ir rašė, kad Jis pasirinko krikštą, bet jį įgyvendinti paliko ateities mūsų kartoms, tai aliuzija ir į mus. Sausio 25-osios laiške Gediminas sako, kad žinią apie būsimą krikštą siunčiąs „tiek esantiems ir nesantiems, tiek būsimiesiems“ – „tam presentibus, absentibus quam futuris“. Taigi – ir mums. Taigi ir mes, būsimieji, buvome jo lūkesčiuose. Ir jis neapsiriko, labai pagarbia parašė. Gal būt dėl to Lietuvos laukia dar vienas karalystės statusas, kada ateis valdovas – karalius Mindaugas sekantis. Jis gali būti ir demokratijos laikais. Tačiau demokratijos laikais karalystei vėl yra išbandymas. Tačiau mes žinome, kad demokratija be Bažnyčios būtų nonsensas, nes ji negeneruotų gerų, dorų žmonių ir bet kokia demokratija baigtųsi kažkieno prievarta. Deja, manau, šiandien tai jau ir vyksta – nes išgyvename laikotarpį, kai visą informaciją ir valdymą perima ir totaliai valdo dvasine prasme tuščia liberalmarksistinė ideologija, reklamuojanti godumą, laikino materialaus turto troškimą ir malonumus bei kitokias nuodėmes ir nukrypimus nuo tiesos ir meilės. Taigi karaliaus, kuris skelbia Evangeliją tautoje vėl greitai gali tapti labai aktualus, kad suvaldytų mūsų blogas nuodėmingas, iškrypimų nuo tiesos pilnas mintis, o valstybę nukreiptų atgal į gėrį.

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      2 mėnesiai ago

      Problema lieka dėl Mindaugo vardo. Kokį šventąjį vardą jis gavo krikšto metu nėra žinoma. Taip pat nežinomi ir jo dviejų sūnų krikšto vardai. Nėra aišku taip pat, ar jo žmonos vardą galima laikyti šventu. Paprastai krikštijantis yra suteikiamas krikščioniškojo šventojo vardas. Mindaugo, jo žmonos ir sūnų krikšto atveju apie jiems suteiktus vardus šiltiniai tyli. Tad nėra aišku, dėl ko yra taip įvykę.
      Problemiškas yra ir Gedimino laiškuose pasivadinimas lot. rex- karaliumi, nors Lietuva kaip dar pagoniška šalis, suprantama, turėjo lietuvišką valdovo pavadinimą, Tačiau, matyt, ne be tikslo pasivadino lotyniškai – ‘Rex’, t.y. krikščioniškos šalies valdovo, pavaldaus Popiežiui, titulu. Tokiu atveju Gedimino pasivadinimas “Rex’ titulu Vatikane galėjo būti suprastas kaip jo išreikštas noras – sutikimas – krikštytis, t.y. tapti pavaldžiu Popiežiui šalies valdovu. Krikšto klausimu atvykus į Vilnių Popiežiaus pasiuntiniams – šiems pranešta, kad Gediminas nėra žadėjęs ir nesirengė krikštytis. Tokiu atveju gali būti, kad Gedeminne apskritai nėra asmens vardas, o veikiau vietos (dvaro) pavadinimas. Taigi tame Gedimino žadėjime krikštytis kažkas neaiškaus, kaip ir Mindaugo atveju, leidžiančiu manyti, kad jis buvo pakrikštytas turėtu pagonišku vardu.

      Atsakyti
      • juras says:
        2 mėnesiai ago

        Valdovai/Vadai/Rikiai/Kunigai/Karaliai/Imperatoriai/Basileiai…Prezidentai ir kiti titulai nieko bendro neturi su religija…jie buvo yra ir bus..
        pries krikscionybe ir po krikscionybes…

        Atsakyti
  9. Vilniaus valdovui skirta says:
    2 mėnesiai ago

    Edvardas Čiuldė. Kokio paminklo sau nusipelnė Remigijus Šimašius?
    – pozicija.org/edvardas-ciulde-kokio-paminklo-sau-nusipelne-remigijus-simasius/

    Atsakyti
  10. Arvydas Petras Meškauskas says:
    2 mėnesiai ago

    – „Ko tujai, kunigėlį, Sudaičio, Sudaičiūtėlio, ilgai pamiegely ?
    Miegą bemiegančiam iškirto karelius, išpylė pilelę ?
    Katro tau kunigėlį, daugiau pagailėjo ?
    – Ne taip gaila man pilelės, kaip man gaila karelių.
    Aš pilelę supilsiu dvejais trejais meteliais,
    O karelių nebužauginsiu nei dešimčia metelių.

    ( Ariogala 1867m.) Manoma, kad čia apdainuojama Kauno pilies išgriovimas, kryžiuočiams ją apgulus 1362 m. Kur narsiai besigindami žuvo 3000 lietuvių. Šios dainos keli variantai buvo užrašyti XIX a. antroje pusėje, o vienas net dar 1938m. ir sutartinės forma – jau tikrai rodo jos senumą.
    Jonas Balys ” Lietuvių tautosakos skaitiniai ” 1948 m.

    Atsakyti
    • dekui Arvydui ! says:
      2 mėnesiai ago

      puikus pvz., dekui Arvydai !!!

      Atsakyti
  11. Petras says:
    2 mėnesiai ago

    Anglų, skandinavų valdovai galėjo būti karaliais ir be Dievo vietininkų Žemėje palaiminimo (O kas, beje, tuos Dievo vietininkus skyrė? Pats Dievas?), o lietuvių valdovai būti karaliais – tai jau negalėjo? O gal problema yra lenkų istorikų galvose? Kaip gi chamų litvinų valdovai galėjo būti karaliais?! Nigdy!!!

    Atsakyti
    • Vidmantas says:
      2 mėnesiai ago

      … kas Tau atrodo KARALIUS? Valdovas iš pirmų mamos pasakų Gal – suaukim?

      Atsakyti
  12. Vidmantas says:
    2 mėnesiai ago

    Supaprastinam savo kalbą iki “chamiško” paprastumo. Gėda… Karalius atrodo nepamainomas valdovas? Gal dar ciesorius? “Karolis” lietuviškas ir gal dar “Cezaris” lietuviškas?… Chamais buvome, kai savo genčių kunigais savo parapijose pradėjome vadinti krikščionių paskirtus dvasininkus. Liko atmintyje(?) tik tie – su priesaga Kunig”-aikštis”? Yra (gėda) svetimus vardus perėmusių šalių su karaliais (nuo frankų Karolio Didžiojo) ir ciesoriais-kaizeriais (nuo romėnų imperatoriaus Cezario)… Dar yra šalių, kurių valdovas ir yra kunig-as. Nebijokime – juk prorusiški-proslaviški nebeneigs, kad baltiškas kunigas – tos pačios šaknies, kas skandinaviški ir germaniški kunikai, kionigai ir kingai… Kas kam blogai dėl KUNIGAIKŠČIO? Karolio norim? Gal Caro, Kaizerio?

    Atsakyti
    • Vidmantas says:
      2 mėnesiai ago

      …nors kas ten žino… baudžiauninko prigimtis skatina pripažinti lenkišką pasaulėžiūrą…

      Atsakyti
    • titulo sumenkinimas zlugus valstybei says:
      2 mėnesiai ago

      bernas-berniukstis….
      pagalys – pagaliukstis….
      kunigas- kunigiukstis…
      tai yra krikscioniu pasisavinto kunigo vardo
      sumenkinimas iki kunigaikscio…

      Atsakyti
      • gintautas says:
        2 mėnesiai ago

        kuni GAIKSTIS ,o ne kunGIUKSTIS

        Atsakyti
  13. Vidmantas says:
    2 mėnesiai ago

    Atrodo – čia kalbos normintojų problema… O vaikams – kunigaikštis atrodo žemiau už karalių… Ir kodėl kalbininkai norėtų išskirti tautas, kur karalius yra kunikas, o ne krulikas?… Atrodote – tiek daug galintys – kalbos normintojai!? Tai kodėl nepaaiškint savo tautos vaikams ir Popiežiaus mylėtojams? O pastarieji, jei tikrai myli Popiežių, tai turėtų suprasti, kad net Popiežiaus “pavaldinys” – paskirtasis “KARALIUS” – Lietuvoje buvo tik Mindaugas. Istorijos pasakoriai lenkai jį berods visai neigia, latviai savina sau, oficialūs Baltarusijos istorikai vadina “baltų valdovu”, o naujieji ir “laisvieji” baltarusių istorikai savina sau.

    Atsakyti
  14. Vidmantas says:
    2 mėnesiai ago

    Kaip norite… Man mylimesnis, savesnis ir didingesnis yra Kunigaikštis, o ne Karalius…

    Atsakyti
    • istiesink savo stubura says:
      2 mėnesiai ago

      vergo mastysena…

      Atsakyti
  15. Vidmantas says:
    2 mėnesiai ago

    Šitas straipsnis paprasčiausiai kliūna už vertimų… “magnus dux”, “rex”, “krol” ir panašių. Pasmerkta senųjų slavų raštija su irgi VERTIMAIS iš “kniaz” ar kokių ten (“az iesm car”?). Aišku, kad lenkai ir lietuviai savo raštą įgijo tik XV ir XVI amžiuose! Ir negalėjo būt PARAŠYTA “kunig-aikštis”. Bet senimas dar iki XIX-XX amžių žinojo, ką reiškia senoviškas KUNIGAS. O dėl vertimų… neigti kunigaikščius…?

    Atsakyti
    • Petras says:
      2 mėnesiai ago

      Išgerk valerijono ir eik miegoti, filosofe! Visame pasaulyje kunigaikščio statusas buvo ir yra žemesnis už karaliaus. Rašai, kad žodis „kunigaikštis“ kilęs iš žodžio „kunigas“? O žodžio „kunigas“ kokia buvo reikšmė? Valdovas? Tai kad nėra jokių rašytinių įrodymų!!! Girto katino baikos… O kuo pačiam netinka Europoje vartojamas žodis „karalius“? Tik tuo, kad atseit kilęs iš žodžio „Karolis“?

      Atsakyti
      • Petras says:
        2 mėnesiai ago

        P.S. „Karalius“ mano, lietuvio, ausiai tikrai yra mielesnis negu „kunigas“ ar „kunigaikštis“ („kniazius“)… Taigi, kaip sakoma, būkime biedni, bet nenuklyskime į lankas!

        Atsakyti
        • Vidmantas says:
          2 mėnesiai ago

          Kas – kam… Jums – “kniazius”? Stiprūs tie slavianai. Primeta SAVO! Ir net nenori girdėti. Sakau – tais laikais nebuvo nei mūsų, nei mylimų lenkų rašto. Sakau – net labai panašu – kad iki pat dabar(!) kalbininkai nenori pripažinti, kad baltų kunigas yra vienos kilmės su germanų. O svarbiausia – kalbos kaita, kuri ir palaikoma slavianų labui. Juk jau kiek pakeista žodžių prasmių net įstatymais – rekomendacijomis. Tai kodėl ujame bendrą su germanais šaknį “kunik”? Juolab, kad “kunigaikštis” neslaviško (nevilnietiško!) lietuvio ausiai – mielesnis, nei koks tai genderinis karalaitis.

          Atsakyti
        • gintautas says:
          2 mėnesiai ago

          prisiskaitei vaikystej pasaku apie karalius,ant duru mociute rase triju karaliu vardus ir turbut pora kaimynu yra Karaliai taigi labai ausiai daug girdeta.

          Atsakyti
      • Vidmantas says:
        2 mėnesiai ago

        Sakau VERTIMAI ir “PER-VERTIMAI”! Ar klausa vadovaujatės kalbėdamas? Iš kur jums Kionig, kunigas, kunigs ir kungs, king panašus į “karalius” (ar tai kaip salote “kniaz”?!). Kaip skamba? Sakot – kionigo-kingo-kunigo “statusas žemesnis”? Aš sakau čia per-vertėjų ir kalbininkų reikalas – kaip iš-VARTYTI mūsų kalbą! Ar gal bent kiek supratot? Ir suprantat, kad kaimų filosofui kaip aš nuvažiavus į Latviją, nereikia rusų, lenkų arba anglų kalbų. Sunkiai, bet galima susikalbėti lietuviškai-latviškai, kol kalbų “karalių” ir “kniazių” mylėtojai galutinai neišskyrė… “Filosofuot” – tiesa – mėgstu. Ir tiesą, ir tikrąją baltišką (nevilnietišką) Lietuvą mėgstu, kai laiko turiu…

        Atsakyti
        • Petras says:
          2 mėnesiai ago

          Tai kodėl Mindaugas siekė ir gavo karaliaus titulą?! Ar neužteko jam būti kunigu ar didžiuoju kunigu? Užsimanė būti karaliumi ir viskas! Kažkaip, gerbiamasis, neįžiūriu logikos…

          Atsakyti
          • Vidmantas says:
            2 mėnesiai ago

            Kiek suprantu, karaliaus karūną gavo dėl politinių tikslų, sudaręs sutartis su Livonijos ordinu? Ir tai – nepadėjo. Tebevyko kovos dėl Didžiojo kunigaikščio titulo, tskant…

          • gintautas says:
            2 mėnesiai ago

            iBonbino tie kryzininkai ta Mindauga ir kur zmogui detis,todel ir uzrase ordinui puse karalystes iki Ignalinos,o nuo likusios turej moket ordinui desimtine,statyti baznycias ir dar kunigus islaikyti -taigi gavosi Monkes biznis.Uztai ir praspjove ta popiedziu kaip tik pirmos galimybes atsirado.Ironija -Lietuva Marijos zeme ,o sostine Maresburgas.Taip kaip cecenai kariavo su rusais ir gerai gavo i duda tai dabar didziausi rusu draugai kartu puola Ukraina,Ukraina irgi tuoj didziausia rusu drauge pasidarys- toks desnis.

      • gintautas says:
        2 mėnesiai ago

        Pats kieciausias pasaulio monarchas ir yra ne karalius ,o PAPRASCIAUSIAS KNIAZIUS=K I N G of England Karolis III,

        Atsakyti
      • juras says:
        2 mėnesiai ago

        seniausias lotyniskas paminejimas yra Caralus … kiek veliau atsiranda Charles..ir visi kiti sio titulo variantai …

        Atsakyti
  16. gintautas says:
    2 mėnesiai ago

    Rusai kai kurie yra monarchistai ir nesenai apzenino Leningrade kazkoki pretendenta i caro posta .Ir Lietuvele matyt jau kazka turi is Vakaru numacius sau i karalius,bet dar reikia pirmiau Lietuele i Karalyste peradinti tada ir atez kazkoki,gal net turinti lasa Gediminaiciu kraujo ten koki ====burga ar pan,Gal ir gera ideja jei zmogus protingas ir nesavanaudis.

    Atsakyti
    • apsidairykie says:
      2 mėnesiai ago

      Juk ar nėra būsimo karaliaus, dabartinio karalaičio Lietuvoje? Ką? Tik kur rasti „protingą ir nesavanaudį“, man tai neteko tokių politikoje sutikti. Gal tamsta žinote tokį?

      Atsakyti
      • gintautas says:
        2 mėnesiai ago

        taigi yra jau net medaliai su portretu isleisti

        Atsakyti
      • gintautas says:
        2 mėnesiai ago

        karalius turi buti pripazintas ir priimtas jau esanciu ir ju kraujo turi buti ,o ne kazkoks kiemsargis.Rusai per sao pretendento i carus estues net gvardijos garbes sargyba dave.

        Atsakyti
  17. Libertas says:
    2 mėnesiai ago

    Puikus profesoriaus Juozo Skyriaus straipsnis: aiškiai, tiksliai, logiškai išdėstyta problema ir atskleistos jos priežastys. Ačiū! O kad tai aktualu tautos orumui, rodo komentarų gausa…

    Atsakyti
  18. gintautas says:
    2 mėnesiai ago

    LANZBERGIO LIGA cia ne kas kita,Ko ne REKSU.MONARCHU ar dar kazkaip ,o is popiedziaus malones KARALIUM.Jus perkrikstykit Anglijos KING i karaliu,tegu moka popiedziui desimtine ,o kataliku Anglijos baznyciai penkine.

    Atsakyti
  19. Petras - Vidmantui says:
    2 mėnesiai ago

    Gerb. Vidmantai, kaip sakoma, nebalamūtyk tautiečių, – karūną iš popiežiaus politiniais sumetimais norėjo gauti ir Gediminas, bet tik karūną, o ne karaliaus titulą, nes ir jis save vadino karaliumi , ir karaliumi jį vadino popiežius bei kiti Europos valdovai. Ir iš tiesų, kaip galima suteikti karaliaus titulą karaliui?! O „fokusas“ yra tame, kad popiežius mainais už karališką karūną norėjo Lietuvą, kurios dauguma gyventojų buvo krikščionys-stačiatikiai, „atversti“ į katalikybę ir tuo pačiu papildyti Šventojo Sosto iždą. Kalba ėjo tik apie karališką karūną, o ne apie karaliaus titulą, nes Gediminas, kartoju, jau buvo Lietuvos karalius! Laikyti popiežių Joną XXII-ąjį neišmanėliu, kuris nesuvokė, koks skirtumas yra tarp titulo „karalius“ ir „kunigaikštis“ (hercogas), tikrai negalima, nes popiežius Jonas XXII buvo ano meto „kietas“ teisės žinovas ir painioti titulus niekaip negalėjo. Beje, katalikiškos Lenkijos valdovą jis vadino ne karaliumi, o hercogu, kai tuo tarpu Danijos valdovą vadino karaliumi. Štai taip, gerbiamasis.

    Atsakyti
  20. Juras says:
    2 mėnesiai ago

    Stai kaip priesai isplove lietuviams smegenis..
    nagalim Kunigo atskirti nuo kunigaikscio…
    Vyro nuo vyriukscio…Zmogaus nuo zmogiukscio…

    Atsakyti
    • Petras says:
      2 mėnesiai ago

      O kuo čia dėti kunigai, kunigaikščiai ar, atleiskite, kunigiūkščiai?! Kalba eina apie Lietuvos valdovus, kuriuos ir popiežiai, ir kiti Europos valdovai, vadino karaliais, o jų valdomas žemes – karalyste. Gal jau baikime vieną kartą apsimetinėti kvaileliais?

      Atsakyti
      • Vidmantas says:
        2 mėnesiai ago

        Nevadino karaliais lietuviškai. Jie visi raštus rašė nelietuviškai! Vadino ĮVAIRIAI – taip, kaip SAVO kalbose atrodė! Juk ta esmė, Petrai! Ne mūsų ta kalba apie karalius nuo viduramžių ir neturėtų būti mūsų nuo XXI amžiaus!

        Atsakyti
    • Vidmantas says:
      2 mėnesiai ago

      LIETUVIŲ KALBOS DARYBA. INDOEUROPIETIŠKOS ŽODŽIŲ ŠAKNYS… Nieko nereiškia?

