Šeštadienis, 28 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Vilniuje bus atidaryta paroda skirta tremties 75-osioms metinėms 

www.alkas.lt
2016 06 08 19:00
1
Vilniuje bus atidaryta paroda skirta tremties 75-osioms metinėms 
Rešotų lagerio sargybos bokštas. 1989 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Rešotų lagerio sargybos bokštas. 1989 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Birželio 9 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) bus atidaryta paroda „Mes be Tėvynės“.

Paroda skiriama skaudžiai masinių trėmimų pradžiai prisiminti. Joje pristatomos nuotraukos, dokumentai, laiškai, tremtinių ir politinių kalinių pasigaminti buities daiktai, rankdarbiai – autentiški kasdienio tremtinių gyvenimo, jų pastangų oriai išgyventi, išsaugoti tautinę tapatybę, išlaikyti tėvų įdiegtą tikėjimą liudininkai.

Dauguma daiktinių eksponatų yra Lietuvos nacionalinio muziejaus nuosavybė, pavieniai pasiskolinti iš privačių asmenų. Ikonografinė ir dokumentinė parodos dalis papildyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Tauragės krašto muziejaus ir privačių asmenų medžiaga. Parodą galima aplankytiiki rugsėjo 4 dienos.

Politinės represijos, kurias patyrė 1940-ųjų birželį Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos gyventojai, tebėra skaudi, užmarščiai nepasiduodanti tema. Iškart po okupacijos prasidėję areštai, tardymai, kratos ilgainiui tapo gyvenimo kasdienybe, tačiau 1941 m. birželio 14-osios naktį prasidėjusi trėmimo akcija, kai iš namų ir Tėvynės imtos vežti žemdirbių, mokytojų, tarnautojų šeimos, buvo didžiausias sukrėtimas, ištikęs tautą po nepriklausomybės praradimo. Niekas nesitikėjo tokio masinio ir brutalaus susidorojimo su niekuo nenusikaltusiais taikiais gyventojais. Juoda diena birželio 14–ąją pavadino amžininkai, Juoduoju birželiu tos dramatiškos tremties dienos Lietuvoje vadinamos iki šiol.

Beveik iškart, kai Sovietų Sąjunga 1940 m. birželio 15 d. okupavo Lietuvą, imta registruoti galimus sovietų valdžios oponentus ir rengtis masinėms represijoms. Į „pavojingų“ žmonių sąrašus pateko valstybės tarnautojai, visų uždraustų partijų ir organizacijų nariai, karininkai, policininkai, teismų ir prokuratūros darbuotojai, mokytojai, ūkininkai, verslininkai – visi, sovietinių instrukcijų priskirti „socialiai pavojingų“ kategorijai.

Ongudajus – Kalnų Altajaus gyvenvietė, lietuvių tremties vieta. XX a. 6 deš. Lietuvos nacionalinis muziejus Rešotų lagerio sargybos bokštas. 1989 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Ongudajus – Kalnų Altajaus gyvenvietė, lietuvių tremties vieta. XX a. 6 deš. Lietuvos nacionalinis muziejus Rešotų lagerio sargybos bokštas. 1989 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Masiniai areštai prasidėjo liepos pirmoje pusėje, rengiantis liepos 14 d. numatytiems vadinamojo Liaudies seimo rinkimams, ir nesiliovė ištisus metus. Iki SSRS-Vokietijos karo pradžios buvo suimta apie 6,6 tūkst. įvairių tautybių Lietuvos gyventojų. Dauguma jų, apie 3,5 tūkst. žmonių, 1941 m. balandžio–birželio mėnesiais išvežti į Gulago kalėjimus ir lagerius, dalis jų išsilaisvino ar buvo išlaisvinti Birželio sukilėlių, kiti nužudyti Lietuvoje (Rainiuose, Pravieniškėse) ar už jos ribų (Červenėje, prie Bihosavos geležinkelio stoties ir kitose vietose).

Pirmoji Bykovo kyšulyje pastatyta jurta. Joje gyveno lietuviai ir suomiai, apie 12 šeimų. Jakutija, 1951 m. | Lietuvos nacionalinis muziejus, J. Eidukaičio nuotr.
Pirmoji Bykovo kyšulyje pastatyta jurta. Joje gyveno lietuviai ir suomiai, apie 12 šeimų. Jakutija, 1951 m. | Lietuvos nacionalinis muziejus, J. Eidukaičio nuotr.

Nuo 1940 metų rudens, vos tik Lietuva buvo įjungta į SSRS, labai slaptai pradėta rengtis masiniam trėmimui – krašto gyventojų iškeldinimui į nuošalias Sovietų Sąjungos vietoves. Per 1941 m. birželio 14–19 d. vykusią trėmimo operaciją į numatytas geležinkelio stotis suvežta ir prekiniuose vagonuose uždaryta apie 18 tūkst. žmonių. Vieni: nuo šeimų atskirti vyrai, vasaros lauko stovyklose suimti kariškiai – beveik 4 tūkst. žmonių, buvo išvežti į Sovietų Sąjungos kalėjimus ir lagerius, kiti – tarp jų daugiau kaip pusė buvo moterys ir vaikai – išvežti į tremtį – vadinamąsias specialiąsias NKVD prižiūrimas gyvenvietes Altajaus krašte, Komijoje, Novosibirsko srityje, Krasnojarsko krašte. Po metų, 1942–ųjų birželį, beveik 3 tūkst. tremtinių – daugiausia moterys su mažamečiais vaikais ir nedarbingi vyrai – iš Altajaus krašto  buvo perkelti į Jakutijos šiaurę: Lenos upės deltos salas, gyvenvietes prie Laptevų jūros ir Janos upės. Patekę į ypač atšiaurias gamtos sąlygas, jie mirė nuo bado, šalčio, ligų. Iš 1941-ųjų birželio tremtinių tik 33,59 proc. grįžo į Lietuvą (40,3 proc. išvežtų į tremties vietas ir 12,5 proc. išvežtų į lagerius), 26,5 proc. žuvo tremties ir kalinimo vietose ir beveik 40 proc. tremtinių likimas nežinomas.

Gedulo atvirukas, kuriuo Spasko lagerio lietuviai pranešė moterų lageryje kalinčioms tautietėms apie Jono Žališausko mirtį. Kazachija, 1955 m. sausio 26 d. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Gedulo atvirukas, kuriuo Spasko lagerio lietuviai pranešė moterų lageryje kalinčioms tautietėms apie Jono Žališausko mirtį. Kazachija, 1955 m. sausio 26 d. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Sovietinės valdžios represijas laikinai sustabdė SSRS–Vokietijos karas, tačiau nuo 1944 m. liepos, kai Raudonoji armija vokiečiams traukiantis įžengė į Lietuvą, vėl prasidėjo „nepatikimų“ žmonių areštai, mobilizacijos vengiančių vyrų gaudynės, besikuriančių pogrindžio organizacijų narių suėmimai. Neilgai trukus atnaujinti ir trėmimai. Nuo 1945 m. pradžios iki 1953 metų kasmet po keletą ar keliolika ešelonų iš Lietuvos išriedėdavo į Sibiro, Vidurinės Azijos, Tolimųjų Rytų ir kitas stotis.

Didžiausias XX amžiaus vidurio trėmimas, represinių struktūrų susirašinėjime užkoduotas Vesna („Pavasaris“) pavadinimu, užgriuvo Lietuvą 1948 m. gegužės 22 dieną. Per kelias gegužės dienas iš gimtojo krašto išvežta 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 12 tūkst. vaikų. Per antrąją pagal išvežtųjų skaičių trėmimo operaciją kodiniu pavadinimu Priboj („Bangų mūša“), įvykdytą 1949 m. kovo 25–28 dienomis, išvežta apie 29 tūkst. (iš jų per 8 tūkst. vaikų), per operaciją Osenj („Ruduo“) 1951 m. spalio 2–3 dienomis – apie 17 tūkst. žmonių (iš jų apie 5,3 tūkst. vaikų).

Iš viso 1940–1941 m. ir 1945–1952 m. iš Lietuvos į Sovietų Sąjungą išvežta apie 275 tūkst. žmonių. Tremtyje ir lageriuose išgyveno daugiau kaip du trečdaliai išvežtųjų. Iki 1960 m. apie 80 tūkst. sugrįžo į Lietuvą.

Tremtis_parodai_kvietimas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atidaryta paroda, skirta medalininko P. Gintalo sukaktuvėms paminėti
  2. Atidaryta Šaltojo karo karikatūrų paroda „Kūjis, pjautuvas ir pieštukas“
  3. Berlyne atidaryta paroda, pasakojanti apie Lietuvos okupaciją ir 1941 m. birželio trėmimus
  4. LR ambasadoje Vašingtone atidaryta paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“
  5. Kviečia paroda „Žemaičių vyskupijos istorija“, skirta Žemaičių Krikšto 600 metų sukakčiai paminėti
  6. Atrasti pamirštąjį Vilnių kviečia nauja paroda Prezidentūroje
  7. Prezidentūros atvirose erdvėse pristatyta retų archeologinių radinių paroda
  8. Paroda „Istoriniai Vrublevskių bibliotekos rinkiniai“
  9. Paroda „Tautodailininkės Michalinos Stanevičiūtės-Počiulpienės molinukai“
  10. Atidaroma paroda „Vytautas Landsbergis – 100 knygų“
  11. Kviečia paroda „Pavasario švenčių papročiai ir simboliai“
  12. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Romualdo Šilinsko tapybos paroda
  13. Parodoje – atsakymai, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną
  14. Sausio 13-osios dvidešimtpenkmečiui atminti
  15. Atvirų durų valandomis Seime – parodos didžiųjų tremčių 70-mečiui paminėti
  16. A.Tyla: Mūsų tautos istorija, kaip muzika, turi skambėti ir būti nuolatos girdima
  17. 100-mečio proga – istorinių daiktų ekspozicija
  18. Į Valdovų rūmų muziejų atkeliavo unikalūs gobelenai už 25 mln. litų
  19. Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams
  20. Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda…

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Būvęs 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    7 metai ago

    1939 metų rugpjūčio 23 d. tarp fašistinės vokietijos ir Sovietų Sajungos buvo pasirašytas slaptas susitarimas dėl įtakos Europoje pasidalinimo, kurį pasirašė Vokietijos atstovas J.von Ribbentropas ir Rusijos – V.Molotovas.
    1939 metų spalio 10 diena pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis, pagal kurią Lietuvai atiteko Vilnius ir nedidelė dalis buvusių Lenkijos okupuotų Lietuvos žemių.
    1939 metų spalio 11 diena SSRS vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija pasirašė įsakymą Nr. 001223 , kuriame sovietinio genocido organizatoriai suformulavo represinių struktūrų veikimo stratėgiją ir taktiką aneksuotų ir dar numatomų aneksuoti Baltijos teritorijų atžvilgiu. (Kam įdomu su grifu – visiškai slaptai – pažymėta šešių puslapių instrukciją galite susipažinti archyvuose ar R.Z. knygoje “41-jų tremtinio metraštis” psl. 11).
    Būtent nuo tos datos prasideda slaptas ir intensyvus pasirengimas 41-jų trėmimui.
    Kad tai buvo ne tremtis bet genocidas liudija tas faktas, kad 42-jų pavasaryje šeimos, kuriuose kūdikiai ir vaikai sėkmingai pergyveno pirmąją tremties žiema, buvo antrą kartą pakrautos į mašinas o vėliua ir į baržas, ir ištremtos prie Laptevų jūros, iš kur, kaip tikėjosi Stalino pakalikai, LIETUVOS inteligentijos atžalos jau tikrai nebegrįš!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos | Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.

Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos

2023 01 24
Alkas.lt koliažas.

Į Vilnių bus atgabentas istorinis Lietuvos Karaliaus Gedimino laiško nuorašas

2023 01 16
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. | vle.lt nuotr.

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos krašto pamoka

2023 01 16
Seime bus pristatyta paroda apie Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai | O. Posaškova, Seimo kanceliarijos nuotr.

Paroda apie Ukrainos pasipriešinimą invazijai

2023 01 12
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr.

A. Sartanavičiaus parodoje – dingę Karabacho miestai

2023 01 11
Endis Varholas (Andy Warhol) | R. Šeškaičio nuotr.

MO muziejus kviečia pasaulio dailės istorijoje pamatyti lietuvius

2023 01 11
Kairėje Pakui Hardware (Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė). Arūno Baltėno nuotrauka. Dešinėje Marija Teresė Rožanskaitė | MTR meno fondo nuotr.

Venecijos meno bienalėje – lietuvių kūrėjų duetas

2023 01 11
Seimo skaitykloje – paroda „Sausio 13-osios atmintis gyva: knygos ir eksponatai“ | lrs.lt nuotr.

Seimo skaitykloje vyks paroda apie Sausio 13-ąją

2023 01 10
Žydėjimas. Duoklė Džeksonui Polokui - mišri technika ant drobės, 70 x 90 cm |

Panevėžyje – Alisos Palavenis tapybos paroda „Eukalipto įkvėpta“

2023 01 05
Tradicinės tekstilės ir šiuolaikinio meno dialogas | lnm.lt nuotr.

Tradicinės tekstilės ir šiuolaikinio meno dialogas

2023 01 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Požeminė perėja Karaliaus Mindaugo prospekte | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujinama ugniagesių tuneliu praminta perėja

2023 01 27
Ministrų susitikimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ministrai aptarė energetinio saugumo aktualijas

2023 01 27
Kariai | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos karininkai tarnaus ES kovinėje grupėje

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • gintautas apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • Vidmantas apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • Nuorodos apie Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai
  • Cykiai, cykiai apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Senieji Užgavėnių papročiai šiandien
  • Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai
  • Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos

by Kristina Aleknaitė
2023 01 24
0
Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos | Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.

Sausio 23 d., Varšuvos karalių pilies muziejuje, minint 160-ąsias sukilimo metines, buvo atidaryta paroda „Meilė ir pareiga. 1863–1864 metų sukilimas“....

Skaityti toliau

Į Vilnių bus atgabentas istorinis Lietuvos Karaliaus Gedimino laiško nuorašas

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 16
15
Alkas.lt koliažas.

Pažymint Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-ąsias metines į Lietuvą bus atgabentas tikras istorinis Lietuvos Karaliaus Gedimino laiško nuorašas. Apie tai...

Skaityti toliau

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos krašto pamoka

by Kristina Aleknaitė
2023 01 16
15
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. | vle.lt nuotr.

Fotometraštininko Leonardo Surgailos sovietinio laikotarpio Karaliaučiaus krašto vaizdų paroda yra pavadinta „Niekieno žemė“. Jo nuotraukos rodo kuo virsta žydinti žemė,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • gintautas apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • Vidmantas apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • Nuorodos apie Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai
  • Cykiai, cykiai apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Petras apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

Kitas straipsnis
Audrys Antanaitis, Neria Čepaitė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kompozitorė Neria Čepaitė – klasika nesensta (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai