Antradienis, 7 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Alko radijas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Strėvos mūšis ir krizė Lietuvoje (Kęstučio ir Algirdo nesutarimai) (video)

2020-12-21 09:38:30
7
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Mes ir vėl kalbamės su Inga Baranauskiene, knygos „Lietuvos valdovų paslaptys. Kęstutis ir Birutė“ autore. Nagrinėjame Kęstučio gyvenimą. Jau kalbėjome apie jo organizuotą perversmą, kurio dėka Algirdas atsisėdo į Lietuvos valdovo sostą, o Kęstutis tapo antruoju žmogumi valstybėje (nors jis ir anksčiau jau joje turėjo nemenką reikšmę, bet dabar atsirado susitarimas su Algirdu).

Taigi, kaip jam sekėsi toliau?

Pirmieji Kęstučio ir Algirdo bendravaldystės metai Lietuvai buvo nepaprastai sėkmingi kariniu požiūriu. Čia ne tik pirmasis Algirdo žygis į Livoniją labai gerai pasisekė, bet ir visus trejus metus karas su kryžiuočiais vyksta, kaip sakoma, į vienus vartus. Muša kryžiuočius lietuviai lengvai ir sklandžiai. Ir viskas atrodo labai gerai. Jaunutis su Narimantu truputį palaksto į užsienį, bet jokios paramos negauna, grįžta. Viskas kaip ir gerai.

Ir tada nutinka Strėvos mūšis…

Strėvos mūšis – 1348 m. vasario 2 d. Tai – pirmas tiesioginis kryžiuočių įsiveržimas į Kęstučio valdomą Trakų kunigaikštystę.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Kęstučio perversmas (video)
  2. „Aktualioji istorija“: Kuo unikalus Karusės mūšis? (video)
  3. „Aktualioji istorija“: Marienburgo paslaptis: Kęstučio pabėgimas
  4. „Aktualioji istorija“: Kuo įdomus Vytenio pralaimėtas Voplaukio mūšis? (video)
  5. „Aktualioji istorija“: Ką naujo galima pasakyti apie Kęstutį? (video)
  6. „Aktualioji istorija“: Aizkrauklės mūšis ir karas dėl Žiemgalos (video)
  7. „Aktualioji istorija“: Medininkų mūšis – didžiausia Gedimino laikų pergalė (video)
  8. „Aktualioji istorija“: Trojanovo mūšis – viduramžių Lietuvos kovų Lenkijoje aidas (video)
  9. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  10. T. Baranauskas. Strėvos mūšis: pralaimėjimas, nepalaužęs Lietuvos
  11. „Aktualioji istorija“: Traidenio iškilimo paslaptys (video)
  12. „Aktualioji istorija“: Jėzuitų misijos Lietuvoje: vaikai naudoti prieš tėvus? (video)
  13. „Aktualioji istorija“: Kas atvedė Jogailą į Lietuvos krikštą? (video)
  14. „Aktualioji istorija“: Kodėl Birutė tapo legendine asmenybe? (video)
  15. „Aktualioji istorija“: Kryžiaus žygių pėdsakais: nuo Romos iki Lietuvos ir Žemaitijos (video)
  16. „Aktualioji istorija“: Vytautas ir žemaičiai – kaip vertinti Žemaitijos užrašymus kryžiuočiams? (video)
  17. „Aktualioji istorija“: Margiris ir Pilėnai (video)
  18. „Aktualioji istorija“: Ar verta paminklo Ona Vytautienė? (video)
  19. „Aktualioji istorija“: Vytenio kova dėl Žemaitijos (video)
  20. „Aktualioji istorija“: XVI amžiaus Lietuvos seimeliai ir Seimas (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Kamara says:
    2 metai ago

    Puikiai sudėliota XIV amžiaus istorija. Išklausiau su malonumu.

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    2 metai ago

    Tai, kad lotyniškai rašyta Vengrijos kronika Kęstučio atliktą jaučio aukojimą kalba kiek kitaip, kad tai buvo grynai pagoniška apeiga, kuri buvo atlikta pakelyje į Būdą (Vengrijos sostinę) Panonijos pasienyje, matyt, tokiais atvejais atliekamą dar savo valdų pasienyje pagal tradiciją, priešais Vengrijos karaliaus Liudviko palapinę. Jos paskirtis buvo atsiklausti Dievų valios prieš įvykdant krikštijimąsi, atsiklausti ar nėra kitos išeities. Panašiai elgėsi ir Netimeras 1009 metais.
    Beje, Jaučio aukojimas buvo atliktas išsikėlus stulpų (baltar. išlikęs kolumnia pavadinimu) kaip lietuvių skiriamąjį simbolį. Yra kronikoje užrašyti ir žodžiai, kuriais kreiptasi į Dievus prieš atliekant jaučio aukojimą. Kęstučio sviesta ietis jaučiui pataikė taip, kad kraujas ištryško čiurkšle. Susikalbėta su Dievais buvo pagal tai, kaip tryško jaučio kraujo srovę. O ji tryško labai stipriai – apliejo Kęstutį su kariais krauju, tai reiškė, kad pagal Dievų valią jie turi bėgti ir kad tai gali padaryti naktį per ten buvusią pelkėtą vietą. Mat, kraujo buvo tiek, kad teko klampoti po kraują. Kęstutis su savo palydos kariais taip ir padarė, – naktį pabėgo…
    Tas faktas yra svarbus, rodantis, kad Kęstutis buvo ne tik Lietuvos valdovas (karalius), bet buvo ir paveldėjimo keliu atliekantis dieviškąsias apeigas –sakytum, buvo Krivų Krivaitis. Iš to yra aišku, kad Vilnius kaip senosios religijos centrinė vieta buvo jo valioje. Matyt, šias pareigas jis numatė perduoti Jaunučiui dėl to šis ir buvo Kęstučio pasodintas Vilniuje, tačiau jas tinkamai vykdyti Jaunučiui galėjo nesisekti, todėl Vilnių teko jam palikti. Taip Vilnius ir Lietuva toliau jau liko be Krivaičių (Lizdeikų), tačiau nominalioje Kęstučio kaip kartu ir krivio priklausomybėje. Galbūt, po Jaunučio dar galėjo būti Kęstučio bandymų pavesti krivaičiauti Algirdui, bet vargu. Tokią hierarchiją tarp Kęstučio ir Algirdo patvirtina ir tas faktas, kad Kęstutis turėjo teisę ir buvo palaidotas Vilniuje, o Algirdas Kęstučiui dar gyvam esant – ne.
    Šaltinių faktai patikimiau bylotų tai, o ne – kaip Baranauskienės manoma.
    Dėl Strėvos mūšio tai dar labai neaišku nei kas su kuo mušėsi, nei kur tas mūšis vyko. Akivaizdu, kad mūšis buvo prie pilies, o ta pilis jau buvo mūrinė – aptvarinio tipo. Strėvos įtekėjimo Nemuną vietovėje mūrinių pilių neaptikta. Tad suabejočiau, ar ne per anksti dėl Kęstučio- Algirdo santykių, Strėvos mūšio vietos tai teigiančios knygos leidžiamos…

    Atsakyti
  3. Juras says:
    2 metai ago

    Aciu Vilnai,
    Labai idomus komentaras ir
    svarbi sio Lietuvos karalystes laikotarpio
    Interpretacija …

    Dar pridesiu savo nuomone apie video:
    Stebint abu pasnekovus ir ju kuno
    kalba ir laikysena susidaro toks
    Nemalonus ispudis tarytum jie nera
    Tikri ka sako ar savimi nepasitiki :
    Inga vis dairosi i Toma tarytum laukdama
    Jo pritarimo o tas sugniauzes rankas vis
    bando susilaikyti nuo komentaru…ir t.t.
    Atrodo kaip kokie megejai naslaiteliai…
    deja…

    Atsakyti
  4. Vilnai klausimas says:
    2 metai ago

    Gal galetumete ideti saltiniu nuoroda apie Netimera…aciu

    Atsakyti
    • Vilna says:
      2 metai ago

      Čia yra internete aprašytas tas karaliaus Netimero “atsiklausimas Dievų” dėl krikštijimosi. Bet apie tai yra ir lietuvių kalba išleista knyga, kurios šiuo metu po ranka neturiu.

      Bavarijos vienuolio benediktino Vipterto rašytiniame pasakojime „Vyskupo Brunono pamokslavimo Prūsuose istorija“ (apie 1020 m.) ir italų teologo bei filosofo šv. Petro Damiano „Šv. Romualdo gyvenimas“ (apie 1040 m.) aprašomas svarbiausias šv. Brunono gyvenimo įvykis – „karaliaus“ Netimero krikštijimas.
      „[…] [Brunonas], pas rusų (prūsų) karalių nuvykęs ir apsistojęs, ėmė aistringai pamokslauti. Karalius gi matydamas jį apsirengusi skurdžiais drabužiais, vaikščiojantį basomis kojomis, manė, kad šventas vyras toksai ne dėl įžado, bet veikiau dėl to, kad turto surinktų. Dėl to [karalius] pažadėjo, kad pats jo neturtą gausiomis dovanomis praturtins, jei [Brunonas] nuo tokios rūšies apgaulės atsitrauks. Todėl greitai negaišdamas [Brunonas] atgal į nakvynės vietą pasuka ir apsivilkęs vyskupui priderančiais brangiais darbužiais, taip į karaliaus rūmus vėl sugrįžta. O karalius taria: „kad įtikėtume, jog tiesa, kurią tu skelbi, yra tikra, greta vienas kito bus sustatyti du atskiri aukšti mediniai pastoliai. Ir po jais bus sukurta ugnis, [ir] tokiu būdu, kai ugnis iš abiejų pusių bus matoma, tu pereik per vidurį. Ir jei [tu] iš kurios nors pusės būsi kliudytas, [mes] tave visiškai toms ugnims suryti patikėsime. Bet jei, kaip tu tiki, taip neatsitiks, [tada] visi mes tavo Dievu be jokių sunkumų įtikėsime“. Bonifacas (Brunonas) pirmiausia su šventu vandeniu ir smilkalais iš visų pusių apeidamas, pašventino ugnį. Po to įžengė į šnypščiantį liepsnos kamuolį ir išėjo nepaliestas. Tada karalius ir kiti, kurie šitame renginyje dalyvavo, būriais prie švento vyro kojų puola, ašarodami prašo malonės [ir] karščiausia malda reikalauja krikšto. Ir tokiai daugybei gentainių susirinkus krikštytis, taip atsitiko, jog šventas vyras į platų ežerą įbridęs ir vandens prisisėmęs, liaudį pakrikštijo.“
      Tačiau sėkmingai prasidėjusi šv. Brunono misija baigėsi tragiškai – atskirai gyvenantis „karaliaus“ Netimero brolis Zebedenas, išgirdęs apie krikštą, nukirto šv. Brunonui galvą ir išžudė visus palydovus. Šv. Brunono galva buvo įmesta į upę (Alstra). Šv. Brunono ir palydovų palaikus vėliau išpirko ir palaidojo Lenkijos karalius Boleslovas Narsusis. Palaidojimo vieta nežinoma (anot kai kurių šaltinių, vėliau virš šv. kankinių kapų iškilo vienuolynai).

      ht tps://www.bernardinai.lt/2019-03-09-sv-brunonas-bonifacas-kverfurtietis-vyskupas-kankinys/

      Atsakyti
      • Juras says:
        2 metai ago

        Aciu Vilna !

        Atsakyti
  5. neziniukas says:
    2 metai ago

    Buvo idomu.
    Paminesiu tik tai, kad Vytautas gime 1350, o Jogaila 1348 metasi. 1370 metu Rudavos musio aprasyme, yra minima, kad tuo metu Vytautui buvo 20, o Jogailai 22 metai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

2022 12 30
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

2022 12 28
„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

2022 12 25
Degustacija | Ilzenbergo dvaro nuotr.

Įdomūs senoviniai receptai Kūčių ir Kalėdų stalui

2022 12 24
„Aktualioji istorija“: Raginėnų piliakalnis ir Raginėnų kultūros mįslė

„Aktualioji istorija“: Raginėnų piliakalnis ir Raginėnų kultūros mįslė

2022 12 21
„Aktualioji istorija“: Naujausi archeologiniai atradimai

„Aktualioji istorija“: Naujausi archeologiniai atradimai

2022 12 17
Eglinės piliakalnis | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (II)

2022 12 09
„Aktualioji istorija“: Archeologija Lietuvos universitetuose po Antrojo pasaulinio karo

„Aktualioji istorija“: Archeologija Lietuvos universitetuose po Antrojo pasaulinio karo

2022 12 09
Mėlynųjų Vandenų mūšis | wikipedia.org, A. Orlenovo pav.

D. Razauskas. Mėlynojo vandens aidas

2022 12 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Vasario 16-oji Istorinėje Prezidentūroje Kaune – nostalgiškai, interaktyviai ir su detektyvo prieskoniu | istorineprezidentura.lt nuotr.
Istorija

Istorinė Prezidentūra kviečia švęsti Vasario 16-ąją

2023 02 07
Alternatyvus transportas | lkva-asociacija.lt nuotr.
Lietuvoje

Keleivių vežėjai pasigenda valstybės strategijos

2023 02 07
Kelias | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Didėja lėšos kelių ir tiltų tvarkymui

2023 02 07
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
Etninė kultūra

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

2023 02 07
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai trūksta tik naikintuvų

2023 02 06
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Kas penktas namų ūkį gavo paramą už šildymą

2023 02 06
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Jei abejojate, ar jus stabdo pareigūnas

2023 02 06
Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

2023 02 06
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • sv388 apie RoboMarkets gavo prestižinį apdovanojimą „Global Forex Awards 2021 – B2B“ apdovanojimuose
  • Marshallwbs apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Stebėtojas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Dėl nacionalinio apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Istorinė Prezidentūra kviečia švęsti Vasario 16-ąją
  • Keleivių vežėjai pasigenda valstybės strategijos
  • Didėja lėšos kelių ir tiltų tvarkymui
  • „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

by daiva
2023 01 27
74
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

by Tomas Baranauskas
2022 12 30
40
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

Šių metų paskutinėje laidoje mes nusprendėme pakalbėti su Inga Baranauskiene apie pastaruoju metu vis iškylančią aktualiją – vadinamąją Lietuvos „karalių“...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

by Tomas Baranauskas
2022 12 28
24
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

Praėjusį kartą su Dariumi Vilimu, kuris vėl – mūsų studijoje, mes jau kalbėjome apie baltarusių požiūrį į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • sv388 apie RoboMarkets gavo prestižinį apdovanojimą „Global Forex Awards 2021 – B2B“ apdovanojimuose
  • Marshallwbs apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Stebėtojas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Dėl nacionalinio apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Sveiki visi! apie Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
Kitas straipsnis
Sezamų sėklos | vmvt.lt nuotr.

Sezamų sėklose aptikus kenksmingos medžiagos likučių – visoje ES griežtinamos kontrolės priemonės

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai