Karaliaus Vilhelmo kanalas, Klaipėdos kanalas, vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje, Klaipėdos ir Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje. Kelias jungia Miniją su Kuršių mariomis.
Ilgis 24 km, plotis 22–30 m, gylis 2,3–3,6 m. Prasideda 18 km nuo Minijos žiočių, ties Lankupiais. Eina į šiaurės vakarus. Baigiasi Malkų įlankoje, Klaipėdos pietiniame pakraštyje[1]. Klaipėdos kanalą papildė sureguliuotas Minijos žemupys (ištiesinti upės vingiai, protaka į Atmatą ir kita)[2].
Karaliaus Vilhelmo kanalo atsiradimo aplinkybės
VIII–XIX a. į Klaipėdos uostą Nemunu buvo plukdoma kertama mediena. Iš Klaipėdos mediena buvo gabenama į Vokietiją, Angliją, Daniją.
Mediena buvo gabenama Nemunu įplaukiant į Kuršių marias, praeinant Ventės ragą ir toliau Klaipėdos link. Didžiausias iššūkis laukdavo Ventės rago akvatorijoje – staiga kylančios audros, nepalankūs vėjai ir akmenuoti krantai[3].
Toks medienos gabenimas buvo nepatogus ir pavojingas. Medienos kroviniai neretai suduždavo ir išsibarstydavo ant akmenuotų ir smėlėtų seklumų ties Ventės Ragu[4].
Apie 1848 m. Rusnėje apsigyvenę pirmieji medienos pirkliai pradėjo statyti lentpjūves ir iš Nemunu atplukdytų rąstų pjauti lentas bei tašus. Juos laivais gabendavo į Klaipėdą. 1855 m. Rusnėje jau gyveno 33 žydai, vertęsi miško prekyba.
Klaipėdos gyventojai nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio vertėsi prekyba ir medienos apdirbimu. Ši veikla pritraukdavo didelį darbininkų skaičių, o šie keldavosi į priemiesčius, kuriuose įkurdavo lentpjūvės[5].
Pirkliai dažnai patirdavo didelių nuostolių. Yra žinoma, kad 1764 m. per audrą ties Vente apvirto dvi transporto valtys su Karaliaučiaus druska[6]. 1845 m. spalio 28 d. Kuršių mariose įsisiautėjęs uraganas sudraskė sielius prie Ventės rago ir Klaipėdos pirkliams padarė 200 000 M nuostolių [7].
1862 m. rudenį, ties Vente audra išardė 24 transportus sielių, su 18 000 sijų, apie 1,4 mln. rąstų. Išneštos į jūrą lentos ir nuskendę ąžuolo rąstai sudarė 70 000 talerių nuostolių [8].
Taigi siekiant išvengti nuostolių ir palengvinti laivybą Klaipėdos ir Rusnės pirkliams buvo kilusi mintis iškasti kanalą, apeinant Kuršių marias. Pirmasis kanalo iš Nemuno į Klaipėdą projektas buvo sudarytas 1639 metais[9], tačiau nebuvo įgyvendintas. Vėliau kanalo įrengimo projektai svarstyti 1764 m., 1811 m., 1822 m., 1845 metais[10], 1858 m[11], tačiau liko neįgyvendinti.
1853–1856 m. Krymo karo metu išaugo krovinių srautas Nemunu. 1854 m. komercijos tarėjas, Klaipėdos pirklijos valdybos vicepirmininkas Džonas (Johna) Masonas (vienas žymiausių to meto škotų medienos pirklių) ir Gedminų dvaro valdytojas pirklys Karlas Friedrichas Gubas (Gubba), kiekvienas atskirai už savo lėšas pradėjo rengti kanalo projektą.
Gubas siūlė iškasi 7 km kanalą nuo Minijos upės prie Lankupių iki Drevernos upės prie Strykio palivarko. Masonas, siūlė kasti kanalą 14 km, nuo Sakučių iki Drevernos upės. Projektai dėl įvairių priežasčių buvo atmesti.
Kanalo įrengimas
Augantys medienos prekybos mastai, didėjantis lentpjūvių bei juose dirbančių žmonių skaičius vertė Klaipėdos kraštą valdžiusią Prūsijos valdžią labiau domėtis kanalo kasimo galimybe.
Kreiptasi į Prūsijos karalių Vilhelmą I, prašyta suprojektuoti ir iškasti kanalą taip, kad aplenktų Ventės ragą. Galiausiai 1858 m. projektas buvo atnaujintas. Numatyta kanalą kasti nuo Minijos iki Drevernos.
Valdžia buvo labai susidomėjusi, todėl vyriausybė nusprendė remti šį projektą ir skirti pradinę finansinę dotaciją, likusią pinigų dalį pirkliai turėjo surinkti patys. Buvo pradėti parengiamieji darbai[12].
1863 m. kovą inspektuoti atvykęs vyresnysis statybos inspektorius Lentzė pasiūlė kanalą kasti ne iki Drevernos upės, bet iki Klaipėdos, iki Smeltės žiočių. Pasiūlymui buvo pritarta[13].
Kasimas buvo numatytas dviem žingsniais: pirmasis žingsnis nuo Minijos žiočių iki Drevernos ir antrasis – nuo Drevernos iki Smeltės. Čia buvo įkurtas medienos uostas ir stambios medienos apdirbimo įmonės (dabar Malkų įlanka ties konteinerių terminalu ir „Vakarų laivų gamykla“) [14].
Išpirkus žemę, už valstybinių mokesčių rinkliavas[15] 1863 m. kovą pradėti pirmojo žingsnio kanalo kasimo darbai nuo Minijos žiočių iki Drevernos[16]. Kanalo statybai vadovavo vokiečių inžinieriai Degneris ir Mohras.
Kanalas buvo kasamas ant didžiosios dalies Drevernos upės vagos, kuri buvo Minijos deltos atšaka ir leidosi žemyn marių link [17]. Kastas 28–30 m pločio, 3–4 m gylio, bent 15 m pločio dugne, kanalas. Pagrindiniai darbo įrankiai – kastuvai, karučiai, arklių traukiami vežimaičiai[18].
8 kilometrų kanalo ruožas buvo iškastas ir paruoštas naudojimui 1865 m. spalio 16 dieną [19] (kitais duomenimis spalio 1 d.[20]). 1865 m. lapkričio 27 d. kanalas buvo oficialiai pavadintas Karaliaus Vilhelmo kanalu – tuo metu Prūsiją valdžiusio karaliaus Frydricho Vilhelmo I garbei[21].
Antrasis 15 kilometrų kanalo kasimo žingsnis nuo Drevernos iki Smeltės truko net 8 metus. Toks ilgas laikas buvo ne tik dėl ekonominių sunkumų, bet ir dėl to, kad reikėjo nutiesti naujus kelius, pastatyti keturis tiltus. Be to, 1870–1871 m. prasidėjo Prūsijos-Prancūzijos karas, kuris turėjo didelę įtaką ir kanalo statybai [22].
Prancūzijai pralaimėjus, paspartinti kanalo darbams nuo 1870 m. paskutiniojo metų ketvirčio buvo atsiųsti ir panaudoti kanalo kasimui apie 690 prancūzų karo belaisvių. Jie pradėjo kanalą kasti nuo Smeltės iki Stariškės kaimo, o kita grupė vietos gyventojų jau penketą metų kanalą kasė nuo Drevernos Smeltės link. Prancūzų belaisviai kanalą kasė apie trejus metus[23].
Kasant kanalą buvo užfiksuotas vienas smurtinės mirties atvejis – prancūzų karo belaisvis nepakluso sargybinio reikalavimui, dėl to ir buvo nudurtas. Iš viso kasant kanalą mirė ne daugiau nei penki karo belaisviai[24]. Jiems atminti buvo pastatytas obeliskas, šiuo metu kanalo šiauriniame gale įrengta atminimo lenta.
1873 m. rugsėjo 17 d. viso kanalo statyba baigta bei pradėta laivyba. Tik įrengtas vandens kelias tarp Nemuno ir Kuršių Marių buvo 50.84 km ilgio: pusę kelio sudarė atkarpa Minijos upe nuo Uostadvario iki Lankupių, toliau 6.6 km atkarpa nuo Lankupių iki Drevernos upės, 1.88 km Drevernos upe ir paskutinė 15 km atkarpa iki Smeltės priemiesčio. Kelias palei Vilhelmo kanalą nurodomas kairėje pusėje, dešinėje siauras takelis[25].
Karaliaus Vilhelmo kanalo trasą sudarė: 700 m Takgrabės kanalas, 20 km Minijos upė, kurios plotis siekė 26–40 m, gylis 1,6–3,0 m; toliau 8,2 km ilgio iškastas kanalas iki Drevernos upės, pastarosios 500 m atkarpa kanalizuota ir iškastas 15 km ilgio, 19 m pločio, 1,6 m gylio kanalas iki Smeltės įlankos.
Čia buvo įrengtas nuo Kuršių marių srovės apsaugotas sielių uostas su 1,5 km ilgio apsauginiu molu. Visu vakariniu kanalo pakraščiu nutiestas vilkimo kelias. Per kanalą pastatyta 10 medinių tiltų (1902–1904 m. mediniai tiltai pakeisti metaliniais.
Dalis tiltų kanalo pietų dalyje susprogdinta II Pasaulinio karo metais. Šiuo metu išlikę 2 tiltai su metalinėmis konstrukcijomis ir 7 tiltų atramų liekanos[26]), kurių aukštis virš vandens buvo 5,15–5,65 m. Tiltų viduryje buvo 1,25 m pločio pakeliamos dalys, kad tilptų plaukiančių laivų stiebai ir garlaivių kaminai.
Kanalo statybos kainavo 2,8 mln. Markių, kasmetinės priežiūros išlaidos sudarė 35 000 markių[27]. Kitais duomenimis visas Karaliaus Vilhelmo kanalo iškasimas, nuo Minijos žiočių iki Smeltės, kainavo apie 1 000 000 sidabrinių talerių[28].
Kanalo tiesimo reikmėms buvo sureguliuota ir Minijos vaga. Upės 18,5 km žemupio atkarpoje padaryti keturi darbiniai 10,5 m pločio perkasimai, kuriais buvo ištiesintos upės kilpos: Sakučių perkasas (1878 m.) – 280 m, Bundelių (1878 m.) – 318 m, Jociškių (1896 m.) – 1350 metrai.
Kanalo pradžia buvo skaičiuojama nuo Atmatos. Paplatintas perkasas iš Minijos į Krokų lanką, kad juo būtų galima pavasarį plukdyti sielius iš Krokų lankos žiemos uostų[29].
Vandens lygiui stebėti buvo įsteigtos keturios stotys, viena (pirmoji) 1870 m. Drevernoje, 1871 m. dvi Lankupiuose ir 1875 m. viena Smeltėje[30]. Vandens lygio skirtumai kanale ir Minijos upėje kartais siekdavo iki 3 m (1875 m. balandžio 7 d. užfiksuotas maksimumas siekė 3,03 m)[31].
Kanalo eksploatacija
Jau 1873 m. rudenį visos sielių vilkstinės iš Atmatos suko į Miniją, iš jos naujuoju kanalu – į Klaipėdos priemiestį Smeltę. Laivyba buvo labai intensyvi, 1875 m. kanalu praplaukė 1024 laivai ir apie 4314 sielių vilkstinių[32].
Pradžioje kanalu sielius vilko vyrai eidami pietvakarių krantu, juos palaipsniui pakeitė ratiniai ir sraigtiniai garlaiviai. 1883 m. kanalu jau buvo praplaukęs 1921 garlaivis. 1892 m. – 708 laivai, 1899 – 855, 1908 m. – 1763, 1925 m. – 1044 laivai, 1928 m. – 1957, 1932 m. – 2278 laivai[33].
Svarbiausi taškai medienos prekybos kelyje buvo Smalininkai ir Tilžė. Rusnėje įsikūrė Klaipėdos medienos pirklių ekspeditoriai ir kelios lentpjūvės. 1885 m. Klaipėdoje medieną apdirbo 18 garinių bei 11 vėjo lentpjūvių. Todėl eksporto mastai kasmet Klaipėdos uoste tik didėjo[34].
Mingėje, kaip ir Rusnėje, buvo pastatytas vėjo malūnas-lentpjūvė, kurioje buvo apdirbama mediena: iš rąstų pjaunami balkiai, lentos. Gamybai išgabenti į Klaipėdos uostą buvo naudojamos vytinės, baidokai. Jais pakrauta mediena buvo pristatoma į Klaipėdos Žiemos uostą ir kraunama į laivus[35].
Karaliaus Vilhelmo kanalu galėjo plaukti ne aukščiau nei 3,77 m nuo vandens paviršiaus pakrauti krovininiai laivai, ne didesnės nei 1,25 m grimzlės, sielių plotis apribotas iki 9,4 m, ilgis – iki 500 metrų. Kanalo priežiūrai sumūryti administraciniai pastatai Sakučiuose (1883 m.) ir trijų butų gyvenamasis namas prie Drevernos upės susijungimo su kanalu[36].
Karaliaus Vilhelmo kanalu buvo leidžiama plaukti ne didesniu kaip 5 km/h greičiu. Kelionė trukdavo 8–9 h (plaukdami per Kuršių marias laivai Klaipėdą pasiekdavo dukart greičiau), todėl laivai Karaliaus Vilhelmo kanalu naudojosi tik esant dideliam Kuršių marių bangavimui.
Kanalo pradžioje, ties Lankupiais, įrengtas 157 m ilgio šliuzas, jo galuose – 11 m pločio varstomi vartai. Laivo perkėlimas trukdavo 45 minutes. Senkant vandeniui abeji vartai būdavo atdari ir vandens lygio keisti nereikėdavo[37].
1890 m. kanalas perprofiliuotas – dugno plotis 14,78 m ir viršuje (prie 2.3 m. gilumo) – 25,28. 1892–1894 m. išplėstas uosto baseinas kanalo žiotyse. Plaunami bangų kranai irdavo, todėl 1893–1895 m. krantai buvo sustiprinti lentinėmis sienelėmis[38]. 1900–1902 gilintas, o 1938 m. pradėti kanalo platinimo 5 metrais darbai[39]. Tarpukariu kanalas vadinamas Viliaus perkasu.
Po Antrojo pasaulinio karo kanalas prarado turėtą ekonominę reikšmę. Sovietmečiu pervadintas Klaipėdos kanalu. Apie 1960 m. Nemuno deltoje galutinai apmirė sielių kelias.
Tačiau dar iki XX a. 7 deš. į Klaipėdos celiuliozės gamyklą buvo gabenamos popiermalkės. Iš Klaipėdos į Vilnių ir Kauną plukdoma statybinė medžiaga, plytos, mediena, cementas, celiuliozės popierius, anglis. Laivyba kanale baigėsi 1966 m. šiaurinėje dalyje įrengus Klaipėdos III vandenvietę[40].
2001 m. rugsėjo 4 d. karaliaus Vilhelmo kanalas ir jam priklausantys statiniai (1. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso Lankupių šliuzas (25966); 2. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso Jokšų tiltas (25967); 3. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso Kairių tiltas (25968); 4. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso Lankupių šliuzo meistro sodybos namas (25969); 5. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso Lankupių šliuzo meistro sodybos ūkinis pastatas (25970); 6. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso Lankupių šliuzo meistro sodybos tvartas (25971) įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Nuo Vilhelmo kanalo įrengimo jis turėjo didžiulę reikšmę prekybai, transportui, medžio apdirbimo pramonei, malūnininkystei, skatino laivininkystės vystymąsi.
Tai buvo ir svarbus sausinimo kanalas perkirtęs senuosius pelkynus – išplėtota polderių sistema ir pievininkystė spartino aplinkinių kaimų plėtrą. Atsirado naujos infrastruktūros vietos – keliai ir tiltai, paspartėjo aplinkinių žemių įsisavinimas[41].
Lankupių šliuzas
Kanalo vandens lygiui reguliuoti 1864 m. Lankupiuose, nuo įplaukos į kanalą pradžios už 500 metrų, įrengtas vienintelis Lietuvoje Lankupės laivybinis šliuzas[42]. Šliuzu buvo plukdomi sieliai, todėl kameros ilgis buvo ilgesnis, nei įprasta 157 m. Jo galuose įrengti dveji 11 m. pločio varstomi metaliniai vartai. Kameros plotis buvo 25 m., grimzlė 1,25 m.
Lankupių šliuzo meistru 1872–1885 m. nurodomas Vilhelmas Huve. Apie 1909 m. pastatyta išlikusi Lankupių šliuzo meistro sodyba (Lankupių g. Nr. 15). 1960–1961 m. šliuzas atnaujintas[43].
Kanalo šlaitai ties Svencelės pelke daug žemesni, jame vandens lygis gali kilti tik apie 50 cm nuo įprasto lygio, todėl ir dabar per potvynius šliuzas vis dar naudojamas. Lankupių šliužo uždarymo procesas trunka apie 2 valandas[44].
Šaltiniai
[1] Rainys A., Karaliaus Vilhelmo kanalas. Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[2] Juška A., Rainys A., Klaipėdos kanalas. Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[3] Viršilas Ž., Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos kanalas). [žiūrėta 2024 m. vasario 19 d.] <čia>
[4] Kultūros vertybių registras. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas (kodas 25965). Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[5] Viršilas Ž., Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos kanalas). [žiūrėta 2024 m. vasario 19 d.] <čia>
[6] Vaičiulytė D. Karaliaus Vilhelmo kanalo lyginamoji analizė: santykis su krašto praeitimi ir dabartimi. P. 2. Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[7] Demereckas K., Nemuno delta. Penkių šimtmečių akimirka. Klaipėda, 2020. P. 168.
[8] Juška A., Rainys A., Klaipėdos kanalas. Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[9] Demereckas K., Nemuno delta. Penkių šimtmečių akimirka. Klaipėda, 2020. P. 168.
[10] Kultūros vertybių registras. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas (kodas 25965). Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[11] Vaičiulytė D. Karaliaus Vilhelmo kanalo lyginamoji analizė: santykis su krašto praeitimi ir dabartimi. P. 2. Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[12] Viršilas Ž., Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos kanalas). [žiūrėta 2024 m. vasario 19 d.] <čia>
[13] Ten pat.
[14] Viršilas Ž., Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos kanalas). [žiūrėta 2024 m. vasario 19 d.] <čia>
[15] Vaičiulytė D. Karaliaus Vilhelmo kanalo lyginamoji analizė: santykis su krašto praeitimi ir dabartimi. P. 2. Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[16] Demereckas K., Nemuno delta. Penkių šimtmečių akimirka. Klaipėda, 2020. P. 168.
[17] Viršilas Ž., Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos kanalas). [žiūrėta 2024 m. vasario 19 d.] <čia>
[18] Juška A., Rainys A., Klaipėdos kanalas. Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[19] Demereckas K., Nemuno delta. Penkių šimtmečių akimirka. Klaipėda, 2020. P. 168; Viršilas Ž., Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos kanalas). [žiūrėta 2024 m. vasario 19 d.] <čia>
[20] Kultūros vertybių registras. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas (kodas 25965). Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[21] Demereckas K., Nemuno delta. Penkių šimtmečių akimirka. Klaipėda, 2020. P. 168
[22] Ten pat. P. 168
[23] Viršilas Ž., Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos kanalas). [žiūrėta 2024 m. vasario 19 d.] <čia>
[24] Ten pat.
[25] Kultūros vertybių registras. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas (kodas 25965). Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[26] Ten pat.
[27] Demereckas K., Nemuno delta. Penkių šimtmečių akimirka. Klaipėda, 2020. P. 168
[28] Juška A., Rainys A., Klaipėdos kanalas. Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[29] Juška A., Rainys A., Klaipėdos kanalas. Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[30] Ten pat.
[31] Demereckas K., Nemuno delta. Penkių šimtmečių akimirka. Klaipėda, 2020. P. 168
[32] Viršilas Ž., Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos kanalas). [žiūrėta 2024 m. vasario 19 d.] <čia>
[33] Kultūros vertybių registras. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas (kodas 25965). Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[34] Vaičiulytė D. Karaliaus Vilhelmo kanalo lyginamoji analizė: santykis su krašto praeitimi ir dabartimi. P. 2. Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[35] Demereckas K., Nemuno delta. Penkių šimtmečių akimirka. Klaipėda, 2020. P. 169
[36] Ten pat. P. 168
[37] Rainys A., Karaliaus Vilhelmo kanalas. Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[38] Kultūros vertybių registras. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas (kodas 25965). Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[39] Viršilas Ž., Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos kanalas). [žiūrėta 2024 m. vasario 19 d.] <čia>
[40] Kultūros vertybių registras. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas (kodas 25965). Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[41] Ten pat.
[42] Demereckas K., Nemuno delta. Penkių šimtmečių akimirka. Klaipėda, 2020. P. 168
[43] Kultūros vertybių registras. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas (kodas 25965). Interaktyvus. [žiūrėta 2024 m. vasario 15 d.] <čia>
[44] Viršilas Ž., Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos kanalas). [žiūrėta 2024 m. vasario 19 d.] <čia>
Autorius yra Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikas
