Ketvirtadienis, 26 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

D. Valentukevičienė. Jurgis Dovydaitis ir paskutinė jotvingė

Danutė Valentukevičienė, www.alkas.lt
2015 10 29 20:55
6
Pranė Grigaitė Ašašninkuose

Pranė Grigaitė Ašašninkuose

Pranė Grigaitė Ašašninkuose | M. Krasauskienės nuotr.
Pranė Grigaitė Ašašninkuose | M. Krasauskienės nuotr.

Minint etnografinių regionų metus puiki proga prisiminti tas asmenybes, kurios lietuvių kultūrą praturtino istoriniais, etnografiniais ar dialektologiniais duomenimis. Viena ryškiausių tokių asmenybių – legendinis XX a. tautosakininkas ir kraštotyrininkas Jurgis Dovydaitis, surinkęs apie 140 000 liaudies kūrybos vienetų, sudaręs daugelį plačiai žinomų tautosakos rinkinių. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui perduotas didelis turtas: 1 243 magnetofoninės garso juostos, 45 stambūs tautosakos rinkiniai, 350 sąsiuvinių tekstų, per 1000 fotografijos juostų. Surinktų tautosakos kūrinių kiekiu, Leonardo Saukos teigimu, J. Dovydaitis ryškus visoje Europoje.

Žinomas tautosakininkas dirbo ir kalbotyros srityje. „Didžiajam lietuvių kalbos žodynui“ užrašė apie 20 000 žodžių, parengė senosios Kabelių ir Ašašninkų tarmės rinkinį „Paskutinė jotvingė“, paskelbė keletą straipsnių.

1952 m. J. Dovydaitis lankėsi pietų Lietuvoje, taip pat ir piečiausiame Lietuvos pakraštyje – Kabelių parapijoje, kur rinko tautosaką ir tarmių duomenis. Jis vienas pirmųjų yra pastebėjęs minkštųjų priebalsių t, d ir k, g įvairavimą pietų aukštaičių šnektose, pavyzdžiui, gaidys > gaigys, dėdė > gėgė, bitė > bikė, teta > keta ir t. t.; prieš panašius balsius g, k > d, t, pavyzdžiui, rugiai > rudiai, kirvis > tirvis. J. Dovydaitis buvo įsitikinęs, kad atrado išnykusią jotvingių tarmę, apie kurią daug pasakojo savo bendradarbiui Zigmui Zinkevičiui ir kitiems kalbininkams, rašė savo laiškuose bičiuliams. Į jotvingių kalbos reliktų išsaugojimą tarmėje kalbininkai žiūrėjo skeptiškai. Dėl šio nepripažinimo J. Dovydaitis jautė didelę nuoskaudą.

Dalį surinktos medžiagos tautosakininkas yra pateikęs lenkų kalbininkui Janui Otrębskiui (Jan Otrębski), rašiusiam lietuvių kalbos gramatiką. Kokiu būdu J. Dovydaičio surinkta medžiaga patekdavo lenkų kalbininkui, nėra žinoma. Aldono Pupkio nuomone, galbūt buvo susisiekiama per Juozą Balčikonį, su kuriuo J. Otrębskis susirašinėjo dar nuo prieškario metų.

J. Balčikonis, vasarodamas pas kunigą Nikodemą Pakalką, kalbininko Kazio Pakalkos dėdę, Marcinkonyse, domėjosi dzūkų tautosaka, buitimi ir Marcinkonių šnekta. Apie Kabelių ir Ašašninkų šnektą J. Balčikonis galėjo išgirsti ne tik iš J. Dovydaičio, bet ir iš savo bičiulio kunigo, kuriam dažnai tekdavo lankytis Kabelių parapijoje. Taigi visiškai įmanoma, kad J. Balčikonis galbūt ne tik tarpininkaudavo, o gal net ir skatino J. Dovydaičio ir J. Otrębskio bendradarbiavimą.

J. Dovydaitis, Kabelių apylinkėse rinkdamas tautosaką, susipažino su liaudies dainų pateikėja Prane Grigaite, gyvenančia Ašašninkuose. Tautosakininko ir pateikėjos bendravimas išaugo į ilgametę gražią draugystę. Dėl savitos Ašašninkų šnektos, kuriai būdingas minkštųjų priebalsių t, d ir k, g įvairavimas, priebalsių s, z ir š, ž painiojimas, ir, svarbiausia, dėl savito gyvenimo būdo P. Grigaitę garsusis tautosakininkas vadino jotvinge.

Pranė Grigaitė gimė 1888 m. Ašašninkų kaime. Tėvas – Aleksandras Grigas, mama – Agota Grigienė (Sidziniauskaitė), daraktorės ir knygnešės, liaudies dainininkės Kotrynos Sidziniauskaitės sesuo. Pranė, vietinių kaimo gyventojų vadinama Pranuke, buvo mažaraštė, savarankiškai išmokusi skaityti ir rašyti. Jaunystėje tarnavo pas turtingesnius ūkininkus ir girininkus. Vėliau P. Grigaitė apsigyveno savo brolio šeimoje.

Pranė Grigaitė | M. Krasauskienės nuotr.
Pranė Grigaitė | M. Krasauskienės nuotr.

Netekėjusios moters pagalba ypač pravertė gausiai ir bėdų prispaustai šeimai: brolienė sunkiai sirgo ir beveik dešimtmetį buvo įkalinta gipso lovoje, vėliau mirė brolis, našlaičiais liko keturi vaikai, šeimoje glaudėsi į Sibirą išvežtų giminaičių paliktos dvi dukterys. Reikėjo rūpintis ne tik broliene ir šešiais vaikais, nemažu ūkiu, bet ir į Sibirą išvežtais giminaičiais.

Elena Trainavičienė (Valentukevičiūtė) prisimena, kad Pranukė jos ištremtą šeimą gelbėjo iš bado siųsdama siuntinius. Kartu su vaikais moteris džiovino riekelėmis pjaustytas bulves, lankė gimines ir kaimynus prašydama prisidėti kas kuo gali. P. Grigaitė „savį nežūrėjo: jy išaina bažnyčion ryto, paraina vakari, kiek užvalgo. Jy nesiskūndė, kad sunku, kad jy nevalgius, kad jai šalta.“ Gailėdamasi kitų Pranukė skriaudė save. „Nei jy patalo turėjo kap žmogus. Jy an gryno suolo pasmetė kokį švarkų ar megzcinį nusvilko. Ir an suolo miegojo, kad cik mumiem būt gerai, kad mes turėtūm. Mes neturėjom nieko, viskas buvo paimta, mes likom kap stovim, vienais marškiniais,“ – pasakojo Elena Trainavičienė.

Pranės Grigaitės naivumas ir gailestingumas kaimo žmonėms kėlė šypseną. Dar ir šiandien pasakojama, kaip vienas vyras važiuodamas arkliu sutiko Pranukę su nešuliu ir ją pavėžino. Moteris visą kelią prasėdėjo ratuose nenusiimdama naštos, kad tik arkleliui būtų lengviau…

P. Grigaitė daug dirbo: žiemomis verpė, mezgė, audė, o nuo pavasario iki vėlyvo rudens plušo laukuose. Marytė Krasauskienė (Grigaitė), Pranukės dukterėčia, su siaubu prisimena, kaip vasarą su teta pelkėse pjautuvais pjaudavo žolę: „Kupstai aukščiausi. Žolės. O prie tų kupstų vanduo iki kaklo. Vaikštai vandeny iki kaklo šlapias. Jinai pjauna žoles, o aš nešioju. Pasidedu paklodę, sukraunu ir išnešioju. Tiek matėm gyvačių, kad aš niekada gyvenime tiek nebuvau mačius: tarp kupstų guli, jom sausa, šildosi. Gyvatės pjaunasi tarp savęs su žalčiais. Gal jos dėl vietos? Tiesiog kamuoliais – baisu! Jau aš išnešu tas kelias paklodes, sakau, bėkim iš šito raisto. Jinai pripjovė, padėjo, aš ateinu – jau ant to šieno guli susivyniojęs žaltys ar gyvatė.“ Pranukė kartu su vaikais basi braidydavo po raistus, pjautuvais pjaudavo žolę ir ruošdavo šieną gyvuliams – keturioms karvėms ir arkliui.

Sunkias dienas P. Grigaitė dainomis lengvino. Rašytojai Emilijai Liegutei (Šiaurės Atėnai, 2002-12-14, Nr. 632) moteris prisipažino, kad daina – paveldėtas dalykas: tėvas „giesminykas geras buvo. Ir mano motulė Agota gražai giedoj, cik vis gynės: „Man ne giesmės rūpi, kad cik kryžių an kaktos išlaikytau“. Vienuolika burnų buvo. Trys brolaliai ir aštuonios sasulės.<…> O giedoc tai mes visi mylėjom, visas sodzus giedojo. Aidamos iš bažnyčios sustojam pas klevų an šventoriaus ir jau giedam. Pas beržų sustojam – giedam. Kožno medzo giesmį išgiedam kol parainam“.

Marytė Krasauskienė pasakojo, kad jos teta labai mėgo dainuoti apie rūtas. „Jinai labai gerbė rūtas. Jau jos nesimėtys – kur matyta, juk rūta – lietuviška gėlė, nacionalinė gėlė. Jei teta eina keliu ir randa kur numestą rūtą, būtinai pasilenks ir pakels.“

Su sunkų vargelį brendančia P. Grigaite Jurgis Dovydaitis susipažino apie 1952–1954 m. rinkdamas tautosaką Kabelių parapijoje. Pas Pranukę tautosakininkas lankydavosi dažnai, viešėdavo savaitėmis. Žiemą arba pavasarį šeima dar toleruodavo J. Dovydaičio viešnagę, bet pykdavo vaikai, nes jiems tautosakininkas neleisdavo nei sušukti, nei subruzdėti – reikalavo visiškos ramybės. Vaikai J. Dovydaičio bijojo, bet gerbė. Vasarą dainų užrašinėtojo nelaukė vaikai. Elena Trainavičienė prisimena: „Kap atvažuoja vasarų, tai mes, būdavo, labai pykstam. Mumiem raikia miškan aic, mumiem raikia užsidyrbc. O jisai rašo, pasisodzina tetų – ir dainuok! Vasaros dzienos mum brangios buvo. Niekas neėmė pensijos, kiek parsineši iš miško, parduodzi, ir visas tavo pragyvenimas. Mes pykom, kad jy neina miškan ir mūs nelaidza. Prirankam vuogų, viena nepanešu, vaikai šici maži dar, bet jiej irgi, vienas pririnko kibiraicį ar puodukų, kitas. Aštuoni kilometrai iš Juodos salos parsinešč raikė. Argi aš viena partįsu? Neturėjom nei dviračio, nieko. Jau kap mes dzviesa su tetu vuogaunam, tai abi kap nors parnešam tas vuogas. Mes širsdavo, sakydavom, „tetuke, jis ir vėl atsitįs, ir vėl mum laikų trukdzis.“

Vaikai, norėdami atsikratyti J. Dovydaičio, erzindami jį dainuodavo visokias „blevyznyčias“, pavyzdžiui:

Vijo bernai šarkų ir invijo in malkų,
Šarka pasbėgėjo, bernai pasvykėjo,
Šarka sugrįžo, bernai apsimyžo.

Didžiausiai vaikų nuostabai J. Dovydaitis ne tik nesutriko dėl tokio erzinimo, bet dargi užsirašė tekstą.

Jurgis Dovydaitis su pateikėja Michalina Karloniene Kabeliuose 1952 m. | E. Miliauskienės nuotr.
Jurgis Dovydaitis su pateikėja Michalina Karloniene Kabeliuose 1952 m. | E. Miliauskienės nuotr.

Kartais tautosakininkui ir pačiam prireikdavo vaikų pagalbos. „Atsimenu, beužrašinėdamas jis apsipylė savo kelnes rašalu. Anksčiau taigi tušinukų nebuvo! Tvarkėm, vos išėmėm tą rašalą su pienu. Išpylėm gal litrą pieno. Išsivalė, išėmė,“ – prisiminimais dalijasi Marytė Krasauskienė.

Pranukės dukterėčia prisipažįsta, kad J. Dovydaitis išmokė jų šeimą pajusti liaudies dainos grožį ir vertę. Daina jam buvo tikroji muzika, todėl, išgirdęs radiją, ją išjungdavo, sakydamas, kad „reikia klausyt gyvos, natūralios muzikos, čia ne muzika.“

P. Grigaitė su J. Dovydaičiu daugiausia kalbėdavo apie dainas. Pranukė sakydavo, kad reikia palikti dainas kitiems, nes numirsi, ir jos išnyks, atiduoti, kad jas kas nors užrašytų. Mėgstami jos kūriniai: „Kai aš buvau maža“, „Vai tu aglala, giros dukrala“, „Ant kalno rumeno ugnelė kūrenos“, „Saulelė raudona, vakaras netoli“, dainos apie rūtas, Lietuvą, motulę. Pranukė, viešėdama Vilniuje pas dukterėčią Marytę, aplankydavo ir J. Dovydaitį. Abu kartu eidavo lankyti P. Grigaitės jaunystės draugių, kurios jam padainuodavo.

Iš Pranukės tėvo tautosakininkas užrašė daug pasakų, o pačią Pranukę klausinėjo apie rugių pjovimo talkas ir kitus papročius. J. Dovydaitį domino ne tik tautosaka, bet ir įdomi šnekta. Nors P. Grigaitė jau buvo išmokusi kalbėti įprasta pietų aukštaičių tarme, bet sekmadieniais vidusodėje, t. y. kaimo vidury, susirinkusios moterys dar giedodavo „keka keka šviesi saulė“. Pasak M. Krasauskienės, „jisai norėjo, kad teta jam švepluot, kad kalbėt ta jotvingių kalba, o jinai jau buvo išmokus ir gerai, kitaip kalbėt, mažai švepluodavo, tai jis pakeisdavo“. Vaikai gynė tetos kalbą ir taisydavo J. Dovydaitį, aiškindami, kad moteris ne taip kalba, kaip jis norėtų.

Pranukės ir garsaus tautosakininko draugystė truko kelis dešimtmečius. Jis jai ir paskambindavo, ir atvažiuodavo į Ašašninkus. P. Grigaitė padainavo apie 360 dainų, bet vis atsimindavo naujų, o J. Dovydaitis vis rašė ir rašė… Pavargęs išeidavo pasivaikščioti prie Grūdos ežero. Grįždavo vakare, pavalgydavo vakarienę ir nakčiai guldavo ant suolo… Iš pateikėjams dovanotų nuotraukų žinoma, kad J. Dovydaitis Ašašninkuose turbūt paskutinį kart lankėsi 1985 m.

J. Dovydaitis, suprasdamas P. Grigaitės pasiaukojimo kainą, žadėjo parašyti knygą, atsiųsti ją Pranukei ir net sumokėti honorarą. 1989 m. Pranė Grigaitė mirė, pragyvenusi visą amžių, bet knygos taip ir nesulaukusi.

J. Dovydaičio surinkta medžiaga ne tik gausiai praturtino tautosakos lobyną, bet ir kalbotyros moksle iškėlė jotvingių kalbos rekonstrukcijos klausimų, kurie reikalauja ne greitų atsakymų, bet kompleksinių tyrimų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Jurgio Dovydaičio kalbinė veikla
  2. Iš pokalbių su Romualdu Ozolu: 7-8 dešimtmečio dvasinės erdvės
  3. D.Račiūnaitė-Vyčinienė. Kazimieras Kalibatas, mano pir­masis folkloro mokytojas
  4. Kviečia K. Kubiliūtės-Martinkienės tautosakos rinktinės pristatymo vakaras
  5. Etninės kultūros plėtros atspalviai
  6. T. Dirgėla. Lietuvininkas Liudvikas Rėza – lietuvių kultūros pagrindų kūrėjas
  7. Kviečia renginiai, skatinantys moksleivius domėtis savo krašto tradicine kultūra
  8. Neringoje prasidėjo tarptautinė folkloro šventė „Tek saulužė ant maračių“
  9. N.Vėliaus skaitymuose sutelktas dėmesys žalčiui, ožiui, žvirbliui, vilkui (video)
  10. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas savo duris atvers tiems ką domina tautosaka
  11. LLTI rengia konferenciją „Tradicinis ir potradicinis folkloras: gyvavimo ir perdavimo būdai“
  12. „MuMo sala“ kvies į pažinimo kelionę muziejuose
  13. Etnografinių regionų metams paminėti rengiamas konkursas
  14. Tėvo dienos proga į koncertą kviečia „Tramtatulio“ laimėtojai
  15. H. Gudavičius. Viskas yra viena: gamta, darbas, kultūra, etnografija
  16. Naujas tradicijų dvelksmas festivalyje „Pokrovskije kolokola“ (video)
  17. Kviečia vakaras „Tarmės ant miesto grindinio“
  18. Vyks prof. N.Vėliaus skaitymai – VII: „Gyvūnų pasaulis baltų religijoje ir mitologijoje“
  19. Naktigonė – Lietuvos liaudies buities muziejuje
  20. Seime rengiama konferencija „Iškilus lietuvių etnoso regionas Sūduva Lietuvos istorijos kontekste“ (dienotvarkė)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Jonas says:
    7 m. ago

    Puikus kalbotyros magistrės Danutės straipsnis apie gimtojo sodžiaus kalbą ir žmones.

    Atsakyti
  2. ;yvis says:
    7 m. ago

    Norėtusi daugiau ir plačiau sužinoti apie:
    Jis vienas pirmųjų yra pastebėjęs minkštųjų priebalsių t, d ir k, g įvairavimą pietų aukštaičių šnektose, pavyzdžiui, gaidys > gaigys, dėdė > gėgė, bitė > bikė, teta > keta ir t. t.; prieš panašius balsius g, k > d, t, pavyzdžiui, rugiai > rudiai, kirvis > tirvis. lyvis

    Atsakyti
    • Neringa says:
      7 m. ago

      Man irgi norėtųsi išgirsti kalbininkų nuomonę apie tai. Man tai labai primena latvių minkštuosius priebalsius Ģģ (tariamas “dj”) ir Ķķ (tariamas “tj”).

      Atsakyti
    • D. says:
      7 m. ago

      Galima paskaityti 2013 m. “Gimtosios kalbos” žurnale (Nr.1) straipsnį “Kabelių ir Ašašninkų šnektos priebalsių ypatumai”, taip pat pavartyti Astos Leskauskaitės ir Danguolės Mikulėnienės straipsnius.

      Atsakyti
  3. Perkūno Paukštis says:
    7 m. ago

    Jeigu ją palaidojo per božnycę, tai ji tikrai paskutinė.
    CHA

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    6 m. ago

    Kokios gražios, kokios išraiškingos rankelės … Kiek darbų jos nudirbo…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jorė 2022

Kviečia Jotvingių Jorė Punske

2022 04 28
Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

2022 04 09
„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

2022 03 31
K. Sirvydo skvere – „Prancūzparkyje“ atgijo įspūdingas meno kūrinys „Milžino Prisiminimai“

K. Sirvydo skvere – „Prancūzparkyje“ atgijo įspūdingas meno kūrinys „Milžino Prisiminimai“

2022 03 03
Pranė Jokimaitienė LLKI Tautosakos archyve | S. Žumbio nuotr.

A. Butkevičius. Viena iš tragiškos kartos

2022 03 01
Didysis lietuvių kalbos žodynas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

11 įdomiausių dalykų apie lietuvių kalbą

2022 02 24
Vilniaus knygų mugėje – dėmesys gimtajai kalbai ir jos istorijai

Vilniaus knygų mugėje – dėmesys gimtajai kalbai ir jos istorijai

2022 02 22
Matildos Olkinaitės kūrybos rinktinė – tarp geriausių pasaulyje dizaino darbų

Matildos Olkinaitės kūrybos rinktinė – tarp geriausių pasaulyje dizaino darbų

2022 01 21
etnocentras.lt nuotr.

D. Tamošaitytė. Kas pakirto mūsų tautos šaknis?

2022 01 20
Patriotinės organizacijos ir partizanai užsistojo prof. V. Rakutį, V. Valiušaitį ir LGGRTC

E. Subačius. J. Burokas. Dėl lietuvių kalbos ir jos raidyno išdavystės

2022 01 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

2022 05 25
Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys
Lietuvoje

Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys

2022 05 25
Žemės ūkio ministerija | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Burtis į kooperatyvus bus lengviau

2022 05 25
Lietuvos kariai | A. Pliadžio nuotr.
Lietuvoje

Kariams siekiama sukurti geresnes sąlygas

2022 05 25
Vėl keičiasi žvejybos taisyklės
Gamta ir žmogus

Žvejams mėgėjams įsigaliojo ne viena naujovė

2022 05 25
Pabėgėliai, Stepanatakertas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Rūpestis pabėgėliais bus patikėtas naujai įstaigai

2022 05 25
Medžioklės taryboje – daugiau visuomenės atstovų
Lietuvoje

Medžiotojams – privalomas draudimas

2022 05 25
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Lietuvoje

Policija įspėja: sukčiai vėl suaktyvėjo

2022 05 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dar: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Perlaidoti palaikai apie 15 patriotiškumo metų: „Misija Sibiras“ stabdo veiklą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys
  • Burtis į kooperatyvus bus lengviau
  • Kariams siekiama sukurti geresnes sąlygas

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 701; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 649; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 643; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 514; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis peržiūrėta: 283; komentarų: 0
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 275; komentarų: 7

Kiti Straipsniai

Kviečia Jotvingių Jorė Punske

by daiva
2022 04 28
2
Jorė 2022

Balandžio 30 dieną, šeštadienį, 14 val.  Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose (netoli Punsko, Lenkija) vyks pavasario šventė „Jotvingių Jorė“. Renginio...

Skaityti toliau

Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

by Kristina Aleknaitė
2022 04 09
0
Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

Kovo 17 d. – balandžio 13 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Motiejaus Strijkovskio Kronika (1582) – istorijos ir literatūros...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

by Tomas Baranauskas
2022 03 31
2
„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

Šie metai yra paskelbti Sūduvos metais. Tai siejama su 1422 m. – prieš 600 metų sudaryta Melno taikos sutartimi, kuria...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Dar: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Perlaidoti palaikai apie 15 patriotiškumo metų: „Misija Sibiras“ stabdo veiklą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Rimgaudas apie 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

Kitas straipsnis
Aleksandras Sacharovas | J. Rosto nuotr.

A. Sacharovo premija paskirta Saudo Arabijos interneto metraštininkui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai