Antradienis, 24 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Vilniuje bus atidaryta paroda skirta tremties 75-osioms metinėms 

www.alkas.lt
2016 06 08 19:00
1
Vilniuje bus atidaryta paroda skirta tremties 75-osioms metinėms 
Rešotų lagerio sargybos bokštas. 1989 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Rešotų lagerio sargybos bokštas. 1989 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Birželio 9 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) bus atidaryta paroda „Mes be Tėvynės“.

Paroda skiriama skaudžiai masinių trėmimų pradžiai prisiminti. Joje pristatomos nuotraukos, dokumentai, laiškai, tremtinių ir politinių kalinių pasigaminti buities daiktai, rankdarbiai – autentiški kasdienio tremtinių gyvenimo, jų pastangų oriai išgyventi, išsaugoti tautinę tapatybę, išlaikyti tėvų įdiegtą tikėjimą liudininkai.

Dauguma daiktinių eksponatų yra Lietuvos nacionalinio muziejaus nuosavybė, pavieniai pasiskolinti iš privačių asmenų. Ikonografinė ir dokumentinė parodos dalis papildyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Tauragės krašto muziejaus ir privačių asmenų medžiaga. Parodą galima aplankytiiki rugsėjo 4 dienos.

Politinės represijos, kurias patyrė 1940-ųjų birželį Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos gyventojai, tebėra skaudi, užmarščiai nepasiduodanti tema. Iškart po okupacijos prasidėję areštai, tardymai, kratos ilgainiui tapo gyvenimo kasdienybe, tačiau 1941 m. birželio 14-osios naktį prasidėjusi trėmimo akcija, kai iš namų ir Tėvynės imtos vežti žemdirbių, mokytojų, tarnautojų šeimos, buvo didžiausias sukrėtimas, ištikęs tautą po nepriklausomybės praradimo. Niekas nesitikėjo tokio masinio ir brutalaus susidorojimo su niekuo nenusikaltusiais taikiais gyventojais. Juoda diena birželio 14–ąją pavadino amžininkai, Juoduoju birželiu tos dramatiškos tremties dienos Lietuvoje vadinamos iki šiol.

Beveik iškart, kai Sovietų Sąjunga 1940 m. birželio 15 d. okupavo Lietuvą, imta registruoti galimus sovietų valdžios oponentus ir rengtis masinėms represijoms. Į „pavojingų“ žmonių sąrašus pateko valstybės tarnautojai, visų uždraustų partijų ir organizacijų nariai, karininkai, policininkai, teismų ir prokuratūros darbuotojai, mokytojai, ūkininkai, verslininkai – visi, sovietinių instrukcijų priskirti „socialiai pavojingų“ kategorijai.

Ongudajus – Kalnų Altajaus gyvenvietė, lietuvių tremties vieta. XX a. 6 deš. Lietuvos nacionalinis muziejus Rešotų lagerio sargybos bokštas. 1989 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Ongudajus – Kalnų Altajaus gyvenvietė, lietuvių tremties vieta. XX a. 6 deš. Lietuvos nacionalinis muziejus Rešotų lagerio sargybos bokštas. 1989 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Masiniai areštai prasidėjo liepos pirmoje pusėje, rengiantis liepos 14 d. numatytiems vadinamojo Liaudies seimo rinkimams, ir nesiliovė ištisus metus. Iki SSRS-Vokietijos karo pradžios buvo suimta apie 6,6 tūkst. įvairių tautybių Lietuvos gyventojų. Dauguma jų, apie 3,5 tūkst. žmonių, 1941 m. balandžio–birželio mėnesiais išvežti į Gulago kalėjimus ir lagerius, dalis jų išsilaisvino ar buvo išlaisvinti Birželio sukilėlių, kiti nužudyti Lietuvoje (Rainiuose, Pravieniškėse) ar už jos ribų (Červenėje, prie Bihosavos geležinkelio stoties ir kitose vietose).

Pirmoji Bykovo kyšulyje pastatyta jurta. Joje gyveno lietuviai ir suomiai, apie 12 šeimų. Jakutija, 1951 m. | Lietuvos nacionalinis muziejus, J. Eidukaičio nuotr.
Pirmoji Bykovo kyšulyje pastatyta jurta. Joje gyveno lietuviai ir suomiai, apie 12 šeimų. Jakutija, 1951 m. | Lietuvos nacionalinis muziejus, J. Eidukaičio nuotr.

Nuo 1940 metų rudens, vos tik Lietuva buvo įjungta į SSRS, labai slaptai pradėta rengtis masiniam trėmimui – krašto gyventojų iškeldinimui į nuošalias Sovietų Sąjungos vietoves. Per 1941 m. birželio 14–19 d. vykusią trėmimo operaciją į numatytas geležinkelio stotis suvežta ir prekiniuose vagonuose uždaryta apie 18 tūkst. žmonių. Vieni: nuo šeimų atskirti vyrai, vasaros lauko stovyklose suimti kariškiai – beveik 4 tūkst. žmonių, buvo išvežti į Sovietų Sąjungos kalėjimus ir lagerius, kiti – tarp jų daugiau kaip pusė buvo moterys ir vaikai – išvežti į tremtį – vadinamąsias specialiąsias NKVD prižiūrimas gyvenvietes Altajaus krašte, Komijoje, Novosibirsko srityje, Krasnojarsko krašte. Po metų, 1942–ųjų birželį, beveik 3 tūkst. tremtinių – daugiausia moterys su mažamečiais vaikais ir nedarbingi vyrai – iš Altajaus krašto  buvo perkelti į Jakutijos šiaurę: Lenos upės deltos salas, gyvenvietes prie Laptevų jūros ir Janos upės. Patekę į ypač atšiaurias gamtos sąlygas, jie mirė nuo bado, šalčio, ligų. Iš 1941-ųjų birželio tremtinių tik 33,59 proc. grįžo į Lietuvą (40,3 proc. išvežtų į tremties vietas ir 12,5 proc. išvežtų į lagerius), 26,5 proc. žuvo tremties ir kalinimo vietose ir beveik 40 proc. tremtinių likimas nežinomas.

Gedulo atvirukas, kuriuo Spasko lagerio lietuviai pranešė moterų lageryje kalinčioms tautietėms apie Jono Žališausko mirtį. Kazachija, 1955 m. sausio 26 d. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Gedulo atvirukas, kuriuo Spasko lagerio lietuviai pranešė moterų lageryje kalinčioms tautietėms apie Jono Žališausko mirtį. Kazachija, 1955 m. sausio 26 d. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Sovietinės valdžios represijas laikinai sustabdė SSRS–Vokietijos karas, tačiau nuo 1944 m. liepos, kai Raudonoji armija vokiečiams traukiantis įžengė į Lietuvą, vėl prasidėjo „nepatikimų“ žmonių areštai, mobilizacijos vengiančių vyrų gaudynės, besikuriančių pogrindžio organizacijų narių suėmimai. Neilgai trukus atnaujinti ir trėmimai. Nuo 1945 m. pradžios iki 1953 metų kasmet po keletą ar keliolika ešelonų iš Lietuvos išriedėdavo į Sibiro, Vidurinės Azijos, Tolimųjų Rytų ir kitas stotis.

Didžiausias XX amžiaus vidurio trėmimas, represinių struktūrų susirašinėjime užkoduotas Vesna („Pavasaris“) pavadinimu, užgriuvo Lietuvą 1948 m. gegužės 22 dieną. Per kelias gegužės dienas iš gimtojo krašto išvežta 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 12 tūkst. vaikų. Per antrąją pagal išvežtųjų skaičių trėmimo operaciją kodiniu pavadinimu Priboj („Bangų mūša“), įvykdytą 1949 m. kovo 25–28 dienomis, išvežta apie 29 tūkst. (iš jų per 8 tūkst. vaikų), per operaciją Osenj („Ruduo“) 1951 m. spalio 2–3 dienomis – apie 17 tūkst. žmonių (iš jų apie 5,3 tūkst. vaikų).

Iš viso 1940–1941 m. ir 1945–1952 m. iš Lietuvos į Sovietų Sąjungą išvežta apie 275 tūkst. žmonių. Tremtyje ir lageriuose išgyveno daugiau kaip du trečdaliai išvežtųjų. Iki 1960 m. apie 80 tūkst. sugrįžo į Lietuvą.

Tremtis_parodai_kvietimas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atidaryta paroda, skirta medalininko P. Gintalo sukaktuvėms paminėti
  2. Atidaryta Šaltojo karo karikatūrų paroda „Kūjis, pjautuvas ir pieštukas“
  3. Berlyne atidaryta paroda, pasakojanti apie Lietuvos okupaciją ir 1941 m. birželio trėmimus
  4. LR ambasadoje Vašingtone atidaryta paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“
  5. Kviečia paroda „Žemaičių vyskupijos istorija“, skirta Žemaičių Krikšto 600 metų sukakčiai paminėti
  6. Atrasti pamirštąjį Vilnių kviečia nauja paroda Prezidentūroje
  7. Prezidentūros atvirose erdvėse pristatyta retų archeologinių radinių paroda
  8. Paroda „Istoriniai Vrublevskių bibliotekos rinkiniai“
  9. Paroda „Tautodailininkės Michalinos Stanevičiūtės-Počiulpienės molinukai“
  10. Atidaroma paroda „Vytautas Landsbergis – 100 knygų“
  11. Kviečia paroda „Pavasario švenčių papročiai ir simboliai“
  12. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Romualdo Šilinsko tapybos paroda
  13. Parodoje – atsakymai, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną
  14. Sausio 13-osios dvidešimtpenkmečiui atminti
  15. Atvirų durų valandomis Seime – parodos didžiųjų tremčių 70-mečiui paminėti
  16. A.Tyla: Mūsų tautos istorija, kaip muzika, turi skambėti ir būti nuolatos girdima
  17. 100-mečio proga – istorinių daiktų ekspozicija
  18. Į Valdovų rūmų muziejų atkeliavo unikalūs gobelenai už 25 mln. litų
  19. Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams
  20. Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda…

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Būvęs 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    6 m. ago

    1939 metų rugpjūčio 23 d. tarp fašistinės vokietijos ir Sovietų Sajungos buvo pasirašytas slaptas susitarimas dėl įtakos Europoje pasidalinimo, kurį pasirašė Vokietijos atstovas J.von Ribbentropas ir Rusijos – V.Molotovas.
    1939 metų spalio 10 diena pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis, pagal kurią Lietuvai atiteko Vilnius ir nedidelė dalis buvusių Lenkijos okupuotų Lietuvos žemių.
    1939 metų spalio 11 diena SSRS vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija pasirašė įsakymą Nr. 001223 , kuriame sovietinio genocido organizatoriai suformulavo represinių struktūrų veikimo stratėgiją ir taktiką aneksuotų ir dar numatomų aneksuoti Baltijos teritorijų atžvilgiu. (Kam įdomu su grifu – visiškai slaptai – pažymėta šešių puslapių instrukciją galite susipažinti archyvuose ar R.Z. knygoje “41-jų tremtinio metraštis” psl. 11).
    Būtent nuo tos datos prasideda slaptas ir intensyvus pasirengimas 41-jų trėmimui.
    Kad tai buvo ne tremtis bet genocidas liudija tas faktas, kad 42-jų pavasaryje šeimos, kuriuose kūdikiai ir vaikai sėkmingai pergyveno pirmąją tremties žiema, buvo antrą kartą pakrautos į mašinas o vėliua ir į baržas, ir ištremtos prie Laptevų jūros, iš kur, kaip tikėjosi Stalino pakalikai, LIETUVOS inteligentijos atžalos jau tikrai nebegrįš!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20
Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

2022 05 20
Pristatoma paroda apie Kauno priemiesčių istoriją

Pristatoma paroda apie Kauno priemiesčių istoriją

2022 05 19
Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

2022 05 18
Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

2022 05 13
Seime minimas Laisvės šauklys Romas Kalanta ir 1972 m. Kauno pavasaris (tiesioginė transliacija)

Seime – mokslinė konferencija Romo Kalantos metams paminėti TIESIOGIAI

2022 05 12
proza.ru nuotr.

K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai

2022 05 09
Pokalbis apie karių aprangas: ką jos liudija apie praeitį ir kaip įkvėpė dabartį? (video)

Pokalbis apie karių aprangas: ką jos liudija apie praeitį ir kaip įkvėpė dabartį? (video)

2022 05 07
Vilniaus rotušėje gegužės 5–28 d. vyks paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2022“

Vilniaus rotušėje gegužės 5–28 d. vyks paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2022“

2022 05 04
Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

Kalantinių penkiasdešimtmetis. Trapi (non)konformizmo dvasia

2022 05 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Sviatlana Cichanouskaja | yoytube.com ekrano nuotr.
Lietuvoje

Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja

2022 05 23
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

Sustabdyta prekyba rusiška elektra

2022 05 23
Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė | Arūno Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

2022 05 23
Naudokime fejerverkus saugiai
Lietuvoje

Savivaldybės raginamos atsisakyti fejerverkų

2022 05 23
Nuo vasaros pradžios – didesnės pensijos ir socialinės išmokos
Lietuvoje

Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos

2022 05 23
Šviesoforas, žalia rodyklė | vilnius.lt S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Eismą reguliuos ir nauji šviesoforai

2022 05 23
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų

2022 05 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pašnekesiai VU apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Rimgaudas apie Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45
  • Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja
  • Sustabdyta prekyba rusiška elektra
  • Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 667; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 612; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 588; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 523; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 450; komentarų: 3
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 436; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

by Ditė Česėkaitė
2022 05 20
5
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai

Gegužės 19 dieną Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė Gedimino kalno galutinio sutvarkymo darbų projektavimo paslaugų sutartį su metų pradžioje paskelbto atviro...

Skaityti toliau

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
0
Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

Menas ir istoriniai pastatai dera ir papildo vieni kitus. Tai įrodė Trakuose naujam gyvenimui prikeltame senosios medinės architektūros name, stovinčiame...

Skaityti toliau

Pristatoma paroda apie Kauno priemiesčių istoriją

by Kristina Aleknaitė
2022 05 19
0
Pristatoma paroda apie Kauno priemiesčių istoriją

Gegužės 17 d. Kauno regioniniame valstybės archyve (Maironio g. 28 B, Kaunas) atidaryta paroda „Kauno priemiesčių istorija. Panemunė“. Šioje parodoje...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pašnekesiai VU apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Rimgaudas apie Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

Kitas straipsnis
Audrys Antanaitis, Neria Čepaitė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kompozitorė Neria Čepaitė – klasika nesensta (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai