Pirmadienis, 20 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2019-03-23 15:00:50
9
Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Vydūnas | Alkas.lt koliažas
Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Letuvai reikia žmonių, kuriems viešasis arba tautos turtas būtų nepalyginamai brangesnis už jų pačių lobius, žmonių, kuriems žmoniškoji tautos vertybė ir jos garsas daugiau reikštų, negu jų pačių gyvybė, žmonių, kurie gyvena tam, kad visa tauta taptų kasdieną šviesesniu pavyzdžiu visų žmogaus labumų, žmonių su sveiku garbės jausmu. Vydūnas, 1922

Tai mūsų mąstytojo ir pranašo žodžiai, parašyti beveik prieš šimtą metų, tuometiniam lietuvių laikraštyje „Darbymetis“ (1922, Nr. 5, p. 53-55). Tokį lietuvio idealą savo literatūrinėse įžvalgose matė Vydūnas. Ačiū „Lietuvos aido“ redakcijai, kad  išsaugojo ir paskelbė tą jo straipsnį, priminė, kaip mąstytojo ir filosofo siekiamybę lietuvio identitetui, aktualią ne tik jo gyventam Lietuvos istorijos laikotarpiui, bet, ko gero ir visiems laikams, kol pasaulyje bus nors vienas lietuvis.

Ar šimtmečio tėkmėje lietuviai, mūsų tėvai ir seneliai, kai kam jau ir protėviai, išgirdo šiuos mąstytojo žodžius, įsiklausė į juos ir juos gerbė? Šiandien drąsiai galiu pasakyti: Taip! Išgirdo. Įsiklausė. Ir gerbė. Ir pateisino juos visu savo gyvenimu. Tuo įsitikinau, ruošdama spaudai savo naują knygą „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Politinės asmenybės“. Ji pasirodė praeitais metais ir jau sulaukė palankių recenzijų bei skaitytojų susidomėjimo.

Pirmasis knygos skyrius, pavadintas „Lietuvos atkūrimo apyaušris (1886-1918)“, skirtas Lietuvos valstybingumo architektams – tautinės Lietuvos valstybės iniciatoriams ir idėjos realizavimo šaukliams – dr. Jonui Basanavičiui, mūsų Tautos ir Valstybės Patriarchui, Tautos žadintojui dr. Vincui Kudirkai, bei tautinės savimonės vienam įtakingiausių kūrėjų poetui Maironiui, jų bendražygiams aušrininkams ir varpininkams. Beje, mažos, bet mokančios būti garbinga ir dėkinga, šalies Bulgarijos vadovai, dori svetimieji – bulgarai, dr. Jonui Basanavičiui Lietuvos Respublikos šimtmečio proga pastatė ir atidengė paminklą Varnoje, pačiame miesto centre, o mūsiškiai, nors ir buvo įspareigoję tą padaryti iki Lietuvos Respublikos šimtmečio, bet nepadarė, taip demonstruodami, kad jiems nei Lietuvos valstybingumo simbolio dr. Jono Basanavičiaus, nei paties valstybingumo – nereikia.

Antrasis skyrius – apie tuos, kuriems viešasis arba Tautos turtas buvo brangesnis už jų pačių lobius. Pavadintas skyrius „Lietuvos Respublikos (1918-1940) kūrėjai“. Nors jis yra tik pirmojo skyriaus tęsinys ir jame lygiagrečiai eina, persipina ir kryžiuojasi ir vieno, ir kito skyriaus Asmenybių keliai (istorijoje ir jos įvykių aprašymuose, kaip, beje, ir visame moksle tokia teorinė atskirtis neišvengiama), jis skirtas Lietuvos didiesiems, kūrusiems Lietuvos Respubliką 1918-1940 metais: pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, pirmajam LR premjerui Augustinui Voldemarui, prezidentui Aleksandrui Stulginskiui, Stasiui Šilingui, premjerui ir Finansų ministrui Juozui Tūbeliui, teisininkui prof. Mykolui Pijui Riomeriui, gen. Povilui Plechavičiui, kūrusiems ir vadovavusiem Lietuvos valstybės kūrimui, bei tautinės dvasios formuotojams, kūrusiems nepriklausomos Lietuvos ateities perspektyvą. – prof. Pranui Dovydaičiui ir tautinės ideologijos kūrėjui Vladui Putvinskiui-Pūtviui.

Trečiasis skyrius „Pavergti, bet nepasidavę (1940-1990)“ – apie paskutiniąją Lietuvos romantikų ir idealistų kartas, kuriems Lietuvos nepriklausomybė ir žmoniškoji Tautos vertybė ir jos garsas jų vertybių sistemoje reikš daugiau, negu jų pačių gyvybė. Tai skyrius, skirtas Lietuvos didžiausiai visoje jos ilgaamžėje istorijoje katastrofai, ją ištikusiai 1940 m. birželio 15 d, – bolševikinės Rusijos okupacijai. Referatiškai, remiantis istorikų tyrimais, aprašomas Lietuvos valstybingumo sunaikinimas, valstybės tarnautojų išžudymas – visų pirma išžudymas visų Nepriklausomos Lietuvos ministrų, teisėtvarkos pareigūnų, šviesiausių Lietuvos žmonių trėmimai į Sibirą ir ten išmarinimas badu ir šalčiu, jaunimo, nenorinčio kariauti ir žūti svetimuose karuose išžudymas ir Lietuvos partizanų ginkluotas pasipriešimimas kruvinajam terorui, jų žūtys. Tai Lietuvos istorijos laikotarpis, kurį teisininkas humanistas Mykolas Pijus Riomeris pavadino „Žiaurioji Azijos klasta Europos civilizacijos dirvoje“. Skyriuje aprašomos ir kitos Lietuvos negandos – kolektyvizacija, tautos alkoholizacija ir degravimas valdžios pastangomis, jaunimo mankurtizacija , neginkluotas moksleivių ir studentų pasipriešinimas okupacijai ir nutautinimui, Bažnyčios pasipriešinimas ateizacijai ir tautos demoralizacijai, tikėjimo ir sąžinės laisvės naikinimui, leidžiant ir platinant Lietuvoje ir pasaulyje „Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką“, jos didieji žmonės vyskupai, kunigai ir vienuolės.

Ketvirtasis skyrius „Kovo 11-osios Lietuva“, skirtas Lietuvos didiesiems žmonėms, atvedusiems Lietuvą į Nepriklausomybę, įteisintą 1990 m Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Aktu. Šiame skyriuje šalia didžiųjų Lietuvos Asmenybių, atvedusių mus į Nepriklausomybė – prof. Vytauto Landsbergio, diplomato, o vėliau ir ambasadoriaus JAV Stasio Lozoraičio, Lietuvos Nepriklausomybės Akto bendraautoriaus, Sausio 13 –osios didvyriai, savo krauju, įtvirtinę Lietuvos Nepriklausomybę, bei jau taikios nepriklausomos Lietuvos didieji kūrėjai – Prezidentė Dalia Grybauskaitė, doriausi ir sąžiningiausi Lietuvos Seimų ir miestų vadovai, nepardavinėję sąžinės svetimiesiems, visada ir visur siekusiems atkurti tautinę Lietuvos valstybę su visomis jos šimtmečiais formuotomis tautinėmis vertybėmis, išdrįsę eiti prieš srovę, piktas užmačias tų Seimo narių kuriems rūpėjo naikinti tautos vertybes.

Paskutiniajame knygos skyriuje pateikiamas žymiausių Tautos mąstytojų – save vadinančio nacionalistu – filosofo Romualdo Ozolo ir antiglobalisto tarptautininko politologo ir publicisto žvilgsniai į Lietuvos ateitį, kurie ją mato Lietuvos tautinės valstybes ir visų tautinių vertybių atkūrime, jų puoselėjime ir naujų tautinių vertybių – tautinio savitumo ir išskirtinumo ES tautų šeimoje kūrime, tautinio meno ir tautinės literatūros kūrime.

Knygoje atsiribota nuo socialistinės Lietuvos kūrėjų, vadovaujamų A. M. Brazausko ir viso komunistų partijos CK, jau Nepriklausomoje Lietuvoje, kūrusių socialistinę Lietuvą ir turtėjusių, lietuvių tautos skurdo sąskaita, atsiribota ir nuo tų, kurie, kaip sunešiotas pirštines keitė partijas ir savo ideologijas, kad tik prieitų prie „sotaus valdžios lovio“ (terminas, nukaltas jau Nepriklausomybės metais, galintis pretenduoti į to laikotarpio vieną svarbiausių charakteristikų).

Knygoje, vadovautasi minėta Vydūno dvasine lietuvio aksioma, ir stengtasi parodyti, kad lietuvių ji buvo realizuota šimtmečio tėkmėje. Didžiuokimės ir sekime savo didžiųjų tautiečių pavyzdžiu. Ir nebijokime būti lietuviais, nors ir visokio plauko valatkų vadinamais „Lietuvos tautiniais zombiais“. Suvokime, kad visiems antitautiniams zombiams, kaip rašo Vydūnas, jų pačių materialinis turtas yra žymiai svarbesnis už mūsų tautos idealus, „už viešąjį arba Tautos interesą“. Džiaukimės įvykusiu stebuklu, atkurta Lietuvos valstybe ir jos jau tvirtu tapusiu valstybingumu. Telkimės ir budėkime, kad ji to valstybingumo niekada neprarastų, mokykime jausti atsakomybę už ją savo vaikus ir anūkus. Švieskime savo liaudį, kad ji greičiau virstų Tauta, žinančia savo pareigas ir atsakomybę už savo Tautą ir savo Valstybę. Nepamirškime ir savo mąstytojų. Nors retkarčiais nukelkime jų raštus nuo knygų lentynėlių ir pasitarkime su jais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Profesorius Eugenijus Meškauskas ir jo mokslinė mokykla
  2. O. Voverienė. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija
  3. O. Voverienė. Antanas Smetona apie tautinę valstybę
  4. Įsivaizduoti Lietuvą: išleistas Lietuvos šimtmečio vizijų leidinys
  5. O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas
  6. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – rašytoja Bronė Buivydaitė
  7. R. Šarknickas. Dovana Lietuvai šimtmečio proga – Tautos namai
  8. O. Voverienė. Kada lietuviška liaudis taps lietuvių tauta?
  9. Lietuvos šimtmečio dainų šventė atvers Vydūno raštų tomus
  10. O. Voverienė. Sugrįžimas iš užmaršties…
  11. V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė
  12. Tarpukario Lietuvos žvalgybos pėdsakai knygoje „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“
  13. Vydūnas. Politikos kritika
  14. O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos sutelkimo pagrindas
  15. V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Skalvis says:
    4 metai ago

    Nebūtina kurstyti lietuviškus džikadistus. Yra kaip yra ir nieko nepakeisi. Užtenka žinoti kas esi. Turėti sąžinę – savęs žinojimą. Visa kita: Dievo valioje.

    Atsakyti
  2. Skalvis says:
    4 metai ago

    Vydūnas dvasios milžinas. Net Adolfas jį gerbė. Asmeniškai paleido iš belangės. Bet: tokių žmonių gyvenimas ir mintys – tik vienetų reikalas. Minia jų niekada nesupras. Priversti ? Kaip kriksčionybėje, islame…. tiesiog: juos Žinokim.

    Atsakyti
  3. Skalvis says:
    4 metai ago

    Vidūnas visų laikų didžiausias pro patria. Kodėl nė vienas Lietuvos patriotas neturi jokios nuomonės dėl Vydūno !?! Idiot patriot ?

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      4 metai ago

      …o mėsos seniai nevalgai? ;)…

      Atsakyti
  4. Romas says:
    4 metai ago

    Daugumai žmonių rūpi tik “savo daržas”, tik (anot Vydūno) – “savi lobiai”. Tai natūralu, tai ego sąmonė, ji dominuojanti. Tai asmeninio “aš” diapazonas…
    Kiekvieno pirštai į save… , savi marškiniai…
    Ši TIKROVĖ akivaizdi, kad ir renkant parašus. Nereikia aukoti pinigų, rizikuoti gyvybe. Tereikia savo parašu palaikyti kandidatą. Bet daugumas eina pro šalį. Neskaičiavau, statistikos nevedžiau, bet jų tikrai virš 90%.

    Ar jiems rūpi “viešasis ar Tautos turtas”?
    Kaip paaiškinti tokį ABEJINGUMĄ?

    Atsakyti
  5. Atmintis says:
    4 metai ago

    Voverienė rašo: …bulgarai, dr. Jonui Basanavičiui Lietuvos Respublikos šimtmečio proga pastatė ir atidengė paminklą Varnoje, pačiame miesto centre, o mūsiškiai, nors ir buvo įspareigoję tą padaryti iki Lietuvos Respublikos šimtmečio, bet nepadarė, taip demonstruodami, kad jiems nei Lietuvos valstybingumo simbolio dr. Jono Basanavičiaus, nei paties valstybingumo – nereikia.

    Atsakyti
  6. mvasionis says:
    4 metai ago

    TAUTĄ SUDARO trys dalys: brahmanai (žyniai), kšatrijai (tautos gynėjai ir tvarkytojai, politikai), vaišiai (maitintojai, ekonomikos sluoksnis). Indai juos tris vadina dukart gimusiais (sąmonigais tautos nariais). Dar būna šudrų (darbininkai ir pan.) ir net parijų (mūsų atžvilgiu bomžos ir narkovergai). Sveika ir stipri tauta gyvena savo protu ir išmintimi, ją tvarko savų kšatrijų (įsiklausančių į žynių patarimus) valia. Istorijoje tai buvo, pvz., Gediminas ir Lizdeika. Dabar mes nebesusigaudome, kas yra mūsų žyniai (Vydūnas, Jonas Basanavičius, M.K. Čiurlionis ir t.t.), o kas tik politikai, ūkininkai ar netgi šudrai (šie vaizduojasi ypač gerai viską išmanantys). Ką išsirinksime?

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      4 metai ago

      Klausimas užduotas išmintingai, todėl mąstau: a) žynių (išminčių) turime; b) tautos gynėjų, politikų turime; c) maitintojų, ekonomistų turime; d) darbščių darbininkų turime; e) parijų turime; f) vietos tvarkytojų (merų) turime. Kas tada galėtų būti ne vietos, bet visos Lietuvos tvarkytoju?
      Atsakymas ateina savaime – Lietuvos tvarkytoju gali būti tik Gaspadorius.

      Atsakyti
  7. Romas says:
    4 metai ago

    Šiandien paskutinė parašų rinkimo diena. Stovėjau Utenos turgavietėje nuo 8 iki pusė pirmos. Pasirašė (už A. Juozaitį) trys žmonės, praėjo apie 200. Dažniausi atsakymai pakalbinus pasirašyti:
    – O koks tolkas?
    – Jo vistiek neišrinks.

    Man tai ne naujiena, nuotaikos nesugadino. Nes numanau priežastis.
    Bet kurios tautos “didžiųjų” būna ne daug, vienetai. Tai brandžiausios sielos, kurioms savas asmenis “daržas” jau seniai tapo per ankštas. Jos tapatinasi su tauta, gyvena jos rūpesčiais.
    Bet daugumą sudaro kitokie…ABEJINGUMAS ir NEVILTIS , tai pamatiniai akmenys ant kurios stovi SISTEMOS pastatas. Jei šitie “akmenys” sutrupėtų, griūtų ir SISTEMA.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Šaulys | LNM archyvo nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės akto signataro J. Šaulio „Mano dienyno“ pristatymas

2023 03 14
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
Aleksandras Stulginskis (1885-1969) | wikipedia.or nuotr.

Z. Tamakauskas. Prisimenant Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtadienį

2023 03 10
Knygos „Juozas Lukša Daumantas žmonos Nijolės atsiminimuose ir amžininkų liudijimuose“ pristatymas | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Bus pristatyta V. Valiušaičio knyga apie J. Lukša Daumantą

2023 03 04
Knygų mugėje pristatytas LGGRTC išleistas rezistencinis atlasas | LGGRTC nuotr.

Knygų mugėje pristatytas LGGRTC išleistas rezistencinis atlasas

2023 03 01
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

G. Nausėda. A. Smetona tebėra tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis

2023 02 28
Atidengtas paminklas A. Smetonai | palanga.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda: A. Smetona buvo itin ryški asmenybė

2023 02 28
palanga.lt nuotr.

Palangoje atidengiamas paminklas A. Smetonai

2023 02 28
Miroslavas Danys prie Vydūno atminimo lentos 2013m. | T. Staniko nuotr.

Vydūno atminimas pagerbtas Detmolde

2023 02 23
Knygų mugėje – knygos apie legendinį Lietuvos karo vadą pristatymas | rengėjų nuotr.

Knygų mugėje – knygos apie legendinį Lietuvos karo vadą pristatymas

2023 02 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Parodos atidarymas | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Pasaulinę žemės dieną Prezidentas atidarė parodą

2023 03 20
Renovacija | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daugiabučių atnaujinimui – 58 mln. eurų

2023 03 20
Mokesčiai, pinigai | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

L. Girskienė siūlo lengvinti paskolų naštą

2023 03 20
Lietuva pasirašė Europos plastiko paktą
Gamta ir ekologija

Neteisingai rūšiuojama dar trečdalis pakuočių

2023 03 20
Registracija internetu | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pas gydytojus vis daugiau registracijų internetu

2023 03 20
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius pasitiks naujovėmis

2023 03 20
Automobilių sąvartynas | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

AAD primena reikalavimus automobilių ardytojams

2023 03 20
Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Rinkimų metu rimtų pažeidimų nebuvo

2023 03 20
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Nuoroda apie Prasidėjo aplinkosauginė akcija „Saugom mišką“
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Fredis apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pasaulinę žemės dieną Prezidentas atidarė parodą
  • Daugiabučių atnaujinimui – 58 mln. eurų
  • L. Girskienė siūlo lengvinti paskolų naštą
  • A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (6. Saracėnų g., 2-oji dalis)
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos nepriklausomybės akto signataro J. Šaulio „Mano dienyno“ pristatymas

by Kristina Aleknaitė
2023 03 14
0
J. Šaulys | LNM archyvo nuotr.

Kovo 17 d. 17 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro,...

Skaityti toliau

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

by Kristina Aleknaitė
2023 03 14
2
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

Kovo 10 d. Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija, įvertinusi gautus juridinių ir fizinių asmenų siūlymus, nusprendė teikti Seimui Lietuvos...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Prisimenant Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtadienį

by daiva
2023 03 10
0
Aleksandras Stulginskis (1885-1969) | wikipedia.or nuotr.

Šių metų vasario 26-ąją   mūsų kalendoriaus lapeliuose turėjo būti pažymėta, kad prieš 138-erius metus  Raseinių apskrities Kaltinėnų valsčiuje gimė antrasis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Nuoroda apie Prasidėjo aplinkosauginė akcija „Saugom mišką“
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Fredis apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • jes apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
Kitas straipsnis
Pixabay.com nuotr.

Geriausi moteriški laikrodžiai – ne tik stilingi

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai