O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautininkas ir tautotyrininkas Marius Kundrotas (14)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žmogaus didybę žymi ne pjedestalo aukštis, o jo žemiškųjų darbų ir pastangų vertė savo Tautai ir savo Valstybei. Cveigas.

Kiekvienam lietuviui Lietuvos Respublikos šimtmetis sukelia ypatingus jausmus ir visų pirma pasididžiavimą savo tauta, atlaikiusia pirmojo Lietuvos Respublikos šimtmečio negandas, jos didvyriais, įrašiusiais šlovingiausius puslapius į Lietuvos istoriją. Apie juos rašiau savo knygoje „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Politinės asmenybės“ (V., 2018). Joje dar kartą įtvirtintos Lietuvos istorijoje 71 asmenybė, kuriems Lietuva, lietuvių tauta ir lietuvybė, nėra vien tik tai žodžiai, iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“, o jų gyvenimo tikslas ir prasmė. Knygos rengimo stadijoje buvo sudarytas žymiausių 500 Lietuvos vyrų ir moterų sąrašas ir knygai

iš jų atrinkti šimtas tų, kuriems Lietuva ir mūsų nepriklausomybė buvo aukščiau už viską: didžiausios vertybės jų gyvenime, brangiausios už viską, įskaitant ir patį gyvenimą. Didžioji dalis jų žuvo, kovoje prieš okupantus – ruduosius nacius ir raudonuosius komunistus. Knygos leidybos stadijoje, duomenų bazė plėtėsi, turimi duomenys pasipildė naujais duomenimis ir knygos tęsinys prašyte prašosi būti rašomas ir dengiamas stogu – naująja knyga.

Autorės amžius, jau besileidžiantis į saulėlydį, primygtinai verčia ne vadovautis vien jausmais, o šaltu protu žvelgti į ateitį ir mąstyti, kas ją kurs: svarbiausia, kas išdrįs ir kam užteks jėgų eiti prieš galingus globalizacijos cunamius, ir stipriai įsirėmus kojomis į Lietuvos žemę, juos atlaikyti. Ar turime tokių? Ar jie mums žinomi? 2019 m. spalio 12 d. vieno iš paskutiniųjų, dar gyvų Lietuvos partizanų Jono Kadžionio-Bėdos buvau pakviesta į „Partizanų pagerbimo dieną“, kurioje buvo prisiminti Algimanto apygardos Šarūno rinktinės, įkurtos Antano Slučkos-Šarūno, kuriai po jos įkūrėjo žūties, vadovavo Jonas Kadžionis-Bėda, ir kuri veikė Anykščių ir Kavarsko areale.

Renginyje buvo pasakyta, kad nepriklausomybę atkūrėme ir ją kelis dešimtmečius atlaikėme dėka dar pirmaisiais metais buvusios gana gausios Lietuvoje politinių kalinių ir tremtinių bendruomenės. Tačiau šitie doriausi ir padoriausi žmonės vienas po kito jau išeina į Amžinybę. O kas bus, kai jie išeis? Kaip aštrus skalpelis skrodė smegenis nerami mintis. Tačiau, jau čia pat, tame pačiame renginyje sulaukiau širdžiai mielo atsakymo. Jaunas žmogus, mūsų anūkų kartos kunigas N. Vyšniauskas perskaitė puikų pranešimą, skirtą Lietuvos partizanų atminimui. Supratau, kad partizanų kovos atminimo estafetė bus perimta jaunųjų kartų. Kartu su ja bus perimta ir karžygiškoji lietuviška dvasia mažuose Lietuvos miesteliuose ir dideliuose kaimuose, o didmiesčiuose – nemažiau Lietuvai pavojinga tema – pasipriešinimo globalizacijos ir nutautinimo pavojams. Šioje kryptyje šiuo metu veiksmingiausiai ir atsakingiausiai dirba, žvelgdamas į Lietuvos ateitį, istorikas tautotyrininkas, akademiko Romualdo Grigo mokinys ir pasekėjas Marius Kundrotas. (Ona Voverienė. Tautotyrininkas akad. Romualdas Grigas // Lietuvos aidas. – 2019, spal.19, p. 13)

Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.

Marius Kundrotas | Respublika.lt nuotr.

M. Kundrotas gimė 1978 m. balandžio 4 d. architektų šeimoje. 1997 m., dar studijuodamas Vilniaus valstybiniame universitete Istorijos fakultete, įsijungė į Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą „Jaunalietuviai“ ir Lietuvių nacionalinę partiją „Jaunoji Lietuva“. 1998 m. jis buvo išrinktas Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunalietuviai“ vadovu, 2001 m. jaunalietuviams, jauniesiems nacionaldemokratams ir tautinei organizacijai „Jaunoji karta“ susijungus į „Lietuvių tautinio jaunimo lygą“ tapo jos vadovu. 2002 m. įsijungė į Lietuvių tautininkų sąjungą (LTS). Iki jos prisijungimo prie Tėvynės sąjungos, buvo LTS Tarybos narys. 2008 m. pavasarį Lietuvių tautinės jaunimo lygos vadovu tapo Julius Panka. 2008 m. liepos 20 d. įvairių tautinių organizacijų atstovams įsteigus Lietuvių tautinį centrą (LTC) M. Kundrotas buvo išrinktas jo pirmininku. 2006 m. M. Kundrotas baigė Vilniaus universiteto politikos mokslų magistrantūrą. Parengė spaudai ir išleido monografiją „Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje“.

Knyga sulaukė Lietuvos mokslininkų prof. habil dr. Romualdo Grigo, Nepriklausomybės Akto signataro filosofo Romualdo Ozolo ir prof. habil. dr. Onos Voverienės atgarsių spaudoje. Prof. Romualdas Grigas viešojoje spaudoje tada rašė: „Pradėsiu nuo tiesaus pasakymo: M. Kundroto veikalas palieka ypatingą, netgi išrankaus skaitytojo dėmesį prikaustantį įspūdį“; Romualdas Ozolas knygą įvertino taip: „Džiaugiuosi, galėdamas tarti keletą žodžių apie jauno mąstytojo fundamentalų rankraštį tokia svarbia kaip tauta ir tautiškumas šiuolaikiniame pasaulyje, tema. Jis kaip rasos lašas dykumoje“. Prof O. Voverienė pateikė šiek tiek ilgesnį knygos vertinimą: „Tai viena iš nedaugelio pastaruoju metu išleistų knygų, skirtų tautotyros problemoms, papildysianti negausų tautotyros mokslinės krypties žiniją. Tai istoriko žvilgsnis į lietuvių tautos nueitą istorijos kelią, jo vingius ir kryžkeles, lyginant jį su kitų pasaulio tautų istorijos keliais. Jaunas žmogus kaip šiais pragmatiškais materialistiniais laikais neįprasta, ėmėsi itin nepopuliarios marksistinių Lietuvos filosofų prakeiktos temos kalbėti apie tautą, apie tos tautos atkurtą nepriklausomą valstybę, domėtis jos istorija ir priežastimis, dramatišką istoriją suponavusiomis, jausti piliečio nerimą dėl jos likimo ir išlikimo globalėjančiame pasaulyje“.

2011 metais M. Kundrotas buvo vienas iš savarankiškos Lietuvių tautininkų sąjungos atgaivinimo iniciatorių, buvo išrinktas jos Tarybos nariu, 2013 m. – vicepirmininku ideologijai. Aktyviai dalyvauja antiglobalistiniuose renginiuose, judėjime prieš migraciją, prieš lygias seksualinių mažumų teises, nevengia homofobiškų pasisakymų (Wikipedia. – 2016.06.16). Nuo 2019 m. liepos 25 dienos M. Kundrotas – Lietuvos centro sąjungos narys. 2017 m. parengė ir išleido antrąją tautotyrinę monografiją „Tautinis idealas politikoje. Keturių šalių atvejai“ (V., 2017). Joje rašoma apie lietuvių tautinio judėjimo pradžią sovietinės okupacijos kontekste, kai disidentui Antanui Terleckui pavyko įkurti Lietuvos laisvės lygą (LLL), suburti tautos patriotus ir aktyviai veikti dar sovietinės okupacijos metais. Knygoje aprašytos žymiausios LLL akcijos Mūsų sutrikusioje ir nuolat trikdomoje globalistinių vėjų tai iš Rytų, tai iš Vakarų, nutautėjusioje Lietuvoje – tai jauno talentingo žmogaus negandos vėjas, sukėlęs Lietuvoje, mūsų Tėvynės pardavinėtojų, užkariavusių VU Tarptautinių santykių institutą ir žinančių tik vienintelį Lietuvos kelią – į Europą, į Europą – pinigų, pinigų, pinigų, už tai parduodant mūsų valstybės nepriklausomybę, savo Tėvynę ir Tautą, savo tėvų idealus ir atmintį.

Istorikui ir politologui M. Kundrotui ta kova su Tarptautinių santykių instituto globalistais daug kainavo – jo daktaro disertaciją ir daktaro laipsnį, šiltą ir patogią vietą po saule profesinės veiklos atžvilgiu, karjeros galimybes, nors pagal IQ šitas berniokas iš Kėdainių dešimtis kartų yra protingesnis ir tiek pat kartų labiau išsilavinęs, negu jo oponentai globalistai. Daug kartų kalbėjausi su juo iš savo amžiaus aukštos tribūnos, prašydama jį būti diplomatiškesniu, kad lengviau būtų įveikti globalistų jam tveriamas aukštas granitines tvoras. Bet būties diplomatija – ne Mariaus stichija: visur ir visada jis eina ir veikia – šviesiai, tiesiai. Iš kur ta tvirtybė? Iš tėvų, senelių, protėvių? Ar iš pačių dabartinės modernios lietuvybės šaknų – dr. Jono Basanavičiaus, dr. Vinco Kudirkos ir tautinio atgimimo dainiaus daug kentėjusio Maironio?

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Lietuvos kūrėjai, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

14 komentarų

  1. Ūla:

    Labai gerbiu Marių Kundrotą ir nuolat skaitau jo straipsnius. Dėkoju autorei, kad pasidalino mintimis ir jo gyvenimo faktais apie šią asmenybę. Tik šviesus, tiesus žmogus gali kovoti su negerovėmis mūsų valstybėje. Sėkmės jam linkiu.

  2. Romas:

    Jis subtilus. Jo straipsniai įdomūs, provokuojantys skaitytoją gilesniems apmąstymams ir keliamų klausimų paieškoms.

  3. pagarba:

    gaila,kad pasitraukė iš tautininkų tarpo.

    • Tautiška, bet skaldanti asmenybė...:

      Mariui,pagarba už tautinių vertybių gynimą ir išprusimą…Deja, tą šviesią pusę nublukina jo gebėjimas vaidytis, karštakošiškumas su savais ir oponentais ir negebėjimas telkti, bei polinkis visus, turinčius kiek kitokią nuomonę, padaryti smerktinais ir priešininkais..Tarkim , patriotą .puikų analitiką ir intelektualą, prof.V.Radžvilą Marius sugebėjo pavaizduoti karštakošiškame tekste išdaviko Markulio- Erelio dvasiniu broliu…

  4. Simonas:

    Tautiskai mastantys turi telktis tautininku partijoje

    • ŽEMAITIS:

      Teisingai mąstote.
      Tačiau nacionalistams tikrai labiau nei visų kitų ideologinių srovių atstovams, būdingas susikaldymas. Pažvelkite – yra tautininkai, jaunalietuiai, o čia dar savo partijas kuria Juozaitis ir Radžvilas.
      Taip susikaldę jie tikrai nieko nepasieks ir bus neatstovaujami. Pasakysiu tą patį, ką kalbu ir apie liberalus. Gaila, kad susiskaldė liberalai. Dabar tik Liberalų sąjūdis neaboejotinai gaus mandatų rinkimuose (ir daugiamandatėje ir kai kuriose vienmandatėse). Tuo tarpu Zuolko Laisvės sąjunga ir Armonaitės Laisvės partija – vargu. Nebent kokia Armonaitė laimėtų kur nors Vilniuje – bet ir tai abejotina. O jei būtų nesuskaldę – tuomet liberalai gautų gerokai daugiau.
      Tas pats kalbant ir aie nacionalistus. Tačiau pasterieji, deja, neturi net tos dominuojančios partijos. Labai gaila, žinoma. Nes aš, kaip liberalas, tikrai norėčiau, kad ir nacionalistų ideologiją atstovaujantys asmenys gautų mandatų, kad ir jų balsas būtų girdimas. Žinoma – ne per daug, bet kažkiek (geriausia – nedideleis frakcijai sudaryti) reiktų. Tačiau susiskaldę jūs niekad to neapsieksite. Tad vienykitės.

    • Tvankstas:

      Jūs bent įsivaizduojate, kas šiuo metu dedasi tautininkų tarpe ?
      Galėčiau aprašyti, bet tiek to, nenoriu J. Vaiškūno pykdyti.
      Niekaip negalėjau suprasti Songailos – Juozaičio bičiulystės, neįsivaizdavau, kad pasiektų Kalėdas.
      Neįsivaizduoju, kaip šitaip susiskaldę tautininkai pasieks bent 5 nuošimčių kartelę Seimo rinkimuose 2020 metais. Pabus olimpiečiais – svarbiausia yra dalyvauti.

  5. Tiesnešys?:

    Tokios pavardės pavardžių žodyne neradau, yra tik tieŠ…, bet
    viceministrė Kornelija Tiesnesytė yra?
    Ar kam žinoma tokios pavardės kilmė?

    • Tvankstas:

      Nesunku pasidomėti per Google, bus žinoma ir nereikės kabinėtis prie viceministrės pavardės.

      • Žemyna:

        Ginkdie, nepriekabiauju. Priešingai, susidomėjau, nes pavardė skamba paslaptingai, o man tai įdomių pavardžių savaitė – sporto žiniose paminėta žaidėjo Tvorogal(!) pavardė. Deja, nesu LT senovės asmenvardžių ir pareigūnų žinovė. O ar ne įdomu, ką tokio turinio pavardė senais laikais reiškė? O čia dar ši pavardė su -neSytė. Iš karto puoliau prie Google – ten tik pora pozicijų, ir tik ši, moteriška jos forma -nesytė. LT pavardžių žodyne tokios ar panašios apskritai nėra. Ir Wiki nėra.
        Galvojau, jog tokia pavardė galėjo ateiti iš gilios senovės, gal kažkaip su žyniais susijusi, iš -neŠys. Deja, nei Wiki, nei Googlas nepadėjo. Todėl dar labiau susidomėjau – gal Alko „klubo narių” kas nors bent šį tą apie tokias pavardes žino? Juk įdomu!
        Tik dabar, berašant pasiaiškinimą Tamstai, šovė mintis, jog be reikalo „prarijau” -ys kabliuką. Juk galėjo būti -is! O tada ir -sis tinka. Ir radau – pas braliukus –
        „Tiesnesis ir amatpersona, kas tiesā pieņem lēmumus, atsaucoties uz likumiem. Tiesneši tiek saukti arī par tiesas kungiem vai tiesasvīriem, dažreiz arī par soģiem. Lai kļūtu par tiesnesi, ir jābūt juristam. Dažādās valstīs ir atšķirīgas prasības, lai varētu kļūt par pilntiesīgu tiesnesi. Latvijā tiesnešus iedala rajona (pilsētas) tiesnešos, apgabaltiesas tiesnešos un Augstākās tiesas tiesnešos.”
        Taigi, AČIŪ už išbarimą – nes ir būčiau nepabudus, gal taip ir nebūtų šovę į galvą patikrinti, ką latviai ta tema mano 🙂

      • Tvankstas:

        Man yra viena tauta ir viena kalba – prūsai, lietuviai, latviai, visa kita krikščioniškųjų kolonizatorių pramanai, lyg gyvatės nuodai užlieję mūsų protus, visą gyvenimą turime vaduotis, nes kvislingų skaičius begalinis.

  6. Apie NVO ir pinigėlį:

    Algimantas Rusteika. Soroso pinigai, ketvirtoji valdžia ir NVO
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/algimantas-rusteika.-soroso-pinigai-ketvirtoji-valdzia-ir-nvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: