Šeštadienis, 28 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Kionigraco arba Sadovo mūšis – didžiausias Čekijos žemėje

Gerimantas Statinis, www.alkas.lt
2022 11 15 06:00
1
Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

Kionigraco mūšis,  didžiausias Austrijos–Prūsijos karo mūšis, 1866 07 03 vykęs tarp Sadovos ir Kionigraco (dabar Hradec Kralovė) Čekijoje. Tai buvo didžiausios kautynės prieš pirmąjį pasaulinį karą ir jame buvo daugiausia sutelkta kavalerijos.

Czech Tourism agentūros organizuotas karinis turas prasidėjo būtent Hradec Kralovė mieste, Rytų Čekijos muziejuje, kuriame galėjome susipažinti su barokiniu miestu, paverstu bastionine tvirtove.

XIX a. besiplečiant miestui tvirtovė imta griauti, o plytos panaudotos naujoms statyboms. Maršrutą žurnalistams parengė didelis savo krašto istorijos ir karinio paveldo žinovas ir entuziastas, 1866 metų mūšio  muziejaus, įsikūrusio Chlumece, vedėjas, ponas Janas Hrubeckis.

Jo klausytis įdomu – įtaigiai ir jausmingai pateiktas pasakojimas, nors ir čekiškai, nereikalauja netgi vertimo, nes čekų ir lenkų kalbos turi panašumų. O lenkiškai mes suprantame…

Karas, kuris vyko Čekijos teritorijoje tarp Prūsijos karalystės ir Austrijos imperijos, buvo karas dėl hegemonijos Vokietijos erdvėje. Apibendrinant galima pasakyti, kad tai buvo Vokietijos susivienijimo vyksmo dalis.

Be šio fronto, karinės operacijos taip pat vyko Vokietijos konfederacijos teritorijoje, kur Prūsija kovojo su Bavarijos, Viurtembergo, Badeno, Heseno ir kitomis Vokietijos valstybėlėmis, kurios užėmė Austrijos pusę.

 

1 of 12
- +
Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Hradec Kralovė bastioninės tvirtovės maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Mūšio maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.
Paminklas mūšiui atminti Chlume | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Vaizdas į mūšio lauką | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

1. Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

2. Generolas ir mirštantis žirgas | Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

3. Hradec Kralovė bastioninės tvirtovės maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Hradec Kralovė bastioninės tvirtovės maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

4. Mūšio maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Mūšio maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

5. Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

6. Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

7. Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

8. Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

9. Paminklas mūšiui atminti Chlume | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Paminklas mūšiui atminti Chlume | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

10. Svib – mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

11. Svib – mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

12. Vaizdas į mūšio lauką | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Vaizdas į mūšio lauką | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Platesniame istoriniame kontekste būtina grįžti į Napoleono karų laikotarpį, kai 1806 m. buvo panaikinta Šventoji Romos imperija. Po galutinio Napoleono pralaimėjimo 1814-15 m. buvo suformuota Vokietijos konfederacija, kuri tapo nepriklausomų Vokietijos valstybių ir laisvųjų miestų asociacija Šventosios Romos imperijos vietoje.

Pagrindinis žodis šioje erdvėje visada liko Austrijos imperijai. Prūsija, įgijusi galios poziciją jau XVIII a., visada buvo linkusi daryti įtaką įvykių eigai Vokietijoje savo požiūriu.

Todėl ginčas tarp Austrijos ir Prūsijos kilo dėl to, kas turės galutinį žodį Vokietijos konfederacijos teritorijoje. Iš esmės tai buvo Prūsijos karas ne su Austrija, bet su visa Vokietijos Sąjunga.

Kionigraco mūšis įvyko 1866 m. liepos 3 d. prie Kionigraco, jungtinėje Austrijos ir Saksonijos kariuomenėje buvo 240 000 žmonių, 924 pabūklai, o vadovavo armijai L. von Benedekas. Prūsijos kariuomenę sudarė 221 000 žmonių, 770 pabūklų ir jiems vadovavo H. K. B. fon Moltke.

Prūsijos Elbės armija apėjo austrų kairįjį sparną, Silezijos armija smogė į dešinįjį sparną ir užnugarį. Iškilus apsupimo grėsmei Austrijos kariuomenė, dengiama 170 pabūklų, išdėstytų 4 km į šiaurės vakarus nuo Kionigraco, ėmė trauktis, bet prastai organizuotas atsitraukimas siauru tarpupiu netrukus virto netvarkingu bėgimu.

Mūšio išsekinta Prūsijos kariuomenė bėgančio priešo nepersekiojo, bet Austrijos ir Saksonijos kariuomenė ir taip patyrė didelių nuostolių – neteko 44 100 karių, 116 pabūklų. Prūsija neteko 8975 karių.

Kasmet į mūšio lauko vietą Chulme, kur šiandien įsikūręs 1866 metų mūšio muziejus, liepos pradžioje suvažiuoja iki 25 000 žiūrovų stebėti mūšio rekonstrukcijos.

Tai įspūdingas reginys, pasakoja mūsų gidas Janas. Ypač įdomu jį stebėti nuo apžvalgos bokšto, mes dairomės po aplinkines kalvas ir akys krypsta į Svib – mirties mišką kuriame palaidota virš 2000 žuvusių karių ir karininkų.

Miške Austrijos kariai, kurių gretose kovėsi ir čekai, netikėtai buvo užklupti prūsų kariuomenės, todėl šis liūdnai pagarsėjęs miškas ir vadinamas Mirties mišku. Išlikę gražūs paminklai verčia prisiminti ne tik čia žuvusius žmones, tačiau ir žirgus – tai buvo didžiausios kavalerijos kautynės.

Įspūdingas, atsisveikinančio generolo su savo žirgu, paminklas, tačiau po karo jo pastatyti nespėta. Pagal išlikusį paminklo modelį pagamino Petras Novakas iš Jaromeržo 2009 metais.

Pasaulyje paskutiniu metu populiarėja karo turizmas, tačiau Lietuvoje jis dar nėra itin mėgiamas. Kaimo, kultūrinis, ekstremalusis, gydomasis, karinis, poilsinis ir ekoturizmas – taip išsidėsčiusios turizmo populiarumo grupės Lietuvoje.

Taigi, karo turizmas yra trečias nuo galo ir jis paplitęs daugiausia tarp jaunų žmonių, kurie domisi istorija, nori pamatyti fortifikacijas, mūšio laukus, karo nusikaltimų vietas, šis skaičius vis auga.

Pasaulio globalizacija ir liberalių vertybių sklaida skatina ieškoti naujų turizmo formų, postmodernizmas naikina bet kokias ribas, todėl šis Hradec Kralovė krašto turizmo agentūros parengtas maršrutas įgauna kitokią prasmę – domėtis, ieškoti, pažinti pasaulį ne vien iš gražiosios pusės, narplioti istoriją ir kelti klausimą kodėl ir šiandien žmonės kariauja, yra itin aktualu…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos ir Čekijos diplomatinių santykių sukakties proga Prahoje atidaryta paroda „Čekijos ir Baltijos šalių šimtmetis“
  2. T. Baranauskas. Žalgirio mūšis
  3. Vyks Čekijos Karlovi Varų kino šventė
  4. A.Mišeikis. Apie vietovių pavadinimus arba kas geriau: autonomija ar protektoratas?
  5. Vilnius įtrauktas į UNESCO maršrutą „Romantiškoji Europa“
  6. G. Statinis. Beskidų kalnai – dievo Radegasto buveinė
  7. „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
  8. „Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video)
  9. M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)
  10. „Aktualioji istorija“: Užmirštieji prūsai
  11. „Aktualioji istorija“: Prūsijos paveldo dalybos
  12. V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (I)
  13. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  14. „Kelionių kompasas“: Kodėl žmonės leidžiasi į avantiūristines keliones? (audio, video)
  15. T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai
  16. „Kelionių kompasas“: Atsakingas keliavimas (video)
  17. Atgijusi Šilainės šventvietė (nuotraukos)
  18. O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
  19. „Aktualioji istorija“: 1941 m. Birželio sukilimas Vilniuje ir sukilėlių kapai
  20. Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Vilna says:
    2 mėnesiai ago

    Kadangi valstybė nesirūpina, kad šios dienos mokslo ir archeloginių tyrimo galimybėmis būtų ištirta 1236 metų įvykusio vadinamo Soule mūšio vieta, tai tų tyrimo darbų galėtų imtis turizmo verslas. Juk šio mūšio lietuvių pergalė lėmė ne tik Regiono, bet ir nemažos dalies Europos krikščionybės, valstybių plėtojimosi istoriją. Akivaizdu, kad su tuo procesu susijusiais karais globalizuojantis pasauliui susidomėjimas tik didės.
    Derėtų pradėti nuo paties to mūšio vardų kalbinio, geografinio, istorinio ištyrimo. Dėl mūšio vietos daug kas paaiškėtų vien sugretinus Livonijos eiliuotosios kronikos ir Rusų metraščių šiuose šaltiniuose minimus jos vardus, atitinkamai – Soule ir “na Kamne ar Kamene”.
    Kronikoje sakoma, kad buvo eita prieš lietuvius, t.y. prieš jų etniškai gyvenamą šalį, o atėjus – deginta, naikinta viskas iš eilės- lietuvių gyventos teritorijos materialioji pusė, taigi ėmusis karinguosius, kietasprandžius lietuvius palaužti per jų karo resusų sunaikinimą.
    Pagal archeloginių tyrimų duomenis tais laikais Šiaulių krašte gyventa žiemgalių, be to, tuo metu Šiaulių vietovė Livonijos supratimu buvo Žiemgalos vyskupystės teritorija, todėl veikiausiai jau buvo tuščia – ta dalis žiemgalių, kuri nepasidavė Livonijai jau buvo pasitraukusi į Lietuvą, tikėtina į vietas prie Maišiogalos, Nemenčinės, net ir į kairįjį Neries krantą, kuris pagal archeologų duomenis buvo to meto etninių lietuvių ūkiškai gyvenamas.
    Taigi ieškant 1236 metų mūšio vietos dairytumemės – į tai atsižvelgę. Bet va, – kaip dabar šitas teritorijas ims Valdžia ir pavadins nuo seno lietuvių gyventomis… Tai ir kiurkso su tuo lenkišku primetimu, kad Soule, tai Šiauliai.
    Taigi turizmo versle, – gal tu sukrustum…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Verslas | plcc.lt nuotr.

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

2023 01 27
Bus užtikrinta efektyvi laukinių gyvūnų priežiūra ir globa | lrv.lt nuotr.

Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa

2023 01 27
Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų | smsm.lrv.lt nuotr.

Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų

2023 01 27
Ruošiamasi remontuoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone | sumin.lrv.lt nuotr.

Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias

2023 01 27
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Tarptautinė konferencija „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“ | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Miestai čempionai Vilniuje dalijosi sėkmėmis

2023 01 26
Miškininkai ruošiasi pavasariniam paukščių sugrįžimui | lrv.lt nuotr.

Miškininkai ruošiasi pavasariniam paukščių sugrįžimui

2023 01 26
Pasaulinę pelkių dieną rengiami žygiai saugomose teritorijose | lrv.lt nuotr.

Pasaulinę pelkių dieną rengiami žygiai saugomose teritorijose

2023 01 26
Tarptautinė dokumentinio kino šventė „FipaDoc“: industrijos fokusas – Baltijos šalys ir Suomija | LKC nuotr.

Prancūzijoje – pasauliniu lygiu pripažinta lietuviška dokumentika

2023 01 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Požeminė perėja Karaliaus Mindaugo prospekte | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujinama ugniagesių tuneliu praminta perėja

2023 01 27
Ministrų susitikimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ministrai aptarė energetinio saugumo aktualijas

2023 01 27
Kariai | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos karininkai tarnaus ES kovinėje grupėje

2023 01 27
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Ką reikėtų žinoti apie duomenų apsaugą internete?

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • baisu apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • suktas klausimas (buduliams) apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai
  • Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus
  • Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
0
Verslas | plcc.lt nuotr.

Naujovių agentūra kviečia eksportuotojus prisistatyti jungtiniuose nacionaliniuose stenduose tarptautinėse verslo parodose. Šiemet atrinktos septynios tikslinės tarptautinės parodos užsienyje, kuriose bus...

Skaityti toliau

Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
0
Bus užtikrinta efektyvi laukinių gyvūnų priežiūra ir globa | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė pritarė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) būtų pavesta teikti laukinių gyvūnų gydymo, globos, paleidimo į gamtinę aplinką ar...

Skaityti toliau

Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
0
Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų | smsm.lrv.lt nuotr.

Pusę metų valstybės stipendijų skyrimą ir mokėjimą administruojanti Nacionalinė sporto agentūra praneša, kad nuo liepos 1 d., įsigaliojus Sporto įstatymo pakeitimams,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • baisu apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • suktas klausimas (buduliams) apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Petras apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

Kitas straipsnis
Pirmoji ponia D. Nausėdienė: džiaugiuosi lietuvių bendruomenės Varšuvoje aktyvumu | lrp.lt nuotr.

Pirmoji ponia D. Nausėdienė: džiaugiuosi lietuvių bendruomenės Varšuvoje aktyvumu

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai