Slovėnijos profsąjungos vakar pradėjo pirmąjį streiką iš numatytų protesto akcijų, reikalaudamos padidinti atlyginimus viešajame sektoriuje, kadangi turtingiausia buvusios Jugoslavijos šalis iki šiol smarkiai atsilieka nuo ES algų vidurkio. Galbūt ir Lietuvos profsąjungos nuspręs pradėti realią kovą už normalius savo šalies viešojo sektoriaus atlyginimus? O kol kas mūsų žmonės tik ramiai evakuojasi iš šalies…
Profsąjungos, atstovaujančios darbuotojams valstybės administracijos, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, kultūros, aplinkos, gynybos, teisingumo sferose, taip pat ugniagesiams, arba dalyvauja, arba palaiko darbo nutraukimo akciją. Kol kas neaišku, kiek tiksliai žmonių visiškai sustabdė darbus ir kokių paslaugų teikimas bei kokiu mastu buvo sutrikdytas.
Pagrindinis profsąjungų reikalavimas yra panaikinti atlyginimų neatitikimą, atsiradusį po to, kai vyriausybė pasiekė atskirus susitarimus dėl atlyginimų su gydytojais.
Profsąjungos taip pat reikalauja, kad būtų atsisakyta nuo 2012 m. vis dar galiojančių griežto taupymo priemonių, įskaitant ir 8 proc. algos sumažinimo.
Papildomi streikai planuojami ir vasarį: policijos profsąjungos ketina streikuoti vasario 12-ąją, socialinio ir sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai – 13-ąją, mokytojai – 14-ąją.
Slovėnija yra turtingiausia iš buvusios Jugoslavijos respublikų. Prie ES ji prisijungė 2004 metais. Ji taip pat priklauso euro zonai, tačiau jai vis dar tenka apie 60 proc. vidutinio ES atlyginimo, o vidutinės bendrosios mėnesinės pajamos nesiekia 1600 eurų. Tai labiausiai piktina Slovėnijos profsąjungas, kurios mano, kad valstybės lėšos tiesiog panaudojamos neracionaliai.
Oficialiai vidutinis atlyginimas Estijoje siekia 1182 eurus, Lenkijoje – 4280 zlotų (1013 eurų), Latvijoje – beveik 900 eurų, o Lietuvoje – 823 eurus. Tačiau mūsų profsąjungos jokių streikų nerengia ir artimiausioje ateityje neketina rengti.
Streikuojantys prižiūrėtojai užblokavo Prancūzijos kalėjimus
Jau 10 dienų streikuojantys Prancūzijos kalėjimų prižiūrėtojai vakar užblokavo 119 pataisos įstaigų, o dar 45-iuose kalėjimuose padėtis yra įtempta. Darbo sąlygomis nepatenkintų prižiūrėtojų protesto akcijos apėmė pataisos įstaigas beveik visuose šalies regionuose.
Užvakar Prancūzijos teisingumo ministrė Nikolė Belubė (Nicole Belloubet) dar kartą susitiko su kalėjimų prižiūrėtojų profsąjungų atstovais, bet šios derybos nedavė rezultatų, ir streikininkai vėl paragino rengti protesto akcijas.
Kalėjimų prižiūrėtojų streikai Prancūzijoje prasidėjo po to, kai sausio 11 d. kalinys islamistas užpuolė tris prižiūrėtojus pataisos įstaigoje Venden le Vjejaus mieste šalies šiaurėje. Po kelių dienų buvo užpulti šeši prižiūrėtojai, dirbantys kalėjime Mon de Marsano mieste Prancūzijos pietvakariuose.
Kalėjimų darbuotojai ir jų profsąjungos reikalauja pakelti darbo užmokestį ir mokėti kur kas didesnes premijas už riziką. Jų nuomone, reikia gerokai padidinti kalėjimų personalą, kadangi prižiūrėtojų stygius daro jų darbą pavojingesnį. Vienas svarbiausių reikalavimų – įrengti kalėjimuose atskirus blokus radikaliems islamistams ir itin agresyviems kaliniams, kuriuos turi saugoti specialiai parengti darbuotojai. Kaip anksčiau pareiškė teisingumo ministrė, profsąjungos atmetė visus šalies vyriausybės pasiūlymus dėl darbo sąlygų.
„Vakaro žinios“ kalbėjosi su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovu Artūru Černiausku:
– Slovėnai piktinasi, kad jų atlyginimai viešajame sektoriuje niekaip nepasiekia ES vidurkio ir jų profsąjungos rengia masines protesto akcijas. Lietuviški atlyginimai yra juokingi netgi lyginant su slovėnais. Galbūt ir Lietuvos profsąjungos ketina pasekti slovėnų pavyzdžiu? Ar palaikote savo kolegas?
– Mes žinome apie tą akciją ir kolegas palaikome, siuntėme jiems netgi palaikymo laiškus. Bet kalbant apie mus čia reikia pasakyti, kad mūsų viešasis sektorius yra gana smarkiai pasidalijęs. Matėme medikų, matėme švietimiečių protesto akcijas… Beje, švietimiečiai pasiekė, kad būtų pasirašyta kolektyvinė sutartis, kuri yra gana sėkminga. Matėme jaunųjų medikų protesto akcijas bei Medikų sąjūdžio pastangas… Bet tenka konstatuoti, kad mūsų visuomenė labai smarkiai skiriasi nuo Slovėnijos visuomenės. Man teko būti jų sostinėje Liublianoje ir galiu patvirtinti, kad jų aktyvumas yra ženkliai didesnis, nei pas mus. Labai gaila… Todėl pas mus kol kas jokios protesto akcijos nėra numatytos…
– Kodėl, Jūsų manymu, taip skiriasi lietuviai nuo slovėnų? Juk ir vieni, ir kiti gyveno vadinamojoje „socialistinėje“ sistemoje, t.y. Rytų bloke, kur socialinė padėtis visų daugiau-mažiau buvo panaši.
– Slovėnija tais laikais priklausė Jugoslavijai, kurioje tuomet vyravo santvarka, kurią pavadinčiau kapitalistiniu socializmu. Netgi lyginant su tuometinėmis Rumunija, Bulgarija, Lenkija ar Čekoslovakija, Jugoslavija vis tiek buvo arčiau Vakarų, gyvenimo lygis ten buvo aukštesnis. Dabar, per pastaruosius 25 metus, situacija ten kardinaliai pasikeitė. Reikia akcentuoti, kad ir nuo tų laikų buvusios Jugoslavijos teritorijoje žmonės buvo daug aktyvesni.
Galbūt dėl to, kad jie išgyveno pilietinį karą, bet žmonės ten įsitikinę, kad jų pačių aktyvus dalyvavimas valstybės valdymo procesuose gali duoti tam tikros naudos, jie įsitikinę, kad tik patys savo pastangomis gali visko pasiekti. O pas mus visi buvo įsitikinę, kad kažkoks dėdė ateis ir viską padarys. Kaip bebūtų gaila, mes su ta pačia problema susiduriame ir dabar – matau ir mūsų profsąjungų narių, kurie yra aktyvūs mūsų susirinkimuose, bet kai reikia išvesti žmones į gatves ir organizuoti protestus, viskas baigiasi tuo, kad „aš bijau, kadangi mane gali atleisti iš darbo“ arba „aš moku profsąjungos nario mokestį, tai tegul ta profesinė sąjunga ką nors daro, kad mano darbo sąlygos gerėtų“.
O pas slovėnus vyrauja supratimas, kad profesinė sąjunga yra būtent jie visi kartu, o nes kažkas kitas ar koks dėdė, kuris turi už visus viską padaryti. Tas bendruomenės jausmas pas juos yra daug stipriau išvystytas ir dėl to jų akcijos vyksta tikrai galingai. Man teko ten būti prieš kokius 5-6 metus Europos profesinių sąjungų konfederacijoje, kaip tik tuo metu vyko ES finansų ministrų susitikimas ir visi darė tam tikras akcijas. Aš labai stebėjausi, kad Slovėnija, kurioje gyventojų yra mažiau nei Lietuvoje, sugebėjo išvesti 30 tūkstančių žmonių į gatves… Tai aš nežinau, kas turėtų įvykti Lietuvoje, kad tiek žmonių išeitų protestuoti…
– Kaip tik ir norėjau klausti: ką reikia padaryti, kad mūsiškiai pradėtų ginti savo teises ir kovoti dėl savo socialinės gerovės? Na, gerai, ne 30, o galbūt pradžiai bent 10 tūkstančių žmonių išvesti…
– Man į šį klausimą labai gerai atsakė graikai. Sako, reikia daryti labai paprastai – reikia pas jus stipriai pakelti atlyginimus, metus pamokėti, o po metų nustoti juos mokėti ir penkis kartus sumažinti… Štai tada žmonės išeis į gatves.
Bent jau jaunimas tai bėga nuo naftalininio mūsų visuomenės mentaliteto.
Žinau jaunų užmonių, kurie ir Vilniuje pakankamai uždirbo (pvz., ar 1600 į rankas yra mažai?). Išvyko todėl, kad atsibodo Lietuvos konservatyvumas.
Da-nas jaunas nuo to bėga.
Gana kvaila kalbėti apie “naftalinin[į] mūsų visuomenės mentalitet[ą]”, kai vyraujanti eurosajūzo ideologija “nukosėta” iš XX a. pradžios rusų bolševikų. 😉
Taktinė demagogija ? Dėmesio nukreipimas į niekur?
Beje, pastebėjau, kad Alkas jau visai nebe tautiniu portalu tampa.
jame prieglobstį randa kitur nepritapę kairieji… Gala.
Taigi, kas tautiška, tamstai naftalinu kvepia… Džiaukis, tamsta!
Karo maro mafijai nusispjau į viską, tik ne į – Gėdą. Gėda prieš Europą ir Pasaulį. Jie išprotėję garbėtroškos, todėl jų sugėdinimas prieš užsienio svečius per Šimtmečio šventimą, daug ką išjudintų. Gal tikrai::Svarbiausias ir didžiausias valstybės šimtmečio minėjimo renginys – vasario 16 dieną, 12 val. S. Daukanto aikštėje , turėtų būti, rengiama plakatų ”TIESOS” pakėlimo ceremonija, kurią 12.30 val. vainikuos visą šalį sujungsiantis bažnyčių varpų skambėjimas. Ši valanda pasirinkta neatsitiktinai – lygiai prieš 100 metų 12.30 val. dabartiniuose Signatarų namuose buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas.” ?