Praėjusį kartą mes jau kalbėjome apie naują knygą „Lietuvos valdovų paslaptys. Kęstutis ir Birutė“, kurią parašė Inga Baranauskienė.
Priėjome prie klausimo, nuo ko pradėjo savo veiklą Kęstutis? Vienas ryškiausių epizodų yra 1345 m. perversmas. Jau iškilo klausimas, kokį vaidmenį jame suvaidino žemaičiai? Dabar apie visa tai pakalbėsime.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aukšta kilmė atverdavo galimybes siekti įtakos, svarbių pareigybių. Kaip noras užimti dar kilmingesnę padėtį, šeimos herbo simboliai...
Skaityti toliauPraėjusioje laidoje mes jau pradėjome kalbėti apie Vytauto vietininką Čekijoje Žygimantą Kaributaitį, vėliau tapusį savarankišku pretendentu į Čekijos karalius. Aptarėme...
Skaityti toliauŠiemet sukanka 600 metų nuo Vytauto išrinkimo Čekijos karaliumi. Apie jį jau kalbėjome ankstesnėse laidose su istorike Inga Baranauskiene. Šiandien...
Skaityti toliau
”Jau iškilo klausimas, kokį vaidmenį jame suvaidino žemaičiai?” Laimei Alkas turi , tipo, žemaitį. Jis ir išaiškins 🙂 Beje: O kokį vaidmenį Alke vaidina , tipo, žemaitis ?
Regis gryniausia ir dar lenkizuota Baranauskų beletritika – istorijos nė lašo…
Atmetus Gedimino, Algirdo laikotarpio Lietuvos istorijos lenkinimą yra pakankamai faktų, kurie patvirtina, kad Algirdas Lietuvos karaliui Kęstučiui buvo tuo, kuo Vytautas Jogailai, treniota Mindaugui, netgi Sirputis Traideniui.
Kas dėl žemaičių, tai pirmiausiai derėtų moksliškai išsiaiškinti, kas per socialinis – ūkinis lietuvių visuomenės sluoksnis tuo metu radosi vadinamas žemaičiais, kodėl istoriškai tas Lietuvos dalies pavadinimas prigijo būtent dabartinei vietai Žemaitija vadinamai ir t.t. ir pan., o tada jį naudoti kalbant istoriškai.