Birželio 30 d. – liepos 4 d. Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centre vyko vasaros stovykla vaikams „Senieji amatai tautosakoje“.
Šiandienos pasaulyje, kuriame vyrauja skaitmeninės technologijos ir greitas žinių srautas, vaikams ypač svarbu patirti, pažinti ir išgyventi autentišką, gyvą kultūrą, susijusią su jų pačių šaknimis.
Vasaros laikotarpiu stovyklos – puiki forma vaikams pažinti mūsų senąją kultūrą, amatus, pasakas, dainas. Tai ne tik būdas lavinti smulkiąją motoriką ar kūrybiškumą, bet ir gili vertybinė pamoka, kuri padeda vaikams suprasti, kas mes esame kaip tauta ir kaip žmonės.
Tai kūrybiška, patyriminė, mokomoji stovykla, kurios metu Šiaulių rajono vaikai penkias dienas gilinosi į senuosius lietuvių papročius, amatus, liaudies dainas, šokius ir pasakas – visa tai ne iš knygų ar ekranų, bet savo rankomis, akimis ir širdimi.
Kiekviena diena – atskiras pasakojimas, susietas su lietuvių tautosaka ir konkrečiu tradiciniu amatu. Tokia struktūra ne tik įtraukė vaikus į kūrybinį procesą, bet ir leido giliau suprasti, kaip senieji amatai susiję su dainomis, šokiais ir žmonių gyvenimo būdu.
Medžio drožybos diena: klumpės, pasakos ir liaudies šokiai
Pirmąją dieną stovyklautojai leidosi į pažintį su medžio drožybos amatu. Susitikimas su tautodailininku Raimondu Baškiu atskleidė klumpių drožybos subtilybes.
Pamokoje „Medinukų pasaka“ vaikai patys drožė, kūrė, o savo įspūdžius išreiškė per lietuvių liaudies šokį „Klumpakojis“, kurio žingsnius mokėsi Šiaulių rajono kultūros centre. Diena baigėsi pasivaikščiojimu palei Ventos upę ir lietuvių liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ skaitymu gamtoje.
Bitininkystės diena: nuo žvakės iki blynų su medumi
Kitą dieną vaikai lankėsi Platelių dvaro tradicinių amatų centre, kur susipažino su bitininkystės papročiais. Sužinoję, kaip senovėje žmonės apsirūpindavo šviesa, patys senoviniu būdu liejo bičių vaško žvakes.
Kol žvakės stingsta, stovyklautojai mokėsi kepti blynus ant tradicinio pečiaus., o iškeptus skanavo su medumi ir žolelių arbata. Šią dieną vaikus lydėjo meilę gamtai ir darbui išreiškianti lietuvių liaudies daina-šokis „Bitute pilkoji“.
Keramikos diena: Molio Motiejukas atgyja
Keramikos dieną mažieji peržiūrėjo eiliuotą pasaką „Molio Motiejukas“, sukurtą pagal Kosto Kubilinsko pjesę. Pamokoje su VII Lietuvos Puodžių karaliumi Algimantu Tamašausku vaikai patys lipdė molinius veikėjus, susipažino su puodžiaus darbu.
Antrąją dienos dalį skyrė pažinčiai su liaudies literatūra Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje, kur dalyvavo pamokoje „Antrinių žaliavų virsmas pasakų didvyriais“.
Audimo diena: margi siūlai ir lininiai pasakojimai
Dieną pradėję daina „Audėjėlė“, vaikai mokėsi audimo amato iš sertifikuotos audėjos Birutės Poškienės. Išbandę stakles kartu su tradicinių amatų veiklų rengėja Maryte Januliene pynė apyrankes, o vėliau dalyvavo lėlių teatro MB „Mažųjų ugdymas“ pamokose „Linas rengia ir maitina“ bei „Mano kepaliukas“.
Vaikai susipažino su lino keliu – nuo sėklos iki rūbo ir maisto. Patys pagamino lino siūlą ir dekoravo servetėlę, kepė lietuvišką duonos kepaliuką, kuris tapo ir maistu, ir simboliu.
Gintaro diena: „Jūratė ir Kastytis“ bei tikro gintaro magija
Stovyklos kulminacija – kelionė į Palangą. Po Maironio legendos „Jūratė ir Kastytis“ skaitymo, stovyklautojai lankėsi gintaro dirbtuvėse pas tautodailininką Albertą Bukauską.
Čia išmoko atskirti tikrą gintarą, sužinojo apie jo rūšis ir kilmę, o mokomojoje veikloje „Gintarinė popietė“ pasigamino gintarines apyrankes. Vėliau aplankytas Gintaro muziejus praplėtė žinias apie Baltijos auksą – mūsų krašto tapatybės dalį.
Stovykla dalyvius ne tik supažindino su senaisiais lietuvių amatais, bet ir stiprino vaikų kūrybiškumą, pagarbą kultūrai, ugdė bendradarbiavimą. Kiekvienas susitikimas su amatininkais ir kultūros darbuotojais virto patyrimine kelione, kurioje gyvieji papročiai perteikti vaikams paprastai, šiltai ir įkvepiančiai.
Liesdami, uostydami, klausydamiesi dalyviai natūraliai įsitraukė į veiklas ir patys bandė pažinti medžio drožybos subtilybes, iš molio nulipdyti pasakos herojų, pasidaryti žvakę iš bičių vaško, suverpti siūlą ar nusiverti gintarinę apyrankę.
Tai buvo patyriminis mokymasis, kuris lieka atmintyje, kaip šilta vasaros diena, kurioje susipina senieji lietuvių amatai ir liaudiškos dainos ar pasakų skambesys. Tokios veiklos augina ne tik žinias, bet ir pagarbą savo šaknims.
Stovyklos rengėjas: Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras
Projektą iš dalies finansavo: Šiaulių rajono savivaldybė
Partneriai:
Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras
Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešoji biblioteka
Asociacija „Šiaulių rajono tautodailininkų bendruomenė“
Na, neišpasakyti šaunuoliai šauliečiai – tai rengiantys.