Antradienis, 28 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Alko radijas

G. Deksnys: Ar lietuvių kalba – paveldas ar tiktai įrankis? (video)

www.alkas.lt
2020-03-30 19:33:01
28
Gintaras Deksnys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gintaras Deksnys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gintaras Deksnys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Gintaras Deksnys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žurnalistas, TV laidų redaktorius ir vedėjas, filmų garsintojas, paskaitininkas Gintaras Deksnys nuoširdžiai susirūpinęs lietuvių kalbos likimu. Daugiametis  žurnalistinis darbas ir viešas kalbėjimas radijo ir TV eteryje leido betarpiškai pajusti lietuvių kalbos viešosios raiškos ypatybes šiuolaikinėje visuomenėje ir iškelti daug betarpiškų klausimų jos valstybiniams ir akademiniams prievaizdams ir puoselėtojams.

Kokia Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos (VLKK) misija šiandien  – saugoti tradiciją ir konservuoti kalbą ar pamažu įforminti gatvės kalbą, ar tiesiog prilaikyti arklį? Kam skirti VLKK protokoliniai nutarimai? Kokio poveikio visuomenės kalbos vartosenai tikimasi iš šių nutarimų? Ar viešoji kalba turi skirtis nuo kasdienės? Kas geriausias kalbininkų draugas? – šiuos ir kitus klausimus kėlė G. Deksnys konferencijos-diskusijos „Lietuvių kalbos apsauga: mitai ir tikrovė“ dalyviams.  Šią konferencija 2018 balandžio 18 d. Kultūros ministerijos, Baltojoje salėje surengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Valstybinė kalbos inspekcija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). Konferencijoje buvo aptarti kalbos norminimo ir kalbos priežiūros institucijų veiklos klausimai, kalbos vartotojų baimės ir lūkesčiai. Nuo šio renginio praėjo bemaž du metai. Kas per tą laiką pakito?

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Antanaitis. Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj (video)
  2. Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
  3. Lietuvių kalbos draugijos skaitymuose – apie lietuvių kalbą visuomenėje ir mokykloje
  4. Rasos šventės dieną Seime bus bandoma paminti lietuvių valstybinę kalbą (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  5.  „Liūdni slibinai“: Lietuvių kalba – tinkamiausias būdas išreikšti žodžiams, kuriuos norime pasakyti (video)
  6. Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis?
  7. D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
  8. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  9. M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė?
  10. I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
  11. A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!
  12. Atidaroma paroda, leidžianti lytėjimu pajusti lietuvių kalbą
  13. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  14. Lietuvių kalba – mūsų tapatumo, kovos ir savitumo simbolis (nuotraukos)
  15. R. Švedienė. Apie lietuvių kalbą artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 28

  1. Žemyna says:
    3 metai ago

    Puikus klausimas, puiki antraštė – PATI ESMĖ trumpai ir drūtai! Pagarba ir AČIŪ!

    Bet – oi, oi, oi – o ką į tai pasakys p. Vaicekauskienė 🙂

    Atsakyti
    • Bartas says:
      3 metai ago

      O man nepatiko G. Deksnio paskaita. Vis tik per daug svetimų žodžių išgirdau. Atsikratom svetimžodžių ir tada mokomės kirčiuoti lietuviškus žodžius. Taip manau.

      Atsakyti
      • Gražina says:
        3 metai ago

        Tekste neradau nei vieno svetimos kalbos žodžio, filmuoto pokalbio nesiklausiau, gal ten jų buvo…

        Atsakyti
  2. Tvankstas says:
    3 metai ago

    Išklausiau, labai patiko.
    Mano suvalkiečio ausiai labai nemalonus tvirtapradiškas kirčiavimas, vis dar priverčiantis krūpčioti : mergAitė, karalAitė, gEgužė,…, kai taip mielai ir švelniai : mergaItė, karalaItė (stirnaItė, vištaItė, giraItė,…), gegUžė ( raibUžė, mergUžė,…).
    Mokydamasis Vilniuje atkreipiau dėmesį, kad tai slavų kalbų – lenkų ir rusų – įtaka, prasidedanti nuo LKP bonzų, kuriems patinka mėgdžioti atvykusius ir keletą žodžių išmokusius partinius darbuotojus iš Maskvos su beveik tais pačiais kirčiais : mirgAiti, gIAgūžy,…
    Dabar per anglų kalbą ateinanti sąlieja, labai teisingai įvardinta G. Deksnio : islaptino ( ar įslaptino,ar išslaptino), o jau tas ‘usienio’ vietoj ‘užsienio’ tiesiog sukelia silpnumą girdint ištariantįjį, lyg iš proftechninės plataus profilio mechanizatorių ar melžimo operatorę sovietiniais laikais.
    Man labai nepatinka ausį rėžiantys kirčiai, kuriuos savo sandariose kamarilėse nustatinėja kalbininkai pagal savo disertacijų pramušimo kelius į gyvenimą, gražiai nusišaipė G. Deksnys.
    Išgirdęs ‘spEigas’ iki pabaigos negalėjau sulaikyti šypsenos.

    Atsakyti
    • Šiaip says:
      3 metai ago

      Juokas ima. Šiaip tai gEgužė yra bjauri kalbos klaida.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      O, bent vienas mano pusę palaiko, AČIŪ!
      Kai gal prieš 10 metų teko įgarsinti žodžius su -aite, tarp jų ir mergautines pavardes, mane jaunosios kartos lituanistė taisė, teko naujai perrašyti, tariant -Aitė! Pirmą kartą gyvenime iš jos taip kirčiuojant išgirdau (nuo vaikystės prisimenu savo suvalkietį tėvą, fanatišką kalbos saugotoją, tik mergEitė tariant)! Tiesą sakant, net žandikauliui nepatogu taip kirčiuotą šią priesagą ištarti.
      Taip sukirčiuota, man mergaitės pavardė NEGYVA tampa. Nei mokykloje niekas mums neliepė taip tarti (nors persekiodavo už tarties klaidas), nei mūsų priekabieji „dėstytuvai” Gailūnas, Pupkis taip neliepė(!!!), o čia staiga naujovė – „sumodernino”…

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 metai ago

        Va, čia šis tas apie juos –
        – slaptai.lt/is-musu-studiju-metu/
        Gal kada prireiks.

        Atsakyti
      • AAA says:
        3 metai ago

        Jeigu atkreipėte dėmesį, tai labai kabinamasi prie žodžių kirčiavimo, tarp kitko, labai nenatūralaus, ir visiškai pritariama, netgi skatinamas, lietuviškų įprastinių terminų keitimas į angliškus, ypač visuomenės moksluose, medicinoje, kitur. Kaip jums patinka akinama šviesa, gundoma šypsena, triuškinama pergalė ir t.t.? Nebeliko straipsnių, yra publikacijos, neregistruojame, bet fiksuojame … gal jau netęsiu:)
        Ta “mūsų?” naujakalbė visaip stumiama pirmiausiai per TV kanalus.

        Atsakyti
  3. Kęstutis says:
    3 metai ago

    Patiko ir man, jaučiasi, jog Deksnys krimto tiksliuosius mokslus… Prisipažinsiu, kad man kirčiuotė buvo sunkiausias dalykas. Pats mokiausi, vaiką mokiau, bet taip ir neišmokau…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Reikalas tas, kad bendruomenėse žmonės vienas kitą mėgdžioja. O tie, kas duoda toną, ne visada taisyklingą pavyzdį bendruomenei užduoda.
      Mūsų „inteligentuomenės” kalbai labai kenkia bendravimas su PL – pabendrauja, ir jau „civilizuotesni” patampa 🙁 , o nuo tada taip ir kalba. (Kaip, beje, ir Betoveną iš ten nusipapūgino!).
      Pradžią prastam tarpt. žodžių kirčiavimui paskleidė, deja, senoji „Kultūros savaitės” komanda. Jiems net rašiau – kodėl perėjote prie lenkiško tarptautinių žodžių kirčiavimo. O eteris, kaip žinia, pats paveikiausias (kenksmingiausias?) blogų kalbos pavyzdžių platintojas. Šiandien būtent NACIONALINIS į eterį leidžia ne tik slaviškai kirčiuotus s-žodžius bei tarpt. žodžius, bet ir gimtosios kalbos žodžių prasmę iškraipo. Vien šiandien –
      – padėtis pakankamai tragiška; korupcija pakankamai išplitusi; nusikalstamumas pakankamai didelio masto. (o iš kur žinote, kad pakankamas? Ar kas nors nurodė dydžius, kokius reikia pasiekti?)
      Paimtum tą šnekutį ir pradėtum nuo pirmos klasės mokyti. Kaip galima leisti į eterį panašius absurdo skleidėjus, dezinformatorius?!
      Dėl kirčiavimo. Juk, kai mūsų žodyno bei kalbos sisteminimo pradininkai ėjo į žmones jų kalbos pavyzdžių rinkti, kad ją perprastų, eiliniams kaimų žmonėms nereikėjo specialiai mokytis kirčiuoti. Jie SAVAIME taip kirčiavo, nes savo aplinkoje kitaip kalbant negirdėjo, nebuvo, kas iš kelio į takelius nuveda. Nesusidūrė su jiems įgimtų kalbos normų laužytojais, „civilizatoriais”.
      Būtent toks, ir ne kitoks kirčiavimas turėjo savo pagrindą, kurį jie tiesiog JAUTĖ (lygiai, kaip jaučiame, kur tinka sakyti „greitai”, o kur „sparčiai”). Tačiau maišymasis su kitais, o juolab su šių laikų snobais „influenceriais” paverčia kalbą invalidu, be savo prigimties, be jos ypatumų.
      Bėda ta, kad nei lituanistai, nei kiti kalbai jausmą išsaugoję žmonės neranda tobulos formulės, kad įmestų mums į galvas, ir visos bėdos baigtųsi. Ji turi užkabinti kažką tavyje. Tik ką? Esamas mokymo (= kalimo) būdas, deja, neužkabina. O aplinkui girdi chaosą, „greitų algių” išsidirbinėjimus. Nepajunti, kaip ir pats ištari taip, kaip kiti aplink tave bukais feisais tvitina, instagraminasi, tauškia …
      Dėl taisyklės ĮAIŠKINIMO: pamenu, niekaip negalėjau algebros „įkirsti”. Buvusi pirmūnė su dvejetu namo grįžo. Nuo tada, kai prasidėjo algebros mokymas, į mokyklą kojas vilkdama ir ašaromis apsipylusi sliūkindavau. Bet vieną dieną mokytoja, jau šimtąjį kartą tą pačią taisyklę kartodama, stipriau pabrėžė vieną to šimtą kartų girdėto sakinio žodį – ir viskas! Staiga ta taisyklė įgavo gyvybę ir prasmę. Tik tiek tereikėjo, ir klasėje būtų mažiau ašaromis paplūdusių!
      Tai kas atras tą sakinį, su akcentu reikiamoje vietoje kirčiuotės taisyklėms? Paaiškinimas, jog šį žodį reikia kirčiuoti, kaip kirčiuojami 1, 2, 2a ar 3b kirčiuotės žodžiai, deja, NEVEIKIA tų, kas ne lituanistas, kas miesto košėje maišosi. (Žinoma, kenkia ir taisyklių kaitaliojimas. Teko per gyvenimą su tuo porą kartų susidurti – kai mokytojai staiga liepė kirčiuoti kitaip, negu ligi to; vėliau jau po VU buvo paskelbtos kitos taisyklės, dabar vėl girdžiu „keičiant arklius”… Kad ir su Tvanksto minėtu spEigu. Taip kirčiuojant pirmą kartą per visą savo gyvenimą gal pr. metais išgirdau. Pagalvojau, jog savo tarme sukirčiavo. Ogi ne, pasirodo.

