Lapkričio 14 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša seimo nariams pristatė nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektą, kuriuo pasiūlė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininku skirti Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽŠ) į VLKK deleguotą LŽS pirmininko pavaduotoją Audrį Antanaitį.
„Procedūra numato tai, kad išrinkus valstybinės komisijos narius (jų yra 17) būtų balsuojama dėl galimo kandidato į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
pirmininkus. Toks slaptas balsavimas įvyko. Jo rezultatai yra tokie: už A. Antanaitį – 6 balsai, už kandidatę Daivą Vaišnienę – 4 balsai. Todėl salėje tvirtinti arba netvirtinti yra teikiamas A. Antanaitis“, – pristatydamas Švietimo ir mokslo komiteto balsavimo rezultatus sakė E. Jovaiša.
Seimo nariams prisistatęs A. Antanaitis išvardijo svarbiausius uždavinius pagrindiniuose komisijos darbo baruose – kalbų politikos, kalbos norminimo bei sklaidos ir švietimo.
„Kalbų politikos smaigalyje – būtinybė plėtoti lietuvių kalbos vartojimą valstybėje, skleisti ją užsienyje, pirmiausia per išeivių lituanistines mokyklas, baltistikos mokslo centrus, pabrėžiant jo svarbą bendrojoje Europos kultūros istorijoje. Akcentuočiau kalbos demokratėjimą priartinant šią politiką prie vartotojo, siekiant kalbos suprantamumo, patrauklumo ir modernumo, pritaikant ją kasdieniniam patogiam vartojimui. Dar vienas svarbus kalbos politikos klausimas – konstitucinis Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas, kurio greitesnį priėmimą komisija turėtų nuolat skatinti bendradarbiaudama su Seimu ir kitomis valstybės institucijomis“, – sakė A. Antanaitis.
Po pateikimo procedūros Seimo statute nustatyta tvarka vyks frakcijų susitikimai su kandidatu į komisijos pirmininkus.
Seimo nutarimu iš pareigų siūloma atleisti ir iki šiol VLKK pirmininkės pareigas einančią Daivą Vaišnienę. Už tai numatantį nutarimą „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko atleidimo“ (projektas Nr. XIIIP-1302) po pateikimo balsavo 54, prieš buvo 4, susilaikė 31 Seimo narys.
Susiję straipsniai:
- J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
- E. Jovaiša. Konservatoriai politizuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymą
- Kas trukdo naujos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymui?
- V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
- Seimo Švietimo ir mokslo komitetas į VLKK vadovus siūlo Audrį Antanaitį
- Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
- K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
- E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
- Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
- Siekiama praplėsti Valstybinės kultūros paveldo komisijos vykdomas funkcijas
- Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
- P. R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta
- Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)
- O. Aleknavičienė. Valstybinės kalbos negalima išstumti
- Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
- V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą?
- Šiandien Lietuvos valstybinės kalbos gynėjai VRK įteiks surinktus parašus
- Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)
- Spaudos konferencija „Dėl klaidingų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo interpretacijų“ (video, tiesioginė transliacija)
- J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje
- V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
- Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
- Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video)
- Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
- Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo
- G. Songaila. Lietuvių kalbos trypimo dramaturgija
- Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
- V. Astas. Kam tarnauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija?
- Koks likimas laukia lietuvių kalbos skaitmeninėje aplinkoje?
G.L. DEZINFORMUOJA tautą, skelbdamas, kad klausimas „tik dėl 3jų raidžių”, o LRT paskui jį kartoja, t.y., prisideda prie šios dezinformacijos, t.y. SUKČIAVIMO!
T.y., nuo rinkėjų nuslepiama, jog „Talkos” projektas ne nelietuviškos pavardės originalą draudžia, bet valstybinės kalbos statusą dokumentuose gina! Taip pat jis GINA NUO IŠKRAIPYMO nelietuviškos pavardės originalą, kai nelietuviškai rašoma naudojant QWX raides.
„Talka” siūlo papildomame lape pateikti tikslią pavardės originalo kopiją, ir tai apsaugo pavardės turėtoją nuo rūpesčių, išlaidų. bei gaišaties, tvarkant svetur teisinius, paveldėjimo, nuosavybės, finansinius ar kt. svarbius reikalus.
Klausimas – iš kur toks Gabrieliaus Landsbergio interesas „kristi ant ambrazūros”, ginant įrašus nelietuvių k., kurie tokie parankūs KLASTOTI pasus?
❤
sveikinu, nors kova prasitęs 11 17 d.
„politikos, lituanistines, baltistikos, centrus, kultūros istorijoje. Akcentuočiau (3 svetimžodžiai iš eilės!), demokratėjimą, politiką, modernumo, politikos, konstitucinis, komisija, institucijomis“, – sakė A. Antanaitis.
Tiek svetimžodžių trijuose sakiniuose…
Bijau, kad Antanaitis gali būti per “slidus” tokioms pareigoms… Antai, Alke aštriau ir konkrečiau kelti klausimus vengė… Kalbėjo, kaip rusai sako, “vokrug do okolo”.
Priežasčių gali būti įvairių:
– būna, kad žmogus vengia gadinti sau nervus ginčydamasis su tuo, ko niekas neperkalbės,
– būna, kad slepia savo tikruosius įsitikinimus ir tikslus,
– būna, kad nedrįsta ar neturi stuburo principus ginti, tada ir nesuprasi, su kuo žmogus, kas jam yra tiesa..
Žinių radijuje dirbdamas, A.A. gal ŽR savininko pažiūrų laikėsi, tad buvo neutraliai malonus su pašnekovais. Kadangi Ridas Jasiulionis laidose irgi velnioniškai „pažangus”, kad net įniršti jo klausydamas, o „Senukų” prieangyje net per darganą neleisdavo rinkti parašų, ir į prašymą raštu net nesiteikė atsakyti, gali būti, kad ŽR vykdoma tik jo savininko politika.
Labai teisingai pastebėta, kad G.L. (kaip ir visa grupė pasirašiusių) dezinformuoja visuomenę ir Seimą, ir dar viešai netiksliai pasisako dėl lotynų kalbos raidžių.