Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis susitikime su asociacijos „Talka tautai ir kalbai“ nariais perskaitė pranešimą „Ar lietuvių kalba turi ateitį“ kuriame ne tik aptarė valstybinės lietuvių kalbos padėtį šiuolaikinėje globalioje visuomenėje bet ir pristatė svarbiausias mūsų gimtosios kalbos puoselėjimo strategijos gaires.
Taigi, ar lietuvių kalba turi ateitį? Pamąstykime kartu su A. Antanaičiu.
Reklama
Susiję straipsniai:
- A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video)
- A. Antanaitis. Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj (video)
- Lietuvių kalbos draugijos skaitymuose – apie lietuvių kalbą visuomenėje ir mokykloje
- VLKK pirmininkas A. Antanaitis lankėsi Valstybinės kalbos inspekcijoje
- Prieš 25 metus priimtas Valstybinės kalbos įstatymas tiesia kelius į ateitį, sako VLKK pirmininkas (nuotraukos, video)
- A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!
- G. Deksnys: Ar lietuvių kalba – paveldas ar tiktai įrankis? (video)
- Seime – spaudos konferencija „Ar Valstybinės kalbos įstatymas spėja su laikmečiu?“ (tiesioginė transliacija)
- Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
- Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku siūloma skirti Audrį Antanaitį
- A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos
- Pagerbti Lietuvių kalbos dienų rengėjai (nuotraukos)
- A. Antanaitis paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku (video)
- A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video)
- Valstybinė kalbos inspekcija kviečia į pokalbį „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“
- Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai (nuotraukos)
- Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
- Prezidentė: Lietuvių kalba negali būti politinių susitarimų įkaite
- Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gaires (video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko siekia „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“? (audio)
- I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
- Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video)
- Šiais metais – svarus dėmesys lietuvių kalbai
- Su MG Baltic siejamų dr. Manto Adomėno ir Gintaro Steponavičiaus žygis prieš lietuvių kalbą
- Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės sustiprins lietuvių kalbos įtaką
- Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
- Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes
- D. Razauskas apie globalizacijos iššūkius lietuvių kalbai (video)
- Rasos šventės dieną Seime bus bandoma paminti lietuvių valstybinę kalbą (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
- Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
Ateitis yra, maždaug tokia kaip ir lotynų kalbos, jei į tolimą ateitį … O šiaip, negi nematote kur einama ir kokios vis dar dvi jėgos rikiuojasi viena prieš kitą? Kažkada tai buvo “raudonieji” ir “baltieji”, dabar sudėtingiau. Bet vis tiek jos dvi, tik kad pakitusios ir kiekviena jėga apaugusi dar didesniu skaičiumi blogybių. Taip kad renkantis “su kuo tu”, jau nebus taip paprasta, keblu atskirti “geriečius”. Žinoma, galima ir visai nesirinkti (kas yra irgi visai protinga).
Šiandienos ,,Lietuvos kolumbų” laidoje (jei gerai nugirdau, nes vertimas labai užgožė originalą, o aš tik pabaigą nugriebiau), norvegų režisierė su Edita kalbėjo ne angliškai, o SAVO kalba. Negi ji angliškai nemoka? 🙂 Bet ji turi SAVO kalbą, ji ne kokia ,,vargšė anglo giminaitė” kad vis jo kalbą skolintųsi…
Štai ir vėl per LRT TV kažkoks filmas. Padugnių žodynas, na ir visa kita ,,aukščiausio kultūros ir moralės lygio”. Jau nežinau, kiek laiko, kai, jeigu rodo internetu, tai ne filmai, o reportažai iš ten, kur jaunimui nereikia būti nei tikrovėje, nei ekrane. – Jei mes iš tiesų mylime savo atžalyną, jei jis mums rūpi… Jaunimui kalte kalamas į galvą ,,aukštasis pilotažas”. Jei jo namuose tas pat, tai iš ko jam kitokio elgesio ir žodyno išmokti, supratimo apie kitokį gyvenimo būdą? Ar ne tai LRT misija?
Jau 10 metų kaip, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, ESU ATRADĘS TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!!!
Šių ATRADIMŲ DĖKA ĮMINTAS “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS”, KURIAM PER 450 000 METŲ!
ŠIŲ ATRADIMŲ DĖKA YRA NUSTATYTA – KAS? ir kodėl? ŽEMĖJE VYKO?! KAS? ir KODĖL? VYKSTA? KAS? ir KODĖL VYKS UŽ – 100,1000, 10 000, 100 000 metų ir t.t. METŲ!
AMŽINA ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!!
LAIKAS ALKO DARBUOTOJAMS, MOKSLININKAMS IR VISIEMS ŽEMĖS GYVENTOJAMS ŽINOTI, KAD LIETUVIŲ KALBA YRA VISŲ ŽEMĖS GYVENTOJŲ KALBŲ MOTINA!!!
TAD LAIKAS PASAULIO MOKSLININKAMS PALAIPSNIUI MOKYTIS LIETUVIŲ KALBĄ!!!!
Pedagogų nuomonė apie daugiakalbystę: ar nukenčia žinios, jei mokomasi ne gimtąja kalba?
– tv.lrytas.lt/zinios/gyvenimo-budas/2020/06/29/news/pedagogu-nuomone-apie-daugiakalbyste-ar-nukencia-zinios-jei-mokomasi-ne-gimtaja-kalba–15439176/
Tik ką iškepta mokytoja jau moko patyrusius
Prieš 10 metų, lankydamasis VILNIAUS KATEDROS POŽEMYJE, išėjimo sienoje, KERAMIKINĖJE PLOKŠTĖJE, regėjau besipuikuojančius DEŠINIUOSIUS SAULĖS KRYŽIUS, kurie mūsų laikais yra vadinami SVASTIKOMIS, tačiau anais laikais liudijančius PIRMĄJĮ TŪKSTANTMETĮ PRIEŠ MŪSŲ ERĄ!
GARBĖ PROTĖVIAMS PALIKUSIEMS MUMS AIBĘ ŠALTINIŲ, LEIDŽIANČIUS MUMS PAŽINTĮ LIETUVOS PRAEITĮ SIEKIANČIĄ daugiau nei 100 000 metųĮ
AR LIETUVIŲ KALBA TURI ATEITĮ?! Ir tai klausia LIETUVOS KALBININKAS?
Gal klausiantysis nėra susipažinęs su ROMUALDO ZUBINO, LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, PADARYTAIS PASAULINIAIS TŪKSTANTMEČIAIS ATRADIMAIS?!?!?!
Pasirodo, jog šiame portale diskusijos ir tai, kas buvo skelbiama, yra beverčiai? ! O GAILA!
„Kalba yra būties namai“
(Heideggeris laiške „Apie humanizmą“ )
Jei atimam iš kalbos jos ateitį, sunaikiname savo būtį – ar save žmonijos būties ateityje