Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kretingos muziejus kviečia pažinti kuršius

Diana Jomantaitė-Jonaitienė, www.alkas.lt
2021-11-21 12:27:14
1
Kretingos muziejus kviečia pažinti kuršius | rengėjų nuotr.

Kretingos muziejus kviečia pažinti kuršius | rengėjų nuotr.

Kretingos muziejuje trumpam vieši svečiai iš tolimos praeities – archeologijos ekspoziciją papildė keturi nepaprasti manekenai. Jie vaizduoja rytiniame Baltijos pajūryje gyvenusius mūsų protėvius kuršius. Tai – itin svarbus ekspozicijos papildymas, nes iki smulkmenų leidžia susipažinti su kuršių anuometiniais amatais, apranga, papuošalais, darbo įrankiais.

Kuršius vaizduojančios figūros įkurdintos vienoje iš Kretingos krašto priešistorės ekspozicijos salių, pasakojančių apie kuršiškojo laikotarpio, t. y. IX–XIII amžių medžiaginę kultūrą. Kuršių kario, moters, žemdirbio ir žvejo manekenai stovi šalia Imbarės piliakalnio maketo ir kuršių kapinynuose rastų įkapių.

Jei ekspozicijoje matome senųjų šio krašto gyventojų gyvenimo fragmentus bei seniai sunaikintos kuršių pilies sumažintą vaizdą, tai manekenai leidžia visą praeities vaizdą susidėlioti iki galo. Mat kuršius manekenai aprengti taip, kaip tai iš tiesų buvo prieš tūkstantį metų. Vaizdą atkurti leido muziejuose saugomi archeologinių tyrinėjimų metu surasti dirbiniai bei kruopštus rekonstruktorių darbas.

Į Kretingos muziejų šio krašto gyventojus vaizduojantys manekenai atkeliavo iš Senųjų kuršių sodybos Dargužių kaime. Šios sodybos kūrimas truko apie dešimt metų: prasidėjo nuo idėjų paieškos ir projekto ruošimo, o užsibaigė jo įgyvendinimu.

Jos įkūrimu ir veikla besirūpinantis Kuršių istorijos klubo pirmininkas Sergejus Ivanovas sakė, jog Dargužiuose kuršių gyvenimo atkūrimas, tame tarpe ir kuršių manekenų sukūrimas, prasidėjo ne atsitiktinai.

Prieš keliolika metų Kunkiuose, kurie tuo metu priklausė Dargužių kaimui, Kretingos muziejaus archeologas Julius Kanarskas aptiko XI–XII amžių kuršių gyvenvietę, stovėjusią prie Cipos upelio, vos už kilometro nuo dabartinės Senųjų kuršių sodybos.

Siekiant visuomenę plačiau supažindinti su kuršių medžiagine kultūra, Dargužių kaimo bendruomenės pastangomis buvo įkurtas Kuršių istorijos klubas, kuris parengė ir įgyvendina tarptautinio projekto „LiveHistory-GyvaIstorija: Atgimusi tūkstantmetė istorija“ dalį Lietuvos teritorijoje.

Šis tarptautinis projektas vykdomas pagal 2014–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą, kuri įgyvendinama pagal Europos kaimynystės priemonę ir yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Visų partnerių bendra projekto biudžeto suma yra 335 123 Eur, iš kurių Senųjų kuršių sodybos, jos elementams atkurti ir gyvosios istorijos renginiams ES finansavimo suma sudarė 135 798 Eur.

Kuršių kunigaikštijos ambasadorius Lietuvoje Vincentas Sakas apžiūrinėja kuršio žvejo, kuršio žemdirbio ir jo žmonos manekenus | rengėjų nuotr.
Kuršių kunigaikštijos ambasadorius Lietuvoje Vincentas Sakas apžiūrinėja kuršio žvejo, kuršio žemdirbio ir jo žmonos manekenus | rengėjų nuotr.

Sodyboje viešintys svečiai gali patirti trijų skirtingų kuršių gyvenimo akimirkas. Joje yra pastatyti kuršių žvejo, žemdirbio ir kario nameliai. Nameliai pastatyti laikantis autentiškumo, o juos visus aplankius besidomintys praeitimi gali susipažinti su IX–XII amžiais gyvenusių kuršių manekenais.

Jų drabužiai atkurti remiantis archeologinių tyrinėjimų duomenimis ir radiniais. Kruopštus archeologų ir rekonstruktorių darbas leido atkurti dėvėtų rūbų spalvas, medžiagas ir net pasiuvimo būdą, pagaminti jų naudotus ginklus, darbo įrankius, papuošalus.

Tiesa, taip smulkmeniškai atkuriant kuršius vien Lietuvoje atliktų archeologinių tyrimų neužteko – dalį atributikos rekonstruktoriai atkūrė pagal skandinavų vikingų paveldą.

Būtent šiuos taip smulkmeniškai atkurtus kuršius dabar galima apžiūrėti lankantis Kretingos muziejuje.

Pasak muziejaus istoriko, archeologo Juliaus Kanarsko, mums, kretingiškiams, šiuos kuršių manekenus apžiūrėti yra itin svarbu.

„Tradiciškai muziejuose kuršių medžiaginę kultūrą pristato archeologų tyrinėtuose kapinynuose, piliakalniuose ir senovės gyvenvietėse aptikti ginklai, darbo įrankiai, papuošalai, buities ir namų apyvokos reikmenys. Nors jie yra autentiški, bet ilgą laiką būdami po žeme jie smarkiai pasikeitė: geležiniai dirbiniai surūdijo, žalvariniai – pažaliavo ir korodavo, iš odos, tekstilės ir kitų organinių medžiagų pagamintų rūbų, diržų ir pan. išliko tik fragmentai.

Todėl norint pajusti tikrąją kuršių mežiaginės kultūros dvasią, pamatyti kaip iš tikrųjų jie buvo apsirengę, apsiginklavę ir pasipuošę, kokius kasdienėje veikloje naudojo darbo įrankius, buities ir namų apyvokos reikmenis, labai svarbus vaidmuo tenka archeologinių radinių rekonstrukcijai“, – kalbėjo J. Kanarskas.

Muziejuje galima išvysti pavienių kuršių ir jų protėvių medžiaginę kultūrą atspindinčių radinių replikų, iš kurių eksponuojami Lazdininkų senojo geležies amžiaus kario ginklai, papuošalai ir aprangos detalės bei Kašučių kuršių moters papuošalų komplektas. Tačiau manekenai yra kai kas naujo.

„Manekenų dabartinėje archeologinėje ekspozicijoje iki šiol neturėjome. Todėl laikinam eksponavimui deponuoti Dargužių senųjų kuršių sodybos kuršių manekenai pagyvins kuršiškojo laikotarpio ekspoziciją, leis muziejaus edukacinių užsiėmimų vadovams detaliau ir akivaizdžiau supažindinti mažuosius ir suaugusius muziejaus lankytojus su senųjų šio krašto gyventojų medžiagine kultūra.

O kuršiai Kretingai nėra svetimi. Juk mūsų miesto istorijos ištakos siekia tuos laikus, kai čia gyveno šie vakarų baltų genčių atstovai ir jų protėviai. Pats Kretingos vietovardis yra laikomas kuršišku, o XIII a. istorijos šaltiniuose minima Kretingos pilis, stovėjusi ant Ėgliškių (Andulių) piliakalnio šalia Dangės, XI–XIII a. buvo kuršių Mėguvos žemės administracinis, ūkinis ir gynybinis centras.

Būtent, iš Kretingos pilies 1253 m. dalybų akto mus pasiekė seniausi kuršiški asmenvardžiai: Veltūnas (Kretingos pilies valdovas), Reiginas (valdovo brolis), Tvertikis ir Saveidis (dalį pilies apygardos valdę kuršių didikai).

Kretingos muziejininkai yra dėkingi Kuršių istorijos klubui ir jo pirmininkui Sergejui Ivanovui už krašto priešistorės ekspozicijos paįvairinimą klubui priklausančiomis kuršių medžiaginės kultūros rekonstrukcijomis“, – sakė J. Kanarskas.

Tam, kad Kretingos muziejuje besipuikuojantys manekenai tarsi prakalbėtų, būtina žinoti, jog kuršiai yra viena žymiausių baltų genčių. Ir vienintelė gentis iš visų dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenusių, kuri plaukiojo Baltijos jūroje. Kuršiai buvo itin geri kariai, apdainuoti islandų sagose (kronikose).

Kuršių gentis susiformavo apie VI–VII amžių Baltijos pietrytiniame pajūryje. Klestėjo ši gentis labiausiai X–XIII amžiuje – tuo metu gentis valdė pajūrio žemes nuo Ventės Rago iki pat Rygos įlankos ir Cėsių.

Šioje teritorijoje kuršiai turėjo ne vieną prekybos centrą bei pilį. Nors kuršiai buvo kariai ar bebaimiai Baltijos jūros valdovai, savo krašte jie gyveno sėsliai, augino avis, ožkas, kiaules, arklius, karves ir jaučius, medžiojo briedžius, elnius, stirnas, šernus, kiškius. Žvejojo jūroje, mariuose, upėse ir ežeruose.

Kuršiai vertėsi ir žemdirbyste: sėjo avižas, kviečius, miežius, rugius, soras, pupas ir lęšius. Taip pat vartojo miško gėrybes: grybus, avietes, bruknes, spanguoles, vaivorus, žemuoges, lazdynų riešutus,  miškinių obelaičų vaisius, krykles (mažąsias slyvaites), laukines vyšnias  ir kt.

XIII amžiuje Livonijos ordinas kuršius įveikė, pakrikštijo, o per 1260–1267 metų sukilimą daug jų išžudė arba perkėlė į kitas kryžiuočių valdomas žemes. Melno taikos sutartimi Lietuvai atitekusioje pajūrio teritorijoje išlikę kuršiai XV–XVI amžiais buvo asimiliuoti žemaičių. Tik Šventosios-Palangos apylinkėse įsikūrė iš Latvijos Kuršo atsikėlę latviakalbiai žvejai kuršininkai, kurie šiandien save laiko kuršių ainiais.

Kaip ten bebūtų, anksčiau ar vėliau Vakarų Lietuvoje apsigyvenę, visi tapome senųjų šio krašto gyventojų kuršių kultūros paveldėtojais, jų idėjų ir darbų tęsėjais.

Susipažinti su garsiaisiais protėviais Kretingos muziejuje bus galima iki 2022 m. sausio mėnesio pabaigos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Klaipėdoje vyks R. Fliko knygos „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ pristatymas
  2. Kviečia konferencija apie senąsias kuršių šventvietes
  3. Rugpjūčio 16 d. kviečia archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė (dienotvarkė)
  4. Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele
  5. Gyvosios istorijos šventė žemaičių dvasią žadins ant piliakalnio Kartenoje (video)
  6. Ką apie pajūrio žmones pasakoja puodų šukės
  7. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos
  8. Atverta virtuali paroda masinių žudynių Rainių miškelyje aukoms atminti
  9. Marijai Gimbutienei – 90 (video)
  10. Mokslų akademijoje bus pristatyta archeologo E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Raida“
  11. Kuršių genties vartus pravėrus
  12. Archeologai atskleidė paveldo paslaptis
  13. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  14. A. Butkus: Tauta yra kalboje
  15. Archeologija po tavo kojomis: visoje Lietuvoje prasideda Europos archeologijos dienų savaitgalis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Aistis says:
    4 metai ago

    Ačiū muziejininkams už Tautiečiams priminimą, kad Lietuvos Didžiojoje Karalystėje gyveno KURŠIAI. Kuršių gyvenimas prie NEMUNO UPĖS žiočių ir marių, suteikė joms KURŠČIŲ marių vardą. Bet mane labiausiai jaudina, kad mūsų istorikai, o kartu ir muziejininkai pamiršta mūsų dar ankstesnes AISČIŲ GENTIS , GYVENUSIAS VYSLOS upės žiotyse ir šalia marių, kurios ILGUS AMŽIUS BUVO VADINAMOS AISTMARĖMIS… Mūsų istorikų, geografų ir net kalbininkų mokslininkų NEDOVANOTINAS NEVEIKLUMAS IR APSILEIDIMAS, lenkams ir rusams suteikė galimybes tą senąjį AISČIŲ MARIŲ pavadinimą pakeisti slavišku – paprasčiausiu – LAGŪNOS pavadinimu. Didžiausio LIETUVYBĖS PRARADIMO GĖDA. Vilniuje išsidirbinėja tauragiškis huliganas- lietuviškas hunveibinas ŠŠŠIMM-ŠIMAS …IR NEI MOKSLŲ AKADEMIJAI, NEI KALBININKAMS, NEI PREZIDENTUI AR TAUTOS IŠRINKTAJAM SEIMUI- SEIMO NARIAMS- VISKAS PER NIEKĄ, O MIESTO ISTORINIS – ARCHITEKTŪRINIS PALIKIMO VAIZDAS DARKOMAS VISŲ VILNIEČIŲ, VISOS TAUTOS IR VISO PASAULIO AKYSE. Gėda pasakyti, kad net TEISINGUMO MINISTERIJAI, PROKURATŪRAI- SMEGENŲ NEKUTENA… Tai kur tada Prezidentas? Būtinai Tauta privalo kuo skubiau išsirinkti paralelinį savo VALDYMO ORGANĄ, ATŠAUKDAMA DABARTINĮ. Imi nebesuvokti, kam tie Valstybiniai institutai, Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, geografijos institutai, juose dirbantieji mokslinkai , nebesugebantys GINTI TAUTINES VERTYBES? Na Lietuviai, pasakykite, ar Jums ne gėda, kai 7529 metų gyvenančios Lietuvos Valstybės sostinės centrinėje aikštėje – šiuolaikinis nebaudžiamasis huliganas- vietoje garbingojo tautos simbolio- VYSTIES PAMINKLO, įrengia durnių maudykle…ir plikšių durnių , norinčių Valstybės centre apsinuoginus pasipuikuoti, atsiranda – tikriausiai proto iškrypėlio ar hunveibino – šimšiaus samdytų ….

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai
  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu
  • Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

Kiti Straipsniai

Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Elektra

Vartotojai gaus atnaujintas elektros sąskaitas

2025 07 02
Namai po vandentiekio avarijos | 123RF.com nuotr.

Atostogų išvakarėse – svarbiausi namų darbai

2025 07 02
„Saulės žiedas“

Šiauliuose iškilmingai atidarytas jubiliejinis X tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“

2025 07 02
Poilsis gamtoje

Aplinkosaugininkai ragina gamtoje poilsiauti atsakingai

2025 07 02
Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

2025 07 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kiek kainuoja paženklinti gyvūną?

Kiek kainuoja paženklinti gyvūną?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai