Romoje vyks Europos etninių religijų konferencija „Senojo tikėjimo apeigos ir jų šaltiniai“ (9)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Balandžio 19-22 dienomis Italijos sostinėje Romoje vyks Europos etninių religijų konferencija. Šią konferenciją rengia Europos etninių religijų kongreso (EERK) narė – Italijos prigimtinio tikėjimo bendrija – „Romėniškų tradicijų sąjūdis“ (Movimento Tradizionale Romano). 

EERK etninėms religijoms skirtos konferencijos rengia kas antrus metus. Į  jas kviečiami prigimtinio tikėjimo bendruomenių atstovai, mokslininkai iš visos Europos ir kitų pasaulio kraštų.

„Mums malonu pranešti, kad turėsime dvi progas švęsti – viena – tai Europos etninių religijų konferencija, kita – Romos gimtadienis: prieš 2771 metus įkurtas Romos miestas“, praneša konferencijos rengėjai. Šių metų konferencijos tema „Senojo tikėjimo apeigos ir jų šaltiniai“.

Lietuvai šioje konferencijoje atstovaus  Senovės baltų religinės bendrijos Romuva krivė Inija Trinkūnienė skaitysianti pranešimą „Romuvos apeigos ir nepertraukiama dvasinė tradicija“.

Europos etninių religijų kongresą, kuris anksčiau vadinosi Pasaulio etninių religijų kongresu (World Congres of Ethnic Religion – WCER) 1998 metais Vilniuje įkūrė Lietuvos Romuva, vadovaujama Krivio Jono Trinkūno.  

Tuomet būtent romuviai pirmieji Europoje ėmėsi telkti prigimtinių tikėjimų atstovus ir pradėjo rengti  kasmetines konferencijas.  Lietuvoje vyko penkios pirmosios  etninėms religijoms skirtos tarptautinės konferencijos. Pirmojoje  1998 metais Vilniuje vykusioje konferencijoje dalyvavo 30 dalyvių  iš 18 šalių. Po to konferencijas rengti ėmėsi ir kitų šalių prigimtinių religijų organizacijos. Konferencijos  buvo surengtos  Latvijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Belgijoje, Danijoje, Čekijoje  bei  kitose šalyse.

Kategorijos: Kultūra, Naujienos, Religija, Užsienyje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

9 komentarai

  1. Skalvis:

    ” Senojo tikėjimo apeigos ir jų šaltiniai“ Šaunu! O pats tikėjimas ? Kuo senovėje žmonės tikėjo ? Kuo tiki Romuviečiai ? Kokie jų tikėjimo postulatai, kuriuos jie daboja ir stiprina savo apeigomis ? Kas dera ir kas nedara ? PS ”Romuvos apeigos ir nepertraukiama dvasinė tradicija“. Kas yra dvasinė tradicija ?

  2. Dalia:

    Skalviui: apie Romuvos tikėjimo tiesas rasite čia http://romuva.lt/apie/romuvos-tikejimo-nuostatos/.
    Žodžiai “dvasinė tradicija” atrodo visiškai aiškūs, bet reikia tikslesnio paaiškinimo, rasite čia:
    “dvasinis” https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/d/dvasinis
    “tradicija” https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/T/tradicija

  3. Prijaučiantis:

    Linkime sėkmės. Lietuvos senoji religija yra lygi tarp kitų seniausių Europos religijų, tik Lietuvoje iki šiol nepripažinta.

  4. Skalvis:

    Dar kartą peržiūrėjau Tikėjimo nuostatas: labai išmintingo ir dalykiško žmogaus sudėliota! Įdomu kas jis ?

  5. Elgetas:

    Jau neduok tau die patekt i romuva ar curvus castris.Ko jau ko, o mergu daugiau nereikes.Taisyklingai”karininku ramove”.
    Per Strevos musi kryziociam apsireiske Mergele Marija,jie perejo romuvos skaistykla, isgielbejo, o ordino magistras jiems net 2 vienuolynus pastate, kad mergos neuzjuoktu.O kiek vienuolynu Algirdas isteige aplink Maskva-seniai ji reikia sventu skelbt
    ZMOGUS- stai kas yra ramove.Parodokasalu, bet runomis taip iseina
    Busit Romoje,padekit gele Imperatoriaus Augusto ramoveje. Tautietis !

  6. Elgetas:

    Skalvi tau idomu ?Tikejo, kad su lauzo dumais iskrendama i savo zvaigzde.O galaktika yra dangaus kapines.Kareiviu dausos menulis, veles minta kvapais, todel pirma lalaus lasa liepsnai ir tt
    Tau mysle:
    SOLOMONNON Solomonnes

  7. Sveikinam:

    Linkim sėkmės atstovaujant senąjį lietuvių tikėjimą.

  8. Elgetas:

    Skiriam ugni nuo liepsnos.Liepsna tik is zaibo, ji sventa,liepsna yra Perkuno ir Zemynos sunus Dievutis, kuris dirba “kasdieninius dieviskus darbus”.Liepsna krives ir kunigai vartoja per apeigas ir per kremacija
    Liepsnos is titnago ir degtuku neiziebsi

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *