Lapkričio 22 d. 15 val., J. Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionaliniame muziejuje bus teikiama 2013 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą. M. Purvino ir M. Purvinienės darbai yra itin reikšmingi Mažosios Lietuvos etnokultūros tradicijos tęstinumui.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime Vilkaviškio rajone. J. Basanavičius nuolat domėjosi Lietuvos praeitimi, tradicijomis, lietuvių kalba ir literatūra. J. Basanavičius lankėsi Vienoje, Prahoje, Leipcige ir kituose Europos miestuose, kaupė istorijos ir medicinos žinias, domėjosi tautinių idėjų sklaida Vidurio ir Rytų Europoje.
1892 m. buvo apdovanotas Bulgarijos IV laipsnio ordinu „Už pilietinius nuopelnus“. Nors ir galėjo likti šalyje, kurioje susilaukė pagarbos ir pripažinimo, vos sužinojęs apie spaudos draudimo panaikinimą Lietuvoje, J. Basanavičius 1905 m. gegužę išvyko į tėvynę.
Apsigyvenęs Vilniuje, tapo vienu iš svarbiausių tautinio judėjimo ideologų. J. Basanavičiaus suburti ir vadovaujami lietuviai inteligentai 1905 m. gruodžio 4-5 d. į Didįjį Vilniaus Seimą sukvietė apie 2000 tautos atstovų. Svarbiausias Seimo paskelbtas tautos reikalavimas – Lietuvos autonomijos siekis. Vėliau J. Basanavičius atsidėjo tautinei kultūrinei, švietimo ir socialinei veiklai, rūpinosi Lietuvių mokslo draugijos steigimu, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, dalyvavo rengiant daugelį politinių dokumentų.
J. Basanavičius buvo vienas iš 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos rengėjų, jos pirmininkas, išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. jis vadovavo Tarybos posėdžiui, kuriame visi nariai pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. J. Basanavičius liko gyventi Lenkijos okupuotame Vilniuje, dirbo Vilniaus lietuvių gimnazijos gydytoju, globojo Lietuvių mokslo draugijos biblioteką ir rankraštyną, gynė tautiečių teises. Mirė 1927 m. vasario 16 d. J. Basanavičius palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.
1992 m. Kultūros ministerijos įsteigta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Premija teikiama Lietuvos nacionaliniame muziejuje, kurį 1918-1920 m. Jonas Basanavičius įkūrė kaip Istorijos ir etnografijos muziejų Senienų muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos rinkinių pagrindu.
Lapkričio 22 d. 12.00 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje J. Basanavičiaus gimtinėje (Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r.) bus minimos 162-osios Jono Basanavičiaus gimimo metinės. Ožkabaliuose vyks finalinis protų mūšis „Ką žinau apie Suvalkijos etninę kultūrą?” ir protingiausiųjų apdovanojimai.
Renginyje taip pat bus įteikti fotografijos konkurso „Viešnagė Jono Basanavičiaus gimtinėje ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne“ nugalėtojų apdovanojimai – Lietuvos nacionalinio muziejaus išleisti kalendoriai su fotografijų konkurso laureatų darbais.
