Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

R. Šarknickas. Nacionalinė J.Basanavičiaus premija turi moralinę teisę grįžti į Prezidentūrą (video)

Robertas Šarknickas, www.alkas.lt
2020-12-03 19:05:32
24
Robertas Šarknickas | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.

Robertas Šarknickas | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.

Robertas Šarknickas | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.
Robertas Šarknickas | lrs.lt, Dž.G. Barysaitės nuotr.

Seimo Kultūros komiteto posėdyje pristačiau įsisenėjusią problemą dėl Jono Basanavičiaus premijos įteikimo aplinkybių. Praeitą kadenciją su Etninės kultūros globos taryba siekėme, kad būtų atstatytas Jono Basanavičiaus premijos statusas ir tai pavyko padaryti – ji buvo prilyginta nacionalinėms premijoms. Dabar dar liko svarbu atstatyti ir garbingą tradiciją, kai ši reikšminga premija įteikiama kartu su nacionalinėmis premijomis Prezidentūroje. Šią premiją įteikia šalies Prezidentas.

Klausimas, kodėl to reikia arba kodėl to nori garbingi visuomenės veikėjai? Galima sakyti, kad ir dėl paskelbtų Tautodailės metų 2020-aisiais. Bet pagrindinė to priežastis, kad ne vienus metus dėl visiškai neaiškių priežasčių ši garbinga tradicija buvo apmarinta ir nuleista į žemesnio lygio apdovanojimus bei vertinimus. Jono Basanavičiaus premija yra įteikiama „Tautos gyvasčiai“ atstovaujančių tautodailės, etninės kultūros sektoriaus žmonėms. Viena premija – kartą per metus.

Nemanau, kad didelis būrys garbingų visuomenininkų, kurie kuria Lietuvą ir jos įvaizdį, turi būti antrame plane, nes jie ir taip savo darbuose yra mažai matomi, pagerbiami. Jų darbai saugo, ugdo ir augina mūsų Lietuvos pamatines vertybes. Tai labai svarbu, nes XXI amžiaus kapitalizmas, materializmas vis labiau nustumia mūsų tikras ir įdomias Lietuvos pamatines vertybes, unikalias tradicijas, kuriomis domisi ne tik mūsų lietuviai, bet ir vis didėjantis užsieniečių skaičius. Labai svarbu būti įdomiems, kūrybingiems ir tuo pačiu labai svarbu gerbti, saugoti mūsų tuos žmones, kurie kuria Lietuvą.

Pagal Nacionalinės Jono Basanavičiaus Premijos nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 644) 29 punktą: „Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis.“ Jau daugelį metų Nacionalines kultūros ir meno premijas laureatams įteikia Prezidentas.

Ši garbinga nacionalinė Jono Basanavičiaus premija turi visišką moralinę teisę būti perkelta iš antro į pirmą, atgal į Prezidentūrą, kurioje jos įteikimo iškilmės vyko 1992–2000 metais.

***

Alkas.lt papildymas:

Dėl J. Basanavičiaus premijos įteikimo aplinkybių gruodžio 2 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje klausimą iškėlė Seimo narys R. Šarknickas. Pasisakė šio komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, Lietuvos Respublikos prezidento atstovas. Po pasisakymų nutarta sulaukti  naujos vyriausybės, kultūros ministro, Prezidentūros nuomonės:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Kodėl Nacionaline tapusios J. Basanavičiaus premijos lauretų nenorima įsileisti į Prezidentūrą?
  2. Jono Basanavičiaus premija tapo nacionaline
  3. Nacionalinė J. Basanavičiaus premija paskirta tautodailės puoselėtojui Jonui Rudzinskui
  4. Nacionalinė J. Basanavičiaus premija paskirta rašytojui H. Gudavičiui ir fotomenininkui A. Černiauskui
  5. Henrikui Gudavičiui ir Algimantui Černiauskui įteikta Nacionalinė J. Basanavičiaus premija
  6. Mitologei N. Laurinkienei įteikta Nacionalinė J. Basanavičiaus premija (nuotraukos)
  7. J. Basanavičiaus premija įteikta Dainiui Razauskui (nuotraukos, video)
  8. Valstybinė Jono Basanavičiaus premija įteikta muziejininkei Elvydai Lazauskaitei (nuotraukos, video)
  9. Valstybinė J.Basanavičiaus premija paskirta Vaclovui Bagdonavičiui
  10. Valstybinė J.Basanavičiaus premija įteikta architektams Marijai ir Martynui Purvinams
  11. J.Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse bus įteikiama Valstybinė premija architektams Martynui ir Marijai Purvinams
  12. Paaiškėjo J.Basanavičiaus valstybinė premija
  13. Valstybinė J. Basanavičiaus premija paskirta Daliai Urbanavičienei
  14. J.Vaiškūnas. Kada nacionalinė ir etninė kultūros kartu švęs vasario 16-ąją?
  15. Kas siekia pažeminti Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos statusą? (tiesioginė transliacija)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 24

  1. Ona Voverienė says:
    5 metai ago

    Gerb. p R. ŠARKNICKAI.
    Ačiū Jums nuoširdžiausiai. Atlikote šventą darbą. Daug metų sielojausi dėl tos premijos ir kartu dėl mūsų Tautos Patriarcho Jono Basanavičiaus nepakankamo vertinimo. Reikėtų dar sutvarkyti ir dr. Vinco <Kudirkos premiją už tautiškumo plėtrą ir lietuvybės stiprinimą Lietuvoje. ir nepadaryti, kad šios premijos nebūtų nuvertintos masiškumu, kaip atsitiko su rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija, kai vienu metu ji suteikiama 10-20 kandidatų. Ko gero, jau dabar Lietuvoje nėra žmogaus, kuris nebūtų gavęs tos premijos. Toks masiškumas nuvertina pačią premiją, pažemina jos prestižą, Linkiu Jums sėkmės ir tikiuosi, kad įsigilinęs į premijų sistemą, Jūs ją sutvarkysite. Žinoma, būtų pageidautina, kad mūsų begalinio skurdo, ypač inteligentijos skurdo šalyje, kiekviena premija turėtų ir p;iniginę išraišką. Geriau jų tegul būna kelios, bet solidžios. Pagarbiai prof. habil dr. Ona Voverienė. 2020. 12.04

    Atsakyti
  2. Rasa says:
    5 metai ago

    Už tai ir nužeminta, kad teikiama asmenims, atstovaujanties kultūros lauką artmiausiai susietą su tautos gyvasties palaikimu, jos unikalumu. Sorošiniai klapčiukai pasidarbavo. Savo valstybėje reikia kovoti net už tokius dalykus!!!

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Kiek kainuos vien pono Š. pėdsakų, naikinant lietuvybės ženklus sostinėje, pašalinimas, iškuopimas?
      Kaip apsaugoti Lietuvą, jos miestus ir miestelius nuo į pažangą vedančių ?originalų saviraiškos?

      Atsakyti
  3. Getas says:
    5 metai ago

    Darbavosi šia globalizmo kryptimi liberalmarksistai, kuriuos vėl išrinko mūsų neskaitlingi rinkėjai. Ačiū R. Šarknickui, lietuvių tauta palaikys Jūsų veiklą. Kas susiję su Tautos patriarchu J. Basanavičiumi turėtų būti Prezidento reikalas, o iniciatyva turi eiti iš Tautos atstovų – Seimo. Jokios vyriausybės ATSIKLAUSTI NEREIKIA, NES JI YRA VYKDOMOJI VALDŽIA. – NET KONTROLIUOJAMA SEIMO. Kai kurie Seimo nariai nesusipažinę su Konstitucija, o ten yra nustatyti valdžių atskyrimo principai.

    Atsakyti
    • Fi, pagalvok! says:
      5 metai ago

      Kada ji rašyta? Ką? Tokia seniena? Ji jau atgyvenusi, seniai ją išmest ir naują parašyti reikia.
      Tada jūs parašėte, o dabar mes rašysime – kaip MUMS reikia, kad netrukdytų pažangiai gyventi. Irgi man, pagąsdino kons… , kons… … Kaip sakei?

      Atsakyti
  4. Balsas-tyruose says:
    5 metai ago

    Net Nobelio taikos premija teikiama karų kurstytojams. Nemanau, jog Lietuva atsiliks.

    Atsakyti
  5. Pajūrietis says:
    5 metai ago

    Klausimas komentatoriams – teisininkams: kas yra „Prezidentūra“? Kokiame LR galiojančiame teisės akte galima rasti atsakymą?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      O kas yra Seimas parašyta?
      Šiaip tai visos -tūros tai
      arba BŪSTINĖ, kur vykdoma žodžio šaknies įvardyta veikla, pareigos,
      arba pati VEIKLA.
      Bet gal ir netrukdytų paaiškinimas.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        5 metai ago

        ponia Žemyna, skaitykite Konstituciją 🙂 Ten rasite apie Seimą, bet nerasite nieko apie prezidentūrą.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          5 metai ago

          Va dabar – nė už ką. Miegelio aisiu. Kategoriškai.
          Tokius sakinius, kurių prasmę ir be skaitymo žinai, tiesiog praleidi, arba užmiršti, buvo ar nebuvo.

          Atsakyti
          • Bartas says:
            5 metai ago

            Žemyna, kap atsibusi, Tamstos laukiu su klausimėliu. Gal žinai , kodėl, kada lietuviai savo gyvenvietes pradėjo vadinti slaviškai; “miesto , miasto,” o ne gardas . Gali prisijungti ir kiti . Klausimas rimtas.

          • Žemyna says:
            5 metai ago

            O už tai mūsų kaime Tvankstas su Zubinu atsakingi! Prisidirbo – lai ir aiškinasi. 🙂
            Jei tamsta teigtumėte, kaip kai kurie lituanistai, jog mes iš slavų ,,nukosėjome” tokius žodžius, kaip galva, ranka, nosis, dėdė, anūkas ir kt., galėčiau ir į plaukus kibti. Slavai, baltų sūnai paklydėliai, nuo savo kalbų motinos atskilo su panaudai pasiimtu solidžiu žodyno kuparu. O tokia sena, kaip baltų prokalbė negyveno be gyvybiškai būtinų, svarbių sąvokų, be kurių neįmanoma nei žmogui apsieiti, nei genties gyvenimą, bendrus veiksmus, bendras tradicijas ar tikėjimo apeigas įtvirtinti, vadovauti, organizuoti. Taigi, ir minėtus žodžius slavai jau gatavus gavo, neteko patiems galvos sukti.
            O ką – ar uošvė prieš Kalėdas varo miestan riestainių pirkti, kad miesto kilmė parūpo?
            Kadangi mano sritis kita (baltistika tik vienas iš studijuotų kursų), o vyrų (ypač mano minėtų) galvos didesnės, tai atsiprašysiu… Bėgu paieškosiu, jei rasiu – namo atvarysiu. 🙂

          • Bartas says:
            5 metai ago

            Jei supykdžiau ,prašau dovanok. O atsakymas stiprus.
            Ei , bernai , kur jūs? Padėkit kaimiečiui. Klausimas iškilo.

          • Žemyna says:
            5 metai ago

            Kodėl turėčiau. Priešingai. Tik ciekavai Zosei įdomu, kodėl tamstai miestas parūpo. Gaila tik, kad šiuo klausimu net apytikriai nieko nežinau. Bet, kai aiškinsitės su vyrais, aš ausį prie durų priglaudus klausysiu ir irgi sužinosiu. Tik kur tie vyrai subatos vakarą prašapo?..

          • -.-.- says:
            5 metai ago

            man atrodo, kad tik po suartėjimo su lenkais. Žiūrint į vietovardžius, tikrai dar galima jų atrasti su šaknimi “gard-” ar panašia (“aradn-“, “gradn-“, “garad-“). Įdomu būtų patikrinti ir įvairių “Daržininkų” istoriją – ar tikrai jie taip vadinosi ir 19 amžiuje? Paprastai tai – nedidelės gyvenvietės (išskyrus Gardiną, Naugarduką ir gal nebent Gardamą), kurios, nors ir galėjo susikurti kaip miestų užuomazgos (tik tokia prielaida), bet pasikeitus aplinkybėms toliau nebesivystė kaip amatininkų ir pirklių “gardai”, o tapo paprasčiausiais kaimais. Didesni “gardai”, kurie susidarė prie pilių, galėjo perimti tos pilies vardą, ir iš jų išsivystė dabartiniai miestai.

          • Žemyna says:
            5 metai ago

            Aradnykai / Aradninkai Palenkėje. Gal ir
            ir anglosaksiški bei germaniški GARDEN variantai?

          • -.-.- says:
            5 metai ago

            nesu kalbininkas, bet Aradnykai-Ogrodniki yra lietuvių etninėse žemėse, tad nesinorėtų jų kilmės aiškinti tolimesnių kraštų kalba (beje, germaniškas variantas būtų “Garten” – su dusliuoju priebalsiu). Kitas dalykas yra apskritai žodžio “gardas” kilmė – gal ji ir bendra.

          • -.-.- says:
            5 metai ago

            tiesa, dar ir šaknis “Gruod-“, “Gruož-” gali būti verta dėmesio. Taip, galima ją aiškinti per žmonių pavardes ar per gruodą, ar vandens graužimąsi, bet nederėtų visiškai atmesti ir galimo iškraipymo, atsiradusio dėl galimai buvusios sulenkintos formos “grūd-“, kuri vėliau įgavo dabartinį pavidalą.

          • Žemyna says:
            5 metai ago

            O, “Gruod-“, “Gruož-” teisingai!
            Taip, lietuvių etninėse žemėse, netoli mano a.a. Tėvo gimtinės.
            O už pastabą dėl „Garten” ačiū – nuovargis savo padarė.

  6. Pastebėjas says:
    5 metai ago

    Gardinas, gardas atitinka rusų gorod. Tai kuom jis geresnis už miestą, kuris atitinka lenkų miasto, cekų miesto?

    Atsakyti
    • -.-.- says:
      5 metai ago

      gal tuo, kad žodžio kilmė gali būti sava (ar bent jau anksčiau įsavinta į kalbą negu žodis “miestas”). Be to, tai reikštų ir tai, kad pats reiškinys, vystantis visuomeniniams santykiams, buvo savas, o ne įdiegtas “kultūros nešėjų” iš Vakarų, Rytų ar Pietų.

      Iš istorijos žinome, kad su rusėnų, o vėliau – vokiečių, miestais lietuviai tiesiogiai susidūrė tikrai anksčiau negu su lenkų, tad ir vadinti turėjo ne lenkišku, o kitu žodžiu – arba savos kilmės, arba rusėnų. Kaip papildomą argumentą, be Gardino, čia, turbūt, reikėtų dar paminėti ir jotvingių Raigardą (kuris, net ir būdamas dabartinėje Lenkijoje netapo Rojmiastu, bet liko Rajgrūdu).

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 metai ago

        Ogi taip – matome priešingos krypties kismą – iš GARD į GRUD

        Atsakyti
    • -.-.- says:
      5 metai ago

      įdomu, kad latviai miestus vadina “pilsetomis”, t.y. “pilsėdžiais” – pilies gyvenvietėmis, nors su rusiškais “gorodais” turėjo susidurti tuo pačiu metu, kaip ir lietuviai, ir tie kontaktai turėjo būti net glaudesni. Nepalyginamai glaudesni buvo ir kontaktai su vokiečiais.

      Svarbu ir tai, kad gatvėms pavadinti irgi turime savo pavadinimą (“gatvė” – nuo “goti”, nors ir kaip panašu būtų į švedų “gota”), latviai – irgi (“iela” – nuo “iet”). Kaime būtų užtekę paprasto “kelio”, t.y. tai būtent miesto aplinkoje susiformavęs pavadinimas, kurį tik per ilgesnį laiką buvo išstūmusi lenkiška “ulyčia”. Todėl man ir susidaro toks įspūdis, kad ir miestas – tik anksčiau turėtą žodį išstūmęs lenkiškas pavadinimas.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Jei iki būsimų slavų atsiskyrimo baltai nelaikė jokių gyvūnų garduose, ar kitos paskirties gardais vadintų aptvarų nestatė, jokių ribų nei fiziškai nei žodžiu šiuo nežymėjo.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11
Lėktuvo sparnas
Lietuvoje

Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau

2025 07 11
Automobilių statymas
Lietuvoje

Sotinėje – nauji atsiskaitymo už automobilių statymą būdai

2025 07 11
Mokytoja, mokiniai
Lietuvoje

Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose

2025 07 11
Parduotuvė | pixabay.com, Alexas Fotos nuotr.
Lietuvoje

Atsisakoma tam tikrų gaminių ženklinimo banderolėmis

2025 07 11
Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
Lietuvoje

SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

2025 07 11
Saugokimės ligų, plintančių per vandenį
Gamta ir žmogus

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Maisto taryba
Lietuvoje

Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • *** apie P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną
  • +++ apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • +++ apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Juozas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę
  • Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau
  • Sotinėje – nauji atsiskaitymo už automobilių statymą būdai
  • Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose

Kiti Straipsniai

Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“

Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“: kai amatai ir pasakos tampa patirtimi

2025 07 10
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01
Joninės Klaipėdoje 2025

Magiška Joninių naktis Klaipėdoje: ugnies, dainų ir senųjų papročių šventė Jono kalnelyje

2025 06 24
Jono Basanavičiaus gimtinė. Pasivaikščiojimas po Tautinio atgimimo ąžuolyną | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Ąžuolų apsuptyje – 5 dalykai, kuriuos galima nuveikti Jono Basanavičiaus gimtinėje

2025 06 24
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23

Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke

2025 06 20
Algirdas Svidinskas

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

2025 06 19
Seimas naikins Vėlines?

Seime – spaudos konferencija apie siūlymą atsisakyti Vėlinių kaip šventinės dienos

2025 06 19
Akimirkos iš Romuvos Ilgių ir dailininkės Julijos Ikamaitės surengto Vėlinių (Ilgių) vakaro. 2012–2018 metai

Ar dera naikinti Vėlines dėl Sausio 13-osios?

2025 06 17
Sutarjela

EKGT siūlo regionų plėtros ir savivaldos įstatymuose daugiau dėmesio skirti kultūrai

2025 06 16

Skaitytojų nuomonės:

  • *** apie P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną
  • +++ apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • +++ apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Juozas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Kažin apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vladas Drėma | archyvinė nuotr.

Legendiniam Vladui Drėmai – 110

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai