„Kovodami dėl savo tautos Laisvės ir Nepriklausomybės, mes kartu kovojame ir dėl viso kultūringojo pasaulio likimo“ – tokiais Petro Bartkaus-Žadgailos žodžiais pavadintą virtualią parodą, minėdamas 100-ąsias jo gimimo metines, pristato Lietuvos ypatingasis archyvas.
Kovą už Lietuvos Nepriklausomybę pradėjęs dar besimokydamas gimnazijoje, P. Bartkus buvo vienu jauniausių Lietuvos partizanų vadų, vyriausiojo Lietuvos laisvės kovotojų vado Jono Žemaičio-Vytauto bendražygiu ir pagalbininku.
Dalyvavo kuriant Jungtinę Kęstučio apygardą, ėjo šios apygardos štabo Organizacinio skyriaus, vėliau – štabo viršininko pareigas. 1948 kovo mėn. tapo Prisikėlimo apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėn. įsteigus Vakarų Lietuvos sritį, paskirtas srities vado J. Žemaičio-Vytauto pavaduotoju.
1949 m. vasario 16 d. P. Bartkus-Žadgaila, kartu su kitais Lietuvos partizanų vadais, pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją, buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo sekretoriumi, o 1949 m. liepos mėn. – LLKS gynybos pajėgų štabo Organizacinio skyriaus viršininku.
P. Bartkus rašė ir partizanų spaudoje Alkupėno literatūriniu slapyvardžiu skelbė eiles, nemažai jo eilėraščių tapo dainomis.
1949 m. rugpjūčio 13 d. P. Bartkus-Žadgaila žuvo Užpelkių miške (Radviliškio apskritis, Grinkiškio valsčius) vykusiose kautynėse.
Virtualioje parodoje apžvelgiamas P. Bartkaus-Žadgailos gyvenimo ir kovos kelias, poetinė kūryba, pirmąkart pristatomos P. Bartkaus artimųjų išsaugotos nuotraukos.
Parodą galima pažiūrėti Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje: čia
Parodos kuratoriai: Povilas Girdenis ir Nijolė Maslauskienė, Lietuvos ypatingasis archyvas.
Parengta pagal Lietuvos ypatingojo archyvo pranešimą
Puiki mintis, nes pasaulio kultūros sąvoka išsireiškia per žmogaus civilizaciją. O ši nesireiškia technikos ir į ją prikimštos automatikos kiekiu, šūvių aidais ar bombų sprogimais, – ji išsireiškia santykių tarpe žmonių kokybe. Ir šią kokybę Petras Bartkus – Žadgaila išreiškė spaudoj, Alkupėno slapyvardžiu partizanuose skelbdamas savo eiles, kurių nemažai buvo ir išdainuojamos. Šlovė mūsų didvyriams!