Paberžėje bus atkurti 1863-ųjų metų sukilimo ir partizaninių kovų epizodai

Gegužės 19 d. Paberžėje (Kėdainių r.), minint Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, trumpam atgis Lietuvos laisvės kovų – 1863-ųjų metų sukilimo ir Lietuvos partizanų rezistencijos – epizodai.

Paberžėje numatyta surengti vieno svarbiausių 1863 metų sukilimo įvykių – kunigo Antano Mackevičiaus manifesto, pažadėjusio laisvę bet kurio luomo ir tikėjimo valstiečiams, paskelbimo, taip pat sukilimo dalyvių palaiminimo ir palydėjimo kovon – inscenizaciją.

„Kunigas Antanas Mackevičius iš Paberžės bažnyčios sakyklos pasakė labai uždegančią kalbą ir pakvietė valstiečius priešintis ir kovoti su mažesniais caro kariuomenės būriais. Kalba buvo tokia stipri, kad vyrai ėjo apsiginklavę kirviais ir ištiesintais dalgiais. Nuo to Paberžėje ir prasidėjo visi sukilimo ginkluoti susirėmimai.“ – pasakojo Vytauto Didžiojo Lietuvos karo muziejaus istorikas Algimantas Daugirdas.

Istorinį įvykį ir jo dalyvius – sukilusius valstiečius ir sukilimą malšinusios caro armijos karius – atkurs istorinių klubų „Kauno pavieto laisvieji šauliai“, draugijos „Insurekcia“ (Lenkija), „Kampinos“ (Lenkija), „Minsko pėstininkų regimentas“ (Baltarusija), „LDK didžiosios buožės 1-as pėstininkų regimentas“ (Ukmergė) atstovai, vilkėsiantys atkurta to meto apranga, apginkluoti veikiančiomis atitinkamo laikmečio ginklų kopijomis. Upelio vingiuotame slėnyje bus įkurta įtvirtinta sukilėlių miško stovykla.

Per šventę Paberžėje taip pat bus atidengtas  1863-ųjų metų sukilimo 150-osioms metinėms skirtas paminklinis akmuo su sukilimo herbu.
Kariuomenės ir visuomenės dienos proga Paberžėje vyks Lietuvos kariuomenės orkestro ir Garbės sargybos kuopos pasirodymai. Panevėžyje dislokuoto Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai surengs karinės technikos ir ginkluotės parodą, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas pristatys 105 mm haubicos ir priešakinių stebėtojų įrangos ekspoziciją.

Minėjimas Paberžėje yra vienas iš Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną renginių. Pagrindinis šitos dienos  renginys – Kariuomenės ir visuomenės šventė – šiais metais vyks Klaipėdoje gegužės 18 d.

Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena mena tarpukario Lietuvoje gyvavusią Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventę, kuri buvo rengiama trečiąjį gegužės savaitgalį. Atkūrus nepriklausomybę, ši šventė atgaivinta 1993 metais Vilniuje, o nuo 2009 metų švenčiama vis kitame Lietuvos mieste. Pernai šventė vyko Šiauliuose.

Buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje (Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės)  1863 metais sukilę įvairūs visuomenės luomai nevienodai įsivaizdavo, ką ir kaip nori pasiekti, bet pagrindinis sukilimo tikslas buvo  atkurti per 1772, 1793 ir 1795 metų padalijimus sunaikintą Abiejų Tautų Respubliką. Lenkijoje sukilimas prasidėjo 1863 metų sausį, o Lietuvoje – 1863 metų vasarį. Lietuvoje sukilėliams vadovavo  karininkai, bajorai ir keli kunigai. Garsiausi sukilėlių vadai buvo Konstantinas Kalinauskas, Zigmantas Sierakauskas ir Antanas Mackevičius. Carinės Rusijos kariuomenė sukilimą galutinai numalšino 1864 metais. Sukilimo malšinimui vadovavo Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, dėl savo žiaurumo pramintas Koriku.