      Atsakyti
      • Tvankstas says:
        3 metai ago

        Noriu paaiškinti dėl Ludwig van Beethoven, įdomiausia, kad tai teko įrodyti (lyg 2010 metais) ir Belgijos flamandui, kuris nustebo ir kaip klasikinės muzikos gerbėjas, nežinantis savo tėvynainio, laikęs jį vokiečiu.
        Vokiškas vardas skambėtų Liudvigas, toliau eina nyderlandiškas van (nuo, iš), tarti fan, dabar dėmesio – išeinant iš Flandrijos pavardė buvo tariama Bėthofen, pagal dab. nyderlandų kalbą (Briuselio – Den Boso / Nyderlandai tarmę) tariama Bėtofen (prancūziškai – H netariama), dab. pvz. : Eindhoven – Eintofen, Bilthoven – Biltofen, tai sudėjus viską, lietuviškai turime ištarti : Liudvigas fan Bėtofenas, kur ‘o’ turi būti ilga.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          3 metai ago

          O, užmiršau, taui vejuosi:
          Atrodo, supainiojome, KAS APIE KATRĄ Liudviką kalbame – apie FLAMANDŲ SOLISTĄ L. v. B., ar apie jo ANŪKĄ, VOKIETIJOS kompozitorių. Nenustebčiau, jei senelio asmenvardžiai skambėjo kiek kitaip, negu anūko – juk skambėjo pagal skirtingų bendrinių kalbų taisykles.
          Anūko pavardė skambėjo ir skamba taip:
          Ludwig van Beethoven (wymowa niemiecka):
          – luːtvɪç fan ˈbeːthoːfn
          VOKIEČIO įgarsinta čia:
          – upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/ae/De-Ludwig_van_Beethoven.ogg
          (puiki, profesionali dikcija, skamba labai aiškiai – Bėt-ho–fn)
          Čia anglas prisidėjo:
          – en.wikipedia.org/wiki/File:En-LudwigVanBeethoven.ogg
          Žodžio gale G skamba, kaip ir dera, tarp minkšto CH bei J ; van = van.
          Pagrindinis pavardės kirtis ant Ė.
          Išgirsti, kaip kt. pasaulio tautos taria šiuos asmenvardžius (nesismulkindami, ar tai senelio, ar anūko) galima čia:
          – forvo.com/search/Ludwig%20van%20Beethoven/de/

          Patys flamandai tik senelį laiko flamandu, o anūko savu nebelaiko: Ludwig van Beethoven (Bonn, 16 december[1] 1770 – Wenen, 26 maart 1827) was een Duitse componist, musicus, virtuoos en dirigent.

          Dėl PERRAŠOS:
          Ligi šiol laikytasi principo, jog nuo seno vartojami svetimvardžiai rašomi pagal tradiciją, taip, kaip jau spėjo įeiti į įv. paskirties literatūrą, dokumentus. Todėl pagal tradiciją rašome Bethovenas. Tačiau fonetinę klausą išsimankštinę germanistai lietuviškai rašytų jo pavardę taip: Bėthofenas. Taip būtų išlaikytas principas, jog rašome pagal skambesį.
          Dabar mus gausiai užplūdę kalbos „remontininkai” nori įeiti į istoriją kaip tie, kurių pareiga sunaikinti viską, kad gimę čia rado?
          Dėl H garso. Kiekviena tauta, jei turi garsą H, taria jį savaip – vienų jis stiprus, kitų grubus, šitų „h kaip h”, o anų girdimas tik švelnus iškvėpimas, todėl tos kalbos fonetikos nemokyti net neišgirs jo.
          Kadangi ANŪKAS buvo Vokietijos kompozitorius (priešingai solistui jo seneliui), jo pavardė skambėjo vokiškai. Taip tarti mus „dresavo“ mūsų reiklioji germanistė (ji buvo švedė), taip girdėjome iš vokiečių diktorių įrašų (lenkiuosi p. Kentrai, parūpinusiam studentams fonetikos laboratoriją ir gausybę įrašų), taip tariama ligi šiol.
          Kažkas rašė, jog dėl „Betoveno“ nustebusiam žmogui buvo atšauta, jog jie turį germanistę. Kyla įtarimas, jog ji negavo profesionalaus fonetikos kurso, arba irgi neišsiaiškino, apie katrą Liudviką šneka. Nebent tai buvo tiesiog kursai, kokių prieš 30 m. lyg iš gausybės rago pasipylė Lietuvoje. Ir ligi šiol visų sričių „eGZpertai“ randa ko mokyti.…
          Einu Bethoveno ir ko nors iš jo kūrinių sapnuoti.

          Atsakyti
    • AAA says:
      3 metai ago

      Kęstuti, ne kirčiuotė – svarbiausia. Svarbiausia kalbėti lietuviškai, vartoti lietuviškus žodžius, terminus. Lietuvoje yra ne viena tartis; kiekviena tekalba savąja.

      Atsakyti
  4. Vidinis Balsas says:
    3 metai ago

    Kaip žinia, Lietuvių kalba esti Arėjų ir visos Europos prokalbė. Kažkokių keistu būdų, Arėjų kalba tapo labai logaritminė – matematinė, o Lietuvių , taip ir išliko nepaprastai literatūriška, filosofine, pažintine. Jei ir toliau Žmogiškumas nyks ir Lietuvių kalba mirs. Išliks tik mutantinės mišrūnės.

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      3 metai ago

      Dar įdomiau, kad visus pasaulio veiksmažodžius išlaikė, turi virš 220 mln. žodžių – tai reiškia tik vieną : kiekvienas lietuvis, net ir paverstas baudžiauninku, ar buvęs valstiečiu, buvo dvasios aristokratas.

      Atsakyti
      • Šiaip says:
        3 metai ago

        Ligoniai jūs! Normalus vidutinis kalbėtojas moka iki 20 tūkstančių žodžių, o iš viso Lietuvių kalbos žodyna yra užfiksuota 330 tūkstančių žodžių. Melejonai, jūs melejonai….

        Atsakyti
        • Ėjau pro šalį says:
          3 metai ago

          Tikslumo dėlei lietuvių kalbos žodyne yra virš keturių milijonų žodžių, o kartu su straipsniais – virš vienuolikos milijonų. Bet tai dar nereiškia, kad visi žodyne esantys žodžiai vartojami gyvai.

          Kasdieninėje kalboje daugeliui turbūt pakanka kelių tūkstančių.

          Atsakyti
          • Tvankstas says:
            3 metai ago

            Kam tie keli tūkstančiai ? Nesuprantu, kam ?
            Štai Joločka Ščiukina versdavosi virš 30 žodžių, o papūga su 50 žodžių laisvai susišneka su šeimininku.
            Gal nusileiskime į papūgos lygį ‘o pas mus Taityje’.
            Mano dobermanė supranta apie 100 žodžių, bando gražiai jausmingai kalbėti garsais ir to užtenka mudviem pasišnekėti apie gyvenimą.

          • Žemyna says:
            3 metai ago

            0, priminėte man, kaip mano katinas bandė pasakyti „mama”, dar kažkkiek žodžių… Visai neblogai išėjo.

      • Tvankstas says:
        3 metai ago

        20 tomų Lietuvių Kalbos Žodynas duoda kiek žodžių ?
        Daiktavardžiai turi virš 220 priesagų, kur dar, žinoma mažiau, su būdvardžiais, dar mažiau su veiksmažodžiais.
        Kalbotyra skaičiuoja vis naujais žodžiais.
        Toks ‘batas’ gali būti ir ‘batelytaitukas’, ir ‘batelytaitulis’, ir ‘batelytaitiūkštis’,…, nekalbant jau apie ‘batelis’, ‘batytis’, ‘batukas’, ‘batutis’, … , su įvairiais priesagų junginiais gal gausime ir 6 ! (faktorialas), kuris lygus 720.
        Taip nesunkiai gaunama 220 mln. lietuvių kalbos žodžių.
        Duokite prašau anglų ‘shoes’ įvairovę.
        Bet kurios pasaulio kalbos priešdėlį ar priesagą tikrai galima rasti lietuvių kalboje.
        Mano močiutė, baigusi 4 skyrius žiemomis, naudojo bent 100.000 žodžių, tekdavo girdėti vokiškų, lenkiškų ar rusiškų aplietuvintų : abrūsas, kamizelka, vatupkė,…
        Ji niekada nėra pasakiusi, kad ‘dėtis’ batus, kojines, kelnes, megztinį, kepurę, skrybėlę, atsiprašau, vienintelę skrybėlę ji leido ‘dėtis’.
        Tam buvo ‘autis’, apsiauti’, ‘mautis’, ‘rengtis’, ‘maukšlintis’, …, vis su įvairiais priešdėliais.
        Mokėjo šimtus lietuvių liaudies dainų, gal ir tūkstantį.
        Mano močiutės suvalkietės vyriausia sesuo buvo profesorė, kai susirinkdavo seserys ir broliai, tai visi buvo lygūs savo vidine ir išorine kultūra.
        Jei laikyčiausi to elgesio, kurio mane mokė, tai būčiau grafo elgsenos (jau ir taip mano elgsena buvo nepakeliama proletarinės kultūros apimtiems bendramoksliams, amžinos patyčios, todėl tekdavo apsiriboti), svarbiausia jos pamoka : elgesys prie stalo prasideda nukritus po stalu šakutei ar šaukštui. Tą patį vėliau perskaičiau A. Čechovo viename apsakyme.
        Kai močiutė išgirdo per radiją tariant ‘mergAitė’, tai atsiduso giliai ir tarė : ‘baisu, visai surusėjo ir visus rusina’.
        Ne universiteto diplomų turėjimas stalčiuose sukuria kalbos turtingumą, kalbos pajautą.
        Man labai gaila dėl Jūsų skurdžios kalbinės vaikystės ir dabarties.

        Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 metai ago

        Iš širdies pasakė!
        Romualdas Granauskas: „Žmogau, kodėl tu neužguli krūtine Didžiojo Lietuvių Kalbos Žodyno? Kodėl nekiši ten nosies, kodėl nesi jo perskaitęs bent trejetą kartų, o ruošies rašyti? Kokia kalba, kokia savo puskalbe? Gal bent suprastum, kad lietuvių tauta nieko vertingesnio ir prakilnesnio nėra sukūrusi? Pati išnyks, o JIS liks dunksoti. Neturi tu tos tarmės – ir neturėk, iš kur dabar bepaimsi, bet nors rašyti stenkis taip, kad kitiems nebūtų už tave gėda“.
        (Romualdas Granauskas. Baltas liūdesio balandis. Esė, pokalbiai, pokštai. Vilnius, 2005).

        Atsakyti
        • Kęstutis says:
          3 metai ago

          Labai gražus ir prasmingas pasisakymas. Jūs Žemyna jį vis priminkite, kai tik pasirodys koks “žiogas” kuriam susikalbėti Lietuvių kalba pakanka kelių šimtų žodžių pamaišius juos su tarptautiniais – karoče, ok ir pyp, pyp, pyp…

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            3 metai ago

            Būt gerai, kad „Alkas” vertingas mintis į savo brangakmenių skrynią ateičiai pasidėtų ir vis ištrauktų, primintų…
            Išėjo Granauskas ir bendraminčiai, išeis tie, kas jį skaitė, ir ateinančiai kartai liks tik pažangą nešančios ponios L. Vai vai vai… raštų apie tai, kokia bevertė ta lietuvių kalba, rinkinys…

  5. Astronomas geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    Gerbiamieji, LIETUVIŲ KALBA YRA DAUGELIO PASAULIO KALBŲ MOTINA!!! MAHATMA GANDIS, ANTANUI POŠKAI, yra pasakęs – “LIETUVIŲ KALBA – SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ”!!
    Lietuvių kalbos dėka pasisekė įminti (atrakinti) per 4000 seniausiųjų kultūrų šaltinių!
    Jų dėka buvo ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI!!!
    LIETUVIŲ KALBAI TURI BŪTI SUTEIKTAS NEMATERIALAUS PAVELDO STATUSAS!!!

    Atsakyti
  6. Apkaltai dar netraukia? says:
    3 metai ago

    „Sklandesniam vilniečių aptarnavimui savivaldybėje – atsakymai raštu užsienio kalbomis”
    – diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/sklandesniam-vilnieciu-aptarnavimui-savivaldybeje-atsakymai-rastu-uzsienio-kalbomis-965267
    Kuo toliau, tuo įžūliau LR Konstituciją trempiame? Ir jokios atsakomybės? Nei apkaltos?

    Atsakyti
  7. Žemyna says:
    3 metai ago

    „Norėtumėt, kad Lietuvoje būtų kaip Prancūzijoje?”
    – respublika.lt/lt/naujienos/kultura/interviu/noretumet_kad_lietuvoje_butu_kaip_prancuzijoje/

    Prancūzijoje apie ką nors tokio, kaip „ėjimą į kalbos pažangą” prasižiojęs (ypač apie anglų k.) tu nuo eilinės kaimietės gausi šlapiu skuduru per nosį. Todėl mūsų kalbos „inkvizitorius”
    „… pranašauja, kad greitai Lietuvoje bus kaip Prancūzijoje: politikas, išsižiojęs apie antrą valstybinę kalbą, savo politinei karjerai pasirašys nuosprendį… ”
    O ką įžūliai ir nieko nebodami bruka 2K, SS, o AK ypač? – ANTRĄ VALSTYBINĘ kalbą. Nepasitenkina tuo, kad tarpuvarčių plėšikėliai jau ne tik „fak jū”, bet ir daugiau „modernios” kalbos moka? Reikia visus išmokyti?

    Atsakyti
  8. Astronomas geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ĮMINTA PER 500 SENŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIŲ! VIENAS JŲ – “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS” KURIAM JAU PER 450 000 metų!
    BUVO ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI!!!
    LIETUVIŲ KALBA – NE LIETUVOS! BET PASAULIO VERTYBĖ!!! GARBĖ LIETUVIŲ KALBAI!

    Atsakyti
  9. Astronomas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    ROMUALDO ZUBINO KNYGA “PERKŪNAS” ir “ATLANTIDA” yra TA PATI PLATONO KNYGA!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dr. Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

2023 03 27
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

2023 03 26
Indrė Makaraitytė pristato A. Ketlerienės knygą | Alkas.lt koliažas

D. Kuolys. Imuosi ginti dėstytojos I. Makaraitytės akademinę laisvę

2023 03 22
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

2023 03 21
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

2023 03 17
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt nuotr.

Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

2023 03 15
Unsplash.com, M. fentono nuotr.

R. Jezukevičienė. Nigro notanda lapillo dies*

2023 03 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

2023 03 27
Eismas Šiauliuose | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas

2023 03 27
einmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ieškoma Registrų centro vadovo

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Plyzzzz - apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Žemyna apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)
  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (IV)
  • Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
2
Dr. Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Daugelį metų Seime bandyta priimti Konstitucinį valstybinės kalbos įstatymą, kuris iš tiesų saugotų valstybinę kalbą, plėstų jos vartojimą ir įtvirtintų...

Skaityti toliau

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 26
30
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gimtoji kalba turi įtakos mūsų smegenims - tai patvirtina tyrimai. Mokslininkai iš Makso Planko Instituto Leipcige priėjo išvados, kad kalba,...

Skaityti toliau

D. Kuolys. Imuosi ginti dėstytojos I. Makaraitytės akademinę laisvę

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 22
6
Indrė Makaraitytė pristato A. Ketlerienės knygą | Alkas.lt koliažas

Respublikos prezidentas Ignas Vėgėlė kovo 11-ąją Gedimino ordino Komandoro kryžiumi už nuopelnus Lietuvai apdovanoja LRT generalinę direktorę Rūtą Grinevičiūtę-Janutienę ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Plyzzzz - apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Žemyna apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • ak apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Eglė Juodvalkė | I. Sidarevičiaus nuotr.

Mirė JAV lietuvių poetė Eglė Juodvalkė (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai