Kai žiūrėdavau į Lietuvą žemėlapyje, žinojau, kad mano giminė yra kilusi iš Lietuvos. Jaučiau visa širdimi, kad ji yra iš Lietuvos, – sako didikų Gelgaudų dinastijos atstovė Kotryna Barbora Gelgaudaitė (Catherine Barbara Terry Lewis Gielgud) istorinės publicistikos TV laidai „Brydės-Lietuvos dvarai“. Ponia K.B. Gelgaudaitė – paskutiniojo Panemunės pilies savininko Jono Gelgaudo penktos kartos provaikaitė, praeitų metų rudenį pirmą kartą lankėsi Lietuvoje, protėvių valdytoje pilyje.
Laidą „Brydės – Lietuvos dvarai“, kuriamą jau 20 metų žurnalistės Danguolės Bunikienės, kviečiame žiūrėti gegužės 17 d. 21.30–22.00 val. per „Info TV“ televiziją.
Lietuvių kilmės bajorai Gelgaudai, rezidavę LDK ir turėję Užnemunėje kelias dvarų valdas, buvo vieni iš didikų, carinėje Rusijos imperijoje aršiai kovojusių už Abiejų tautų respublikos atkūrimą. Pralaimėjus 1831 metų sukilimui, kuriame žuvo sukilimo Lietuvoje vadas Antanas Gelgaudas, bajorų šeimai teko skubiai išvykti iš Lietuvos.
„Beveik 200 metų apie šią giminę gerai žinomą pasaulyje, nieko nežinojome, mes Lietuvoje, – atskleis laidos žiūrovams subtilias pažinties su ponia Kotryna aplinkybes Panemunės pilies direktorius Dr. Marius Daraškevičius. Nėra paprasta užmegzti pasitikėjimą keliantį santykį su aristokratų gimine“, – sako Marius, kuriam teko tuo tikslu ne kartą vykti į svečią šalį.
Nors Gelgaudų dinastijos genealogijos šaknys prasideda Lietuvoje, tačiau jos išsikeroja į Europą, Australiją ir net Pietų Afriką. Ponia Kotryna – trečiosios Gelgaudų menininkų teatralų kartos atstovė, kuriai likimas lėmė gyventi Jungtinėje Karalystėje. Ponia Gelgaudaitė atsivežė į Lietuvą kelias šeimos relikvijas, giminės portretų miniatiūras, kurios jai buvo patikėtos saugoti dar vaikystėje. Viešnia pasakos, kaip jos tėvo Adamo seneliui teko sprukti iš Lietuvos.
Kai Panemunės pilis buvo sekvestruota, visą bajorų Gelgaudų šeimos turtą nusavino caro valdžia. Vis dėlto labai svarbius dokumentus didikų šeimai pavyko išsivežti iš pilies. „Turime tokių nuostabių dalykų, apie kuriuos nežinojome 200 metų. Taigi, mokslo prasme šie atradimai – didžiulė sensacija ir naujiena“, –intriguos žiūrovą pilies direktorius Marius Daraškevičius.
Prieš ketverius metus atvėrus lankytojams pilies pietinį korpusą rasta ir atidengta daug autentiškos Gelgaudų laikų tapybos. Išlikę interjerai puošti istorinio Italijos miesto vaizdais byloja apie didikų keliones po Italiją. Ponia Kotryna, vaikščiodama po pilį, pasidžiaugė savo protėvių puikiai išlavintu dizaino suvokimu, moderniomis idėjomis, atitinkančiomis XVIII a. pabaigos interjerų madą Lietuvos dvaruose.
„Labai norėčiau pamatyti pilį kai obelys žydi, pavasarį, jūs turite nuostabius, fantastiškus medžius“, – pokalbio pabaigoje laidos kūrėjams ištarė kilmingoji viešnia.
Apie patirtus jausmus pirmą kartą palietus protėvių žemę, moters vaidmenį XVIII amžiuje ir itin jaudinančias akimirkas pilyje bendraujant su didiko Gelgaudo provaikaite – sužinosite laidoje „Brydės-Lietuvos dvarai“, jau šį šeštadienį 21.30. per INFO TV Televiziją.
Laidos rėmėjai: „Pakruojo parketas“, „Šidagių mėsinė“, „Saujelė gruzijos“
Lyg ir gražus, gal net patriotinis straipsnis.Ši tematika apie praeities Lietuvos didikus, jų dvarus viešumoje vis pasirodo, lyg tai ši tema propoguojama, toleruojama ir skatinama. Aš sakyčiau kad tai valstybei netinkama tema, vargu, ar tai valstybę kurs. Norima atkurti praeitį, kuri nebuvo perspektyvi, valstybei davė mažai naudos. Tie laikai jau praėjo, į praeitį neverta grįžti. nes tai valstybės piliečių ne vienija, jų nejungia, bet skiria , sudaro klases, skirtingas grupes pagal kilmė ir turtingumą. Demokratija (jeigu ji ne iškreipta), vienybė, draugiškumas yra didesnės vertybė bei duos daugiau jėgų ir naudos,nei keletas pralobusių buvusių.