Sausio 4 d. Vilniuje, visuomeninio judėjimo „TALKA kalbai ir tautai“ tarybos nariai susitiko su naujuoju Valstybinės lietuvių kalbos komisijos(VLKK) pirmininku Audriu Antanaičiu. Susitikime buvo aptarti svarbūs naujosios kadencijos komisijos darbo organizavimo ir valstybinės lietuvių kalbos politikos klausimai.
A. Antanaitis pasidžiaugė, kad prie VLKK jau įsteigta labai reikalinga kalbos politikos pakomisė, kurios iki šiol labai trūko. Be to per pirmąjį VLKK kadencijos darbo mėnesį pavyko išspręsti terminų banko klausimus. „Terminų bankui po vieno Seimo sprendimo buvo iškilęs pavojus būti prarastam, nes serveris, kuriame yra terminų bankas, turėjo būti perduotas VLKK kartu su lėšomis jo išlaikymui, tačiau tas buvo padaryta nesuteikiant lėšų… Visgi pavyko įtikinti Seimo valdybos narius ir gauti tam lėšų“, – džiaugėsi VLKK pirmininkas.
A. Antanaitis taip pat sakė, jog ketinama sudaryti VLKK veiklos kadencijos planą: „Paskutinės Lietuvių kalbos politikos gairės buvo sudarytos iki 2008 metų, nuo tada jokios naujos gairės nebuvo priimtos. Būtina sau atsakyti, ko ir kaip siekiame, kam kviečiame ir telkiame visuomenę ir kokią lietuvių kalbą norime matyti po, tarkime, dvidešimties metų“.
VLKK pirmininkas pakvietė TALKOS tarybos narius padėti kuo aiškiau suformuluoti VLKK penkmečio uždavinius. Pasak A. Antanaičio VLKK norėtų atsikratyti savo kaip labai griežto prievaizdo įvaizdžio, kelti lietuvių kalbos prestižą, populiarumą ir ūpą ja naudotis.
A. Antanaitis pabrėžė lietuvių kalbos egzamino, lituanistikos mokslo, konstitucinio lietuvių kalbos įstatymo klausimų svarbą.
„VLKK yra tarsi paskutinė institucija, kuri turi įgaliojimus ginti lietuvių kalbą ir literatūrą. Siektina padaryti, kad VLKK būtų ne konkuruojanti dėl įtakos, o jungianti bendram darbui tiek savo narius, tiek kitas institucijas bei nevyriausybines organizacijas“, – sakė VLKK pirmininkas.
2017 m. gruodžio 21 d. trys TALKOS tarybos atstovai buvo apsilankę VLKK ir susitikę su naujai išrinktu jos pirmininku. Sasitikime dalyvavo judėjimo „TALKA kalbai ir tautai“ tarybos pirmininkas Gintaras Karosas, pirmininko pavaduotojas Mindaugas Karalius bei tarybos narys kalbininkas dr. Kazimieras Garšva. Daugiau kaip valandą trukusiame susitikime kalbėta apie Lietuvos valstybės tikslų plėsti ir įtvirtinti lietuvių kalbos vartojimą, įgyvendinimą. Ypatingas dėmesys skirtas transliteracijos – asmenvardžių perašos lietuviškai iš kitų kalbų sprendimui bei duomenų bazių sukūrimą. Aptartos bendradarbiavimo galimybės opių kalbos problemų sprendimui, siekiant į darbo grupes įtraukti visuomeninius ekspertus. Susitikime taip pat kalbėta apie kalbos duomenų banko finansavimo klausimus.
Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ buvo įkurtas 2017 m. rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje Lietuvos piliečių iniciatyvinei grupei „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengus konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“. Šios konferencijoje ir buvo priimtas sprendimas neformalaus TALKOS judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“.
Judėjimo (kartu su išrinktais Tarybos nariais) steigėjais tapo: Zigmas Zinkevičius, Antanas Tyla, Arnoldas Piročkinas, Vincas Labutis, Sofija Jūratė Laučiūtė, Dainius Razauskas, Valentinas Stundys, Aušra Jurevičiūtė, Rytas Kupčinskas, Eglė Mirončikienė,Kęstutis Ignatavičius, Rasa Čepaitienė, Dovilas Petkus, Arnas Simutis, Linas V. Medelis, Libertas Klimka, Audrius Rudys, Virginijus Jocys.
Asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ tarybą sudaro: muziejininkas Gintaras Karosas, kalbininkai prof. dr. Laima Kalėdienė, hab. dr. Kazimieras Garšva, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Gintaras Songaila ir Romas Pakalnis, žurnalistas Dalius Stancikas, režisierius Jonas Vaitkus, filosofas Laisvūnas Šopauskas, rezistentai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas, signataras Algirdas Endriukaitis, Jonas Burokas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, verslininkas Mindaugas Karalius, aktorius Gediminas Storpirštis, etnologė Nijolė Balčiūnienė, politologas Vytautas Sinica, studentė Monika Morkūnaitė.
