Antradienis, 15 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Minimos kautynių su bolševikais ir kario Povilo Lukšio žūties 100-osios metinės (video)

www.alkas.lt
2019-02-08 21:05:38
10
Minėjimas Jiezne „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Minėjimas Jiezne „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Minėjimas Jiezne „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.
Minėjimas Jiezne „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Vasario 8 d. Jiezne, Prienų r. vykusiose iškilmėse „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ buvo paminėtas pergalingų kautynių su bolševikais šimtmetis. Minėjime dalyvavo Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas, Prienų raj. savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės bei Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai, kiti svečiai, miestiečiai.

Jiezno Nepriklausomybės aikštėje atvykusieji galima buvo susipažinti su Lietuvos kariuomenės naudojama pėstininkų ginkluote. Buvo padėtos gėlės prie žuvusių savanorių atminimo lentų, paminklo partizanams, savanorių žūties vietoje, senosiose kapinėse. Taip pat buvo perskaitytas Prienų krašto muziejaus darbuotojų parengtas pranešimas „Jiezno kautynėms – 100 metų“.

Minėjimas Jiezne „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.
Minėjimas Jiezne „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai šūvių salvėmis pagerbė Lietuvos valstybę Lietuvos kariuomenę ir žuvusiuosius Lietuvos savanorius, grojo Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono orkestras, buvo galima pasivaišinti Lietuvos šaulių sąjungos paruoštomis kariškomis vaišėmis.

Minėjimas Jiezne „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.
Minėjimas Jiezne „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Prieš 100 metų jauna Lietuvos kariuomenė patyrė neeilinius išbandymus. Įnirtingos kovos su bolševikais vyko ne tik Jiezne, bet ir Alytuje, Kėdainių-Šėtos rajone. Ties Kėdainiais vykusios kautynės buvo vienomis pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių su Raudonąja armija. 

Minėjimas Jiezne „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.
Minėjimas Jiezne „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Būtent ši pergalė sutrukdė bolševikų siekiams užimti Jiezną, Birštoną, Prienus, o vėliau ir laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną, kurį gynė gan silpnos lietuvių pajėgos. Jiezno kautynių ir kitų to laikotarpio kovų dalyviai padėjo vertybinius pamatus tolimesnei kariuomenės raidai.

Jiezniečio savanorio Alekso Pranckevičiaus nuotraukoje 1919 m. savanoriai | Archyvinė nuotr.
Jiezniečio savanorio Alekso Pranckevičiaus nuotraukoje 1919 m. savanoriai | Archyvinė nuotr.

Taučiūnuose bus paminėtos ir pirmojo savanorio Povilo Urbšio žūties 100-osios metinės

Vasario 9 d. Taučiūnų kaime, Kėdainių r. taip pat vyks renginiai, skirti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metams, Pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių 100-mečiui ir Pirmojo Nepriklausomybės kovose žuvusio Lietuvos savanorio Povilo Lukšio žūties 100-osioms metinėms paminėti. Renginiuose dalyvaus Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, kitų valstybės institucijų atstovai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, visuomenė.

Renginio vasario 9 d. dienotvarkė:

11 val. Atminties valanda. Restauruoto paminklo, skirto Povilo Lukšio atminimui, šventinimas (Taučiūnų kaimas, Vilainių seniūnija);
12 val. Šv. Mišių auka už Lietuvos karius, savanorius, šaulius, Laisvės gynėjus Šv. Jurgio bažnyčioje; Po mišių (Didžioji g. – J. Basanavičiaus g.) paradinė karių, šaulių, LKKS sąjungos savanorių ir bendruomenės eisena į Dotnuvos g. kapines;
13 val. Povilo Lukšio (1886−1919) atminimo pagerbimas Kėdainių miesto Dotnuvos g. kapinėse; Jaunųjų šaulių pasižadėjimas
15 val. Kėdainių kultūros centre renginys „Tėvynei pašaukus“, skirtas 1919 m. Nepriklausomybės kovose su bolševikais žuvusiems Lietuvos kariams, savanoriams bei šauliams pagerbti ir pirmosioms kautynių pergalėms pagarsinti.

Dalyvaus: Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų karinis orkestras, Kėdainių bendrojo ugdymo mokyklų mėgėjų meno kolektyvai, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“. Veiks karinės technikos ir ginkluotės paroda.

Kėdainių kautynės – tai 1919 metais vasario 8–10 dienomis vykusios kovos tarp Lietuvos nepriklausomybę gynusios Lietuvos kariuomenės ir į mūsų šalį įsiveržusių sovietinės Rusijos kariuomenės dalinių. Į Lietuvos teritoriją įsibrovusios sovietų kariuomenės tikslas buvo užimti tuometę mūsų šalies sostinę Kauną, į kurį veržtasi per Alytų bei Kėdainius. Užimti nepriklausomos Lietuvos sostinę sutrukdė ties Kėdainiais vykusios kovos, per kurias su bemaž 1000 sovietų karių susirėmė 200 Lietuvos savanorių, talkinamų Vokietijos kariškių, ir nugalėjo sovietinės Rusijos kovotojus.

Povilas Lukšys – pirmasis savanoris žuvęs už Lietuvos laisvę | Archyvinė nuotr.
Povilas Lukšys – pirmasis savanoris žuvęs už Lietuvos laisvę | Archyvinė nuotr.

Vykstant kovoms ties Kėdainiais, vasario 9-ąją žuvo Lietuvos kariuomenės savanoris Povilas Lukšys, kurio atminimas įamžintas jo žūties vietoje Kėdainių rajone Taučiūnuose.

P. Lukšys gimė 1886 m. rugpjūčio 21 d. Kazokuose, Surviliškio valsčius, dabartiniame  Panevėžio rajone. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Pradėjus kurtis Lietuvos Respublikos kariuomenei 33 metų P. Lukšys surinko savanorių būrį ir atvedė jį į Kėdainius. Buvo Kėdainių apsaugos būrio būrininkas, lauko sargybos viršininkas, žvalgybos būrio viršininko pavaduotojas.

Kėdainių apskrityje dalyvavo kovose su Kauno kryptimi puolančiais Sovietų Rusijos daliniais. 1919-ųjų vasario 8 d., atlikdamas karinę užduotį  žuvo smarkiame susišaudyme nuo bolševikų kulkos Taučiūnuose.

P. Lukšys iš pradžių buvo palaidotas netoli žūties vietos, vėliau drauge su kitais žuvusiais šio krašto savanoriais perlaidotas Kėdainių miesto kapinėse. Jo žūties vietoje Taučiūnuose 1929 m.buvo pastatytas paminklas, tapęs vienu svarbiausiu Nepriklausomybės kovų bei Laisvės atgavimo simboliu.

Paminklo P. Lukšiui atidengimas 1929 09 15:

Komunistų valdžia šį paminklą nuvertė tik 1962 metais, o Lietuvai atgavus laisvę 1993 m. paminklas vėl buvo atstatytas. Prie jo kasmet vasario 8 d. yra minimas P. Lukšio atminimas.

Paminklas Povilui Lukšiui Taučiūnuose | wikipedia.org nuotr.
Paminklas Povilui Lukšiui Taučiūnuose | wikipedia.org nuotr.

Po žūties 1923 m. P. Lukšys buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinu. Jo vardu pavadintos gatvės Kėdainiuose ir kituose Lietuvos miestuose bei geležinkelio stotis.

Jaunos Lietuvos kariuomenės, apgynusios Lietuvos nepriklausomybę, žygdarbiams paminėti Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Nepriklausomybės kovų atminimo minėjimo metais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaune įvyks Dainavos bendruomenės renginys, skirtas Lietuvos kariuomenės 95-osioms įkūrimo metinėms
  2. Lietuvos nepriklausomybės kovos įamžintos pašto ženkle
  3. 2019-uosius numatoma skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais
  4. Lietuvos kariuomenės kūrimosi priešaušris
  5. Paberžėje bus atkurti 1863-ųjų metų sukilimo ir partizaninių kovų epizodai
  6. Pagerbtas pirmojo žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos kariuomenės savanorio atminimas (nuotraukos)
  7. V. Vaitkevičius. Atrandant 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės savanorius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Vilna says:
    6 metai ago

    Labai svarbios kautynės 1919 m. pavasarėjant vyko ir Bobriškėse prie Varėnos su Lenkijos kariuomene. Mūšį laimėjo lietuviai nuvydami Lenkiją iki Marcinkonių. Toliau tie patys kariai buvo permesti į forontą su bolševikai prie Alytaus.
    Mūšio su Lenkijos kariuomene 100-osios metinės taip pat pažymėtinos – lenkai geležinkelio pylimu veržėsi, kad užimtų Alytų.

    Atsakyti
    • Tomas says:
      6 metai ago

      Ir ką?

      Atsakyti
      • !!! says:
        6 metai ago

        Ogi tą kad yra puiku.To negalima pamiršti ir būtinai perduoti jaunimui…

        Atsakyti
      • Bartas says:
        6 metai ago

        O gi tą, kad kalbi lietuviškai , Tomai ir aš Tavę suprantu. Man daug.

        Atsakyti
      • Žemyna says:
        6 metai ago

        Ogi tai, jog tai liudija mažos tautos pasiutusią narsą, neprilygstamą Dvasios jėgą, ištikimybę Nepriklausomybei.
        Stoti į kovą ne tik su per 10, bet ir su 50 kartų už tave didesniu – tokios Dvasios stiprybės, ryžto ir tikėjimo gali ir didžiulės tautos pavydėti.

        Atsakyti
  2. Juozas says:
    6 metai ago

    Reikėtų istorikams smulkiau aprašyti įvykius prie Bobriškių, mūsų istorijai, atminčiai tai svarbu

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Pritariu. Deja, mūsų mokykla išleidžia mūsų vaikus visiškai neišprusintus tautos istorijos ir kovų klausimu! O apie šiuolaikinius VU bei Pedagoginio absolventus…

      Atsakyti
  3. Skalvis says:
    6 metai ago

    Kokia puošni, šauni, ori Smetonos koriuomenė: kur ji buvo kai stalino rusai atėjo ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Na, turint galvoje, kiek Lietuva ir teritorija, ir žmonėmis buvo sumažinta strateginės draugės pastangomis; turint galvoje, jog vyriausybėje dirbo du Kremliaus kolaborantai, kategoriškai nesutikę priešintis; turint galvoje, kad Kremlius neužmiršo kovos su Lietuvos kariais patirties, tad veikė jau atitinkamai pats pasirengęs, o ir čia, viduje, talkininkais jau buvo pasirūpinęs…

      Atsakyti
    • Vilna says:
      6 metai ago

      Tada ji ne Smetonos, o Tautos kariuomene buvo. Smetonos ji patapo po 1926 m. perversmo ir ypač Smetoniška pasirodė per 1938, 1939 ir 1940 metų įvykius…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Protokolo pasirašymas
Lietuvoje

VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą

2025 07 15
Emocijos, kompiuteris
Lietuvoje

Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai

2025 07 15
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Lietuvoje – vartojimo paskolų bumas

2025 07 15
Eugenijus Sabutis
Lietuvoje

Susisiekimo ministerija patvirtino pokyčių planą

2025 07 15
Žemės ūkis | zum.lrv.lt
Lietuvoje

Numatomas rekordinis ekologinės gamybos augimas

2025 07 15
Žalioji energetika
Lietuvoje

Lietuva stiprina kritinę energetinės infrastruktūros apsaugą

2025 07 15
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Liberalams švietimo ministrė nesugebėjo paaiškinti, kaip taisys egzaminų tvarką

2025 07 15
Vaistai
Lietuvoje

Atostogaujantiems nelikti be vaistų padės nuotolinė prekyba

2025 07 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Kuolys. Nusiginklavimas (III)
  • VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą
  • Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai
  • Lietuvoje – vartojimo paskolų bumas

Kiti Straipsniai

Arūnas Kumpis| FB nuotr. Alkas.lt koliažas

A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis

2025 06 16
Pratybos

Pirmą kartą pratybose „Griffin Lightning“ mūšiui vadovavo lietuviai

2025 06 13
Adomas Dominykas Bartuševičius | Marijos Konopkos knygos nuotr.

I. Randakevičienė. Bartuševičiai – vieni 1863 m. sukilimo Trakų apskrityje rengėjų

2025 06 10
Kariuomenės ir visuomenės dienos iškilmės Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, 1935–1937 m. Ant pakylos – Lietuvos kariuomenės vadas gen. št. plk. Stasys Raštikis (1896–1985) ir už jo stovintys aukštieji karininkai. Iš kairės: 1-as brg. gen. Vladas Nagevičius (numanoma) (1880–1954), 2-as ats. brg. gen. Julius Čaplikas (1888–1941), 3-ias gen. št. plk. ltn. Jonas Černius (1898–1977), 4-as gen. ltn. Klemensas Popeliučka (1892–1948), 5-as brg. gen. Emilis Vimeris (1885–1974) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Prieš 90 metų pradėta švęsti Lietuvos Kariuomenės ir visuomenės diena

2025 05 28
Laivas „Lokys“

Naujasis KJP laivas „Lokys“ įvestas į rikiuotę

2025 05 13
Suvalkų koridoriaus širdyje vyks Lietuvos kariuomenės Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė | kariuomene.lt nuotr.

Suvalkų koridoriaus širdyje vyks Lietuvos kariuomenės Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė

2025 04 25
Susitikimas KAM

Aptartos poligonų plėtros galimybės

2025 04 10
Paieškos darbai Pabradėje

Pabradės poligone rastas ketvirtojo dingusio JAV kario kūnas

2025 04 01
JAV šarvuočio ištraukimo darbai

Pabradėje JAV šarvuotis ištrauktas: rasti 3 žuvę kariai, tyrimas tęsiasi

2025 03 31
Emilija Kapočiūtė

A. Purelienė. Po raudonųjų pragaro – gailestingosios Emilijos šiluma

2025 03 28

Skaitytojų nuomonės:

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
P.Cvirkos paminklas | wikimapia..org nuotr.

P. Cvirka įrašytas į „balvonų“ sąrašą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai