Kaune – šiuolaikinių Vokietijos menininkų ateities paroda

Vasario 28 d., trečiadienį, 17 val., Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16), bus atidaryta šiuolaikinio Vokietijos meno paroda „Puiki ateitis“ („Future Perfect“).

Nuo kovo 1 d., antrą šios parodos dalį bus galima aplankyti ir M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12).

Parodoje surinkti šešiolikos menininkų filmai, fotografijos, skulptūros, objektai, tapybos darbai ir koliažai, skirti įsivaizduojamai ateičiai. Parodos pavadinimas sietinas su veiksmažodžio laiko forma, reiškiančia užbaigtą veiksmą ateityje: kažkas bus atsitikę. Todėl paroda kelia klausimą iš šios perspektyvos: jei ateitis gali būti suprantama kaip praeities pabaiga, kaip tuomet mes dar apskritai galime pranašauti, samprotauti ir išeiti iš įprastų mąstymo paradigmų?

Galimybė apmąstyti ateitį, teikti sumanymus, kelti lūkesčius ir būgštavimus ir jais pagrįsti savo veiksmus sutvirtina visuomenę. Tačiau šiandien ateitis vis dažniau pristatoma kaip kritinio mąstymo koncepcija. Nors skaitmeninės technologijos vis spartėja ir didėja mobilumas, mums sunku numatyti net artimą ateitį ir, atrodo, neįmanoma kalbėtis apie ateitį vartojant kategoriškus teiginius. Pavyzdžiui, griuvus Berlyno sienai ir nustojus mąstyti šaltojo karo kategorijomis, buvo ne tik paskatinta ekonomikos globalizacija, bet ir atsisakyta daugelio Europos iliuzijų bei mąstymo paradigmų.

Parodoje apmąstomi ateities pažadai. Ar mes dar galime susikalbėti būsimojo atliktinio laiko kategorijomis? Kaip savo požiūrį į šias kategorijas išreiškia menininkai, pasirinkdami atitinkamas medžiagas, formą, naratyvą ir vaizdinius? Kaip jie iš naujo pristato praeitį? Kurioje vietoje jie mato galimybę veikti?

„Menas neiliustruoja pasaulio istorijos ar pasaulio aiškinimo, tačiau jis atspindi dabartines mąstymo formas ir jų ribas, atmetimą, paradoksus, galimybes“, sako parodos kuratorius Filipas Cygleris (Philipp Ziegler), kuris dalyvaus parodos atidaryme Kaune. „Parodoje  pristatomi šešiolikos šiuolaikinių menininkų, kurie dabar gyvena arba yra gimę Vokietijoje, kūriniai. Jų biografijos iš dalies lėmė, kad jie iš kitų pasaulio regionų persikėlė į Berlyną. Tai tarptautiniu lygiu dirbantys menininkai, kurie nuo dešimtojo dešimtmečio (taip pat ir Vokietijos meno scenoje) ėmė specializuotis įvairiose srityse, kaip antai kine, fotografijoje, skulptūroje, objektų kūrime, tapyboje, koliažuose. Savo darbuose jie nagrinėja hipotezes apie istorijos tėkmę, formaliuoju aspektu tiria laikinas kūrybos priemones ir kuria naujomis formomis pagrįstą informaciją“.

Manoma, kad šiuo metu Berlyne, gyvena apie 7000 vaizduojamojo meno atstovų, t. y. kas 500-asis šio miesto gyventojas laiko save menininku. Nugriovus Berlyno sieną šis kadaise padalytas miestas tapo palankia terpe menininkams iš viso pasaulio. Vokietijos susivienijimas paskatino esminius urbanistinius pokyčius, kurie leisdavo nebrangias erdves laikinai panaudoti meno reikmėms. Beveik visi šioje parodoje dalyvaujantys menininkai gyvena Berlyne. 470 meno galerijų stengiasi išgyventi mieste, kuris nepasižymi gausiais ekonominiais ištekliais ir nėra apsuptas klestinčio regiono. Neoliberalizmo epochoje menininkas buvo tapatinamas su lankstumo „idealu“ darbo rinkoje, tačiau dabar vyksta diskusijos apie naująją vargingųjų klasę, neužtikrintas ekonominio išgyvenimo strategijas pačiame visuomenės epicentre.

Paroda veiks nuo vasario 28 d. iki balandžio 1-osios.