Penktadienis, 16 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanos įrašytos į Kultūros vertybių sąrašą

www.alkas.lt
2017-09-07 18:30:04
2
Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanos įrašytos į Kultūros vertybių sąrašą

Žydų maldos namų vietoje stovi 1964 m. pastatytas pastatas, kuriame paskutiniu metu buvo įsikūrusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla. Vaizdas iš R, iš kiemo pusės | Kultūros vertybių registro nuotr.

Žydų maldos namų vietoje stovi 1964 m. pastatytas pastatas, kuriame paskutiniu metu buvo įsikūrusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla. Vaizdas iš R, iš kiemo pusės | Kultūros vertybių registro nuotr.
Žydų maldos namų vietoje stovi 1964 m. pastatytas pastatas, kuriame paskutiniu metu buvo įsikūrusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla. Vaizdas iš R, iš kiemo pusės | Kultūros vertybių registro nuotr.

Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanoms, esančioms Vokiečių g. 13A, Vilniuje. Vilniaus Didieji maldos namai buvo viena iš didžiausių žydų religinių įstaigų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.

Kaip vertingųjų žydų maldos namų savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiųjų maldos namų dalys (PV prienavio XVIII a. II p. – XIX a. pab. mūrinės sienos dalis su įėjimo į maldos namų vieta; XVII a. I p. PR mūrinės sienos dalis su Aron ha kodešo niša bei maldos namų R kampo mūro dalis); patalpų architektūrinės detalės; buvusių pastato dalių (statinių) liekanos ar jų vietos – XIX a. I p.-XX a. I p. pirties su baseinais (mikvomis) liekanos; Žydų g. trasos vieta bei kultūrinis sluoksnis.

1573 m., kai Varšuvos sąjunga užtikrino kitatikiams lygias teises su katalikais, o bajorams leido savo žemėje statyti bet kurio tikėjimo šventyklas, Vilniaus žydai netoli Vokiečių gatvės, kunigaikščiui Sluckiui priklausiusiame sklype, pradėjo statyti pirmuosius medinius maldos namus. Per miestiečių įvykdytus pogromus maldos namai buvo apgriauti, po to vėl atstatyti. 1633 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vladislovas IV Vaza suteikė leidimą getui kurti. Getui paskirtas tankiai žydų apgyvendintas kvartalas tarp Žydų, Skerdyklos ir Šv. Mykolo gatvių, kuriame stovėjo maldos namai. Leidimas taip pat suteikė teisę šioje vietoje pastatyti naujus mūrinius maldos namus. Maldos namų išorė privalėjo skirtis nuo katalikų ir stačiatikių sakralinių pastatų, ji negalėjo būti aukštesnė už aplinkinius namus.

Pirties su ritualinėmis voniomis (mikvomis) liekanos | Kultūros vertybių registro nuotr.
Pirties su ritualinėmis voniomis (mikvomis) liekanos | Kultūros vertybių registro nuotr.

Tiksli Vilniaus Didžiųjų maldos namų statybos data nežinoma, tačiau mūrinių maldos namų statybos laikas sietinas su Vladislovo Vazos leidimu. Naujai pastatyti maldos namai buvo ne tik didžiausi, bet ir vieni iš gražiausių ir turtingiausių to meto Abiejų Tautų respublikoje. Nuo paprastos išorės architektūros labai skyrėsi puošnus maldos namų apstatymas ir puošyba. Erdvios vyrų salės viduryje stovėjo keturios kvadratu sustatytos kolonos, tarp kurių buvo svarbiausias apeigų centras – bima. Kolonos rėmė įspūdingus devynių travėjų skliautus, papuoštus religiniais lipdiniais. Pietrytinės sienos viduryje buvo švenčiausioji maldos namų vieta – Aron ha kodešas.

Maldos namuose buvo daug meniškai išpuoštų reikmenų, taikomosios dailės kūrinių. Vyrų salėje stovėjo ir kabojo gražios sidabro bei žalvario žvakidės, figūriniais piešiniais ir kitos tikrovės vaizdais puošti šviestuvai. Sidabro grotos, skyrusios Aron ha kodešo laiptus nuo salės, buvo išdabintos aukso raidėmis. Ant sienų kabojo sidabrinės ir metalinės lentelės su sidabro raidžių tekstais. Maldos namuose buvo 36 sidabrinės auksuotos, brangakmeniais dabintos plokštės, daug auksuotų dubenų ir taurių, kitų vertybių. Toros ritiniai, susukti ant volelių, buvo papuošti brangakmeniais nusagstytais apvalkalais ir karūnomis.

Perkasos Nr. 3 vaizdas baigus tyrimus. Žydų maldos namų R kampo mūro dalis | Kultūros vertybių registro nuotr.
Perkasos Nr. 3 vaizdas baigus tyrimus. Žydų maldos namų R kampo mūro dalis | Kultūros vertybių registro nuotr.

Priešais maldos namus XVIII a. buvo pastatytas Gaono namas, kuris vėliau už bendruomenės lėšas buvo perstatytas į Gaono žydų maldos namus. Prie Gaono namų ŠV šono glaudėsi triaukštė su rūsiais Laidotojų brolijos maldos namai. Namų kiemo šiaurės vakarinėje dalyje prie Didžiųjų maldos namų, kampu stovėjo seniausias kvartalo pastatas, vadintas „senuoju kloisu“. Manoma, kad jis buvo pastatytas 1440 m. Savo galutinę pastato išraišką šis kloisas įgijo XVIII a. pab. ar XIX a. pr. Šiame pastate buvo studijuojama religinė literatūra, rinkdavosi tikintieji. XVIII a. viduryje šalia senojo kloiso žydų dvasininkas YeSoDas pastatė naująjį kloisą.

Ilgainiui, apstačius visą Sinagogų kiemą, už senojo ir naujojo kloisų susikūrė dar vienas kiemas, kurį taip pat apsupo mūriniai pastatai. Abu kiemus jungė dengtas praėjimas. Naujajame kieme stovėjo chasidų mokykla, amatininkų ir dailininkų kloisai bei kiti statiniai. Kiemo viduryje buvo įrengtas viešas šulinys. Abiejuose kiemuose iš viso buvo 14 maldos namų pastatų ir studijų namų.

2016 m. birželio-liepos mėn. vykdytų archeologinių tyrimų metu atkasatos | Kultūros vertybių registro nuotr.
2016 m. birželio-liepos mėn. vykdytų archeologinių tyrimų metu atkasatos | Kultūros vertybių registro nuotr.

Po 1794 m. sukilimo, Vilniaus Didieji maldos namai buvo pertvarkyti klasicizmo stiliumi.  Nors Vilniaus Didžiųjų maldos namų apstatymas ir puošyba laikas nuo laiko buvo keičiami, tačiau vyrų salės architektūra pakito mažai. Trūkstant tikintiesiems vietos, 1893 m. inžinierius Leonidas Vineris parengė Vilniaus Didžiųjų maldos namų perstatymo planą. 1896 m. inžinierius N. K. Korojedovas siaurame plote tarp Vilniaus Didžiųjų maldos namų ir Žydų gatvės, vietoje ten buvusių nedidelių krautuvėlių, suprojektavo dviaukštę biblioteką. Ji baigta statyti apie 1903 m. Biblioteka, paveldėjusi didžiulį žydų mokslininko, menininko ir bibliofilo Mato Strašūno knygų lobį, buvo pavadinta jo vardu.

Vilniaus Didieji maldos namai ir prie jų buvę pastatai, Antrojo pasaulinio karo metu, buvo apgriauti. 1953 m. buvo patvirtintas Vilniaus generalinis planas. Remiantis juo bei 1954 m. parengto Muziejaus (dabar Vokiečių) gatvės sutvarkymo projekto sprendiniais, 1955-1957 m. Vilniaus Didžiųjų maldos namų ir aplinkinių pastatų liekanos buvo galutinai sulygintos su žeme. Šių maldos namų vietoje 1964 m. baigtas statyti mūrinis vaikų lopšelis – darželis. Pastaruoju metu (iki šių metų rugsėjo 1 d.) pastate buvo įsikūrusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla.

Save

Save

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šėtos žydų maldos namams suteikta teisinė apsauga
  2. Klaipėdos žydų senosios kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą
  3. Žydų kultūros dienos Žagarėje
  4. Kurklių sinagoga įrašyta į Kultūros vertybių registrą
  5. Kviečia Europos žydų kultūros dienos
  6. Neužtikrinamas kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas (video)
  7. Į Kultūros vertybių registrą įrašyta J.Birškaus sodyba
  8. Visuomenininkai dėl Vilniaus senamiesčio niokojimo prašo Kultūros ministrės paaiškinimų
  9. Lukošiškės sentikių cerkvė papildė Kultūros vertybių registrą
  10. Kviečia paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
  11. Vrublevskių bibliotekoje – paskaita apie viduramžiais LDK gyvenusių žydų kultūrinį palikimą
  12. „Kultūros naktis“ kviečia per naktį aplankyti 150 kultūros ir meno renginių
  13. Kultūros bendruomenė kviečia pasirašyti viešą laišką, raginantį valdžią susirūpinti Lietuvos kultūros ateitimi
  14. Vilniaus katedros požemiuose – dar daugiau ekskursijų!
  15. Pradedamas Vilniaus Senamiesčio tvarkymo plano viešinimo etapas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Al. says:
    8 metai ago

    Kodėl viskas taip anonimiška – rašinio autorius, tyrimų autoriai ?

    Atsakyti
  2. Vytautas iš Šlavėnų kaimo says:
    8 metai ago

    Tuoj Vilniuje neliks ne šventos vietos. Teks keltis į kaimus. Kaimuose judėjų lyg ir nebuvo….Be to po (Kubiliaus vardo) Astravo AE negero incidento, gyvenimas toliau nuo Vilniaus bus saugesnis….

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vaistai | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų

2025 05 16
VKI viršininkas, dr. Audrius Valotka | LKI nuotr.
Lietuvoje

Kalbos inspekcijai vadovaus A. Valotka, liberalai žeria kritikos

2025 05 16
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Vartotojams – daugiau duomenų ir aiškumo apie prekes

2025 05 16
Mildos šventė
Etninė kultūra

Romuva kviečia į pavasario sambarius ir Mildos šventę Margionyse

2025 05 16
Vėjo jegainės | enmin.lrv.lt nuotr.
Energetika

Seimas pritarė tolimesniam jūrinio vėjo energetikos vystymui

2025 05 16
Kęstutis Budrys
Lietuvoje

Aptartos priemonės Rusijos šešėliniam laivynui užkardyti

2025 05 16
Hibridinių parkų statybos pradžia
Energetika

Pasvalio rajone – trijų saulės ir vėjo hibridinių parkų statybos

2025 05 16
Elektros kaupimo įrenginiai
Energetika

Kodėl verta įsirengti elektros energijos kaupiklius?

2025 05 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • skt, apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • skt. apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • GINTARAS apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • Į pilį sugrįžta didikų Gelgaudų šeimos istorija
  • Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų
  • Kalbos inspekcijai vadovaus A. Valotka, liberalai žeria kritikos
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Muziejų naktis | kernave.lt nuotr.

Europos muziejų naktį pasitikime ten, kur prasideda mūsų istorija – senojoje Kernavėje!

2025 05 14
Tiltas

Neries krantus Vilniuje sujungs naujas pėsčiųjų tiltas

2025 05 13
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

2025 05 12
Medžių surašymas

Sostinėjė tęsiamas medžių surašymas

2025 05 12
Paspirtukas

Vilniuje trečdaliu padaugės paspirtukų stovėjimo vietų

2025 05 10
Šildymas | pixabay.com, Eu Eugen nuotr.

Kai kurie miestai iš naujo įjungia šildymą

2025 05 08
Romanas Strejekas CISAC Europos Komiteto pirmininkas, Laura Bakevčienė, Gadi Oronas CISAC generalinis direktorius | L. Borotinsko nuotr.

Vilniuje – atsakymai į pasaulinius autorių teisių ir dirbtinio proto iššūkius

2025 05 08
Vaikai | pixabay.com, Mimzy nuotr.

Vasaros stovyklos laukia daugiau nei 14 000 mažųjų vilniečių

2025 05 07
Elektrinis laivas

Laukiama pasiūlymų, kaip pavadinti naujus elektrinius laivus

2025 05 07
Prezidento Antano Smetonos 150-ųjų metinių minėjimas Vilniuje

D. Kuolys. Nusiginklavimas (II)

2025 05 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • skt, apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • skt. apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • GINTARAS apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
  • -.-.- apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kaune paminėtos „Lietuvos aido“ 100-ųjų metinės (nuotraukos)

Kaune paminėtos „Lietuvos aido“ 100-ųjų metinės (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai