Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai?

www.alkas.lt
2017 03 12 09:42
3
Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.
Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Kuo labiausiai didžiuojasi lietuviai? Ir apskritai – ar Lietuvoje gyvena patriotiški žmonės? Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria pasaulio ir Baltijos šalių kontekste?

Šveicarai labiausiai didžiuojasi mokslo, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Airiai – savo menu ir literatūra, amerikiečiai – kariuomene. O lietuviai?

Kas yra patriotizmas?

Sąvokų apibrėžimas yra svarbus užsiėmimas, ir mokslininkams neblogai sekasi išaiškinti, kas įeina į sąvokos turinį, o kas ne. „Simbolinis“, „aklasis/nekritinis“, „konstruktyvusis“ patriotizmas, nacionalinis pasididžiavimas, nacionalizmas, nacionalinis identitetas – daug susijusių sąvokų, kurias vienija nacionalinio prisirišimo („national attachment“) konstruktas. Taigi, patriotizmas kartu su nacionalizmo sąvoka yra platesnės – nacionalinio prisirišimo – sąvokos dalys. Šiais dviem aspektais ir panagrinėsime patriotizmą Lietuvoje, remdamiesi Tarptautinės socialinio tyrimo programos apklausų 2013 metų duomenimis (naujesnių tyrimų kol kas nėra).

Kuo didžiuojamės Lietuvoje?

Kokie mūsų krašto laimėjimai kelia pasididžiavimo Lietuva jausmą? Ieškant atsakymo, 2013 m. pabaigoje Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Jos metu norėta išsiaiškinti, dėl kokių pasiekimų yra didžiuojamasi savo šalimi. Kadangi ši apklausa atlikta įgyvendinat tarptautinį tyrimą – Tarptautinę socialinio tyrimo programą, gautus Lietuvos duomenis galima palyginti su kitose 33 pasaulio šalyse atlikto analogiško tyrimo rezultatais.

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad net 93,0% Lietuvos gyventojų labiausia didžiuojasi savo šalimi dėl jos pasiekimų sporte. Antroje vietoje pagal svarbą yra istorija (85,5%), o trečioje – pasiekimai mene ir literatūroje (79,6%) Toks yra pirmasis pasididžiavimą savo šalimi keliantis trejetas (sujungti atsakymų variantai „Labai didžiuojuosi“ ir „Šiek tiek didžiuojuosi“).

Lietuvoje gautus rezultatus palyginus su panašią XX a. istorinę patirtį turinčiomis kaimynėmis – Latvija ir Estija, matyti, jog dėl pasiekimų sporte – sportininkų pergalių – kylantis stipriausias pasididžiavimas savo šalimi yra būdingas visų Baltijos valstybių gyventojams.

Tačiau skirtingai nei Lietuvoje, kitų dviejų Baltijos „sesių“ gyventojai savo istorijai – protėvių pasiekimams – nesuteikia tiek daug reikšmės. Tiek Latvijoje, tiek ir Estijoje istorija, kaip pasididžiavimo šaltinis yra ketvirtoje vietoje pagal svarbą. Šių šalių gyventojams už istoriją yra svarbiau jų pasiekimai mene ir literatūroje bei moksliniai ir technologiniai pasiekimai, kurie, Lietuvos gyventojų nuomone, yra ketvirti pagal svarbą.

Apskritai, apie Baltijos valstybių „vienybę“ galima kalbėti tik trimis atvejais. Be jau minėto visoms šalims būdingo „puikavimosi“ sporto pasiekiamais, visų trijų Baltijos valstybių gyventojams penktasis pagal svarbą yra pasididžiavimas karinėmis pajėgomis, o mažiausiai giriamasi savo kraštu dėl socialinės apsaugos sistemos (10 vieta). Tačiau prisimenant „Eurostat“ skelbiamus duomenis apie Baltijos šalių vyriausybių vienas mažiausių ES skiriamas išlaidas socialinei apsaugai, tokie gyventojų vertinimai neturėtų stebinti.

Sportas – stipriausia patriotizmo išraiška

GiedriusZvaliauskas_ktu.lt
Giedrius Žvaliauskas | ktu.lt nuotr.

Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria bendrame 33-jų tirtų šalių ir specifiniame – trijų Baltijos „seserų“ – kontekste? Trumpas atsakymas būtų toks: pasididžiavimu pasiekimais sporte ir gana dideliu pritarimu teiginiui „žmonės turi palaikyti savo šalį, net jei ji yra neteisingame kelyje“ (t. y., nacionalizmu arba kitaip – „aklu“, „nekritišku“ patriotizmu) bei nesididžiavimu socialinės apsaugos sistema, demokratijos veikimu šalyje ir ekonominiais pasiekimais.

Pastarojo nesididžiavimo, kurį galima būtų pavadinti sisteminiu (ne)patriotizmu toliau neaptarinėsime, nes lyg ir aišku, kodėl taip yra.

Pasididžiavimas sporto pasiekimais yra apskritai pati stipriausia patriotizmo išraiška, išvedus visų 33 šalių vidurkius. Kitaip tariant, žmonės apskritai yra labiausiai linkę didžiuotis savo šalies pasiekimais sporte, o ne kažkuo kitu (tarkim, istorija, kuri yra antras stipriausio pasididžiavimo objektas, ar mokslo pasiekimais – trečias pagal svarbą pasirinkimas).

Aišku, ne visur sportas yra svarbiausias nacionalinio prieraišumo aspektas. Pavyzdžiui, šveicarai, vokiečiai, švedai, belgai, izraeliečiai labiausiai didžiuojasi mokslo pasiekimais, amerikiečiai – savo kariuomene, airiai – menu ir literatūra, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Britai, islandai, danai, suomiai, čekai, gruzinai, turkai, rusai – istorija, danai – dar ir savo demokratija, belgai – socialinės apsaugos sistema.

Labiausiai sportu didžiuojasi ispanai, kroatai, slovėnai, čekai, vengrai, lietuviai, latviai ir estai (ir čia lietuviai lenkia latvius ir estus – nors ir statistinės paklaidos ribose).

Tačiau įdomūs ne tik vertinimų rangai atskirose šalyse, bet ir absoliučių dydžių palyginimas: labiausiai iš visų savo sporto pasiekimais didžiuojasi kroatai ir slovėnai, toli palikę kitas šalis; savo istorija – gruzinai, britai, islandai ir amerikiečiai, savo kariuomene – JAV, britai ir izraeliečiai.

Beje, rusams pasididžiavimas savo kariuomene yra tik penktoje vietoje, o tarp tirtų šalių užimtų tik 14-ą vietą.

Esame didesni nacionalistai nei kaimynai?

RimantasRauleckas_ktu.lt
Rimantas Rauleckas | ktu.lt nuotr.

Lietuviai ir estai kur kas stipriau nei latviai yra linkę palaikyti šalį, net jeigu šalis yra neteisi (t. y., bent jau šia prasme yra didesni nacionalistai), tuo tarpu Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Airijos gyventojai visiškai nelinkę to daryti, ir tik turkai, rusai, izraeliečiai ir vengrai yra dar didesni nacionalistai nei lietuviai. Bet kuriuo atveju, tai vienas iš Lietuvos patriotiškumo išskirtinumų bendrame šalių kontekste.

Dar kas įdomu: lietuviams pasididžiavimas buvimu lietuviais siejasi su Lietuvos sporto, meno, mokslo pasiekimais, istorija („kultūriniu“ patriotizmu), latviams pasididžiavimas buvimu latviais daugiau siejasi su nacionalizmu („aklu“, „nekritišku“ patriotizmu), o estams – neypatingai siejasi nei su viena patriotizmo dimensija, bet yra arčiausia lietuviško varianto (remiantis „faktorinės“ analizės rezultatų pagrindu).

Pasididžiavimas savo karinėmis pajėgomis lietuvių ir estų galvose siejasi su „kultūriniu“ patriotizmu, o latviams ši nacionalinio identiteto dalis „nekimba“ nei su vienu patriotizmo tipu. Be abejo, abi aptariamos patriotizmo rūšys yra labai susijusios viena su kita, nes abi yra nacionalinio prieraišumo išraiškos.

Įdomu tai, kad „kultūriniam“ patriotui buvimas lietuviu labiau siejasi su jausena, įgyjamais ar mažiau griežtais reikalavimais (jautimasis lietuviu, kalbos mokėjimas, įstatymų, institucijų gerbimas, lietuvių kilmės protėviai), o nekritiškam patriotui – su griežtesniais reikalavimais, pavyzdžiui, gimti ir gyventi Lietuvoje, turėti jos pilietybę, būti kataliku.

Tiek „kultūrinis“, tiek ir „nekritiškas“ patriotizmas yra teigiamai susiję su aukštesne respondento socialine padėtimi (tik „kultūrinis“ stipriau), įsitikinimu, kad patriotiniai jausmai padeda, o ne kenkia Lietuvai, imigrantų teisių pripažinimu.

Tačiau tik „kultūrinis“ patriotizmas siejasi su aukštesniu išsilavinimu ir yra žymiai stipriau susijęs su narystės ES bei tarptautiškumo naudos pripažinimu. Tuo tarpu nekritiškas patriotizmas didėja su žmonių amžiumi, siejasi su įsitikinimais, kad Lietuvos, o ne kitų šalių ar tarptautinių organizacijų interesai yra svarbesni.

Įdomu, kad neigiamas požiūris į imigrantus nėra susijęs nei su viena lietuviško patriotizmo rūšimi, kas prieštarauja manymui, kad stipresnis nacionalizmas automatiškai reiškia neapykantą imigrantams. Visgi patriotai nelinkę aktyviau balsuoti nacionaliniuose rinkimuose, o lytis, pajamos ir religingumas nepanašu, kad sietųsi su kurio nors tipo patriotizmu.

Lietuvių patriotizmas nėra ksenofobiškas

Turbūt pagrindinė žinutė yra tai, kad lietuviai jau 2013 m. buvo pakankamai patriotiški (17-a vieta pagal nagrinėjamų patriotiškumo indikatorių vidurkius iš 33 šalių) lyginant su Estija (20-a vieta) ir Latvija (25-a), gerokai aplenkdami Rusiją (28-a vieta), bet toli atsilikdami nuo JAV (2 vieta), Gruzijos (1 vieta), Slovėnijos (3 vieta).

Antra žinutė: mūsų patriotizmas yra pakankamai tvirtas – pasididžiavimas istorija ir karinėmis pajėgomis yra neatimama mūsų identiteto dalis; jis ne ksenofobiškas, bet priimantis Europos naudą ir vertybes. Ir trečia – jį reikia puoselėti, auginant šalies ir jos gyventojų gerovę.

Tyrimo autoriai: Rimantas Rauleckas, Giedrius Žvaliauskas.

Dr. Rimantas Rauleckas yra Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto, Viešosios politikos ir administravimo instituto lektorius, o dr. Giedrius Žvaliauskas – KTU mokslo darbuotojas.

Infografikas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  2. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  3. Kur ir kaip lietuviams labiausiai patinka keliauti?
  4. V.Valiušaitis. Miškas ir lietuvis: ar ne giria labiausiai formavo, grūdino ir padėjo mums išlikti?
  5. Lietuvos apgyvendinimo įstaigas pernai labiausiai džiugino turistai iš Izraelio, Ukrainos, Japonijos, Latvijos ir JAV
  6. Lietuviai didžiausi TV mėgėjai, estai – aktyviausi internautai
  7. Prancūzijos lietuviai gyvena tarsi viena didelė šeima
  8. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  9. A. Veryga. „Tyrimas“ atskleidė kodėl geriama? Alkoholio pramonė atsisakys neveikiančios reklamos?
  10. Atlyginimų tyrimas parodys tikrą atlyginimų dydį Lietuvos įmonėse
  11. Kodėl lietuviai piratauja?
  12. Ž.Makauskienė. Kodėl lietuviai šipina lenkus?
  13. Lietuviai ir latviai minės Baltų vienybės dieną
  14. J. Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia
  15. V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams
  16. Estai jau sugriovė sienas mokyklose, lietuviai griaus netrukus
  17. Spektaklį „Lietaus žemė“ išvys Latvijos ir Estijos lietuviai
  18. A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“
  19. Lietuviai užsienyje minės Baltijos kelio ir Molotovo-Ribentropo pakto metines
  20. Paroda „Baltiečių karių išdavimui – 70“ (1946 01 25)
  21. V.Rubavičius. Strategijoje „Lietuva 2030“ pamiršta Lietuva ir lietuviai?
  22. LR ambasadoje Vašingtone atidaryta paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“
  23. Prasideda Baltijos muzikos festivalis Londone
  24. Valdovų rūmuose įteiktos 2015-ųjų metų Baltijos Asamblėjos premijos
  25. Baltijos šalys siekia bendradarbiauti glaudžiau
  26. Č.Iškauskas. Nacionalizmas ar tautiškumas: kokį turime Lietuvoje?
  27. Žalvario amžiaus pamokos vartotojams
  28. Prieš 25 m. amerikietis Dž.Holsoplas fotografijose įamžino Baltijos kelią
  29. P. Šimkavičius. Dieve, laimink Latviją, Lietuvą ir Estiją (nuotraukos)
  30. Lietuvos ir Latvijos seimų nariai susitiks Joniškyje

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Diedas says:
    4 m. ago

    Aišku kad šioje apklausoje visų šalių piliečiams buvo užduoti tie patys klausimai, o paskui daromi palyginimai. Geras labai aiškus, daug žinių suteikiantis metodas.
    Bet kiekviena šalis turi kažką išskirtinio.
    Aš nematau priežasties pesimizmui, šiandien tikrai turime kuo didžiuotis, bet kažkodėl į tai užmerkiame akis.
    Lietuva pirmauja pagal turtuolių skaičių, kurių vis daugėja ir daugėja. Rytų Europoje imat procentaliai, pas mus daugiausia legalių milijonierių.
    Turime mažiausius EU mokesčius pralobėliams. Ar tai ne pasiekimas?Kitur milijonieriai moka vidutiniškai iki 50proc turto mokesčius, mūsų populiariausias žemvaldys sugeba sumokėti 1,6 proc.
    Turime pačias ištvermingiausias šeimas auginančias vaikus, nes jiems tenka atseikėt didžiausią savo pajamų dalį valstybei. Kitur seniai visi būtų išbėgioję, o lietuvaičiai laikosi.
    Esame draugiškiausia tauta, nes kaimynams, su visa įtaka, pelnu ir tūkstančiais darbo vietų perleidome AE statybą. Kitiems dar mielesniems kaimynams iš rytų leidome statyti vėjo jėgainių parkus ir iš savo kišenės apmokame kainų skirtumą.
    Turime pačią turtingiausią, daugiausia fabrikantų ir žemvaldžių turinčią socialdemokratų partiją įnirtingai kovojančią už socialinę lygybę.
    Turime protingiausius oligarchus, kurie tokie genialūs, kad visos partijos, seimas ir vyriausybė be dvejonių be konkursų atiduoda visus projektus ir leidžia pildytis visoms jų svajonėms.
    Turime unikaliausią būdą kovai su alkoholizmu, kuris pasireiškė stiprių gėrimų atpiginimu silpnųjų atžvilgiu ir užgriuvusia besaike degtinės reklama.
    Turime darbščiausius savivaldos atstovus sugebančius milijonines sumas be jokios naudos sukišti po žeme.
    Ar neverta didžiuotis savo valstybe, kuri kiekvienam leidžia gyventi prabangiai. Mėgaukis prabanga, namais, šimtus tūstančių kainuojančiais automobiliais, jachtomis, brangenybėmis, už tai jokio mokesčio nėra 0 procentų.
    Kur kitur tokias galimybes rasi? Nebent Afrikoje, prisiglaudus po vietinio karaliuko sparnu.
    Kažkodėl eiliniai lietuviai to nesupranta ir šios progos neišnaudoja.
    Patys kalti.
    Išvardinau keletą dalykų, kur mes esame išskirtiniai ir unikalūs.
    Ir nereikia žiūrėti į kitus, didžiuokimės tuo ką turime.

    Atsakyti
  2. Lamatas says:
    4 m. ago

    kai pagaliau nuslinks Gedimino pilies bokštas, tada ir galėsime nuoširdžiai pasididžiuoti – sugriovėme tai ko jokie priešai nesugebėjo……tiek protingų paaiškinimų iš padebesių išgirsime.

    Atsakyti
  3. Gražinkime Lietuvos vardą į eterį... says:
    4 m. ago

    Ar besididžiuodami pasirašėme už tai, kad Lietuvos vardas grįžtų į nac, eterį? http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/visuomenininkai-ir-nvo-reikalauja-i-lietuvos-nacionalinio-visuomeninio

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)

2021 02 26
D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

2021 02 26
Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

2021 02 25
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
Senos padangos | am.lt nuotr.

Padangų atliekas siūloma naudoti kelių ir takų tiesimui

2021 02 23
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

2021 02 22
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2021 02 22
Koronavirusas, izoliacija | sam.lt nuotr.

Iš reiso sugrįžę įgulų nariai privalės laikytis atskirties

2021 02 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Geležinkelis | klaipėda.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Septyniuose prie geležinkelio esančiuose miestuose triukšmo bus mažiau

2021 02 27
Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus
Gamta ir žmogus

Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus

2021 02 27
Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio
Gamta ir ekologija

Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio

2021 02 27
Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas
Architektūra

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

2021 02 27
Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje
Gamta ir ekologija

Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines

2021 02 27
Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga
Gamta ir žmogus

Lašiša – puikus baltymų šaltinis

2021 02 27
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Kainų kilimas po pandemijos: kam ruoštis?

2021 02 27
Kokias grėsmes vandens telkiniams kelia užtvankos?
Gamta ir ekologija

Kokias grėsmes vandens telkiniams kelia užtvankos?

2021 02 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • -.-.- apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • mociute apie Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus
  • Pajūrietis apie Lašiša – puikus baltymų šaltinis
  • ĮTARIMAS kilo apie Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Navaitis. Konsultacijų bankas apie darbą iš namų
  • Septyniuose prie geležinkelio esančiuose miestuose triukšmo bus mažiau
  • Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus
  • Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1618; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 930; komentarų: 13
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 817; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 706; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 677; komentarų: 10
  • Didžiulė D. Trampo pergalė peržiūrėta: 640; komentarų: 23

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 26
4
Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugybė žmonių, pasisakančių už tradicinę vyro ir moters šeimą, anot LRT kalbintų „ekspertų“ yra „grupinis priekabiavimas“. Kalbėjimas apie tai, kad...

Skaityti toliau

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

by Kristina Aleknaitė
2021 02 26
4
D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

Dažnai naujoviškus sumanymus lydi žmonių nerimas ir abejonės, ne išimtis – miestų kultūrinės vietos. Lietuvoje gausu pavyzdžių, kai noras atnaujinti...

Skaityti toliau

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

by Kristina Aleknaitė
2021 02 25
0
Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

Vasario 24–27 d. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai dalyvauja virtualioje „Knygų savaitėje“, kuri keičia tradiciškai šį mėnesį vykstančią...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • -.-.- apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • mociute apie Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus
  • Pajūrietis apie Lašiša – puikus baltymų šaltinis
  • ĮTARIMAS kilo apie Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
  • Kur dingo specialybė? - apie Lašiša – puikus baltymų šaltinis
Kitas straipsnis
Kovo 11-osios patriotinės eitynės Vilniuje „Už Lietuvą – vėl Didžią!“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vilniuje įvyko Kovo 11-osios patriotinės eitynės (video, nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai