Zapyškyje prisimenama sunaikintos žydų bendruomenės istorija

Dviejose Zapyškio (Kauno r.) vietose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro ir savivaldybės pastangomis pastatytos pranešimų lentos, kuriose glaustai pateikta nuo XVI a. čia gyvenusios ir 1941 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. sunaikintos žydų bendruomenės istorija.

„Brainė Abramovičiūtė (17 m.), Benjaminas Zilbermanas (13 m.), Volfas Solskis (19 m.), Moišė Rachenas (46 m.), Giršas Engelmanas (40 m.)…“, – virpančiomis lūpomis nužudytųjų vardus skaitė dvi Zapyškio pagrindinės mokyklos moksleivės. Tyloje nuskambėjo 178 vardai ir pavardės: 47 vyrų, 118 moterų ir 13 vaikų.Ne mažiau jaudinosi ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. „Čia, Zapyškyje, gimiau ir užaugau. Iš savo senelio, profesionalaus žvejo pasakojimų žinau, kad litvakai buvo puikūs kaimynai: išsilavinę žmonės, nagingi amatininkai, prekybininkai, pasižymėję lojalumu Lietuvos valstybei“, – prisiminė meras.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pabrėžė, kad Lietuvos žydų tragedija tebėra atvira žaizda ir pakvietė susirinkusius, žinančius apie to meto įvykius, teikti centrui informaciją.

Istoriniai šaltiniai tvirtina, kad 1923 metais Zapyškyje gyveno 589 žmonės, iš jų daugiau nei pusė buvo žydų tautybės. Bendruomenės kultūrinio gyvenimo centras buvo Zapyškio sinagoga, čia veikė Bal-Machšoveso kultūros draugija, biblioteka, vaistinė, kelios parduotuvės, pradinė žydų mokykla. Visi šios mokyklos moksleiviai būdavo mokomi giedoti Lietuvos himną, V. Kudirkos „Tautišką giesmę“.

Deja, 1941 m. spalį ne tik Zapyškyje, bet visoje Kauno apskrityje žydų nebeliko. Vokiečių Vermachto kariai ir iš Vilkijos atvykę baltaraiščiai Zapyškio miestelio žydus žudė vietoje, daugiausia prie kapinių.

„Mes, žydai, ne tik liūdime ir dejuojame. Nepaisant siaubingų netekčių, mes ir toliau gebame džiaugtis gyvenimu: juokauti, linksmintis, švęsti“, – kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas. Dėkodamas už įamžintą tautiečių atminimą, jis pabrėžė, kad šiandien svarbu išmokti pamokas ir žvelgti į ateitį.

Apie būtinybę tiesti tiltus kalbėjo ir V. Makūnas. „Šiandien liūdime dėl kraupių istorijos faktų. Kartu didžiuojamės litvakais – Lietuvos savanoriais ir valstybės kūrėjais, tais, kurie garsino mūsų kraštą pasaulyje“, – meras pabrėžė, kad itin svarbu išsaugoti litvakų kultūrinį palikimą.

Kauno rajono savivaldybės lėšomis neseniai išleista knyga „Pakaunės žydai“, kurią sudarė Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja, dr. Inga Stepukonienė.

Kartu su žydų bendruomene žadama sutvarkyti Vandžiogalos žydų kapines ir jų prieigas.

Savivaldybė taip pat ketina įamžinti Leibos ir Esteros Tilės Karnovskių atminimą. Šiuos Vilkijoje gyvenusius litvakus likimas nubloškė į Ameriką. Į istoriją sutuoktinių pora pateko todėl, kad įvaikino ir užaugino pasaulinę džiazo legendą Louisą Armstrongą.