      Atsakyti
  21. Plyzzzz ir čia: says:
    2 mėnesiai ago

    – ziniuradijas.lt/laidos/ryto-espresso/ar-galima-vilniaus-ikureja-gedimina-vadinti-karaliumi

    Atsakyti
    • Petras says:
      2 mėnesiai ago

      „žinių radijas”? Nejuokinkite mano suplyšusių šlepečių, nes jos dar labiau suplyš! „Žinių radijas” – tai radijo stotis, kuri, vaizdžiai tariant, yra žemiau grindajuostės!!!

      Atsakyti
  22. gintautas says:
    2 mėnesiai ago

    JUOKINGA CIA ,nies baltarusiai bando visa LDK istorija prisiskirti sau,o mes tik kazkokie ju baltarusiu vokieciam padovanoti zmudzinai.

    Atsakyti
    • Petras says:
      2 mėnesiai ago

      Na, bulbašai ir Afrikoje yra bulbašai…

      Atsakyti
  23. stuoka says:
    2 mėnesiai ago

    O slibinai iš tikrųjų, žinokite, buvo DRAKONAI, o ne kokie ten driežai. Va toks karalininkų mąstymo vingis, ir beje vienintelis.

    Atsakyti
  24. stuoka says:
    2 mėnesiai ago

    Arba: Perkūnas iš tikrųjų buvo Jupiteris, o ne koks ten griaustinis.

    Atsakyti
  25. Atvaizdas Karaliaus says:
    2 mėnesiai ago

    Net nežinojau, kad tais laikais jau buvo spalvotoji fotografija. Eilinis įrodymas, kad viskas seniausiai išrasta!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kariai | kaunas.lt nuotr.

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Kompostas | pixabay.com, Mel Green FR nuotr.

Pats metas ruošti pavasarinį kompostą

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
„Matuokis profesiją 2023“: kas yra populiaru, nebūtinai yra teisinga | VDU nuotr.

„Matuokis profesiją 2023“: kas yra populiaru, nebūtinai yra teisinga

2023 03 18
Prasideda pavasarinė „Mamų mugė“ | fcomm.lt nuotr.

Prasideda geriausias metų „kuistukas” – pavasarinė „Mamų mugė”

2023 03 18
Sodinimas | „Lidl Lietuva“ nuotr.

Sodas pagal lietuvius: nuo šiaudinio iki kolektyvinio

2023 03 18
Žuvintą užliejo pavasarinė keliaujančių žąsų banga | vstt.lrv.lt nuotr.

Žuvintą užliejo keliaujančių žąsų banga

2023 03 18
Vyriausybės paramą studijoms mūsų šalyje galės gauti iki 110 gudų

Pasirinkusiems žemės ūkį siūlomos stipendijos

2023 03 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus
Lietuvoje

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

2023 03 18
Saulės energija | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

2023 03 18
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Tik, tik, tik apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Jonas apie M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?
  • Pisk konservai i snuki apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prieskoninės žolelės – sveikatai ir miegui
  • Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Į vasarnamius sugrįžta ir… gaisrai
  • Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

by Ditė Česėkaitė
2023 03 19
0
Kariai | kaunas.lt nuotr.

Kovo 20 d. Kauno mieste ir jo apylinkėse prasidės Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pratybos „Stiprus vilkas 2023“. Iki...

Skaityti toliau

Pats metas ruošti pavasarinį kompostą

by Ditė Česėkaitė
2023 03 19
0
Kompostas | pixabay.com, Mel Green FR nuotr.

Kol už lango dar baltuoja sniego paklodės, bet galvoje jau sukasi mintys apie daržus, puikus metas imtis kompostavimo darbų. Tai...

Skaityti toliau

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

by Ditė Česėkaitė
2023 03 19
0
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.

Registruojant transporto priemones įprastai numerio ženklai išduodami eilės tvarka, tačiau pastebima tendencija, jog automobilių savininkai pageidauja jiems patinkančių derinių ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Tik, tik, tik apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Jonas apie M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?
  • Pisk konservai i snuki apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?
  • Nuoroda apie Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui
Kitas straipsnis
Verslas | plcc.lt nuotr.

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai