Atkurtos Lietuvos šimtmečio renginiai vilnija per visą šalį. Visi miestai ir miesteliai šventė ir švęs atkurtos Lietuvos šimtmetį. Kartu su šventėmis prasidėjo ir trečią kartą vykstančios Lietuvių kalbos dienos.
Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Tad pats laikas švęsti.
Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko Audrio Antanaičio, Lietuvių kalbos dienų, kurios vyks visose 60 savivaldybių, tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje.
Seimo narė Aušra Papirtienė, pati dirbusi mokytoja, džiaugiasi Valstybės atkūrimo diena ir kartu Lietuvių kalbos dienomis.
Lietuvių kalba šiandien susiduria su rimtais iššūkiais. Tiesa, tų iššūkių būta visos mūsų tūkstantmetės valstybės istorijoje. Lietuvių kalba valstybine tapo tik XX amžiuje. Ilgai turėjo priešintis rusifikacijai, dabar tenka pasigrumti su anglų kalba, su elektroninės erdvės iššūkiais. Lietuvių kalba yra labai turtinga, bet tą turtą reikia saugoti, modernizuoti. Ir mes dabar esame atsakingi prieš tuos lietuviško žodžio saugotojus ir puoselėtojus, kurie Lietuvai sunkiais laikais už tai rizikavo savo laisve ar net gyvybe.
Todėl dabar, lyginant su anų laikų lietuvybės kariais, mes, gyvendami šių dienų sąlyginio komforto situacijoje, neturime teisės išlikti abejingi. Negalime būti abejingi, kai į lietuvių kalbą veržiasi svetimybės, kai kalbos grynumą ir švarumą norima sudrumsti anglų kalba dėl merkantiliškų tikslų ar sotaus miesčionio patogumų.
Taigi, lietuvių kalbą reikia mylėti, branginti, didžiuotis ir puoselėti. Ir tai yra kiekvieno lietuvio pareiga, kurią šiandien mes vykdome, pradėdami Lietuvių kalbos dienas.
Šios dienos – tai beveik trys tūkstančiai renginių visame pasaulyje. Tai daugybės lietuvių meilės savo Tėvynei išraiška, pareiga, noras puoselėti ir gražinti.
„Ar reikia tokių renginių? Manau, kad taip, nes jie kelia kalbos prestižą, primena pareigą kalbą puoselėti, pagaliau primena, jog turime puikią, gražią senovinę kalbą, kurią turime perduoti savo vaikams dar turtingesnę“, – sakė A. Papirtienė.
Renginiai jau vyksta. Trumpam nusikelkime į regioną, kuris Lietuvai davė tiek istorinių asmenybių ir kuris šiemet yra paskelbtas Lietuvos kultūros sostine, – Marijampolę. Apie įvykius savame krašte pasakoja Marijampolės savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių tarnybos vedėja Aurelija Baniulaitienė. „Kai visa Lietuva priartėjo prie valstybės atkūrimo šimtmečio, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje buvo didi diena, nes, kaip sakė šventinių renginių organizatoriai, nebus kito šimtmečio – net patys didžiausi optimistai turi su tuo sutikti. Ant senosios gimnazijos, kuri suvaidino svarbų vaidmenį IX a. pab.–XX a. pr. išsaugant lietuvių kalbą ir tautinę savimonę ir atkuriant nepriklausomą valstybę, pastato atidengta atminimo lenta su Marijampolės gimnazijos auklėtinių – 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų vardais. Taigi istorinių užrašų turtingą išorinę pastato sieną papildė dar viena – su signatarų Jono Basanavičiaus, Saliamono Banaičio, Petro Klimo, Justino Staugaičio ir Jono Vailokaičio vardais, valstybės herbu ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio ženklu. Tai Marijampolės ROTARY klubo dovana gimnazijai ir miestui“, – pasakojo A. Baniulaitienė.
Po gimnazijos skliautais atidengti Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus, kalbininko Jono Jablonskio ir „Tautiškos giesmės“ autoriaus Vinco Kudirkos bareljefai. Šiuos meno kūrinius, kurie neabejotinai papuošė istorinio pastato erdvę, sukūrė skulptorius Remigijus Kupčikas, darbus finansavo Marijampolės savivaldybė. Marijampolės savivaldybės merė I. Lunskienė perskaitė 1920 m. istorinį tekstą, kuriame to meto Iškilmių komisija kviečia marijampoliečius minėti Vasario 16-osios dieną. Kaip sakė merė, patriotizmu dvelkiantis kreipimosi tekstas išliko aktualus iki šiol, ir nieko geresnio palinkėti šiandienos piliečiui negalėtume. Merė kartu su savo pavaduotoju Romualdu Makausku įteikė Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenei ir abiejų tą dieną atidengtų meno kūrinių autoriams po jubiliejinę plaketę „Trys šviesuoliai“. Pasisakydamas gimnazijos direktorius V. Petkevičius Vasario 16-ąją taikliai prilygino Jono Biliūno „Laimės žiburiui“ ir pasidžiaugė, kad tenka prisiliesti prie iškilių žmonių, kurie nešė to „Laimės žiburio“ šviesą. Konferenciją tęsė gimnazistai, kurie pristatė kiekvieno iš šešių Nepriklausomybės akto signatarų asmenybę, paminėdami nemažai įdomių visuomenei plačiai nežinomų faktų.
