Balandžio 29 d. 17 val. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje (Kulionių k., Molėtų r.) vykstant pirmosios pavasarinės žalumos šventei Jorei bus atidaryta Ilonos Daujotaitės-Janulienės tapybos darbų paroda „Tautinis drabužiai“ skirta Tautinių drabužių metams.

I. Daujotaitės-Janulienės tapybos darbų ciklas „Tautinis kostiumas“ yra tapybos parodos „Budėjimas“ skirtos Lietuvos laisvės dvidešimt penktosioms metinėms, praėjusiais metais apkeliavusios pusę Lietuvos nuo Šventosios upės Anykščiuose iki Baltijos jūros, tęsinys.

Parodos „Tautiniai drabužiai“ paveiksluose yra perteikiami visų penkių etnografinių regionų, baltiškų apdarų, papuošalų bei tautinės aprangos vaizdai. Šią parodą taip pat turėtų keliauti per Lietuvą ir ik rudens pasiekti net Nidą.

Paveikslai „Iš praeities“, „Baltiškas motyvas“ perteikia žinias apie senųjų lietuvių nešiotus apdarus, kurių likučių turime dar iš antrojo mūsų eros amžiaus pabaigos. Iš to laikmečio yra rasta daug papuošalų – karolių, antkaklių, apyrankių, žiedų, segių bei smeigtukų. Moters drabužis – galvos apdangalas, kepuraitė, gausiai puošta žalvariu, lininė palaidinė, susegta įvairių ornamentų segėmis, kaklas puošiamas įvairiomis antkaklėmis, aptvaros padarytos iš karolių, įvijų, kabučių, vilnonio audinio apsiaustas turtingai puoštas žalvariu, krūtinės srityje susegta masyviomis segėmis arba smeigtais. Ypač buvo mėgstamos smeigtukų poros, sujungtos viena arba keliomis grandinėlėmis. Visi to meto papuošalai buvo gausiai ornamentuojami.

Tautiniai drabužiai šimtmečiais buvo kuriami tradicijų pagrindu, savo reikšme prilygsta svarbiausiems tautai simboliams. Iki tų laikų išlikusi ornamentika taikoma audiniuose, juostose, juvelyrikoje, keramikoje. Lietuvių tautiniai drabužiai patyrė nemažai pokyčių. Patriotiškai nusiteikusių šviesuolių, archeologijos mokslininkų, etnografų tikslas yra sutelkti tautą, pabrėžti jos savitumą ir tapatybę. Penki Lietuvos etnografiniai regionai skiriasi vienas nuo kito ne tik tarmėmis, bet ir tradiciniais drabužiais, kurie šioje I. Janulienės Daujotaitės parodoje pateikiami kaip tapybos meno kūriniai.

Žinodama atitinkamus simbolius, ornamentikos bei spalvinius derinius autorė nutapė paveikslų ciklą, kurio tikslas ne perkelti ant drobės rekonstrukciją, o perteikti vidinį, dvasinį mūsų protėvių būvį kuris kiekvieną kartą įgalino perteikti ir įdedant savo patirties perduoti šias vertybes į ateitį.

I. Daujotaitės-Janulienės kūrinių atskiras serijas yra įsigiję Raseinių krašto istorijos muziejus, Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilis, Lietuvos tautodailės fondai, Dailės parodų rūmai (dabar Šiuolaikinio meno centras), Rusnės etnografijo kultūros ir informacijos centras, Jurbarko Krašto muziejus, privatūs užsienio ir Lietuvos kolekcininkai.