Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Lietuvos kariuomenės kūrimosi priešaušris

Stasys Ignatavičius, www.valstietis.lt
2012 11 24 11:25
3
Lietuvos kariuomenės kūrimosi priešaušris
Lietuvos kariai
Lietuvos kariai

Prieš 90 metų, 1918 m. lapkričio 23 d., Lietuvos ministras pirmininkas prof. A.Voldemaras išleido pirmąjį įsakymą dėl Apsaugos tarybos ir pirmojo pėstininkų pulko įsteigimo. Ši diena laikoma Lietuvos kariuomenės įkūrimo data, tačiau dera prisiminti, kad Lietuvos kariuomenė, kurios 94 metų sukaktį ką tik paminėjome, kurtis pradėjo kiek anksčiau ir ypač sudėtingu laiku. Skausmingas jos gimimas neapsiėjo be savanorių didvyrių aukų.

Tautiškumo žadinimas

1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, apie 200 000 lietuvių buvo priversti palikti Lietuvą ir pasitraukti į Rusijos gilumą. Mobilizacija į carinę kariuomenę palietė apie 42 tūkst. Lietuvos vyrų. Jie buvo priversti kariauti su vokiečiais ir jų sąjungininkais įvairių frontų apkasuose. Dar vykstant karui sąmoningiausi Lietuvos patriotai buvo tautiškai žadinami siekiant atkurti Lietuvos valstybingumą. Šis procesas, 1917 m. po Spalio revoliucijos Rusijoje carui Nikolajui II atsisakius sosto, tapo dar veržlesnis, atsirado palankesnės sąlygos pagaliau įgyvendinti valstybingumo idėją. Rusijos revoliucija atvėrė kelius ne tik lietuviams Lietuvoje, bet ir pasitraukusiesiems į Rusiją bei mobilizuotiesiems į jos kariuomenę siekti Lietuvai nepriklausomybės. Po revoliucijos Rusijos armija buvo demoralizuota: tūkstančiai karių paliko savo dalinius ir grįžo namo. Lietuviai kariai būrėsi Voroneže, Vitebske, Tiflise ir kitur, nes Lietuva vis dar buvo okupuota vokiečių. 1917 m. birželio 7–11d. Peterburge įvykusiame visos Rusijos kariuomenės lietuvių karių suvažiavime buvo įsteigta Lietuvių karių sąjunga ir išrinktas jos Centro komitetas. Svarbiausi jo uždaviniai buvo „kovoti už laisvą Lietuvos demokratinę respubliką“ ir rūpintis karinių jos dalinių steigimu. Pradėtas leisti Komiteto laikraštis „Laisvas žodis“, kurį redagavo dailininkas Kazys Šimonis.

Po suvažiavimo įvairiose Rusijos vietose buvo imta formuoti lietuviškus karinius dalinius, nors Rusijos valdžios leidimas tam buvo gautas per didelį vargą. Pavyzdžiui, lietuvių batalione Vitebske buvo net 1 500 karių, jam vadovavo A.Juozapavičius – pirmasis karininkas, žuvęs Nepriklausomybės kovose. Lietuvių balionai atsirado Smolenske, Rovno mieste, netgi Sibire, dragūnų eskadronas susibūrė Valke. Kaukaze, Karso tvirtovėje atsirado lietuvių kuopa, Rumunijoje – 226-oji lietuvių lauko ligoninė.

Karinės bolševikų represijos

1917 m. spalį Smolenske buvo įsteigta „Lietuvių pulkų tvėrimo komisija“, kuri turėjo organizuoti lietuvių divizijos grįžimą į Lietuvą kovai dėl jos laisvės. Tačiau šias viltis sužlugdė lapkričio 7 d. bolševikų įvykdytas perversmas. Lietuvos karių sąjungos Centro komitetas 1918 m. sausio 29 d. Peterburge sušaukė antrąjį lietuvių karių suvažiavimą, tačiau vadovavimą jam perėmė bolševikai, kurie uždraudė sąjungos veiklą, įsakę lietuvių daliniams prisijungti prie Raudonosios armijos arba likviduotis. Atsisakius tai vykdyti prasidėjo represijos, nuo kurių ypač žiauriai nukentėjo Sibiro Vytauto Didžiojo lietuvių batalionas, kuris buvo išformuotas jėga, jo komiteto nariai suimti, kankinti ir galop užkapoti kardais. Kai kurie mūsų junginiai nukentėjo ir nuo vokiečių bei jų sąjungininkų.

Tų pačių metų vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos valstybės taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, tačiau Tarybos veikimas, dar valdant karinei vokiečių administracijai, buvo labai suvaržytas, o nepriklausomybė neturėjo juridinio pagrindo, nes Lietuvos valstybės nepripažino nei sovietų Rusija, nei kaizerinė Vokietija (šios šalies kaizeris tai padarė tik kovo 23 d.).

Tais metais į Lietuvą grįžo šimtai carinės armijos kareivių ir karininkų, o prie Lietuvos valstybės tarybos buvo įsteigta Lietuvos apsaugos komisija (dar vadinama Karo taryba), kuri registravo grįžusius karius, rinko karines žinias, ieškojo galimybių kariuomenei kurti ir ginkluoti, būrė pirmuosius savanorius. Šis darbas vyko slapčia, smarkiai saugantis vokiečių, Lietuvoje dar turėjusių nemažai galių.

Tačiau lapkričio 11 d. vokiečiai su sąjungininkais buvo priversti pasirašyti Taikos sutartį ir atitraukti kariuomenę iš Rusijos. Tą pačią dieną buvo patvirtinta pirmoji prof. A.Voldemaro sudaryta Lietuvos vyriausybė, o jis pats, tapęs ministru pirmininku, gavo ir krašto apsaugos ministro postą.

Jaunos beginklės valstybės didvyriai

Gruodį vokiečiai ėmė trauktis iš užimtų Rusijos teritorijų, o jiems įkandin sekė bolševikų daliniai, dalis jų per savaitę priartėjo prie Lietuvos, o ši juos sustabdyti neturėjo galimybių. Gruodžio 20 d. prezidentas A.Smetona su A.Voldemaru pabėgo iš Lietuvos, tad šiuo lemtingu tragišku metu šalis liko be vadovų, turėjusių pasirūpinti krašto žmonų saugumu.

1918 m. gruodžio pabaigoje Valstybės taryba suteikė M.Šleževičiui įgaliojimus sudaryti II Ministrų kabinetą, o šią iniciatyvą parėmė daugelis karininkų ir radikaliųjų partijų atstovų. M.Šleževičius ir naujai paskirtas krašto apsaugos ministras M.Velykis paskelbė atsišaukimą, kuriuo kvietė tautos vyrus ginti Tėvynę.

Dešimtys savanorių užsirašė į Lietuvos kariuomenę Kaune, Panevėžyje, Kėdainiuose, Alytuje, Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Viską metę, jie kilo ginti savo ir vaikų ateities, Lietuvos. Kūrėsi sričių apsaugos būriai, kuopos, batalionai, pulkai… Vienas pirmųjų Lietuvos savanorių, buvęs krašto apsaugos ministras pulk. leit. Jonas Variakojis prisiminimų knygoje „4-tas pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas“ rašė: „Po Lietuvos vyriausybės atsišaukimo iš visų Lietuvos kampų ir pradėjo plaukti savanoriai, kas ant savo mylimo žirgo, kas tėvo ar brolio vežamas, o kas ir pėsčias su maišeliu ant pečių. Tai buvo kilniausias ir geriausias tautos elementas.“

Kariuomenės kūrimosi sąlygos buvo sunkios: caro armijoje tarnavusių karininkų, gydytojų ir karo valdininkų, grįžusių į tėvynę, buvo nedaug, o ir tie buvo išsisklaidę, jau įsitraukę į vietos ūkinius, šveitimo ir administracinius darbus, kiti užtruko Rusijoje. Jų mobilizacija buvo paskelbta 1919 m. sausio15 d., naujokų mobilizacija – kovo 5 d.

Visa Lietuva buvo padalyta į kelias apsaugos sritis, o šių viršininkais paskirti savanoriai karininkai, kurie, be kita ko, turėjo šaukti savanorius ir skirstyti juos po buriamus pulkus ir batalionus. I pėstininkų pulkas pradėjo kurtis Vilniuje, tačiau gruodžio 17 d. persikėlė į Alytų. Pirma jam vadovavo karininkas J.Galvydis-Bykauskas, vėliau – Antanas Juozapavičius. II pėstininkų pulkas, taip pat burtas Vilniuje, vėliau buvo perkeltas į Kauną. Pirmasis jo vadas buvo karininkas P.Liatukas, kurį netrukus pakeitė V.Grigaliūnas-Glovackis. Sausio mėnesį pulkas turėjo 5 karininkus ir 150 kareivių.

1919 m. sausio16 d. Lietuvos kariuomenėje jau buvo 3 000 karių savanorių, tačiau tai buvo menkutės pajėgos palyginti su bolševikais, mūsų žemėje turėjusiais 3 divizijas su 20 000 karių, artileriją ir aviaciją. Bermontininkai Lietuvos ir Latvijos pasienyje buvo sutraukę 50 000 karių. Panašaus dydžio pajėgomis 1920 m. spalį mūsų tėvynę puolė ir gen. L.Želigovskio vadovaujami lenkų legionieriai.

Nepaisydami visų sunkumų ir trūkumų, lietuvių kariai triuškino bolševikus prie Kėdainių, Šėtos, Jiezno, Alytaus, Pagirių, Ukmergės, Panevėžio, Utenos, Zarasų ir kitur. Lietuviai mušė bermontininkus prie Radviliškio ir Šiaulių, lenkų legionierius sustabdė Širvintų–Giedraičių–Musninkų ruože ir būtų juos išviję iš Lietuvos, jei ne Santarvės komisijos įsikišimas. 1923 m. buvo atkovotas Klaipėdos kraštas.

Visų šių žuvusių ir kovojusių už Lietuvos laisvę savanorių žygdarbiai amžiams bus įrašyti į Lietuvos Nepriklausomybės kovų istorijos puslapius.

Stasys Ignatavičius, Vyčio ordino kavalierius, Lietuvos šaulių sąjungos garbės narys

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šiandien minima Lietuvos kariuomenės diena
  2. Garbingos Istorijos Sargybiniai

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. "Laisvės karininkas" says:
    8 m. ago

    Veik drąsiau, – susirask (pats/pati) 1917 m. “Laisvės karininko” obalsį: trejų metukų lietuvaitės Daivutės skanduotę
    ATGYJANTIEMS LIETUVOS KARŽYGIAMS – LIETUVOS LAISVĖS ŠAUKLIAMS,
    – sesutės jos dar Kanadose Australijose gyvenančios (IR ŠIANDIEN), bolševik-teroristinio gaivalo grėsmių 1944 m.
    (po jų MOTINOS nugalabijimo neleisvėj-vergijoj 1943 m.) išvarytos iš savosios Tėvynės, net apie MOTINOS
    žūtį nesužinojus. Tą žinią tik po nepalaidoto dar vis galvažudžių vadeivos sėbro mirties (1953 m.) sužinojusios.
    …Kada – grįžt Į LIETUVĄ galės Lietuvos ir jos karinių-gynybinių Valstybingumo pajėgų kūrėjų-pradininkų šeimos?
    Tad – 1990 m. kovo 16 d. Laisvės poaušryje vėl pradėtos atkurti lietuvių gynybinių pajėgos – KARIUOMENĖ;
    o 1918 m. spalio mėn. pabaigoje jau mokėta atlygiai PIRMIESIEMS LIETUVIŠKŲ PULKŲ KARININKAMS, mokėta
    “Apsaugos komisijos” vadovo žinia, karinių dalinių, sargybos, aprūpinimo ginklais ir kt. VEIKTI PRADĖJUSIŲ
    Lietuvos valstybės karinės sandaros ASMENŲ – K A R I N I N K Ų veiklai, tarnybai LIETUVOS KARIUOMENĖJE.
    Pasaka apie ĮSAKYMĄ K A R I U O M E N E I 1918 m. lapkričio mėn. 23 d. yra tik pasaka, – tai ne įkūrimo data,
    ne “ĮSAKYMAS KARIUOMENEI KURTI”, bet įsakymas jau nuo spalio mėn. veikusioms… KARO PAJĖGOMS!
    Žr. ir Vytauto STEPONAIČIO archyve LNB F-25.
    Tad didžiai gerbiamų nūdienos karo istorikų garbi pareiga – rasti kuo tikslesnę spalio mėn. Lietuvos kariuomenės
    PRADŽIOS DATĄ. Šis klausimas dėl bolševik-teroristinių gaujų santvarkos darinio “cccp” okupacijos 1940 m., jau
    beveik beveik baigiant priimt sprendimą dėl TIKRESNĖS DATOS, Lietuvos karo istorikų paliktas… mūsų kartai
    (ir dar: prašymas gerb. autoriui, atskleiskite vardus būsimiesiems “Šaulių sąjungos” galių palaikymo ir plėtros
    nariams – Jauniesiems šauliams, jų talkininkams, tėvams, draugams ir šeimų nariams:
    A.Voldemaro
    A.Smetonos
    M.Šleževičiaus
    M.Velykio
    J.Galvydžio-Bykausko
    P.Liatuko
    V.Grigaliūno-Glovackio
    netgi L.Želigovskio).

    Dėkingi už žinią
    – garbią gynėjų atmintį.

    Atsakyti
  2. leitis says:
    8 m. ago

    Valstietis? (baudžiauninkas?, vergas?) S.Ignatavičius, turbūt, ir kitus Valstiečių laikraščio skaitytojus laiko baužiauninkais, parašęs: Ši diena laikoma Lietuvos kariuomenės įkūrimo data.
    Lietuvos Kariuomenė žinoma Pasaulyje daugiau kaip 1000 metų. Be Kariuomenės nebūtų ir Lietuvos. Kiekvieną kartą Lietuvai atgimus, atgimsta ir jos Kariuomenė.
    Tad, sveikinu su atkurtosios Lietuvos Kariuomenės diena.

    Atsakyti
  3. VYGANTAS says:
    8 m. ago

    MANO seimos vyrai,is kartos i karta gyne Lietuvos laisve ir nepriklausomybe.Diedukas buvo savanoriu 1908 -1940. Susaudytas raudonuju komisaru.Senelis-lietuvos partizanas .susaudytas 1956. As buvau vienas is pirmuju savanoriu Lietuvoje 1989 -1995. Kol valdzia nepaeme raudonieji verslininkai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

2021 02 26
Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus

Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus

2021 02 25
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

2021 02 21
Raudonasis Kryžius telkia savanorius padėti valstybei ekstremaliųjų padėčių metu

Raudonasis Kryžius telkia savanorius padėti valstybei ekstremaliųjų padėčių metu

2021 02 18
Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

2021 02 17
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (IV)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (IV)

2021 02 17
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Lietuvoje

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

2021 02 26
Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės
Lietuvoje

Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės

2021 02 26
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

2021 02 26
Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

2021 02 26
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos
Lietuvoje

Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės

2021 02 26
VĮ „Oro navigacija“ logo
Gamta ir žmogus

„Oro navigacijoje“ įdiegta nauja skrydžių valdymo sistema

2021 02 26
Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus
Gamta ir žmogus

Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus

2021 02 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Darbuotojų atranka – kaip įveikti šį etapą?
  • Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
  • Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės
  • Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1609; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 1006; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 888; komentarų: 10
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 810; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 688; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 672; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 26
3
P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

Artėja Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis (straipsnis skelbtas 2017  m. – Alkas.lt). Tad norėtųsi nutolti nuo einamųjų įvykių ir prisiminti tuos...

Skaityti toliau

Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus

by Kristina Aleknaitė
2021 02 25
1
Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus

Vasario 22 d. paminėtas vieno svarbiausių Lietuvos kariuomenės kūrimo žingsnis – Mokomojo junginio įkūrimo – 30-metis. Šio junginio kariai tarnavo...

Skaityti toliau

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
6
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

Seimo pavasario sesijoje planuojami klausimai tokie kaip partnerysčių įteisinimas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Tai tik pora radikalių teisinių sprendimų, kurie...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Kantrybę išsėmė? apie Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Kitas straipsnis
Lietuva–Latvija | J. Pankos nuotr.

Lietuvos ir Latvijos forumas: Lietuva ir Latvija turi laikytis kartu (tiesioginė transliacija)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai