Šeštadienis, 6 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

P. Cvirka įrašytas į „balvonų“ sąrašą

Olava Strikulienė, www.respublika.lt
2019 02 09 07:30
18
P.Cvirkos paminklas | wikimapia..org nuotr.

P.Cvirkos paminklas | wikimapia..org nuotr.

P.Cvirkos paminklas | wikimapia..org nuotr.
P.Cvirkos paminklas | wikimapia..org nuotr.

Lietuvoje nuo vasario 6-osios pasirašinėjama Vilniaus miesto savivaldybei skirta peticija, raginanti sostinėje nukelti Petro Cvirkos (1909-1947) paminklą, sukurtą dailininko-architekto Igno Laurušo. Vilniečių iniciatyvinės grupės peticijoje „Už Petro Cvirkos paminklo nukėlimą“ rašoma, jog tokių „balvonų“ Lietuvoje dar yra apie 160 ir vienas jų – paminklas sovietiniam politiniam veikėjui P.Cvirkai. Teigiama, jog Rusija tokius paminklus-ideologinius simbolius išnaudoja kaip savo informacinio karo įrankį.

Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, Gumbinėje (Gusevas) buvo dažais apipiltas vos pastatytas Kristijono Donelaičio paminklas. Nors lėšų šiam paminklui skyrė ne tik Lietuvos valstybė, bet ir Karaliaučiaus srities administracija. Tilžėje (Sovetskas) iki šiol nėra muziejaus šiame mieste gyvenusiam Vydūnui. Tad su simboliais, šiuo atveju – lietuviškumo, kovojama ne tik Lietuvoje. Bet esama ir kitokių kultūrinių patirčių. Florencijoje (Italija) išliko paminklai net patiems žiauriausiems Medičiams. Išliko ir pačių žiauriausių senovės Romos imperatorių bei karvedžių statulos. Kita vertus, nors norvegai vertina savo tautiečio, rašytojo, Nobelio premijos laureato Knuto Hamsuno kūrybą, tačiau vis vien jį ir jo žmoną nuteisė už kolaboravimą su naciais. 1948 m. Norvegijos teismas pripažino K.Hamsuną tėvynės išdaviku. Norvegijoje nepamatysi K.Hamsuno statulų.

O peticiją „Už Petro Cvirkos paminklo nukėlimą“ šiomis dienomis pasirašinėja ne tik vilniečiai. Tiesa, ne itin energingai. Peticija dėl Kauno centrinio pašto pastato išsaugojimo startavo daug energingiau. Gal piliečiai mano, kad yra rimtesnių užsiėmimų nei vartyti statulas? Apie tai kalbuosi su viena iš peticijos iniciatorių, Vilniaus universiteto Rusijos ir Rytų Europos kurso magistrante Kamile Šeraite. Ji, beje, dirba Seime – yra Lauryno Kasčiūno sekretorė-padėjėja.

– Kaip manote, ar Vilniaus miesto savivaldybė sureaguos į jūsų peticiją?

– Mes labai tikimės, kad sureaguos.

– Bet Petras Cvirka juk buvo geras rašytojas. Tarpukario Lietuvoje už novelių rinkinį „Kasdienės istorijos“ 1938 metais laimėjo „Sakalo“ leidyklos premiją.

– Rašytojas jis geras, bet paminklas pastatytas ne rašytojui, bet sovietiniam politiniam veikėjui. Jau nekalbant, kad devynerius metus stengėsi patekti į kolaborantus.

– Tačiau Rusijos bolševikai, nors ir išžudė monarchus, po Spalio revoliucijos vis vien Leningrade (Sankt Peterburge) nenugriovė paminklo carui Petrui Pirmajam. „Varinis raitelis“, sukurtas XVII a. iki šiol stovi. Tad kuo anas Petras skiriasi nuo mūsų Petro? Jei net bolševikai savo Petrą paliko.

– Mes kuriame savo istoriją ir lygiuojamės į kitokias valstybes nei Rusija. Galvojame, ką savo skulptūromis pasakosime ateities kartoms. O kolaborantų statulų vieta – Grūto muziejus.

– Bet ir prancūzai kadaise per buržuazinę revoliuciją vieni pirmųjų Europoje nukirsdinę savo monarchus vis vien paliko stovėti Liudviko XIV statulą!

– O dėl kolaborantų, – jei sugebėjome atsikratyti Žaliojo tilto skulptūrų, tai turime sugebėti atsikratyti ir šito paminklo. Jį būtų galima Grūto muziejuje eksponuoti, o Vilniuje prie Petro Cvirkos paminklo net nėra jokios istorinės nuorodos. Nėra jokio prierašo. Nors paminklas daug didesnis nei Jono Basanavičiaus. Tokioje vietoje kolaborantui ne vieta. Jis net ne vilnietis. Juolab aplinkinių gatvių vilniečiai skundžiasi, kad neturi parko, kur vaikus galėtų nuvesti. Paminklą nukėlus ir sutvarkius aplinką, čia galėtų būti puikus parkas.

– O koks kitas paminklas galėtų tame parke stovėti?

– Galėtų pastatyti paminklą Adolfui Ramanauskui-Vanagui. O gal buvusiam JAV prezidentui Ronaldui Reiganui (Ronald Reagan), nepripažinusio Lietuvos okupacijos, pavadinusio Sovietų Sąjungą blogio imperija. Bet patys vilniečiai turėtų nuspręsti.

  –
Bet ar nėra Lietuvoje rimtesnių problemų nei paminklų statymas bei vartymas? Man, pavyzdžiui, visiškai patiko paminklas prie Kryžkalnio. Retas tą paminklą vadindavo „Kryžkalnio motina“, dažniau – „Raseinių Magde“. Bet pats paminklas buvo įspūdingas. Vairuotojai jau iš tolo pamatydavo, jog artėja prie Kryžkalnio. Gal per daug energijos skiriame simbolių vartymui bei statymui?

– Mūsų mintis – nukelti šį paminklą ir pakeisti skvero paskirtį. Norisi žinoti savo valstybės istoriją. Bet dabar valdžia iš viso vengia statyti paminklus. Pavyzdys – Lukiškių aikštė. Norisi negyventi tarp tuščių erdvių, kažkokius sprendimus priimti, o mūsų valdžia sprendimų vengia. Bet kas pasirūpins mūsų Lietuvos istorija, jei ne mes patys?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Iš tikrųjų puolamas ne Poetas
  2. V. Rubavičius. Lukiškių aikštės ateitis jau seniai buvo nulemta?
  3. Rytoj prasideda trečioji ekspedicija „K.Donelaitis ir R.Prūsijos kultūrinis palikimas“
  4. Ukrainiečių tautos žadintojas
  5. Ar tautos simboliui Vyčiui atsiras derama vieta Lietuvos sostinės erdvėje?
  6. Miestiečiai Lukiškių aikštėje gelbėjo liepas jas apkabindami
  7. A. Zolubas. Kultūros ministerijos konkursą dėl Lukiškių aikštės turime laikyti niekiniu
  8. S. Gorodeckis. Senąjį Vilnių puola hienos (nuotraukos, video)
  9. Justino Marcinkevičiaus apvienyti
  10. „Slaptuose Gorbačiovo archyvuose“ – niekur nepublikuota informacija apie Lietuvą
  11. Vyks tarptautinė konferencija, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms
  12. Lietuva neteko dainiaus Stasio Stacevičiaus (1959–2012) (video)
  13. 2013 metais minime Bernardo Brazdžionio 106-ąsias gimimo metines
  14. Kauniečiui Donaldui Kajokui paskirtas Baltijos Asamblėjos apdovanojimas
  15. Parengta virtuali paroda „Leonardas Gutauskas: Miškų šešėliai, daiktų šnabždesiai…“
  16. Kurios sostinės vietos įkvepia kurti?
  17. Lukiškių aikštė taps demokratiška erdve miestiečiams
  18. Mirė rašytojas Henrikas Algis Čigriejus (video, audio)
  19. Seimas 2017-uosius paskelbė Kazio Bradūno metais
  20. Didžiausių Vokietijos žiniasklaidos kanalų atstovai tyrinės Lietuvos kultūros žemėlapį
  21. Sostinės meras kviečia Vilniaus mokyklas surengti K. Bradūno atminimo pamoką
  22. L. Rasimas. Lukiškių aikštė ir Lietuva
  23. V. Bubnys: Laisvė – vandenynas, kuriame skęstame
  24. L. Korčak. Tai drastiška intervencija į senamiestį ir nuostabios Vilniaus panoramos naikinimas
  25. P. Urbšys. Negi mums gėda Vyčio?
  26. Įteiktos premijos už publicistinius kūrinius
  27. Vydūno skveras džiugins akis ir sielą

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Diedas says:
    2 m. ago

    Rusiškų autkojų ir komunistinių galvažudžių paminklus reikia ne nukelinėt ir išvežinėt į Grūto parką, bet sprogdint.
    Ištaškyt kad šito brudo nė žymės neliktų.
    Tai būtų ir pamoka šiuolaikiniams, sočiai penimiems, kremliniams parsidavėliams.

    Atsakyti
  2. Leonora says:
    2 m. ago

    Ką reiškia “geras rašytojas”? Vaikystėje man patiko jo apsakymai, bet kai paaugusi pradėjau skaityti Čechovą, Gogolį ir kt., pamačiau, kad Frank Kruk personažai nuplagijuoti nuo Gogolio “Mirusių sielų”, dalis apsakymų nuo Čechovo ir t.t.. Plagiatorius buvo, bet kadangi Lietuvoje tuo metu mažai kas skaitė rusų literatūrą, tai jo plagijavimai sąlyginai liko nepastebėti. Reikia griauti tokių žmonių, kurie susitepė, išduodami Lietuvą, paminklus. O dėl sovietinių išdavikų ar stribų vaikų jausmų mums neturi galvos skaudėti – savo valstybėje mes turime pasidaryti taip, kaip mes norime.

    Atsakyti
    • Diedas says:
      2 m. ago

      Pas rusus irgi pilna tokių “genijų”
      Kažkuris žodis žodin perrašė paską apie Pinokį, užvadino jį Buratinu ir iki šių dienų tebešlovinamas.
      Kadaise, prieš rusus paskelbiant šventaisiais, skaičiau straipsnį apie tai. Buvo išvardyti keliolika garsių kūrinių, kurių autorystė buvo pavogta.

      Atsakyti
  3. Leonora says:
    2 m. ago

    Salomėja Nėris irgi plagijavo, pavyzdžiui eilėraštis “Lauk manęs” nuplagijuotas nuo panašaus Simonovo eilėraščio.

    Atsakyti
  4. Zaibas says:
    2 m. ago

    Kazi o trys kryziai ant alkakalnio, Vilniaus centre, ar neverti balvono vardo? Peticija?

    Atsakyti
    • Leonora says:
      2 m. ago

      daugiau neišsteni, kremliaus troli?

      Atsakyti
  5. Bartas says:
    2 m. ago

    Pasikartosiu. Kad visiems , išdavikų liaupsintojams ir nekentėjams. Vežkit tą cvirką į Klangius . Jo mylėtojai susimeta pinigus ir lai pasistato.

    Atsakyti
  6. markas says:
    2 m. ago

    Turbūt, daugelis neturinčių savo nuomonės dėl paminklo nukėlimo, iš tikro nejaučia jokių sentimentų Cvirkai. Jie tik nujaučia, kad po pašalinimo, seks ir nuostabaus gamtos, kultūros ir poilsio-atokvėpio kampelio mieste sunaikinimas. Nes runkelinės miesto galvos nepaliks pačio pagrindo – nuostabaus skvero-aikštės su ta idealia medžių, šlaito, takų, laiptų ir kt. konfigūracija.

    Atsakyti
  7. Algimantas says:
    2 m. ago

    Baltarusiai stato paminklus Lietuvos kunigaikščiams, o Lietuvoje statomi okupantams, koluborantams ir kitokiems Tautos niekintojams. Gaila, kad seime lietuvių (tikrų) mažuma.

    Atsakyti
  8. Kažin says:
    2 m. ago

    Seimo valdymas tapo toks, kad susidaro vaizdas, jog Vilniuje ir Klaipėdoje viskas daroma už privačius, o Kaune – už biudžeto pinigus, ypač tas jo šefavimas pasijuto į valdžią atėjus “valstiečiams”. Todėl lauktina, kad tas “Vieningas Kaunas” ir ateinančiuose rinkimuose balsuos už “valstiečius” ar kitus “valstietiškuosius kirkilus”. Taigi didžioji atsakomybės už lietuvybę Lietuvoje dalis tenka Vilniaus, Klaipėdos, atitinkamų nuostatų kitų vietų rinkėjams. Ypač svarbūs šia prasme yra artėjantys Prezidento rinkimai. Kaip atrodo, “Vieningo Kauno” pastangos dabar – truks plyš prakišti savo žmogų į Prezidentus (“trenkus” Kauno vicemero kėdę Mačiulio “metimasis” prie Ušacko, o šiam nekandidatuojant – prie Nausėdos) …

    Atsakyti
    • Atmintis says:
      2 m. ago

      Tai jau taip, dabar iš istorijos tepasimokoma smetoniškos politikos siekį tvirtinti Kauno Lietuvą pagal carinės Rusijos skaldytojišką politiką dalijant Lietuvą į Vilniaus bei Kauno gubernijas.

      Atsakyti
  9. Žemyna says:
    2 m. ago

    Kalbėti reikia ne vien apie mūsų tarpukario kūrėjus, gyvenusius daugiau savo debesyse, nei kojomis ant žemės, ne jos tikrovėje – visa Europa buvo „trenkta” nuo Rusijos įgyvendinamos „laisvės, lygybės, brolybės”. Europoje kūrėsi visokie judėjimai, o čia dar vis labiau išsigimstantis ir agresyvėjantis feminizmas prisidėjo…
    O vis labiau populiarėjanti rusų klasika, literatūra ir teatras? Tai buvo kažkas nauja, ne taip, kaip „seniai” jų tėvai gyveno (o kaip to trokšta nuobodžiaujantis jaunimas – perversmo bet kokia kaina!). Tad ir S. Neris, tiek laiko leidusi Europoje, negalėjo likti to nepaveikta. Ypač turint galvoje jos tiesiog nesveikai didelį jautrumą, kasdienę savijautą, lyg ji visa gyva žaizda būtų, gal net šiokį tokį isteriškumą*… (Jos auklėtinis – mano tėvas pasakojo, kaip ji pamokoje imdavo raudoti, kad koks moksleivis tinginys, nevertina tėvų pastangų jį išmokslinti).
    Tokie – puiki auka naivių svaičiotojų medžiotojams. Įdomiausia tai, kad net po II karo pabaigos, kai nemaža dalis Europos (ypač – moterys) patyrė, kas yra tas „išvaduotojas”, Vakaruose vis vien kūrėsi komunistuojančio jaunimo organizacijos… Atrodo, kažkokia rožinė migla žmonėms jų akis ir „mąstalus” aptraukė. Tačiau nei po Čekoslovakijos įvykių, nei po keleivinių lėktuvų numušimo gal prieš 40 m., nei šiandien, po Krymo ir R. Ukrainos, Vakaruose sočiai tų, kas mąsto, lyg būtų kašpirovskių apdoroti. Ypač stebina visokie, vaizduojantys, jog jie už ŽT kovoja…
    Žr. Antanas Maceina. Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje…
    —————————-
    * Gal kas Nepriklausomybės pradžioje matėte TV laidą su buvusia MA b-kos darbuotoja. Ji pasakojo apie savo kūrybą ir ją kankinusį jautrumą, nervingumą. Kai nervai buvo pagydyti, kūryba irgi sustojo, nebeliko nei jos eilių, nei jos dainų, nei buvusio per didelio jautrumo…

    Atsakyti
  10. Kažin says:
    2 m. ago

    Vienas iki tol buvo pripažintas rašytojas, kitas prezidentas, tai gal laikas abu “balvoninti” ir taip padėti taikos tašką arba sustatyti jų paminklus greta ir parašyti ką tragiško yra padarę…

    Atsakyti
  11. Skalvis says:
    2 m. ago

    Šaunu! Tikrai Vilniuje neturi likti nieko, kas nesižiūri ant lenkiško paso! PS: Suomijoje stovi du paminklai Leninui. Vieną padovanojo Leningradas, kitą Talinas. Suomiai turi labai skaudžią istorija su rusais ir virš tūkstančio km bendros sienos. Ginybai skirio vos 1.2%. Eksportas -importas auga kaip ant mielių. Kaip tai paaiškinti!?!

    Atsakyti
  12. Veliuona says:
    2 m. ago

    Senai reikejo nuimti visų koloboravusių su Rusija skulptūras, uždrayti jų memorialinius butus ir muziejus. Sovietiniai okupantai gerai suprato ką reiškia simboliai, todėl nedelsdami sunaikino visus tautinius paminklus ir pristatė saviškiams bei išdavikams. Kol neatskirsime ženklų, kurie reiškia pagarbą ir atmintį nuo propogandinių, tol mus lengvai mulkins rusiška propoganda. Reikia aiškiai pasakyti kas tie koloborantai: Cvirka, Venclova, Paleckis, Sniečkus, Brazauskas ir tt

    Atsakyti
    • Skalvis says:
      2 m. ago

      O gyvi ar mirę koloborantai pavojingesi? Gal užtektų šventu vandeniu pašlakstyti? Ir atstotų piktosios dvasios.

      Atsakyti
  13. T0mas J. says:
    2 m. ago

    Lauk kolaborantų statulas iš viešųjų erdvių!

    Atsakyti
    • Skalvis says:
      2 m. ago

      Nes jie primena laikus, kada dabartinė valdžia buvo komunistai, komjaunuoliai, milicininkai…?!? Ar yra kitas tikslas?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nacionalinis susivienijimas ragina Vyriausybę grąžinti „Miško brolių“ draugijai jos būstinę

Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo

2021 03 04
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

2021 03 03
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
vRugsėjo 1-oji | smm.lt nuotr.

Prasideda priėmimas į sostinės mokyklas

2021 03 01
MO muziejus virtualiai pristato naują parodą apie Vilnių (video)

MO muziejus virtualiai pristato naują parodą apie Vilnių (video)

2021 03 01
Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

2021 02 28
Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio

Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio

2021 02 27
Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

2021 02 23
LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija)

LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija)

2021 02 22
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2021 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
Lietuvoje

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas

2021 03 05
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams

2021 03 05
Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos

2021 03 05
Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

2021 03 05
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Rengiami siūlymai dėl švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimo

2021 03 05
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai

2021 03 05
„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais
Gamta ir ekologija

Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • T0mas J. apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
  • T0mas J. apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • T0mas J. apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
  • Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams
  • Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos
  • Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1274; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1198; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 922; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 511; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 04
3
Nacionalinis susivienijimas ragina Vyriausybę grąžinti „Miško brolių“ draugijai jos būstinę

Nacionalinis susivienijimas (NS) išplatino pareiškimą dėl piliečių surengtos akcijos, kurioje reikalaujama pašalinti  „Laisvės partijos“ narį bei LGBT bendruomenės atstovą Tomą...

Skaityti toliau

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

by Kristina Aleknaitė
2021 03 03
5
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

Žaliausio miesto Europoje vardą turintis Vilnius netrukus taps dar žalesnis – greitu metu sostinės gyventojų pamėgtose vietose bus pasodinta beveik...

Skaityti toliau

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

by Ditė Česėkaitė
2021 03 02
0
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

Iki pavasario pradžios Vilniaus „Grinda“ įvairiose miesto vietose jau užlygino 700 šaltuoju laikotarpiu atsivėrusių avarinių duobių. Įmonės specialistai pabrėžia, kad...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • T0mas J. apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
  • T0mas J. apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • T0mas J. apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Žmogus iš XXI amžiaus apie A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video)
Kitas straipsnis
Lietuvos keliu direkcijos pasitarimas | lkd.lt nuotr.

Keliams lėšos bus skirstomos aiškiau ir tikslingiau

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai