Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

R. Šarknickas. Nacionalinė J.Basanavičiaus premija turi moralinę teisę grįžti į Prezidentūrą (video)

Robertas Šarknickas, www.alkas.lt
2020 12 03 19:05
24
0
SHARES
Robertas Šarknickas | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.

Robertas Šarknickas | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.

Robertas Šarknickas | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.
Robertas Šarknickas | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.

Seimo Kultūros komiteto posėdyje pristačiau įsisenėjusią problemą dėl Jono Basanavičiaus premijos įteikimo aplinkybių. Praeitą kadenciją su Etninės kultūros globos taryba siekėme, kad būtų atstatytas Jono Basanavičiaus premijos statusas ir tai pavyko padaryti – ji buvo prilyginta nacionalinėms premijoms. Dabar dar liko svarbu atstatyti ir garbingą tradiciją, kai ši reikšminga premija įteikiama kartu su nacionalinėmis premijomis Prezidentūroje. Šią premiją įteikia šalies Prezidentas.

Klausimas, kodėl to reikia arba kodėl to nori garbingi visuomenės veikėjai? Galima sakyti, kad ir dėl paskelbtų Tautodailės metų 2020-aisiais. Bet pagrindinė to priežastis, kad ne vienus metus dėl visiškai neaiškių priežasčių ši garbinga tradicija buvo apmarinta ir nuleista į žemesnio lygio apdovanojimus bei vertinimus. Jono Basanavičiaus premija yra įteikiama „Tautos gyvasčiai“ atstovaujančių tautodailės, etninės kultūros sektoriaus žmonėms. Viena premija – kartą per metus.

Nemanau, kad didelis būrys garbingų visuomenininkų, kurie kuria Lietuvą ir jos įvaizdį, turi būti antrame plane, nes jie ir taip savo darbuose yra mažai matomi, pagerbiami. Jų darbai saugo, ugdo ir augina mūsų Lietuvos pamatines vertybes. Tai labai svarbu, nes XXI amžiaus kapitalizmas, materializmas vis labiau nustumia mūsų tikras ir įdomias Lietuvos pamatines vertybes, unikalias tradicijas, kuriomis domisi ne tik mūsų lietuviai, bet ir vis didėjantis užsieniečių skaičius. Labai svarbu būti įdomiems, kūrybingiems ir tuo pačiu labai svarbu gerbti, saugoti mūsų tuos žmones, kurie kuria Lietuvą.

Pagal Nacionalinės Jono Basanavičiaus Premijos nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 644) 29 punktą: „Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis.“ Jau daugelį metų Nacionalines kultūros ir meno premijas laureatams įteikia Prezidentas.

Ši garbinga nacionalinė Jono Basanavičiaus premija turi visišką moralinę teisę būti perkelta iš antro į pirmą, atgal į Prezidentūrą, kurioje jos įteikimo iškilmės vyko 1992–2000 metais.

***

Alkas.lt papildymas:

Dėl J. Basanavičiaus premijos įteikimo aplinkybių gruodžio 2 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje klausimą iškėlė Seimo narys R. Šarknickas. Pasisakė šio komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, Lietuvos Respublikos prezidento atstovas. Po pasisakymų nutarta sulaukti  naujos vyriausybės, kultūros ministro, Prezidentūros nuomonės:

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Kodėl Nacionaline tapusios J. Basanavičiaus premijos lauretų nenorima įsileisti į Prezidentūrą?
  2. Jono Basanavičiaus premija tapo nacionaline
  3. Nacionalinė J. Basanavičiaus premija paskirta tautodailės puoselėtojui Jonui Rudzinskui
  4. Nacionalinė J. Basanavičiaus premija paskirta rašytojui H. Gudavičiui ir fotomenininkui A. Černiauskui
  5. Henrikui Gudavičiui ir Algimantui Černiauskui įteikta Nacionalinė J. Basanavičiaus premija
  6. Mitologei N. Laurinkienei įteikta Nacionalinė J. Basanavičiaus premija (nuotraukos)
  7. J. Basanavičiaus premija įteikta Dainiui Razauskui (nuotraukos, video)
  8. Valstybinė Jono Basanavičiaus premija įteikta muziejininkei Elvydai Lazauskaitei (nuotraukos, video)
  9. Valstybinė J.Basanavičiaus premija paskirta Vaclovui Bagdonavičiui
  10. Valstybinė J.Basanavičiaus premija įteikta architektams Marijai ir Martynui Purvinams
  11. J.Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse bus įteikiama Valstybinė premija architektams Martynui ir Marijai Purvinams
  12. Paaiškėjo J.Basanavičiaus valstybinė premija
  13. Valstybinė J. Basanavičiaus premija paskirta Daliai Urbanavičienei
  14. J.Vaiškūnas. Kada nacionalinė ir etninė kultūros kartu švęs vasario 16-ąją?
  15. Kas siekia pažeminti Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos statusą? (tiesioginė transliacija)
  16. R. Šarknickas. Tegu Jonas Basanavičius pamiršta Tautos namų idėją? Neleisime!
  17. Etninės kultūros globos taryba siūlo kelti J.Basanavičiaus premijos prestižą
  18. Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas valstybinei J.Basanavičiaus premijai gauti
  19. 2015 metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laimėtoja – dr.doc. Dalia Urbanavičienė
  20. Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas Valstybinei Jono Basanavičiaus premijai gauti
  21. Etninės kultūros puoselėtojai ragina premjerą apginti Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos statusą
  22. Ar Lenkų rinkimų akcija jau užsimojo prieš lietuvišką kultūrą ir Lietuvos sostinėje? (video)
  23. Skirta Valstybinė Jono Basanavičius premija
  24. Tautinių vertybių puoselėtojai Nijolei Balčiūnienei skirta Signataro D.Malinausko premija
  25. Kultūros ministerija kviečia teikti pasiūlymus valstybinei Jono Basanavičiaus premijai gauti
  26. Signatarų namuose – pokalbis su 2011 metų J.Basanavičiaus premijos laureatu archeologu V.Vaitkevičiumi
  27. Aukštaitijos etnokultūrininkus užbūrė Paliesiaus dvaras (nuotraukos, video)
  28. Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė (video, nuotraukos)
  29. D. Urbanavičienė. Baigdamas kadenciją, Seimas priėmė etninei kultūrai svarbius teisės aktus
  30. Etninės kultūros globos taryba aptarė itin svarbius klausimus (nuotraukos, video)

Comments 24

  1. Ona Voverienė says:
    2 mėn. ago

    Gerb. p R. ŠARKNICKAI.
    Ačiū Jums nuoširdžiausiai. Atlikote šventą darbą. Daug metų sielojausi dėl tos premijos ir kartu dėl mūsų Tautos Patriarcho Jono Basanavičiaus nepakankamo vertinimo. Reikėtų dar sutvarkyti ir dr. Vinco <Kudirkos premiją už tautiškumo plėtrą ir lietuvybės stiprinimą Lietuvoje. ir nepadaryti, kad šios premijos nebūtų nuvertintos masiškumu, kaip atsitiko su rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija, kai vienu metu ji suteikiama 10-20 kandidatų. Ko gero, jau dabar Lietuvoje nėra žmogaus, kuris nebūtų gavęs tos premijos. Toks masiškumas nuvertina pačią premiją, pažemina jos prestižą, Linkiu Jums sėkmės ir tikiuosi, kad įsigilinęs į premijų sistemą, Jūs ją sutvarkysite. Žinoma, būtų pageidautina, kad mūsų begalinio skurdo, ypač inteligentijos skurdo šalyje, kiekviena premija turėtų ir p;iniginę išraišką. Geriau jų tegul būna kelios, bet solidžios. Pagarbiai prof. habil dr. Ona Voverienė. 2020. 12.04

    Atsakyti
  2. Rasa says:
    2 mėn. ago

    Už tai ir nužeminta, kad teikiama asmenims, atstovaujanties kultūros lauką artmiausiai susietą su tautos gyvasties palaikimu, jos unikalumu. Sorošiniai klapčiukai pasidarbavo. Savo valstybėje reikia kovoti net už tokius dalykus!!!

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 mėn. ago

      Kiek kainuos vien pono Š. pėdsakų, naikinant lietuvybės ženklus sostinėje, pašalinimas, iškuopimas?
      Kaip apsaugoti Lietuvą, jos miestus ir miestelius nuo į pažangą vedančių ?originalų saviraiškos?

      Atsakyti
  3. Getas says:
    2 mėn. ago

    Darbavosi šia globalizmo kryptimi liberalmarksistai, kuriuos vėl išrinko mūsų neskaitlingi rinkėjai. Ačiū R. Šarknickui, lietuvių tauta palaikys Jūsų veiklą. Kas susiję su Tautos patriarchu J. Basanavičiumi turėtų būti Prezidento reikalas, o iniciatyva turi eiti iš Tautos atstovų – Seimo. Jokios vyriausybės ATSIKLAUSTI NEREIKIA, NES JI YRA VYKDOMOJI VALDŽIA. – NET KONTROLIUOJAMA SEIMO. Kai kurie Seimo nariai nesusipažinę su Konstitucija, o ten yra nustatyti valdžių atskyrimo principai.

    Atsakyti
    • Fi, pagalvok! says:
      2 mėn. ago

      Kada ji rašyta? Ką? Tokia seniena? Ji jau atgyvenusi, seniai ją išmest ir naują parašyti reikia.
      Tada jūs parašėte, o dabar mes rašysime – kaip MUMS reikia, kad netrukdytų pažangiai gyventi. Irgi man, pagąsdino kons… , kons… … Kaip sakei?

      Atsakyti
  4. Balsas-tyruose says:
    2 mėn. ago

    Net Nobelio taikos premija teikiama karų kurstytojams. Nemanau, jog Lietuva atsiliks.

    Atsakyti
  5. Pajūrietis says:
    2 mėn. ago

    Klausimas komentatoriams – teisininkams: kas yra „Prezidentūra“? Kokiame LR galiojančiame teisės akte galima rasti atsakymą?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 mėn. ago

      O kas yra Seimas parašyta?
      Šiaip tai visos -tūros tai
      arba BŪSTINĖ, kur vykdoma žodžio šaknies įvardyta veikla, pareigos,
      arba pati VEIKLA.
      Bet gal ir netrukdytų paaiškinimas.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        2 mėn. ago

        ponia Žemyna, skaitykite Konstituciją 🙂 Ten rasite apie Seimą, bet nerasite nieko apie prezidentūrą.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          2 mėn. ago

          Va dabar – nė už ką. Miegelio aisiu. Kategoriškai.
          Tokius sakinius, kurių prasmę ir be skaitymo žinai, tiesiog praleidi, arba užmiršti, buvo ar nebuvo.

          Atsakyti
          • Bartas says:
            2 mėn. ago

            Žemyna, kap atsibusi, Tamstos laukiu su klausimėliu. Gal žinai , kodėl, kada lietuviai savo gyvenvietes pradėjo vadinti slaviškai; “miesto , miasto,” o ne gardas . Gali prisijungti ir kiti . Klausimas rimtas.

          • Žemyna says:
            2 mėn. ago

            O už tai mūsų kaime Tvankstas su Zubinu atsakingi! Prisidirbo – lai ir aiškinasi. 🙂
            Jei tamsta teigtumėte, kaip kai kurie lituanistai, jog mes iš slavų ,,nukosėjome” tokius žodžius, kaip galva, ranka, nosis, dėdė, anūkas ir kt., galėčiau ir į plaukus kibti. Slavai, baltų sūnai paklydėliai, nuo savo kalbų motinos atskilo su panaudai pasiimtu solidžiu žodyno kuparu. O tokia sena, kaip baltų prokalbė negyveno be gyvybiškai būtinų, svarbių sąvokų, be kurių neįmanoma nei žmogui apsieiti, nei genties gyvenimą, bendrus veiksmus, bendras tradicijas ar tikėjimo apeigas įtvirtinti, vadovauti, organizuoti. Taigi, ir minėtus žodžius slavai jau gatavus gavo, neteko patiems galvos sukti.
            O ką – ar uošvė prieš Kalėdas varo miestan riestainių pirkti, kad miesto kilmė parūpo?
            Kadangi mano sritis kita (baltistika tik vienas iš studijuotų kursų), o vyrų (ypač mano minėtų) galvos didesnės, tai atsiprašysiu… Bėgu paieškosiu, jei rasiu – namo atvarysiu. 🙂

          • Bartas says:
            2 mėn. ago

            Jei supykdžiau ,prašau dovanok. O atsakymas stiprus.
            Ei , bernai , kur jūs? Padėkit kaimiečiui. Klausimas iškilo.

          • Žemyna says:
            2 mėn. ago

            Kodėl turėčiau. Priešingai. Tik ciekavai Zosei įdomu, kodėl tamstai miestas parūpo. Gaila tik, kad šiuo klausimu net apytikriai nieko nežinau. Bet, kai aiškinsitės su vyrais, aš ausį prie durų priglaudus klausysiu ir irgi sužinosiu. Tik kur tie vyrai subatos vakarą prašapo?..

          • -.-.- says:
            2 mėn. ago

            man atrodo, kad tik po suartėjimo su lenkais. Žiūrint į vietovardžius, tikrai dar galima jų atrasti su šaknimi “gard-” ar panašia (“aradn-“, “gradn-“, “garad-“). Įdomu būtų patikrinti ir įvairių “Daržininkų” istoriją – ar tikrai jie taip vadinosi ir 19 amžiuje? Paprastai tai – nedidelės gyvenvietės (išskyrus Gardiną, Naugarduką ir gal nebent Gardamą), kurios, nors ir galėjo susikurti kaip miestų užuomazgos (tik tokia prielaida), bet pasikeitus aplinkybėms toliau nebesivystė kaip amatininkų ir pirklių “gardai”, o tapo paprasčiausiais kaimais. Didesni “gardai”, kurie susidarė prie pilių, galėjo perimti tos pilies vardą, ir iš jų išsivystė dabartiniai miestai.

          • Žemyna says:
            2 mėn. ago

            Aradnykai / Aradninkai Palenkėje. Gal ir
            ir anglosaksiški bei germaniški GARDEN variantai?

          • -.-.- says:
            2 mėn. ago

            nesu kalbininkas, bet Aradnykai-Ogrodniki yra lietuvių etninėse žemėse, tad nesinorėtų jų kilmės aiškinti tolimesnių kraštų kalba (beje, germaniškas variantas būtų “Garten” – su dusliuoju priebalsiu). Kitas dalykas yra apskritai žodžio “gardas” kilmė – gal ji ir bendra.

          • -.-.- says:
            2 mėn. ago

            tiesa, dar ir šaknis “Gruod-“, “Gruož-” gali būti verta dėmesio. Taip, galima ją aiškinti per žmonių pavardes ar per gruodą, ar vandens graužimąsi, bet nederėtų visiškai atmesti ir galimo iškraipymo, atsiradusio dėl galimai buvusios sulenkintos formos “grūd-“, kuri vėliau įgavo dabartinį pavidalą.

          • Žemyna says:
            2 mėn. ago

            O, “Gruod-“, “Gruož-” teisingai!
            Taip, lietuvių etninėse žemėse, netoli mano a.a. Tėvo gimtinės.
            O už pastabą dėl „Garten” ačiū – nuovargis savo padarė.

  6. Pastebėjas says:
    2 mėn. ago

    Gardinas, gardas atitinka rusų gorod. Tai kuom jis geresnis už miestą, kuris atitinka lenkų miasto, cekų miesto?

    Atsakyti
    • -.-.- says:
      2 mėn. ago

      gal tuo, kad žodžio kilmė gali būti sava (ar bent jau anksčiau įsavinta į kalbą negu žodis “miestas”). Be to, tai reikštų ir tai, kad pats reiškinys, vystantis visuomeniniams santykiams, buvo savas, o ne įdiegtas “kultūros nešėjų” iš Vakarų, Rytų ar Pietų.

      Iš istorijos žinome, kad su rusėnų, o vėliau – vokiečių, miestais lietuviai tiesiogiai susidūrė tikrai anksčiau negu su lenkų, tad ir vadinti turėjo ne lenkišku, o kitu žodžiu – arba savos kilmės, arba rusėnų. Kaip papildomą argumentą, be Gardino, čia, turbūt, reikėtų dar paminėti ir jotvingių Raigardą (kuris, net ir būdamas dabartinėje Lenkijoje netapo Rojmiastu, bet liko Rajgrūdu).

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 mėn. ago

        Ogi taip – matome priešingos krypties kismą – iš GARD į GRUD

        Atsakyti
    • -.-.- says:
      2 mėn. ago

      įdomu, kad latviai miestus vadina “pilsetomis”, t.y. “pilsėdžiais” – pilies gyvenvietėmis, nors su rusiškais “gorodais” turėjo susidurti tuo pačiu metu, kaip ir lietuviai, ir tie kontaktai turėjo būti net glaudesni. Nepalyginamai glaudesni buvo ir kontaktai su vokiečiais.

      Svarbu ir tai, kad gatvėms pavadinti irgi turime savo pavadinimą (“gatvė” – nuo “goti”, nors ir kaip panašu būtų į švedų “gota”), latviai – irgi (“iela” – nuo “iet”). Kaime būtų užtekę paprasto “kelio”, t.y. tai būtent miesto aplinkoje susiformavęs pavadinimas, kurį tik per ilgesnį laiką buvo išstūmusi lenkiška “ulyčia”. Todėl man ir susidaro toks įspūdis, kad ir miestas – tik anksčiau turėtą žodį išstūmęs lenkiškas pavadinimas.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 mėn. ago

      Jei iki būsimų slavų atsiskyrimo baltai nelaikė jokių gyvūnų garduose, ar kitos paskirties gardais vadintų aptvarų nestatė, jokių ribų nei fiziškai nei žodžiu šiuo nežymėjo.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

2021 01 20
J. Basanavičiaus ženklas ir premija | lrkm.lt nuotr.

Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai

2021 01 11
Parengtas Lietuvos etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gidas

Parengtas Lietuvos etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gidas

2021 01 08
Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.

R. Šarknickas. Kultūros politikos pagrindų įstatymas įšaldomas

2021 01 08
Paskelbti geriausi Lietuvos tautodailininkai

Paskelbti geriausi Lietuvos tautodailininkai

2021 01 07
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

2020 12 31
Ratiliokai | rengėjų nuotr.

Pažink etninę kultūrą virtualioje erdvėje (video)

2020 12 30
Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius | Laidos stop kadras

„Saulė sodą sodino…“ apie Lietuvos kraštovaizdį tapyboje (video)

2020 12 26
Kryždirbystės keliai Lietuvoje

Kryždirbystės keliai Lietuvoje

2020 12 22
Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr.

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos atkeliauja į jūsų namus!

2020 12 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
Gamta ir žmogus

Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

2021 01 24
Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nebeveikia? apie Apie Alkas.lt
  • Suklydau apie Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija
  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą
  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2399; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2023; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1307; komentarų: 14
  • Pirmą kartą paviešinta Sausio 13-iosios vaizdo medžaga su siaubingais vaizdais iš Vilniaus ligoninių (video) peržiūrėta: 1188; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

Dar gruodžio mėnesį Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje įrengta ir lankytojų nespėjusi priimti Tautodailės metų uždarymui skirta paroda „Mažosios Lietuvos...

Skaityti toliau

Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 11
11
J. Basanavičiaus ženklas ir premija | lrkm.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Simoną Kairį bei Lietuvos...

Skaityti toliau

Parengtas Lietuvos etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gidas

by Kristina Aleknaitė
2021 01 08
1
Parengtas Lietuvos etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gidas

Linos Černiauskienės sodyba | Etninės kultūros globos tarybos nuotr. Etninės kultūros globos taryba (EKGT) parengė Lietuvos...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Nebeveikia? apie Apie Alkas.lt
  • Suklydau apie Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija
  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vladas Drėma | archyvinė nuotr.

Legendiniam Vladui Drėmai – 110

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai