Sekmadienis, 14 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Visi įrašai

Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai?

www.alkas.lt
2017 03 12 09:42
3
Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.
Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Kuo labiausiai didžiuojasi lietuviai? Ir apskritai – ar Lietuvoje gyvena patriotiški žmonės? Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria pasaulio ir Baltijos šalių kontekste?

Šveicarai labiausiai didžiuojasi mokslo, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Airiai – savo menu ir literatūra, amerikiečiai – kariuomene. O lietuviai?

Kas yra patriotizmas?

Sąvokų apibrėžimas yra svarbus užsiėmimas, ir mokslininkams neblogai sekasi išaiškinti, kas įeina į sąvokos turinį, o kas ne. „Simbolinis“, „aklasis/nekritinis“, „konstruktyvusis“ patriotizmas, nacionalinis pasididžiavimas, nacionalizmas, nacionalinis identitetas – daug susijusių sąvokų, kurias vienija nacionalinio prisirišimo („national attachment“) konstruktas. Taigi, patriotizmas kartu su nacionalizmo sąvoka yra platesnės – nacionalinio prisirišimo – sąvokos dalys. Šiais dviem aspektais ir panagrinėsime patriotizmą Lietuvoje, remdamiesi Tarptautinės socialinio tyrimo programos apklausų 2013 metų duomenimis (naujesnių tyrimų kol kas nėra).

Kuo didžiuojamės Lietuvoje?

Kokie mūsų krašto laimėjimai kelia pasididžiavimo Lietuva jausmą? Ieškant atsakymo, 2013 m. pabaigoje Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Jos metu norėta išsiaiškinti, dėl kokių pasiekimų yra didžiuojamasi savo šalimi. Kadangi ši apklausa atlikta įgyvendinat tarptautinį tyrimą – Tarptautinę socialinio tyrimo programą, gautus Lietuvos duomenis galima palyginti su kitose 33 pasaulio šalyse atlikto analogiško tyrimo rezultatais.

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad net 93,0% Lietuvos gyventojų labiausia didžiuojasi savo šalimi dėl jos pasiekimų sporte. Antroje vietoje pagal svarbą yra istorija (85,5%), o trečioje – pasiekimai mene ir literatūroje (79,6%) Toks yra pirmasis pasididžiavimą savo šalimi keliantis trejetas (sujungti atsakymų variantai „Labai didžiuojuosi“ ir „Šiek tiek didžiuojuosi“).

Lietuvoje gautus rezultatus palyginus su panašią XX a. istorinę patirtį turinčiomis kaimynėmis – Latvija ir Estija, matyti, jog dėl pasiekimų sporte – sportininkų pergalių – kylantis stipriausias pasididžiavimas savo šalimi yra būdingas visų Baltijos valstybių gyventojams.

Tačiau skirtingai nei Lietuvoje, kitų dviejų Baltijos „sesių“ gyventojai savo istorijai – protėvių pasiekimams – nesuteikia tiek daug reikšmės. Tiek Latvijoje, tiek ir Estijoje istorija, kaip pasididžiavimo šaltinis yra ketvirtoje vietoje pagal svarbą. Šių šalių gyventojams už istoriją yra svarbiau jų pasiekimai mene ir literatūroje bei moksliniai ir technologiniai pasiekimai, kurie, Lietuvos gyventojų nuomone, yra ketvirti pagal svarbą.

Apskritai, apie Baltijos valstybių „vienybę“ galima kalbėti tik trimis atvejais. Be jau minėto visoms šalims būdingo „puikavimosi“ sporto pasiekiamais, visų trijų Baltijos valstybių gyventojams penktasis pagal svarbą yra pasididžiavimas karinėmis pajėgomis, o mažiausiai giriamasi savo kraštu dėl socialinės apsaugos sistemos (10 vieta). Tačiau prisimenant „Eurostat“ skelbiamus duomenis apie Baltijos šalių vyriausybių vienas mažiausių ES skiriamas išlaidas socialinei apsaugai, tokie gyventojų vertinimai neturėtų stebinti.

Sportas – stipriausia patriotizmo išraiška

GiedriusZvaliauskas_ktu.lt
Giedrius Žvaliauskas | ktu.lt nuotr.

Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria bendrame 33-jų tirtų šalių ir specifiniame – trijų Baltijos „seserų“ – kontekste? Trumpas atsakymas būtų toks: pasididžiavimu pasiekimais sporte ir gana dideliu pritarimu teiginiui „žmonės turi palaikyti savo šalį, net jei ji yra neteisingame kelyje“ (t. y., nacionalizmu arba kitaip – „aklu“, „nekritišku“ patriotizmu) bei nesididžiavimu socialinės apsaugos sistema, demokratijos veikimu šalyje ir ekonominiais pasiekimais.

Pastarojo nesididžiavimo, kurį galima būtų pavadinti sisteminiu (ne)patriotizmu toliau neaptarinėsime, nes lyg ir aišku, kodėl taip yra.

Pasididžiavimas sporto pasiekimais yra apskritai pati stipriausia patriotizmo išraiška, išvedus visų 33 šalių vidurkius. Kitaip tariant, žmonės apskritai yra labiausiai linkę didžiuotis savo šalies pasiekimais sporte, o ne kažkuo kitu (tarkim, istorija, kuri yra antras stipriausio pasididžiavimo objektas, ar mokslo pasiekimais – trečias pagal svarbą pasirinkimas).

Aišku, ne visur sportas yra svarbiausias nacionalinio prieraišumo aspektas. Pavyzdžiui, šveicarai, vokiečiai, švedai, belgai, izraeliečiai labiausiai didžiuojasi mokslo pasiekimais, amerikiečiai – savo kariuomene, airiai – menu ir literatūra, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Britai, islandai, danai, suomiai, čekai, gruzinai, turkai, rusai – istorija, danai – dar ir savo demokratija, belgai – socialinės apsaugos sistema.

Labiausiai sportu didžiuojasi ispanai, kroatai, slovėnai, čekai, vengrai, lietuviai, latviai ir estai (ir čia lietuviai lenkia latvius ir estus – nors ir statistinės paklaidos ribose).

Tačiau įdomūs ne tik vertinimų rangai atskirose šalyse, bet ir absoliučių dydžių palyginimas: labiausiai iš visų savo sporto pasiekimais didžiuojasi kroatai ir slovėnai, toli palikę kitas šalis; savo istorija – gruzinai, britai, islandai ir amerikiečiai, savo kariuomene – JAV, britai ir izraeliečiai.

Beje, rusams pasididžiavimas savo kariuomene yra tik penktoje vietoje, o tarp tirtų šalių užimtų tik 14-ą vietą.

Esame didesni nacionalistai nei kaimynai?

RimantasRauleckas_ktu.lt
Rimantas Rauleckas | ktu.lt nuotr.

Lietuviai ir estai kur kas stipriau nei latviai yra linkę palaikyti šalį, net jeigu šalis yra neteisi (t. y., bent jau šia prasme yra didesni nacionalistai), tuo tarpu Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Airijos gyventojai visiškai nelinkę to daryti, ir tik turkai, rusai, izraeliečiai ir vengrai yra dar didesni nacionalistai nei lietuviai. Bet kuriuo atveju, tai vienas iš Lietuvos patriotiškumo išskirtinumų bendrame šalių kontekste.

Dar kas įdomu: lietuviams pasididžiavimas buvimu lietuviais siejasi su Lietuvos sporto, meno, mokslo pasiekimais, istorija („kultūriniu“ patriotizmu), latviams pasididžiavimas buvimu latviais daugiau siejasi su nacionalizmu („aklu“, „nekritišku“ patriotizmu), o estams – neypatingai siejasi nei su viena patriotizmo dimensija, bet yra arčiausia lietuviško varianto (remiantis „faktorinės“ analizės rezultatų pagrindu).

Pasididžiavimas savo karinėmis pajėgomis lietuvių ir estų galvose siejasi su „kultūriniu“ patriotizmu, o latviams ši nacionalinio identiteto dalis „nekimba“ nei su vienu patriotizmo tipu. Be abejo, abi aptariamos patriotizmo rūšys yra labai susijusios viena su kita, nes abi yra nacionalinio prieraišumo išraiškos.

Įdomu tai, kad „kultūriniam“ patriotui buvimas lietuviu labiau siejasi su jausena, įgyjamais ar mažiau griežtais reikalavimais (jautimasis lietuviu, kalbos mokėjimas, įstatymų, institucijų gerbimas, lietuvių kilmės protėviai), o nekritiškam patriotui – su griežtesniais reikalavimais, pavyzdžiui, gimti ir gyventi Lietuvoje, turėti jos pilietybę, būti kataliku.

Tiek „kultūrinis“, tiek ir „nekritiškas“ patriotizmas yra teigiamai susiję su aukštesne respondento socialine padėtimi (tik „kultūrinis“ stipriau), įsitikinimu, kad patriotiniai jausmai padeda, o ne kenkia Lietuvai, imigrantų teisių pripažinimu.

Tačiau tik „kultūrinis“ patriotizmas siejasi su aukštesniu išsilavinimu ir yra žymiai stipriau susijęs su narystės ES bei tarptautiškumo naudos pripažinimu. Tuo tarpu nekritiškas patriotizmas didėja su žmonių amžiumi, siejasi su įsitikinimais, kad Lietuvos, o ne kitų šalių ar tarptautinių organizacijų interesai yra svarbesni.

Įdomu, kad neigiamas požiūris į imigrantus nėra susijęs nei su viena lietuviško patriotizmo rūšimi, kas prieštarauja manymui, kad stipresnis nacionalizmas automatiškai reiškia neapykantą imigrantams. Visgi patriotai nelinkę aktyviau balsuoti nacionaliniuose rinkimuose, o lytis, pajamos ir religingumas nepanašu, kad sietųsi su kurio nors tipo patriotizmu.

Lietuvių patriotizmas nėra ksenofobiškas

Turbūt pagrindinė žinutė yra tai, kad lietuviai jau 2013 m. buvo pakankamai patriotiški (17-a vieta pagal nagrinėjamų patriotiškumo indikatorių vidurkius iš 33 šalių) lyginant su Estija (20-a vieta) ir Latvija (25-a), gerokai aplenkdami Rusiją (28-a vieta), bet toli atsilikdami nuo JAV (2 vieta), Gruzijos (1 vieta), Slovėnijos (3 vieta).

Antra žinutė: mūsų patriotizmas yra pakankamai tvirtas – pasididžiavimas istorija ir karinėmis pajėgomis yra neatimama mūsų identiteto dalis; jis ne ksenofobiškas, bet priimantis Europos naudą ir vertybes. Ir trečia – jį reikia puoselėti, auginant šalies ir jos gyventojų gerovę.

Tyrimo autoriai: Rimantas Rauleckas, Giedrius Žvaliauskas.

Dr. Rimantas Rauleckas yra Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto, Viešosios politikos ir administravimo instituto lektorius, o dr. Giedrius Žvaliauskas – KTU mokslo darbuotojas.

Infografikas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  2. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  3. Kur ir kaip lietuviams labiausiai patinka keliauti?
  4. V.Valiušaitis. Miškas ir lietuvis: ar ne giria labiausiai formavo, grūdino ir padėjo mums išlikti?
  5. Lietuvos apgyvendinimo įstaigas pernai labiausiai džiugino turistai iš Izraelio, Ukrainos, Japonijos, Latvijos ir JAV
  6. Lietuviai didžiausi TV mėgėjai, estai – aktyviausi internautai
  7. Prancūzijos lietuviai gyvena tarsi viena didelė šeima
  8. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  9. A. Veryga. „Tyrimas“ atskleidė kodėl geriama? Alkoholio pramonė atsisakys neveikiančios reklamos?
  10. Atlyginimų tyrimas parodys tikrą atlyginimų dydį Lietuvos įmonėse
  11. Kodėl lietuviai piratauja?
  12. Ž.Makauskienė. Kodėl lietuviai šipina lenkus?
  13. Lietuviai ir latviai minės Baltų vienybės dieną
  14. J. Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia
  15. V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams
  16. Estai jau sugriovė sienas mokyklose, lietuviai griaus netrukus
  17. Spektaklį „Lietaus žemė“ išvys Latvijos ir Estijos lietuviai
  18. A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“
  19. Lietuviai užsienyje minės Baltijos kelio ir Molotovo-Ribentropo pakto metines
  20. Paroda „Baltiečių karių išdavimui – 70“ (1946 01 25)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Diedas says:
    5 metai ago

    Aišku kad šioje apklausoje visų šalių piliečiams buvo užduoti tie patys klausimai, o paskui daromi palyginimai. Geras labai aiškus, daug žinių suteikiantis metodas.
    Bet kiekviena šalis turi kažką išskirtinio.
    Aš nematau priežasties pesimizmui, šiandien tikrai turime kuo didžiuotis, bet kažkodėl į tai užmerkiame akis.
    Lietuva pirmauja pagal turtuolių skaičių, kurių vis daugėja ir daugėja. Rytų Europoje imat procentaliai, pas mus daugiausia legalių milijonierių.
    Turime mažiausius EU mokesčius pralobėliams. Ar tai ne pasiekimas?Kitur milijonieriai moka vidutiniškai iki 50proc turto mokesčius, mūsų populiariausias žemvaldys sugeba sumokėti 1,6 proc.
    Turime pačias ištvermingiausias šeimas auginančias vaikus, nes jiems tenka atseikėt didžiausią savo pajamų dalį valstybei. Kitur seniai visi būtų išbėgioję, o lietuvaičiai laikosi.
    Esame draugiškiausia tauta, nes kaimynams, su visa įtaka, pelnu ir tūkstančiais darbo vietų perleidome AE statybą. Kitiems dar mielesniems kaimynams iš rytų leidome statyti vėjo jėgainių parkus ir iš savo kišenės apmokame kainų skirtumą.
    Turime pačią turtingiausią, daugiausia fabrikantų ir žemvaldžių turinčią socialdemokratų partiją įnirtingai kovojančią už socialinę lygybę.
    Turime protingiausius oligarchus, kurie tokie genialūs, kad visos partijos, seimas ir vyriausybė be dvejonių be konkursų atiduoda visus projektus ir leidžia pildytis visoms jų svajonėms.
    Turime unikaliausią būdą kovai su alkoholizmu, kuris pasireiškė stiprių gėrimų atpiginimu silpnųjų atžvilgiu ir užgriuvusia besaike degtinės reklama.
    Turime darbščiausius savivaldos atstovus sugebančius milijonines sumas be jokios naudos sukišti po žeme.
    Ar neverta didžiuotis savo valstybe, kuri kiekvienam leidžia gyventi prabangiai. Mėgaukis prabanga, namais, šimtus tūstančių kainuojančiais automobiliais, jachtomis, brangenybėmis, už tai jokio mokesčio nėra 0 procentų.
    Kur kitur tokias galimybes rasi? Nebent Afrikoje, prisiglaudus po vietinio karaliuko sparnu.
    Kažkodėl eiliniai lietuviai to nesupranta ir šios progos neišnaudoja.
    Patys kalti.
    Išvardinau keletą dalykų, kur mes esame išskirtiniai ir unikalūs.
    Ir nereikia žiūrėti į kitus, didžiuokimės tuo ką turime.

    Atsakyti
  2. Lamatas says:
    5 metai ago

    kai pagaliau nuslinks Gedimino pilies bokštas, tada ir galėsime nuoširdžiai pasididžiuoti – sugriovėme tai ko jokie priešai nesugebėjo……tiek protingų paaiškinimų iš padebesių išgirsime.

    Atsakyti
  3. Gražinkime Lietuvos vardą į eterį... says:
    5 metai ago

    Ar besididžiuodami pasirašėme už tai, kad Lietuvos vardas grįžtų į nac, eterį? http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/visuomenininkai-ir-nvo-reikalauja-i-lietuvos-nacionalinio-visuomeninio

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse

Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai

2022 08 14
Tinkamiausias laikas pasirūpinti investicijomis namo statyboms

Kokybiški namai – iš kokybiškų mežiagų

2022 08 13
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

2022 08 12
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

2022 08 12
„Baltijos kino dienos” kviečia susipažinti su naujuoju Latvijos ir Estijos kinu | Rengėjų nuotr.

„Baltijos kino dienose” – naujas Latvijos ir Estijos kinas

2022 08 12
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

2022 08 10
Neįgaliesiems sportininkas premijas siūloma didinti du kartus

Olimpinėms sporto šakoms – dar 4,4 mln.

2022 08 09
Seimas užkerta kelią nepatikimiems tiekėjams

Gyventojų požiūris į 5G pasikeitė

2022 08 08
Pradinukų ugdymui – daugiau laisvės

Mokyklinėms prekėms tėvai išleis daugiau

2022 08 07
Skaitymas | „Patogu pirkti“ nuotr.

Paskelbti geidžiamiausi bibliotekose autoriai ir knygos

2022 08 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse
Lietuvoje

Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai

2022 08 14
Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose
Įvairenybės

Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose

2022 08 14
Kad svorio metimas netaptų ligų maratonu
Lietuvoje

Kad svorio metimas netaptų ligų maratonu

2022 08 14
Kaip prižiūrėti terasos grindis?
Lietuvoje

Kaip prižiūrėti terasos grindis?

2022 08 14
Kaip paruošti ir džiovinti uogas, vaisius ar grybus, norint ilgiau pasimėgauti jų skoniu ir teikiamais vitaminais?
Lietuvoje

Vasaros derlių ne tik šaldom, bet ir džiovinam

2022 08 14
Techninė apžiūra | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kokie gedimai nustatomi techninėje apžiūroje?

2022 08 14
Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ką apie PSD turi žinoti būsimi studentai?

2022 08 14
Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaitą apie bičių išskirtinumą
Įvairenybės

Įgėlė vabzdys, o vaistinėlės nėra

2022 08 14


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Senis apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Alfreds apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai
  • Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose
  • N. Marcinkevičienė. Rugpjūčio 15-ąją – Žolinė
  • Kad svorio metimas netaptų ligų maratonu

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 704; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 486; komentarų: 1
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis peržiūrėta: 484; komentarų: 0
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 475; komentarų: 13
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30 peržiūrėta: 473; komentarų: 12
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 447; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai

by Ditė Česėkaitė
2022 08 14
0
Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse

Kada paskutinį kartą kėlėte kvalifikaciją, lankėte kursus ar dalyvavote mokymuose? CV-Online vykdytos apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių kvalifikaciją kėlė...

Skaityti toliau

Kokybiški namai – iš kokybiškų mežiagų

by Ditė Česėkaitė
2022 08 13
0
Tinkamiausias laikas pasirūpinti investicijomis namo statyboms

Bene kiekvienas sutiktų, kad širdžiai brangūs namai yra kokybiški – į šį daugialypį kriterijų atsižvelgia kiekvienas naują būstą įsigyti planuojantis...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 12
1
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Latvijos parlamentas priėmė rezoliuciją, paskelbdamas Rusiją „valstybe terorizmo rėmėja“. Pareiškime teigiama, jog Rusijos veiksmai Ukrainoje yra „kryptingas genocidas prieš ukrainiečių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Senis apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Alfreds apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • dar apie Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo

Kitas straipsnis
Kovo 11-osios patriotinės eitynės Vilniuje „Už Lietuvą – vėl Didžią!“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vilniuje įvyko Kovo 11-osios patriotinės eitynės (video, nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai