Žymos archyvas: jotvingiai

Baltų genčių istoriją pristatys šiuolaikinio šokio ir muzikos meistrai (0)

XII-XIV a. viduramžių drabužiai | LLKC nuotr.

Baltų genčių kostiumų pristatymas Valdovų rūmų kieme, liepos 4 d. 22 val. Kuršiai, sėliai, jotvingiai, žemaičiai, aukštaičiai, lietuviai, žiemgaliai – šios septynios baltų gentys vakarą išdidžiai žengs Valdovų rūmų kieme: čia bus pirmą kartą pristatyta specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurta I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcija. Teatralizuotą kostiumų pristatymą po atviru dangumi kuria žinoma režisierė ir choreografė Agnija Šeiko, muziką jam parašė vienas žymiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių Antanas Jasenka.

Specialiai vakaro sutemose kuriamo pristatymo, prasidėsiančio 22 valandą, metu bus pristatyti net 56 baltų genčių kostiumai, Skaityti toliau

Grupė lietuvių kalbos mokytojų lankėsi Punske ir Seinuose (1)

varena.lt nuotr.

Rajono lietuvių kalbos mokytojų grupė lankėsi Lenkijos Respublikos Seinų ir Punsko apylinkėse. Seinų pavadinimas kilęs nuo jotvingiškos upės Seinos. Ji  įteka į Juodąją Ančią. Dabar miestelis  apskrities ir valsčiaus centras, garsus barokine katalikų  bazilika ir vienuolyno, vėliau kunigų seminarijos ansambliu. Seinų vyskupas  1897 – 1902 m.  buvo poetas anykštėnas   Antanas Baranauskas. Čia jis rūpinosi tikėjimo reikalais, vertė į lietuvių kalbą Šventąjį Raštą, norėjo leisti laikraštį šio krašto tarme. Antanas Baranauskas palaidotas dešinėje  bažnyčios koplyčioje.  Šalia bazilikos 1999 m. poetas pagerbtas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio paminklu.

Punskas apie tūkstantį  gyventojų turintis valsčiaus centras. Jame  nustebino neogotikinė lietuviška ornamentika dekoruota bažnyčia. Keturi šoniniai  mediniai  altoriai tarsi atkartoja pagrindinio didybę ir puošnumą. Skaityti toliau

Išleista nauja knyga apie jotvingių pilkapyną Šveicarijoje (0)

Šių metų spalio 23 d. Varšuvos valstybiniame archeologijos muziejuje buvo pristatyta knyga „Szwajcaria. Cmentarzysko bałtyjskie kultury sudowskiej w północno-wschodniej Polsce“ Jan Jaskanis („Šveicarija. Sūduvių kultūros baltų pilkapynas šiaurės rytų Lenkijoje“ – Janas Jaskanis). Tai gražiai išleista didelio formato (205 x 296 mm), 326 puslapių knyga. Joje daug nenumeruotų puslapių, skirtų pilkapiams. Čia yra 83 kapų ir rastų daiktų piešiniai su aprašymu. Knygą išleido: Lenkijos archeologų mokslo draugijos Varšuvos skyrius, Varšuvos valstybinis archeologijos muziejus, Suvalkų apygardos muziejus. Prie jos išleidimo taip pat prisidėjo 4 partneriai. Knygą už 60 zlotų galima nusipirkti Suvalkų apygardos muziejuje, Kosciuškos g. 81. Skaityti toliau

Alytuje antrą kartą bus atverti Jotvos žemės vartai (video) (2)

Jotvos vartai_plakatasBirželio 29-30 dienomis vartus į Alytaus krašto istoriją atveriantis viduramžių istorijai skirtas renginys „Jotvos vartai“ pakvies visus lankytojus į senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos šventę.

Alytus gana vėlai paminėtas istoriniuose šaltiniuose. XIV a. jis minimas 8 kartus trijuose skirtinguose šaltiniuose: Vygando Marburgiečio kronikoje, kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymuose ir Jogailos 1387 m. išduotoje privilegijoje Skirgailai. 

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Alytus paminėtas Vygando Marburgiečio kronikoje, aprašant kryžiuočių žygį į Lietuvą 1377–aisiais – kunigaikščio Algirdo mirties metais. Kronikoje rašoma: „…magistras Vinrichas (Kniprodė) Skaityti toliau

Jotvingių ir prūsų pavasario sutikimo šventė Ožkiniuose (video) (2)

Jorė Ožkiniuose | organiz. nuotr.

Gegužės 12 d. Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose vyko Jotvingių ir prūsų pavasario sutikimo šventė. Renginio pradžioje buvo pakeltos Prūsos, Lietuvos ir Latvijos vėliavos, pagerbti jotvingių ir prūsų didvyriai.

Šventės metu buvo atliekamos senovinės apeigos, vyko amatų mugė, ansamblių iš Punsko, Suvalkų bei iš Lietuvos („Kukumbalis“, „Alasėlis“ ir „Rudenėlis“) koncertai, buvo galima lankyti gyvenvietę, šaudyti iš lankų, paragauti Jorės viralo.

Apie šventę pasakoja Jotvingių ir prūsų gyvenvietės savininkas Petras Lukoševičius bei svečiai iš Lietuvos: „Kukumbalio“ ansamblio vadovė Rita Černiauskienė bei šio kolektyvo dalyvis Vytautas Černiauskas. Skaityti toliau

Kviečia pirmoji kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“ (0)

mjr.lt nuotr.

Nuo kovo 25 d. Lenkijos Suvalkų apygardos muziejuje buvo pristatyta pirmą kartą kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“, kurią paruošė Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojai. Tai pirma tokio pobūdžio paroda, kurioje fiksuojamas jotvingių vardo vartojimas šiandieniniuose įvairiausių objektų pavadinimuose. Pastebėtina, jog jotvingių vardo įamžinimas ypač suaktyvėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Peržvelgus tuometę spaudą, teigiama, jog pagrindinis motyvas suteikiant jotvingių vardą buvo siekis skatinti visuomenę domėtis krašto istorija.

Kas šiandien vadinama Jotvingių vardu? Tai parduotuvės, įvairaus pobūdžio Skaityti toliau

Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ (58)

Prof. Zigmas Zinkevičius | voruta.lt nuotr.

Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys istorikai daro sau daug žalos, nes netenka pagrindo po kojomis. Šioje knygoje žvelgiama į praeitį per minėtų disciplinų „akinius“, leidžiančius pamatyti tikrąją padėtį, visai kitokią nuo dabartinės, tuo pačiu atsakyti į mums rūpimą klausimą.

Apie netrukus pasirodysiančią knygą „Voruta“ kalbasi su jos autoriumi, akademiku, prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi. Skaityti toliau

Vilniaus mokytojų namuose vyks tradicinis dzūkų vakaras, pašvęstas Veisiejų kraštui (0)

knyga_VeisejaiBalandžio 2 d., antradienį, 18 val. Vilniaus mokytojų namuose vyksiantis tradicinis dzūkų vakaras pašvęstas Veisiejų krašto švietimo ir kultūros istorijai.

Vakaro metu bus pristatyta neseniai išleista knyga „Veisiejų krašto švietimas ir kultūra 1526-1944“, kurią parengė žymūs šio krašto pedagogai, kraštotyrininkai Joana Vaikšnoraitė ir Albinas Jarmala. Knygoje pasakojama apie švietimo ir kultūros raidą Veisiejuose, buvusias mokyklas, kultūros židinius, čia dirbusius žmones, mokyklų mokinius. Tai – lyg mažoji Veisiejų krašto enciklopedija, talpinanti ne tik platesnius aprašymus, bet ir atskiras biografijas, paįvairinant autentiškais prisiminimais.

Pasak knygos rengėjų, „šios knygos tikslas (…) supažindinti su Veisiejų krašto kultūros, mokyklos istorija iki 1944-ųjų metų, kuomet, įkūrus progimnaziją, prasidėjo naujas ir šias dienas apimantis švietimo ir kultūros raidos tarpsnis Veisiejuose“. Skaityti toliau

Joniškis rengia minėtuves paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti (4)

Garuozos mūšio minėtuvės | organiz. nuotr.

Kovo 29-30 dienomis, minint didžios žiemgalių pergalės prieš šv. Marijos Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenę, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ , kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, kviečia į paskutiniojo žiemgalių sukilimo ir Garuozos mūšio minėtuves.

Garuozos šilo mūšis – viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių laisvės kovoje su jų žemių pavergėjais. 1287 m. per Gavėnią žiemgalių genties kariai netikėtai įsiveržė į pačią Livonijos širdį – Rygą, sumušė miesto gynėjus (žuvo 15 iš 18 Vokiečių ordino brolių), tačiau miesto užimti nepajėgė. Pakeliui nuteriojo Ikškilę, sudegino priešpilį.

Po sėkmingo žiemgalių karo žygio, Livonijos ordino magistras Vilekinas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu žiemgaliams pavyti ir atkeršyti. Skaityti toliau

D.Urbanavičienė. Suvalkija ar Sūduva? (35)

doc. dr. Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt nuotr.

Vasario 19 d. Vilniuje, 15 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III r.) vyks diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“.  Skelbiame Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės nuomonę šiuo klausimu.

Regiono pavadinimų Sūduva, Užnemunė, Suvalkija raida

Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva. Šis vardas sietinas ne vien su sūduviais (paminėtais, kaip spėjama, dar II a. Klaudijaus Ptolemėjaus) ir šios genties apgyvendintos teritorijos pavadinimu, pirmąkart paminėtu XIII a. kaip Zudua Danijos karaliaus Voldemaro II laikų knygoje „Liber censuum Daniae“ (1202-1241 m.). Skaityti toliau

A.Mikus. Obuolys ir riešutai. Dar kartą apie senovės baltų dualizmą (5)

Alesis Mikus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Prieš metus, 2011 m. gruodžio mėnesį Alkas buvo paskelbęs šių eilučių autoriaus straipsnį „Baltų vienybė: praeitis ir dabartis“. Straipsnyje senovės baltai apibūdinti kaip „pusiausvyros išlaikytojai“, kurių pasaulėžiūroje ir senojoje apeiginėje praktikoje vyravo dualizmas.

Po metų norėtųsi pasiūlyti šios temos tąsą. Juolab kad čia siūloma medžiaga jau pagarsinta 2012 m. rudenį pasirodžiusiame almanache „Vele“, kurį vietiniai baltiškosios tapatybės šalininkai išleido Tverėje (tai šiuolaikinės Rusijos vakarinė dalis, miestas ir sritis tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo). Skaityti toliau

Išleista nauja lietuvių etninės kultūros tyrėjo V.Mikailionio prozos knyga – „Jotvingių laisvės šokis“ (1)

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido naują lietuvių etninės kultūros tyrinėtojo Vaclovo Mikailionio knygą – prozos diptichą „Jotvingių laisvės šokis“.

Knygoje spausdinami apysaka „Placidas“ ir romanas „Grūdzielius“ atskleidžia tautos dvasinę būseną, ištikus XX amžiaus karams bei okupacijoms, o kūrinių pagrindą sudaro gilioji „jotvingiškoji“ pasaulėjauta ir kultūra.  Vienas iš romano simbolių  „grūdzielius“ – tai archaiškas dzūkiškas šokis.

Autorius bando atkurti sudėtingą tautos kelią ir nuopuolio ženklus, – paini tarpusavio kova nulėmė pusę šimtmečio trukusią pralaimėjimų virtinę. Skaityti toliau

Susitikimas su lietuviais gyvenančiais Seinų ir Punsko krašte (4)

Berznykų kapinės. Lietuvių karių, žuvusių 1920 m. Nepriklausomybės kovose su lenkais, antkapiniai ryžiai-saulutės

Neseniai su dideliu kauniečių būriu autobusu pasukome link mūsų etninių žemių, esančių Lenkijos teritorijoje. Džiaugėmės, kad su mumis važiavo visada jaunatve bei gerumu spinduliuojantis Šilainių bažnyčios kunigas – monsinjoras Lionginas Vaičiulionis, A. Stulginskio universiteto profesorius Algimantas Kurlavičius su žmona, miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus Neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja Vida Kučiauskienė su vyru, nemažas būrys mokytojų. Kelionės tikslas buvo ne tik geresnis savo istorinių šaknų pažinimas, bet ir susitikimas su ten gyvenančiais lietuviais, su jų realijomis.

Seinai gavę vardą nuo Seinos upės pavadinimo, žinomi nuo 16 amžiaus. Seinų, kaip ir Punsko kraštas, yra etnografinės Lietuvos ir lietuvių kalbos ploto tęsinys. Skaityti toliau

Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą (24)

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu ZINKEVIČIUMI, parengusiu spaudai knygą Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas, kurioje  pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados

Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis?

Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos ir Okos aukštupius, Skaityti toliau

Tautiška giesmė festivalyje „Jotvos vartai“ (nuotraukos) (0)

Alytaus miesto savivaldybės nuotr.

Liepos 6–7 d. Alytaus miesto piliakalnio papėdėje vyko senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Jotvos vartai“. Pirmą kartą Mindaugo karūnavimo dieną atsivėrę Jotvos vartai – unikalus gyvosios istorijos ir archeologijos renginys – sutelkė didelį būrį festivalio dalyvių, lankytojų, miestelėnų ir svečių.

Festivalio atidaryme Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas sveikino susirinkusius: Skaityti toliau

A.Patackas. Jotva – teriota, bet neprarasta (32)

Baltų gentys XII a. | wikipedia.org pav.

įkirsk kaip kardą
į kirsną žemę 
į seirą dangų    
į pelkių neviltį  
 jotvingio įniršį –  
– kad tu paspringtum
kad tu, gude, nesulauktum
manęs parklumpant… Skaityti toliau

Juozas Vaina – mūsų atspirtis (0)

Juozas Vaina

Jau ir metai prabėgo, kai Punsko gatvėse nei savo privačiame sodelyje neišvystame iškilios asmenybės – Mokytojo Juozo Vainos. O buvome pratę Jį matyti ir vis pasisveikinti. Ne iš pareigos, kad tai vyresnis žmogus, iš noro pajusti malonumą, koks užliedavo mus iš Jo nuoširdaus šypsnio ir gero linkinčių akių. Nustoja ir atokiau gyvenantys žmonės klausinėti, kaip laikosi Juozas Vaina. Pamaži imame susitaikyti, kad keičiasi ne tik žmonės, bet ir laikas, ir kad jau niekados, anot mūsų Mokytojo, nebebus taip, kaip buvo.

Mokytojo Juozo Vainos gyvenimo tikslas ir prasmė glaudžiai susiję su Punsko bendrojo lavinimo licėjumi, įkurtu 1956 m. Skaityti toliau

Jotvingių metraščio sutiktuvės Vilniuje (video) (1)

punskas.pl vaizdo įrašo stop kadrasKovo 23 dieną Vilniuje, Signatarų namuose, vyko Punsko „Aušros“ leidyklos istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) III tomo sutiktuvės. Renginyje dalyvavo metraščio redaktoriai, sudarytojai, leidėjai, straipsnių autoriai, Kovo 11-osios akto signatarai, rašytojai, dailininkai, vilniečiai.

Metraščio pristatymą pradėjo Signatarų namų direktorė Meilutė Peikštenienė. Ji punskiečiams padovanojo Kovo 11-osios signataro Vlado Terlecko naujausią knygą „Jonas Vailokaitis. Gyvenimo ir mokslo bruožai“. Sutiktuvių dalyvius pasveikino Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Mykolas Karčiauskas ir metraščio vyr. redaktorius Sigitas Birgelis. Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) pristatymas Signatarų namuose (2)

Kovo 23 d. 14.30 val. vyks istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) III tomo sutiktuvės Vilniuje, Signatarų namuose.

2011-ųjų „Terra Jatwezenorum“ metraštyje, kaip ir pirmajame ir antrajame leidinio numeryje, vyrauja jotvingių tematika. Metraštyje skiriama dėmesio sudėtingai geopolitinei situacijai Jotvos krašte XI-XIIIa. ir kryžiuočių ketinimams užvaldyti jotvingių žemę, nepriklausomybės kovų laikotarpiui su lenkais bei kitoms problemtikoms.

Dalyvaus metraščio redaktoriai, sudarytojai bei leidėjai, taip pat: Skaityti toliau

Jotvingių krašto ašara (4)

Rudaminos piliakalnis

Pietvakarių Lietuvos pakraštyje aplankęs tyriausių ežerų supamą nediduką Veisiejų miestelį ir išmaišęs vaizdingas jo apylinkes, jautiesi apžavėtas mistinio jų grožio. Tokioje vietoje žmonės turėjo gyventi nuo senų senovės.

Tačiau nerasite čia nei pilių, nei jų griuvėsių, kurie tai paliudytų. Net piliakalniai čia vos įžiūrimi, laiko nulygintomis kupromis. Vis dėlto istorikai neabejoja: Veisiejų kaštas – tai legendinių jotvingių tėvynė.

Karingos genties likimas 

Čionykščių ežerų pavadinimai skamba tarsi užkeikimai ar mįslės: Vainežeris, Verniejai, Šlavantas, Snaigynas… Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Praeitis atsiveria dabarčiai (7)

Vladas Turčinavičius

Kai žvelgiu į Baltų ir Lietuvos istoriją, tai prieš mane atsiveria geografiniai plotai nuo Vyslos iki Okos ir nuo Ilmenio ežero iki Kijevo, kuriuose ilgus tūkstantmečius gyvavo ir brendo baltų kultūra, o antrajame tūkstantmetyje ši kultūra atgimė valstybės pavidalu, išsiplėtusi iki Juodųjų marių ir vadinama Lietuvos Didžiąja Kunigaikštija. Baltų ir Lietuvos kultūros reliktai šiose teritorijose ir dabar glosto mūsų tautinę savimonę ir ugdo savigarbą.

Bet šiandienos tema nukels mus į dar tolimesnius laikus ir teritorijas. Gal šiek tiek pažvelgsime į Rytus, į Oriento kultūras, kaip jas giliai pažino lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė, 11 metų gyvenęs Baku mieste – persų ir azerų kultūros ir architektūros židiny. Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė (15)

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius/V. Kopūsto nuotr.Skelbiame akademiko prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičius pranešimą skaitytą tarptautinėje mokslo konferencijoje „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirtoje akademikui Vladimirui Toporovui atminti. Konferencija vyko 2011 m. rugsėjo 14–16 d. Vilniuje.

Seniai domiuosi Vilnijos vietinių gyventojų (ne atvykėlių), ypač lenkakalbių, pavardėmis. Jos sudaro dalį man rūpimos baltų ir slavų kalbinių ryšių problematikos, kuria taip pat domėjosi mano bičiulis Vladimiras Toporovas. Skaityti toliau

Baltų vienybės ugnies sąšauka Klevų piliakalnyje (video) (1)

Jau trečiąjį kartą Klevų piliakalnyje degė laužai, vyko spektakliai, buvo prisiminta Saulės mūšio reikšmė baltų gentims.

Prieš ketverius metus teko keliauti su Lietuvių etninės kultūros vicepirmininke Nijole Balčiūniene baltų žemėmis, lankyti piliakalnius. Nijolė daugelį kartų apkeliavusi etnines lietuvių žemes, aplankiusi daugumą piliakalnių Lietuvoje, labai susižavėjo Šurpilių piliakalniu. Iškart užvedė mintį, kad rugsėjo 22 dieną per Baltų vienybės dieną, reikėtų uždegti šiame didingame piliakalnyje laužą. Skaityti toliau

Suvalkų archeologai Raveliuose atrado jotvingių piliakalnį (video) (4)

RadiniaiSuvalkų archeologijos muziejaus darbuotojai Ravelių (len. Rowele) kaime šalia Vižainio (lenk. Wiżajny) atlikdami žvalgomuosius tyrimus atrado iki šiol nežinomo jotvingių piliakalnį.

Suvalkų muziejaus direktoriaus Ježio Bžozovskio (Jerzy Brzozowski) teigimu, piliakalnis yra V-VI a. Tai liudija radiniai, susiję su pastaruoju Romos imperijos laikotarpiu.

Archeologus sudomino neddelė kalvos pavadinimas –  Pilies Kalnas (lenk. Góra Zamczysko). Skaityti toliau

G.Songaila. Būkime verti savo protėvių kasdieniniame gyvenime (14)

Gintaras Songaila

Skelbiame Seimo nario Gintaro Songailos kalbą perskaitytą Šalčininkų vardo paminėjimo 700-osioms metinėms skirtoje konferencijoje 2011 07 02 d. Šalčininkuose.

Mieli konferencijos dalyviai!

Švęsdami pirmojo Šalčininkų žemės paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 700 metines, mes turime prisiminti, kad tais rūsčiais, atkaklaus gynybinio karo su kryžiuočiais laikais tai buvo Lietuvos valstybės centrinių žemių, vadinamosios „tikrosios Lietuvos” pietinis pakraštys. Skaityti toliau

Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (II) (0)

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje prof. Pietrui Ubertui Diniui nestigo gerbėjų, norinčių turėti kalbininko autografą2010 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu apdovanotas ir žymus italų kalbininkas baltistas, Pizos universiteto profesorius dr. Pietras Umbertas Dinis (Pietro Umberto Dini), pasižymėjęs istorinės gramatikos, baltų kalbų ryšių su kitomis indoeuropiečių kalbomis tyrinėjimais. Jis taip pat gilinasi į prūsų kalbos, senųjų lietuvių ir latvių kalbų paminklų problematiką, baltų kalbotyros istoriografiją. 2010 m. Italijoje pasirodė labai solidi kalbininko knyga „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“, kuri turi didelę vertę visiems, kuriems rūpi lietuvių ir baltų kalbotyra. Tikėsimės, jog knyga bus išversta ir į lietuvių kalbą. Skaityti toliau

Kaune įvyks dviejų leidinių apie jotvingius sutiktuvės (4)

terra 4

Šiandien kovo 18 d. 17 val. Kaune Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks poeto, prozininko, Riterio kryžiaus ordinu apdovanoto „Už nuopelnus Lietuvai“ Roberto Keturakio poemos „Jotvingiai“ ir istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) I ir II tomų sutiktuvės.

Anot poemos „Jotvingiai“ autoriaus, pristatomos poemos kūrimui didelę reikšmę turėjo Punske leidžiamo istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ tomai, kuriuose autorius atrado jam būtinus Skaityti toliau

Arūnas K.Kynas. Laiškai iš praeities: Gardinas – Lietuvos ar Kijevo Rusios pakraštys? (2)

Arūnas K. Kynas

Gardino miesto ir krašto istorija yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybės formavimusi. Gardinas yra ir jotvingių (sūduvių), prūsų, lietuvių, žemaičių genčių kovų su rytų ir vidurio slavais liudininkas. Vis dėlto nesama tvirtos nuomonės, ar šis miestas buvo atokiausias Kijevo Rusios valstybės įtvirtinimas ir forpostas, ar ikimindauginės Lietuvos gynybinė pilis, stabdžiusi slavų genčių, vėliau ir mongolų – totorių antpuolius.

Pasak rusų istoriko Boriso Rybakovo, Skaityti toliau