Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia VideoAlkas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Traidenio iškilimo paslaptys (video)

www.alkas.lt
2020-02-16 08:00:00
2
nga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Štai ir įkopėme į 2020 metus, ir šiemet viena pirmųjų sukakčių yra 750 metų nuo Karusės mūšio. Jis įvyko 1270 m. vasario 16 d. Data kalendoriuje sutampa su kita žymia švente, kurią mes visi žinome, ir, ko gero, lieka jos šešėlyje. Bet šiandien mes apie ją būtent ir pakalbėsim.

Kalbamės su istorike Inga Baranauskiene.

Pradėsim pokalbį ne nuo pačio mūšio. Tai yra pirmoji didelė naujojo Lietuvos valdovo Traidenio pergalė. Traidenio atėjimas į valdžią istoriografijoje datuojamas labai įvairiai: datos svyruoja nuo 1268 iki tų pačių 1270 metų. Bet kuriuo atveju, tai yra pirmasis didelis Traidenio pasireiškimas istorijoje. Jis mūšio aprašyme neminimas, bet galima numanyti, kad tai Traidenio ar, blogiausiu atveju, kokio nors jo karvedžio pergalė, bet tai yra pirmoji Traidenio laikų pergalė.

Taigi, kas tas Traidenis ir iš kur jis atsiranda?

Iš tikrųjų Traidenis yra labai svarbi asmenybė Lietuvos istorijoje.

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Mindaugo Lietuvos paslaptys (video)
  2. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  3. „Aktualioji istorija“: Kryžiaus žygių pėdsakais: nuo Romos iki Lietuvos ir Žemaitijos (video)
  4. „Aktualioji istorija“: Kuo įdomus Vytenio pralaimėtas Voplaukio mūšis? (video)
  5. „Aktualioji istorija“: Daumantas – nežinomas Lietuvos didysis kunigaikštis (video)
  6. „Aktualioji istorija“: Ar Gediminą į Lietuvos sostą iškėlė žemaičiai? (video)
  7. „Aktualioji istorija“: Kaip XIII amžiuje Žemaitija išgelbėjo Lietuvą? (video)
  8. „Aktualioji istorija“: Vytautas ir žemaičiai – kaip vertinti Žemaitijos užrašymus kryžiuočiams? (video)
  9. „Aktualioji istorija“: Ar atrasti Pilėnai? (video)
  10. „Aktualioji istorija“: Ar verta paminklo Ona Vytautienė? (video)
  11. „Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video)
  12. „Aktualioji istorija“: Kur ieškoti Vytauto Didžiojo palaikų? (video)
  13. „Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video)
  14. „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
  15. „Aktualioji istorija“: Kodėl Birutė tapo legendine asmenybe? (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Karusė says:
    5 metai ago

    Keisti pokalbiai siekiant pritemti žygio į Saremą organizavimą Traidenio Lietuvai, nors kažin ar pats Traidenis iki tol buvo ką nors girdėjęs arba regėjęs apie Saremą. Taigi, nei Traidenio, nei jo žemės karių šiame žygyje nebuvo. Grobiamuosius reidus į Saremą ir estų žemes nuo seno rengdavo žemaičių kariauninkai, nes šias teritorijas laikė savo įtakos periferijomis. Pastarieji savo junginį sutelkė prie Medvėgalio ir per Kuršą patraukė į Saremą. Nuo Kuršo rago iki pietinės Saremo dalies vos apie 35 km ledu. Žemaičiams buvo žinoma, kad ordino pajėgos tuo metu vykdė karo veiksmus Žiemgaloje, todėl galima būtų manyti, jog pastarieji siekė išvengti akistatos, tačiau žygiui buvo suburta neįprastai gausi karinė grupuotė sudariusi virš 1800 karių, nors Saremui apiplėšti būtų pakakę tris kartus mažesnės kariaunos. Įdomu tai, kad sužinoję apie ordino kariuomenės telkimąsi vakariniame estų žemės krante, patyrę karo žygeiviai neketino trauktis, jie neeikvojo energijos šalia esančios Hijumos salos apiplėšimui, bet išsirikiavo gynybinei pozicijai ant ledo pastodami kelią į Saremą ordino pajėgoms ir priėmė mūšį.

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    5 metai ago

    Taip, Traidenio iškilimas yra paslaptingas, kaip, beje, ir Gedimino. Apskritai lietuvių savo šalies valdymas turi savitų struktūrinių ypatumų, sąlygotų senosios gyvensenos, pasaulėžiūros, tradicijos. Juos galima įžvelgti istorijos šaltinių žinutėse, o atskleisti jie gali būti sisteminiais tyrimais.
    Einant tuo keliu, šiuo atveju pirmiausiai klaustina, o kasgi per žodis yra Traidenis ar Trojdenis, ką jis galintis reikšti, gal tai ne asmens vardas, o valdymo institucijos pavadinimas, turintis skaičiaus trys požymį. Plg. lot. triumviratus pavadinimą, reiškusį bendrą trijų vyrų sąjungą, sudarytą valdymui vykdyti ar jam užgrobti, senovės graikų trojėnus, mūsų Trak-ų šaknies vietų pavadinimus, tos šaknies pavardes, bendrinį žodį pa- trakęs ir t.t. ir pan. Visur čia galima įžvelgti žodžio ‘trys’ šaknies sandą.
    Galima sakyti, kad Vaišalgas su Švarnu sudarė tandemą Lietuvai valdyti, iš jų valdžią paveržti galėjo jau trys asmenys, sudarę vadinamą triuviratą – liet. galėjusią būti tradena, germ. troidena vadinamą. Dėl to ją sudarę trys kunigaikščiai vėliau galėjo gauti Traidinių/Troidenių pravardes, o jų kaip asmenų iki tol buvę vardai tokiu atveju liko istorijai nežinomi. Suprantama, kad tokiai padėčiai esant įvardinti metraštininkams Traidenos instituciją kaip vadovavusią mūšiui nebuvo logikos ir tradicijos. Tad, logiška, kad sistemiškai tiriant tokios galėjusios būti Traidenių atsiradimo Lietuvos valdžioje istorinės aplinkybės.
    To meto istorinių aplinkybių logika bylotų, kad didžioji Karusės mūšio lietuvių kariuomenės dalis, kurioje, suprantama, jau buvo ir nemažai žiemgalių, į mūšio vietą vyko iš Kuršo Rygos įlankos ledu. Kita nedidelė mobili grupelė, perėjusi Dauguvą, į mūšio vietą sąmoningai vyko pajūriu su tokiu tikslu, kad savo pėdsakais klaidintų livonus. Be abejonių lietuvių buvo žygiuota į Saremą turint pagrindinį tikslą muštis su livonais dėl Žiemgalos ne sausumoje, o ant ledo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11
Lėktuvo sparnas
Lietuvoje

Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau

2025 07 11
Automobilių statymas
Lietuvoje

Sotinėje – nauji atsiskaitymo už automobilių statymą būdai

2025 07 11
Mokytoja, mokiniai
Lietuvoje

Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose

2025 07 11
Parduotuvė | pixabay.com, Alexas Fotos nuotr.
Lietuvoje

Atsisakoma tam tikrų gaminių ženklinimo banderolėmis

2025 07 11
Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
Lietuvoje

SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Bartas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Naivus klausimas apie P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną
  • >Rimgaudas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą
  • Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks
  • Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę
  • Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau

Kiti Straipsniai

Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Prūsai valstiečiai (raižinys iš Ch. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys, 1684 m. | Mikołajaus Koperniko universiteto bibliotekos nuotr.

M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

2025 07 01
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

2025 06 17
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
1863–1864 metų sukilimo herbas

D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)

2025 05 31
Kotryna Barbora Gelgaudaitė su dvaro didiku

Į pilį sugrįžta didikų Gelgaudų šeimos istorija

2025 05 16
LDK ir Lenkija prieš Liublino uniją 1526 m.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

2025 05 07
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių stiklo negatyve – Bišpilio (Višpilio) piliakalnis, XX a. 3-4 deš. | B. Buračo nuotr.

Prieš 735 metus kryžiuočiai puolė Kolainių pilį

2025 04 25
Krokuvos sutartis 1525 04 10

G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

2025 04 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Bartas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Naivus klausimas apie P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną
  • >Rimgaudas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

T. Baranauskas. Lietuvių pergalei Karusės ledo mūšyje – 750

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai