„Tradicinė latvių apranga“ – paroda, skirta Latvijos nepriklausomybės šimtmečiui (0)

Etnografinės ekspedicijos dalyviai kalbina Rubenių sodybos gyventojus, 1928 metai. Fotografas Andrejs Punka | LNIM nuotr.

Lapkričio 8 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo atidaryta paroda „Tradicinė latvių apranga“. Paroda pasakoja apie senuosius kaimynų latvių drabužių gamybos ir puošybos papročius, kasdienius ir šventinius rengimosi įpročius.

Paroda – šimtmečiui paminėti

„Lapkričio 18 dieną sukanka 100 metų, kai buvo paskelbta nepriklausoma demokratinė Latvijos Respublika. Ta proga kartu su Latvijos nacionaliniu istorijos muziejumi pristatome parodą „Tradicinė latvių apranga“, supažindinančią su Latvijos tradicinės kultūros paveldu“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Tradicinė latvių apranga pagal jai būdingas ypatybes tyrinėtojų skirstoma į penkias dideles grupes, kurios atitinka Latvijos kultūrinius-istorinius regionus – Kuržemę, Žiemgalą, Vidžemę, Latgalą ir Augšžemę arba Sėliją.

XII a. sėlių moters aprangos rekonstrukcija. Fotografas Reinis Olinšas | LNIM nuotr.

„Pristatysime 24 tradicinius vyriškus ir moteriškus latvių drabužių rinkinius iš penkių pagrindinių šalies regionų. Moteriškų drabužių parodoje daugiau, – mat, vyriškų daug ir neišliko (o iš tų, kurie išliko, matome, kad jie nelabai skyrėsi). Tradicinio tautinio drabužio skirtumai pagal regioną labiau išryškėja moteriškuose apdaruose ir puošyboje“, – pasakoja parodos kuratorė Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus Drabužių ir tekstilės kolekcijos vyr. saugotoja Inita Heinola.

Paroda lankytojus taip pat supažindina su tuo, kaip buvo dokumentuojama, renkama ir saugoma tautinė latvių apranga. Išsaugotus ir suskaitmenintus unikalius eksponatus, surinktus per 1894–1895 metais Latvijoje surengtas 11 mokslinių ekspedicijų, bus galima išvysti televizoriaus ekrane.

Marškinių segė su gintariniai pakabučiais, XIX a. | LNIM nuotr.

Tautinius drabužius pristato 300 eksponatų

Tarp parodoje pristatomų 300 eksponatų yra tradicinių latvių pirštinių, kojinių, juostų, įvairių galvos dangalų, vainikų, segių, sąsagų, gintaro dirbinių.

Ikaišų sodybos šeimininkė drabužių klėtyje, 1929 metai. Fotografas Pēteris Sērmūkslis | LNIM nuotr.

„Apranga – vienas iš kelių materialinės kultūros elementų, charakterizuojančių tautą. Kiekviena tauta sukuria savitus drabužius pagal savo gyvenimo būdą, grožio supratimą, to meto ekonomines, socialines gyvenimo sąlygas. Tokiu būdu per drabužį atsiskleidžia tautos savastis“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja Elvyda Lazauskaitė.

Pasak parodos kuratorės Initos Heinolos, šiais laikais tradiciniai tautiniai drabužiai latvių savimonėje yra tapę simboliu: „Matyti, kad šalyje vyksta tautinio kostiumo atgimimas. Bet kartu atsiranda ir nesusipratimų, mat žmonės kuria kostiumų derinius, kurie anuo laiku negalėjo egzistuoti. Tai šiek tiek neramina. Tačiau kad ir kaip būtų, džiugu, jog latvių spintose atsiranda vietos ir tradiciniam drabužiui. Yra švenčių (pavyzdžiui, Joninės), kurios kai kuriuose Latvijos miestuose švenčiamos tik vilkint tradicinį kostiumą.“

Vilnonės gaubiamosios skaros krašto fragmentas su vytine juosta ir įaustais bronziniais papuošimais, XIII-XIV a. | LNIM nuotr.

Paroda „Tradicinė latvių apranga“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, veiks nuo 2018 metų lapkričio 8 dienos iki 2019 metų sausio 13 dienos.