Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kionigraco arba Sadovo mūšis – didžiausias Čekijos žemėje

Gerimantas Statinis, www.alkas.lt
2022-11-15 06:00:26
1
Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

Kionigraco mūšis,  didžiausias Austrijos–Prūsijos karo mūšis, 1866 07 03 vykęs tarp Sadovos ir Kionigraco (dabar Hradec Kralovė) Čekijoje. Tai buvo didžiausios kautynės prieš pirmąjį pasaulinį karą ir jame buvo daugiausia sutelkta kavalerijos.

Czech Tourism agentūros organizuotas karinis turas prasidėjo būtent Hradec Kralovė mieste, Rytų Čekijos muziejuje, kuriame galėjome susipažinti su barokiniu miestu, paverstu bastionine tvirtove.

XIX a. besiplečiant miestui tvirtovė imta griauti, o plytos panaudotos naujoms statyboms. Maršrutą žurnalistams parengė didelis savo krašto istorijos ir karinio paveldo žinovas ir entuziastas, 1866 metų mūšio  muziejaus, įsikūrusio Chlumece, vedėjas, ponas Janas Hrubeckis.

Jo klausytis įdomu – įtaigiai ir jausmingai pateiktas pasakojimas, nors ir čekiškai, nereikalauja netgi vertimo, nes čekų ir lenkų kalbos turi panašumų. O lenkiškai mes suprantame…

Karas, kuris vyko Čekijos teritorijoje tarp Prūsijos karalystės ir Austrijos imperijos, buvo karas dėl hegemonijos Vokietijos erdvėje. Apibendrinant galima pasakyti, kad tai buvo Vokietijos susivienijimo vyksmo dalis.

Be šio fronto, karinės operacijos taip pat vyko Vokietijos konfederacijos teritorijoje, kur Prūsija kovojo su Bavarijos, Viurtembergo, Badeno, Heseno ir kitomis Vokietijos valstybėlėmis, kurios užėmė Austrijos pusę.

 

1 of 12
- +
Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Hradec Kralovė bastioninės tvirtovės maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Mūšio maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.
Paminklas mūšiui atminti Chlume | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Vaizdas į mūšio lauką | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

1. Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

2. Generolas ir mirštantis žirgas | Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

3. Hradec Kralovė bastioninės tvirtovės maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Hradec Kralovė bastioninės tvirtovės maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

4. Mūšio maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Mūšio maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

5. Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

6. Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

7. Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

8. Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

9. Paminklas mūšiui atminti Chlume | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Paminklas mūšiui atminti Chlume | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

10. Svib – mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

11. Svib – mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

12. Vaizdas į mūšio lauką | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Vaizdas į mūšio lauką | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Platesniame istoriniame kontekste būtina grįžti į Napoleono karų laikotarpį, kai 1806 m. buvo panaikinta Šventoji Romos imperija. Po galutinio Napoleono pralaimėjimo 1814-15 m. buvo suformuota Vokietijos konfederacija, kuri tapo nepriklausomų Vokietijos valstybių ir laisvųjų miestų asociacija Šventosios Romos imperijos vietoje.

Pagrindinis žodis šioje erdvėje visada liko Austrijos imperijai. Prūsija, įgijusi galios poziciją jau XVIII a., visada buvo linkusi daryti įtaką įvykių eigai Vokietijoje savo požiūriu.

Todėl ginčas tarp Austrijos ir Prūsijos kilo dėl to, kas turės galutinį žodį Vokietijos konfederacijos teritorijoje. Iš esmės tai buvo Prūsijos karas ne su Austrija, bet su visa Vokietijos Sąjunga.

Kionigraco mūšis įvyko 1866 m. liepos 3 d. prie Kionigraco, jungtinėje Austrijos ir Saksonijos kariuomenėje buvo 240 000 žmonių, 924 pabūklai, o vadovavo armijai L. von Benedekas. Prūsijos kariuomenę sudarė 221 000 žmonių, 770 pabūklų ir jiems vadovavo H. K. B. fon Moltke.

Prūsijos Elbės armija apėjo austrų kairįjį sparną, Silezijos armija smogė į dešinįjį sparną ir užnugarį. Iškilus apsupimo grėsmei Austrijos kariuomenė, dengiama 170 pabūklų, išdėstytų 4 km į šiaurės vakarus nuo Kionigraco, ėmė trauktis, bet prastai organizuotas atsitraukimas siauru tarpupiu netrukus virto netvarkingu bėgimu.

Mūšio išsekinta Prūsijos kariuomenė bėgančio priešo nepersekiojo, bet Austrijos ir Saksonijos kariuomenė ir taip patyrė didelių nuostolių – neteko 44 100 karių, 116 pabūklų. Prūsija neteko 8975 karių.

Kasmet į mūšio lauko vietą Chulme, kur šiandien įsikūręs 1866 metų mūšio muziejus, liepos pradžioje suvažiuoja iki 25 000 žiūrovų stebėti mūšio rekonstrukcijos.

Tai įspūdingas reginys, pasakoja mūsų gidas Janas. Ypač įdomu jį stebėti nuo apžvalgos bokšto, mes dairomės po aplinkines kalvas ir akys krypsta į Svib – mirties mišką kuriame palaidota virš 2000 žuvusių karių ir karininkų.

Miške Austrijos kariai, kurių gretose kovėsi ir čekai, netikėtai buvo užklupti prūsų kariuomenės, todėl šis liūdnai pagarsėjęs miškas ir vadinamas Mirties mišku. Išlikę gražūs paminklai verčia prisiminti ne tik čia žuvusius žmones, tačiau ir žirgus – tai buvo didžiausios kavalerijos kautynės.

Įspūdingas, atsisveikinančio generolo su savo žirgu, paminklas, tačiau po karo jo pastatyti nespėta. Pagal išlikusį paminklo modelį pagamino Petras Novakas iš Jaromeržo 2009 metais.

Pasaulyje paskutiniu metu populiarėja karo turizmas, tačiau Lietuvoje jis dar nėra itin mėgiamas. Kaimo, kultūrinis, ekstremalusis, gydomasis, karinis, poilsinis ir ekoturizmas – taip išsidėsčiusios turizmo populiarumo grupės Lietuvoje.

Taigi, karo turizmas yra trečias nuo galo ir jis paplitęs daugiausia tarp jaunų žmonių, kurie domisi istorija, nori pamatyti fortifikacijas, mūšio laukus, karo nusikaltimų vietas, šis skaičius vis auga.

Pasaulio globalizacija ir liberalių vertybių sklaida skatina ieškoti naujų turizmo formų, postmodernizmas naikina bet kokias ribas, todėl šis Hradec Kralovė krašto turizmo agentūros parengtas maršrutas įgauna kitokią prasmę – domėtis, ieškoti, pažinti pasaulį ne vien iš gražiosios pusės, narplioti istoriją ir kelti klausimą kodėl ir šiandien žmonės kariauja, yra itin aktualu…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos ir Čekijos diplomatinių santykių sukakties proga Prahoje atidaryta paroda „Čekijos ir Baltijos šalių šimtmetis“
  2. T. Baranauskas. Žalgirio mūšis
  3. Vyks Čekijos Karlovi Varų kino šventė
  4. A.Mišeikis. Apie vietovių pavadinimus arba kas geriau: autonomija ar protektoratas?
  5. Vilnius įtrauktas į UNESCO maršrutą „Romantiškoji Europa“
  6. G. Statinis. Beskidų kalnai – dievo Radegasto buveinė
  7. „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
  8. „Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video)
  9. M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)
  10. „Aktualioji istorija“: Užmirštieji prūsai
  11. „Aktualioji istorija“: Prūsijos paveldo dalybos
  12. V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (I)
  13. „Kelionių kompasas“: Kodėl žmonės leidžiasi į avantiūristines keliones? (audio, video)
  14. T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai
  15. „Turizmo sėkmingiausiųjų 2021“ apdovanojimai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Vilna says:
    3 metai ago

    Kadangi valstybė nesirūpina, kad šios dienos mokslo ir archeloginių tyrimo galimybėmis būtų ištirta 1236 metų įvykusio vadinamo Soule mūšio vieta, tai tų tyrimo darbų galėtų imtis turizmo verslas. Juk šio mūšio lietuvių pergalė lėmė ne tik Regiono, bet ir nemažos dalies Europos krikščionybės, valstybių plėtojimosi istoriją. Akivaizdu, kad su tuo procesu susijusiais karais globalizuojantis pasauliui susidomėjimas tik didės.
    Derėtų pradėti nuo paties to mūšio vardų kalbinio, geografinio, istorinio ištyrimo. Dėl mūšio vietos daug kas paaiškėtų vien sugretinus Livonijos eiliuotosios kronikos ir Rusų metraščių šiuose šaltiniuose minimus jos vardus, atitinkamai – Soule ir “na Kamne ar Kamene”.
    Kronikoje sakoma, kad buvo eita prieš lietuvius, t.y. prieš jų etniškai gyvenamą šalį, o atėjus – deginta, naikinta viskas iš eilės- lietuvių gyventos teritorijos materialioji pusė, taigi ėmusis karinguosius, kietasprandžius lietuvius palaužti per jų karo resusų sunaikinimą.
    Pagal archeloginių tyrimų duomenis tais laikais Šiaulių krašte gyventa žiemgalių, be to, tuo metu Šiaulių vietovė Livonijos supratimu buvo Žiemgalos vyskupystės teritorija, todėl veikiausiai jau buvo tuščia – ta dalis žiemgalių, kuri nepasidavė Livonijai jau buvo pasitraukusi į Lietuvą, tikėtina į vietas prie Maišiogalos, Nemenčinės, net ir į kairįjį Neries krantą, kuris pagal archeologų duomenis buvo to meto etninių lietuvių ūkiškai gyvenamas.
    Taigi ieškant 1236 metų mūšio vietos dairytumemės – į tai atsižvelgę. Bet va, – kaip dabar šitas teritorijas ims Valdžia ir pavadins nuo seno lietuvių gyventomis… Tai ir kiurkso su tuo lenkišku primetimu, kad Soule, tai Šiauliai.
    Taigi turizmo versle, – gal tu sukrustum…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs

2025 07 07
Tarptautinė žinovų komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą | voruta.lt nuotr.
Architektūra

Tarptautinė komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą

2025 07 07
5 d. uždarymas | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos mokinių pergalės Europos šalių geografijos olimpiadoje – susižėrė net 13 medalių

2025 07 07
Filmas „Renovacija“
Kultūra

Lietuviški filmai Karlovi Varų kino šventėje

2025 07 07
Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs
  • Tarptautinė komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą
  • Lietuvos mokinių pergalės Europos šalių geografijos olimpiadoje – susižėrė net 13 medalių
  • Akademiko V. Stanio skaitymai apie augalus ir tvarumą

Kiti Straipsniai

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs | Rengėjų nuotr.

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs

2025 07 07
Tarptautinė žinovų komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą | voruta.lt nuotr.

Tarptautinė komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą

2025 07 07
5 d. uždarymas | linesa.lt nuotr.

Lietuvos mokinių pergalės Europos šalių geografijos olimpiadoje – susižėrė net 13 medalių

2025 07 07
Akademiko V. Stanio skaitymai apie augalus ir tvarumą | lma.lt nuotr.

Akademiko V. Stanio skaitymai apie augalus ir tvarumą

2025 07 07
Filmas „Renovacija“

Lietuviški filmai Karlovi Varų kino šventėje

2025 07 07
Eugenijus Laurinaitis | M. Aleksos nuotr.

E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali

2025 07 07
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
I. Giniotis. Karaliaus Vilhelmo kanalas

I. Giniotis. Karaliaus Vilhelmo kanalas

2025 07 06
A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pirmoji ponia D. Nausėdienė: džiaugiuosi lietuvių bendruomenės Varšuvoje aktyvumu | lrp.lt nuotr.

Pirmoji ponia D. Nausėdienė: džiaugiuosi lietuvių bendruomenės Varšuvoje aktyvumu

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai