Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai

Tomas Baranauskas, www.alkas.lt
2017-01-01 03:33:15
8
Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė
Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.

Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Pats šia ir vėlesnėmis bulėmis paskelbtas kryžiaus žygis buvo surengtas 1222–1223 m., jau pasibaigus Penktajam kryžiaus žygiui prieš musulmonus (1217–1221), kuris buvo organizuojamas ir vykdomas lygiagrečiai. Kryžiaus žygyje dalyvavo svarbiausi to meto Lenkijos kunigaikščiai – Krokuvos ir visos Lenkijos kunigaikštis Lešekas Baltasis, Silezijos Henrikas Barzdotasis, Mazovijos Konradas I, Pamario Sventopelkas. Žygis baigėsi nesėkme bei prūsų keršto žygiais į Lenkiją. Tai pastūmėjo lenkus kreiptis pagalbos į Vokiečių ordiną, kuris nuo 1231 m. pradėjo Prūsijos nukariavimą ir ėmė pats organizuoti kryžiaus žygius bei kurti Prūsijoje savo valstybę. Galiausiai jis tapo sunkiai išsprendžiama problema bei mirtinu priešu ir pačiai Lenkijai, o prūsus šie nukariavimai privertė ne tik krikštytis, bet ir tapti vokiečių vergais, suvokietėti bei ilgainiui visai išnykti.

750 metų sukanka nuo Mindaugo sūnaus Vaišalgo (Vaišelgos) nužudymo Volynės Vladimire 1267 m. (galbūt gruodžio 9 d.). Ši nevienareikšmiška ir mūsų istorijoje vis dar deramos vietos nerandanti asmenybė yra susijusi su gan reikšmingomis mūsų istorijos paslaptimis. Mindaugo Lietuva, galima būtų sakyti, suskilo į tris Lietuvas – pagonišką Almino Lietuvą – Žemaitiją, katalikišką Mindaugo karalystę ir stačiatikišką Vaišalgo Lietuvą. Vaišalgas, gavęs iš tėvo valdyti nukariautą Naugarduką stačiatikiškose žemėse, pats susižavėjo stačiatikybe, tapo ne tik krikščionimi stačiatikiu, bet ir vienuoliu bei nesutarė su tėvu dėl religinės politikos. Įstojęs į vienuolyną jis buvo pasitraukęs iš politikos, atsisakęs Naugarduko kunigaikščio titulo ir iškeliavęs į piligriminę kelionę, tačiau vėliau grįžo ir įkūrė Naugarduko žemėje pirmąjį Lietuvos valstybėje krikščionišką vienuolyną Laurušave, prie Nemuno, „tarp Naugarduko ir Lietuvos“. Šio vienuolyno kultūrinė reikšmė tik dabar pradedama atrasti. Ją pastaruoju metu ypač akcentavo literatūrologas Algimantas Bučys, atskleidęs, kad jame jau Mindaugo laikais buvo kuriama literatūra, įskaitant pirmąją Lietuvos valstybėje sukompiliuotą pasaulio istoriją – 1262 m. chronografą, į kurį įrašytas ir lietuviškas Sovijaus mitas. Nepaisant įstojimo į vienuolyną, kas teoriškai reiškė galutinį ir negrįžtamą pasitraukimą iš politinio gyvenimo, po Mindaugo nužudymo Vaišalgas atidėjo savo vienuoliškus įžadus trejiems metams ir 1264–1267 m. užėmė valdžią Lietuvoje, tapdamas vieninteliu istorijoje stačiatikiu Lietuvos valdovu. Atėjus metui grįžti į vienuolyną, Vaišalgas bandė atiduoti sostą savo sesers vyrui Švarnui Danilovičiui, tačiau Lietuvoje valdžią užėmė Traidenis, o Volynėje pats Vaišalgas buvo nužudytas Švarnui Lietuvos sosto pavydėjusio pastarojo brolio Levo Danilovičiaus.

Gediminas | Dail. Artūras Slapšys
Gediminas | Dail. Artūras Slapšys

700 metų sukanka nuo pirmųjų žinių apie Gedimino katalikiško krikšto projektą ir Lietuvos stačiatikių metropolijos įsteigimo. 1317 m. vasario 3 d. popiežius Jonas XXII pirmą kartą kreipėsi į Gediminą su siūlymu krikštytis. Gediminas iš tiesų tęsė dar jo pirmtako Vytenio 1298 m. pradėtą sąjungos su Ryga bei Rygos arkivyskupu politiką. Bendrai kovodamas prieš Vokiečių ordiną sąjungoje su Rygos arkivyskupu, nei Vytenis, nei Gediminas negalėjo apsieiti be pažadų krikštytis, tad tą pažadėti turėjo ir 1316 m. valdžią perėmęs Gediminas. Tačiau rimčiau dėl to buvo deramasi tik 1322–1324 m., kuomet pats Gediminas siuntė laiškus popiežiui ir priėmė Vilniuje jo legatų pasiuntinius. Tuo pačiu metu Gediminas rūpinosi sutvarkyti ir jam pavaldžios Rusios bažnytinio valdymo reikalus – 1317 m. buvo pirmą kartą įkurta atskira Lietuvos stačiatikių metropolija. Lietuvos stačiatikių metropolitas pirmą kartą paminėtas 1317 m. rugpjūtį, kuomet jis dalyvavo sinode Konstantinopolyje. Lietuvos stačiatikių vyskupo įšventinimas irgi galėjo būti dar Vytenio pradėto darbo tąsa ir užbaigimas.

Veliuonos piliakalnis - Gedimino kapo kalnas | Wikipedia.org nuotr.
Veliuonos piliakalnis – Gedimino kapo kalnas | Wikipedia.org nuotr.

Prieš 650 metų, 1367-aisiais, Lietuva patyrė skaudų smūgį kovose su kryžiuočiais. Lemiamu tų kovų laikotarpiu, 1291–1367 m., stipriausia pilis prie Nemuno, į kurią suduždavo kryžiuočių antpuolių bangos, buvo Veliuona. 1367 m. rugpjūčio 8 d. kryžiuočių didysis magistras Vinrichas Kniprodė su didelėmis pajėgomis vėl pasirodė prie Veliuonos. Lietuvių įgula, nepajėgdama priešintis daug gausesniam priešui, buvo priversta pilį sudeginti ir atsitraukti. Sekančiais metais kryžiuočiai Veliuonos vietoje pasistatė savo pilį, kurią pavadino Marienburgu. Tik 1412 m., jau po Žalgirio mūšio, Vytautui pavyko atsiimti šią teritoriją ir atstatyti Veliuonos pilį. Dėl jos dar 10 metų vyko aršūs ginčai su kryžiuočiais.

Žemaitija 1613 m. LDK žemėlapyje
Žemaitija 1613 m. LDK žemėlapyje

600 metų jubiliejų minės Žemaičių vyskupystė. 1417 m. ji buvo įkurta Konstanco bažnytinio susirinkimo sprendimu, kas jau savaime buvo išskirtinis reiškinys, nes paprastai naujas vyskupystes steigdavo popiežius. Žemaičių vyskupystės įkūrimas buvo ne tik religinio gyvenimo įvykis, bet ir Vytauto diplomatinės kovos dėl tarptautinio Žemaitijos pripažinimo Lietuvos valstybei dalis. Tam aršiai priešinosi kryžiuočiai. Tad Vytautas 1416 m. organizavo žemaičių delegacijos atvykimą į Konstancą, kur patys žemaičiai deklaravo esantys krikščionys ir perskaitė išsamų skundą apie kryžiuočių piktadarybes. Sprendimą dėl Žemaičių vyskupystės įkūrimo bažnytinis susirinkimas delegavo Lvovo vyskupui Jonui ir Vilniaus vyskupui Petrui. Šie 1417 m. vasarą atvyko į Žemaitiją ir įkūrė vyskupo katedrą Medininkų žemėje. Tikrasis vietovės, tuo metu nedidelio kaimelio, pavadinimas buvo Varniai, tačiau oficialiai vyskupystės centras ilgą laiką vadintas žemės vardu – Medininkais. Vis dėlto oficialusis pavadinimas per ilgus šimtmečius taip ir nenurungė Varnių vardo. 1417 m. spalio 23 d. pats Vytautas paskelbė Medininkų vyskupijos fundacijos aktą, o bažnytinio susirinkimo pasiuntiniai spalio 24 d. užbaigė vyskupystės steigimą, įšventindami pirmąjį Žemaičių vyskupą Motiejų. Ne visiems žemaičiams patiko šios permainos: 1418 m. buvo net kilęs jų maištas…

Žygimanto Senojo portretas jo laikų denaro monetoje | Wikipedia.org nuotr.
Žygimanto Senojo portretas jo laikų denaro monetoje | Wikipedia.org nuotr.

550 metų sukanka Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Senajam (valdė 1506–1548). Jis gimė per pačius Naujuosius metus – 1467 m. sausio 1 d. Kozenicuose (Lenkija, Mazovijos vaivadija), kur tuo metu buvo apsistojusi karališkoji pora – Kazimieras Jogailaitis ir jo žmona Elžbieta Habsburgietė. 1518 m. Kazimiero gimimo vietoje buvo pastatytas obeliskas su marmurinėmis lentelėmis, skirtomis šiam įvykiui paminėti. Jis išliko iki šiol ir laikomas seniausiu pasaulietinio turinio paminklu Lenkijoje. Na, o paties Žygimanto Senojo valdymas buvo kūrybingiausių laikotarpių LDK istorijoje, kuomet buvo rašomi Lietuvos metraščiai, sukurta legendinė Lietuvos istorija nuo Palemono laikų, priimtas pirmasis Lietuvos statutas, pastatyti renesansiniai Valdovų rūmai Vilniuje, užbaigta Vilniaus miesto siena, pergale Oršos mūšyje sulaikyta Rusijos ekspansija, likviduotas Vokiečių ordinas Prūsijoje, pačią Prūsiją paverčiant pasaulietine kunigaikštyste, kuri tapo Lenkijos vasale, o jos viduje kūrėsi lietuviška Mažosios Lietuvos ir lenkiška Mozūrų etnokultūrinės sritys.

Reikėtų paminėti ir europinės reikšmės įvykio – reformacijos – 500 metų jubiliejų. Ji turėjo nemažą įtaką ir Lietuvai bei aplinkinėms šalims. 1517 m. spalio 31 d., Martynui Liuteriui prie Vitenbergo pilies bažnyčios vartų iškabinus savo 95 tezes, kilo reformacijos sąjūdis. 1525 m. Prūsija tapo pirmąja liuteroniškąją reformaciją oficialiai priėmusia valstybe – tai ir buvo katalikiško Vokiečių ordino valdžios likvidavimo Prūsijoje priežastis. Savo ruožtu, tai nulėmė, kad netrukus čia buvo parengti ir išspausdinti pirmieji liuteroniški katekizmai prūsų (1545 m.) ir lietuvių (1547 m.) kalbomis – tai yra, apskritai pirmosios knygos baltų kalbomis.

Pranciškus Skorina | 1517 m. medžio graviūra
Pranciškus Skorina | 1517 m. medžio graviūra

1517-ieji bus svarbūs ir mūsų kaimynams baltarusiams – 1517 m. Pranciškus Skorina, kilęs iš Polocko, Prahoje išspausdino Psalmyną rusėnų kalba – pirmąją iš jo išleistų 23 „Rusėniškos Biblijos“ knygų (1517–1519 m.). Tai svarbus įvykis ir apskritai LDK kultūros istorijoje, nes knygos buvo skirtos LDK rusėnams, o ir pats P. Skorina, vėliau persikėlęs į Vilnių, tapo knygų spausdinimo pradininku Vilniuje ir apskritai to meto Lietuvos valstybėje.

Prieš 450 metų, 1567 m. liepos 21 d. Lietuvos kariuomenės būrys, vadovaujamas kunigaikščio Romano Sanguškos, prie Čašnikų (Ulos) netikėtai užpuolė ir sumušė Rusijos kariuomenės dalinius, saugojusius naujos Rusijos pilies, Sušos, Polocko žemėje statybą. Tuo pačiu metu buvo sutelkta didelė Lietuvos kariuomenė ties Lebedevu, Krasnoje Selo ir Radoškovičiais, į kurios apžiūrą vėliau buvo atvykęs ir valdovas Žygimantas Augustas. Laukta palankių aplinkybių atsiimti Rusijos užimtas LDK sritis. Tačiau didesnio žygio nesurengta. Iš to meto išliko čia iš visos Lietuvos sutelktos kariuomenės surašymo duomenys žinomi kaip trečiasis Lietuvos kariuomenės surašymas (po 1528 ir 1565 m. surašymų), kuris buvo didesnis ir išsamesnis, nei ankstesni, nors ir turintis spragų. Jo metu surašyti 27 776 raiteliai.

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė
Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Su tais pačiais neramiais metais ir jų metu sudarytu mokesčius mokančių miestų sąrašu savo pradžią sieja ir vienas Lietuvos miestas – Radviliškis, ketinantis šiemet švęsti savo 450 metų jubiliejų.

Prieš 400 metų, 1617 m. balandžio 6 d. iš Varšuvos prasidėjo karalaičio Vladislovo Vazos, būsimo Lenkijos ir Lietuvos valdovo, žygis prieš Maskvą, mėginant atsiimti prarastą Maskvos caro sostą. 1617 m. rugsėjį jis pasiekė Smolenską, kuris 1613–1617 m. buvo apgultas Rusijos kariuomenės, ir tik prieš pat ateinat Vladislovui, priešo kariuomenę pavyko atstumti toliau nuo tvirtovės. Atvykus Vladislovui Vazai ir susijungus su Lietuvos didžiuoju etmonu Jonu Karoliu Chodkevičiumi, spalio 11 ir 18 d. Lenkijos ir Lietuvos kariuomenei pasidavė Dorogobužo ir Viazmos tvirtovės, tačiau tolesnis žygis sekėsi sunkiau. 1618 m. lietuviai ir lenkai pasiekė Maskvą, tačiau jos paimti nepavyko. Vis dėlto žygio rezultatas buvo ilgo ir sunkaus karo pabaiga – 1618 m. pabaigoje sudarytos Deulino paliaubos. Lietuvai liko Smolenskas ir 1617 m. žygio metu užimtas Dorogobužas. Tais pačiais metais Lietuvai iš esmės pavyko atmušti ir Švedijos antpuolį į tuo metu Abiejų Tautų Respublikos valdomą Livoniją: apginta Ryga, atsiimtas laikinai prarastas Ventspilis. Tad 1617-ieji atmintini kaip pergalių iškart dviejuose frontuose metai.

Prieš 350 metų, 1667 m. sausio 30 d., Andrusove (prie Smolensko) buvo pasirašyta paliaubų sutartis tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos, užbaigusi pačių sunkiausių Lietuvos istorijoje karų laikotarpį, žinomą ir Tvano vardu. Lietuva ir Lenkija išėjo iš to karo nusilpusios, netekusios Smolensko bei Kijevo, tačiau tik per stebuklą apskritai išlikusios. 1655 m. Rusijos ir Švedijos naudai buvo prarastos abiejų valstybių sostinės ir beveik visa teritorija. Toje kritiškoje situacijoje Lietuvos ir Lenkijos bajorija vis dėlto sugebėjo sumobilizuoti paskutines jėgas ir išvyti priešą iš didžiosios valstybės dalies. Vis dėlto iki galo valstybė neatsigavo – prasidėjo paskutinis jos šimtmetis, pasižymėjęs valstybės, visuomenės ir kultūros nuosmukiu bei krizės gilėjimu. Faktiškai nebebuvo ir ankstesnei epochai taip būdingų karų su Rusija, nes nusilpusi ATR nebebuvo pajėgi juos kariauti.

Tolesnį šio nuosmukio etapą žymi kita nelinksma šių metų sukaktis, menanti lygiai 50 metų vėlesnį įvykį, – prieš 300 metų, 1717 m., taip pat sausio 30 d., Varšuvoje įvyko Nebylusis Seimas, kuris be diskusijų patvirtino nutarimus, kuriuos padiktavo Rusija – pastarosios kariuomenės apsuptyje ir vyko seimas. Jis faktiškai pripažino Rusijos teisę kištis į Abiejų Tautų Respublikos reikalus ir perpus sumažino kariuomenę.

Prieš 250 metų, 1767-aisias, įvykęs simbolinis įvykis, mena, kaip Rusija vairavo Abiejų Tautų Respublikos gyvenimą, kad ji nepajėgtų atsigauti. Tų metų birželio 23 d. Radome paskelbta generalinė konfederacija, nukreipta prieš vadinamąsias Čartoriskių reformas, kuriomis bandyta sustiprinti karaliaus valdžią ir išvesti šalį iš krizės. Konfederatai nesibodėjo Rusijos parama, o Rusija, suprantama, kurstydama reformoms priešiškus konfederatus, siekė neleisti sustiprėti savo kaimynei, kuriai, kaip žinome, žvelgdami iš laiko perspektyvos, jau nebeilgai bebuvo likę gyventi… Betgi negalima būtų sakyti, kad Radomo konfederatų lozungai būtų buvę negražūs – viskas buvo daroma, kaip ir šiandien, laisvių ir teisių vardan… užmirštant pareigas bei valstybės interesą.

Tadas Kosciuška | Juliušo Kosako paveikslas
Tadas Kosciuška | Juliušo Kosako paveikslas

Šiemet sukanka ir 200 metų nuo paskutinio Abiejų Tautų Respublikos pasipriešinimo neišvengiamai žūčiai vado – Tado Kosciuškos – mirties (1817 m. spalio 15 d.). Jaunesnioji gi Lietuvos bajorų karta tais pačiais 1817 m. kreipėsi į Rusijos carą ir kėlė valstiečių baudžiavos naikinimo idėjas, suvokdama, kad ši santvarka neturi perspektyvų, ką dar sunkiai suvokė ir Kosciuškos karta.

Prieš 150 metų, 1867 m. sausio 13 d. Rusijos imperijai priklausančioje Lenkijos karalystėje, reorganizuojant ankstesnę Augustavo guberniją, sudaryta nauja gubernija su centru Suvalkuose. Ji apėmė Lietuvos Užnemunę ir davė pretekstą atsirasti iki šiol gyvam Suvalkijos pavadinimui. Dabar daug diskutuojama dėl šio pavadinimo tinkamumo šiuolaikinės Lietuvos etnografinio regiono įvardijimui, juo labiau, kad jis turi ir kur kas senesnį ir šiuo metu ne mažiau žinomą pavadinimą – Sūduva, kuriam, jeigu skaičiuosime nuo pirmojo sudinų genties paminėjimo Ptolemėjaus „Geografijoje“ (apie 150 m.), artėja jau 1900 metų sukaktis.

Vilniaus Lietuvių konferencija 1917 m. | Wikipedia.org nuotr.
Vilniaus Lietuvių konferencija 1917 m. | Wikipedia.org nuotr.

Prieš 100 metų, 1917 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje buvo sušaukta Lietuvių konferencija, kuri rugsėjo 21 d. išrinko Lietuvos Tarybą – vienintelę lietuvių tautos atstovybę. Po bemaž 5 mėnesių šioji Lietuvos Taryba, įgyvendindama Lietuvių konferencijos nutarimus, paskelbė Vasario 16-osios aktą, kuriuo deklaruotas Lietuvos valstybės atkūrimas. Ši sukaktis tik primena, kad sekančiais metais mūsų laukia kur kas reikšmingesnis jubiliejus – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis…

Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.
Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

Nereikėtų tačiau užmiršti ir kito 1917-ųjų įvykio, kurio reikšmės tuo metu dar negalėjo įvertinti niekas – 1917 m. kovo 9 d. Tuloje, karo pabėgėlių lietuvių šeimoje, gimė Algirdas Julius Greimas (1917–1992), būsimasis žymus lietuvių semiotikas, mitologas, eseistas, kaip mokslininkas pagarsėjęs Prancūzijoje, bet niekada nenutraukęs ryšių su savo tauta.

Galiausiai, prisimindami naujausią istoriją, šiemet galime minėti 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos „pusinį“ – 25 metų – jubiliejų. Jei neskaitysime daugybės pataisų ir įstatymų leidybos funkciją nevengiančio prisiimti Konstitucinio teismo „išaiškinimų“, tai būtų ilgiausiai galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T. Baranauskas. 2016-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai
  2. T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai
  3. T. Baranauskas. Šalčininkų istorijos pradžia – laisvės kovos
  4. T. Baranauskas. Žalgirio mūšis
  5. T. Baranauskas. LDK nebėra, bet Ukrainos saugumas lemia Lietuvos saugumą
  6. T. Baranauskas. Šarlatanų taikinyje – Lietuvos istorija (apie „tikrąjį“ Jogailą)
  7. T. Baranauskas. Tėvų žemė
  8. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  9. T. Baranauskas. Kai pralaimėjimas virsta „pergale“: Lietuva skina istorinės atminties politikos nebuvimo vaisius
  10. T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau?
  11. T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni
  12. „Istorijos detektyvai“: Kas buvo leičiai, nacių generolo giminės paslaptis ir sensacinga Lietuvos vardo kilmė
  13. Lietuvos istorijos atspindžiai prof. G.Kazimierėno tapyboje (II) (video)
  14. T. Baranauskas. Apie amžiną lietuvių ir lenkų tautų meilę…
  15. Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras iš ciklo „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir atradimai“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Kažin says:
    9 metai ago

    Išvardinami, kaip paprastai daryta iki šiol, lietuviškos Lietuvos istorijos konceptiškai ir metodologiškai neperkratyti svetimšalių sukurptos Lietuvos istorijos faktai. Ypač nekritiškai priimama ir tęsiama su Gedimino vardu, asmeniu ir istoriniu laikotarpiu susijusi dlugošinė mistika. Skaudu, kad per 26 Nepriklausomybės metus Lietuva savo istorijoje nieko lietuviško nedarė. Nors buvo tikėtasi, kad kibsime į ją pasiraitę rankoves. Tačiau, kaip tame Lenkijos ir Rusijos istorijos užgožime sėdėjome, taip ir sėdime… Kur to priežastys – sunku ką tikro numanyti.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      9 metai ago

      Malonėkite sukonkretinti, kurie konkrečiai iš čia pateiktų yra “konceptiškai ir metodologiškai neperkratyti svetimšalių sukurptos Lietuvos istorijos faktai”. 😉
      P.S. Manau, šia proga būtina ką nors parašyti apie “neteisingai nutiestą” Rail Baltica. 😉

      Atsakyti
      • Kažin says:
        9 metai ago

        Nematau reikalo dar pačiam atskirai kartoti tai, ką internete esu išsakęs dešimtis kartų…

        Atsakyti
        • Pikc says:
          9 metai ago

          O bet tačiau čia gi ESMĖ!

          Atsakyti
          • Kažin says:
            9 metai ago

            Taigi yra ir konkretus nurodymas – Gediminas.

          • Pikc says:
            9 metai ago

            A, na taip – tas tai jau tikrai “konceptiškai ir metodologiškai neperkratytas svetimšalių sukurptos Lietuvos istorijos faktas”. Čia nėr ko ginčytis.

    • JUOZAS says:
      9 metai ago

      apgailestauju dėl kažin ar dėmesio verto mekenimo. NĖ VIENOS REALIOS MINTIES! Taip smir…brežnevizmu, kai pūsdavo milžiniškus burbulus, bet nieko nepasakydavo…

      Atsakyti
  2. Albinas Vaškevičius says:
    9 metai ago

    Suvalkijos pavadinimo šalininkai turėtų sausio 13-ąją švęsti pravardės Suvalkija 150-ies metų jubiliejų. Įdomu ar jie į šį jubiliejų kviesis Rusijos imperijos paveldėtoją patį Putiną ar jiems pakaks vietinių vatnykų?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
Užsienyje

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Troleibusas
Lietuvoje

Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

2025 07 11
Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
  • >Vilnai apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus
  • A. Medalinskas. Dronas iš Baltarusijos ir civilinė sauga: ar Lietuva turi kur slėptis?
  • Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

Kiti Straipsniai

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)

2025 07 11
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Pasienis

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

2025 07 02
Išvykstame

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)

2025 07 01
Prūsai valstiečiai (raižinys iš Ch. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys, 1684 m. | Mikołajaus Koperniko universiteto bibliotekos nuotr.

M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

2025 07 01
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

2025 06 17
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Lietavos tvirtovė Slovakijoje

R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje

2025 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
  • >Vilnai apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pristatoma baltų kultūrai skirta proginė moneta (video)

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui bus išleista speciali penkių eurų monetų serija, viena jų – bendra Baltijos šalių moneta

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai