Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

Ž.Makauskienė. Kodėl lietuviai šipina lenkus?

Živilė Makauskienė, www.ausra.pl
2011 09 17 11:08
16

Kodėl lietuviai šipina lenkus, arba dažniausi Lenkijos žiniasklaidos mitai apie Lietuvą ir lietuvius

Rugsėjo 1 d. „Gazeta Wyborcza“ numeryje pasirodė Vitoldo Šablovskio (Witold Szabłowski) straipsnis „Wojny przy granicy“ (Pasienio karai), kuriame kaip veidrodyje atsispindi dažniausiai Lenkijos žiniasklaidoje tiražuojami prasimanymai apie lietuvius. Lenkijoje savo pašnekovais straipsnio autorius pasirinko lietuvių organizacijų bei Punsko valdžios atstovus, o Eišiškėse – gatvėje sutiktus pensininkus ar asmenis, nenorėjusius atskleisti savo tapatybės. Kai pašnekovas neįvardijamas vardu ir pavarde, savaime suprantama, jis gali kalbėti bet ką, ir už tai neatsako. O savo argumentams patvirtinti minėto straipsnio autorius pasitelkia tikrą ar išgalvotą Varšuvoje gyvenantį kaunietį Antaną Mačiulį.

Pirmasis mitas, arba Punsko licėjus milžiniškas kaip F-16 naikintuvo angaras, o Lietuvos lenkai vaikai bus varomi į lietuviškas mokyklas

„Punsko centre stovi didžiulis kaip F-16 naikintuvo angaras licėjus lietuvių dėstomąja kalba“, – dėsto reportažo autorius. Aišku, jis galėjo iš karto ir paklausti direktorės, kam jums toks didelis pastatas – tuomet būtų sužinojęs, kad jis ne tik ne per didelis, o jame dar ir nėra aktų salės, ir trūksta trijų kabinetų. Apie lietuviškas mokyklas Lenkijoje dažniausiai taip ir rašoma: kad jos didelės, modernios, kai tuo tarpu lenkiškos mokyklos Lietuvoje glaudžiasi prieškariniuose pastatuose. Tačiau reikia žinoti, kad taip yra todėl, kad tarpukariu Lenkijos valdžia Seinų krašte ne tik nestatė lietuviškų mokyklų, o jas uždarinėjo. O jeigu dar liko kokia neuždaryta, tai glaudėsi ūkininko trobelėje, kuri iki šiol jau sugriuvo. Tą patį lenkų okupacinė valdžia darė ir Rytų Lietuvoje, todėl nei Seinų krašte, nei Rytų Lietuvoje lietuviškos mokyklos neturi senų pastatų, kuriuose jos galėtų dirbti. Todėl reikėjo pastatyti naujus, nes juk ir vienoje, ir kitoje valstybėje mokslas yra privalomas.

Daug netiesos ir absurdų lenkų spauda pažėrė ir apie naująjį Lietuvos švietimo įstatymą. Pavyzdžiui, cituojamame straipsnyje „Gazeta Wyborcza“ rašoma: „Jeigu kurioje nors vietovėje lietuviškoje mokykloje nėra pakankamai mokinių, kad būtų pradėtas mokymas, mokiniai automatiškai imami iš tautinių mažumų mokyklos“. Autoriui antrina ir Eišiškių lenkiškos mokyklos direktorius Robert Sliževski, esą, į lietuvišką mokyklą bus varomi ir lenkai, ir rusai. Kaip žinia, Švietimo įstatyme tokių dalykų nėra – tai paprasčiausi prasimanymai.

Antrasis mitas, arba kokį žemėlapį mokykloje matė Antanas Mačiulis, o ko mokyklose mokomi Lietuvos lenkai

Dažnas lenkų autorius pašmaikštauja, kad Lietuvoje lig šiol visi garbina Vytautą ir šmeižia Jogailą, savo tautos praeitį paišo tik šviesiomis spalvomis, kai tuo tarpu Lenkijoje istorija dėstoma nešališkai ir objektyviai. Tikras ar išgalvotas kaunietis Antanas Mačiulis tai patvirtina. „Kai lankiau vieną Kauno mokyklų, vadovėlyje Lietuvos ir Lenkijos unija buvo pristatyta objektyviai. Bet mūsų istorijos mokytojas primerkė akį: juk žinome, kad lenkai mus nutautino. Ir rodė ateities žemėlapį, kur Punskas, Seinai ir Suvalkai yra mūsų, aiškino, kad tose žemėse gyvena sulenkinti lietuviai. Aš į tai žiūrėjau kritiškai, bet daugelis – ne.“

Sunku patikrinti, ar Mačiulis išties turėjo tokį mokytoją ir ar tokie „ateities žemėlapiai“ iš tikrųjų rodomi kažkurioje Kauno gimnazijoje. Tuo tarpu Lenkijoje istorijos mokytojams ir akies merkti nereikia – jau ir pačiuose vadovėliuose informacijos apie Vilniaus, Lvovo, Gardino lenkiškumą per akis, o bibliotekų ir knygynų lentynose pilna mokslinių ir pseudomokslinių publikacijų apie vadinamuosius „Lenkijos kresus“. O ko mokoma Eišiškių lenkiškoje mokykloje, jei vienas jos mokinys sako, kad lenkai turėtų priešintis Lietuvos įstatymams taip, kaip priešinosi Vžesnios (Września) vaikai? Dera priminti, kad Vžesnios vaikų streikai prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo nukreipti prieš vokiečių valdžios vykdytą germanizavimą, kai jėga buvo brukama okupanto kalba. Įdomu, iš kokių „ateities žemėlapių“ Eišiškėse mokomi moksleiviai, kurie priešindamiesi savo valstybės kalbos mokymuisi, savo situaciją sulygina su Vžesnios vaikų padėtimi?

Pastarosiomis dienomis Lenkijos žiniasklaidoje galima perskaityti ir tai, kad įsigalėjus naujam Švietimo įstatymui Lietuvos lenkai lietuviškai turės mokytis „patriotinio ugdymo pagrindų“. Išties įžūlu būtų Lietuvos valdžiai bandyti paversti savo lenkų tautybės piliečius lietuviais patriotais. Tik reikalas tas, kad ji ir nebando, o minėtas dalykas yra ne patriotinio, bet pilietinio ugdymo pagrindai, kurio dėstymu siekiama suteikti moksleiviams žinių apie demokratinės valstybės funkcionavimą, jų turimas teises ir pareigas jai. Sunku įsivaizduoti, kad toks žodžio „pilietinis“ pakeitimas žodžiu „patriotinis“ galėjo būti paprasta vertimo klaida.

Trečiasis mitas, arba kodėl kirvį galandama, o lenkus šipinama

„Mes gyvename saugiai. Vilniuje lenkams yra tikrai blogai. Žmonės bijo gatvėse prabilti lenkiškai, nes gali kas sumušti ar išplūsti“, – sako Eišiškėse gyvenanti pensininkė Zofija Vienckievič (Zofia Więckiewicz). Aišku, žurnalistas galėjo bent jau lenkų organizacijų vadovų pasiteirauti, ar tokių išpuolių prieš lenkų tautybės žmones išties būna, ar iš tikrųjų lenkiškai Vilniaus gatvėse kalbantys žmonės puolami, mušami. Bet nepasiteiravo, ir Eišiškių pensininkės Zofijos išsakyti žodžiai jau skrieja per visą Lenkiją. Kaip ir skrieja lietuvių esą pamėgtas posakis, kurį žurnalistui Eišiškių Lenkų namuose (???). „Ar žinote, kuo, pasak lietuvių, skiriasi lenkas nuo kirvio? Siekierę trzeba ostrzyć, a Polaków tępić“. Dabar išsiverskime: „Kirvį reikia galąsti, o lenkus naikinti“. Esmė ta, kad lenkų kalboje žodis „tępić“ turi ir kitą reikšmę – šipinti. Todėl lenkiškai toks posakis yra žodžių žaismas. Tuo tarpu lietuvių kalba jis yra tiesiog beprasmis – jei lietuvis norėtų pasakyti, kad lenkus reikia naikinti, palyginimas su kirvio aštrinimu yra nelogiškas. Nebent jei ne naikinti jis juos norėtų, o šipinti. Akivaizdu, kad Lietuvoje taip niekas ir nesako. O šiaip jau posakį apie kirvį galima dažnai išgirsti Lenkijoje: vieni nori naikinti komunistus, kiti vokiečius, treti dar kitus.

Yra ir daugiau mitų apie Lietuvą ir lietuvius, kurie nuolat kartojami lenkų žiniasklaidoje. Kad Lietuvos lenkų pavardės asmens dokumentuose rašomos su lietuviškomis galūnėmis (tai kažkodėl kartoja ir kai kurie Lietuvos žurnalistai). Kad Punske yra dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės ar dvikalbiai užrašai savivaldybės įstaigose. Kad visi, kam Lietuvoje rūpi Rytų Lietuvos lietuvių padėtis, yra buvę komunistai ir ateistai, kai tuo tarpu vietos lenkai yra dori katalikai ir nuo amžių priklauso tik teisingai partijai.

Živilė Makauskienė, „Aušra“, 2011/17

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ž.Makauskienė. Buvome „apžaisti“
  2. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  3. J.Bielinis. Ko verta Voldemaro Tomaševskio mintis: „lietuviai turi integruotis, o ne mes…“
  4. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  5. Šalčininkuose lietuviai teigia besijaučią ne Lietuvoje
  6. V.Rubavičius. Strategijoje „Lietuva 2030“ pamiršta Lietuva ir lietuviai?
  7. R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
  8. A.Čaplikas. Lenkija tęsia dviveidišką politiką
  9. J.Panka. Dieveniškėse „pokyliavusio“ tautinio jaunimo atsakymas V.Laučiui ir V.Sirutavičiui
  10. Kaip būti lietuviu
  11. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  12. B.Daunorienė. Viešas pareiškimas Lietuvos Prezidentei, Vyriausybei, Seimui ir Lietuvos piliečiams
  13. A. Tyla. Lietuva yra viena ir nedaloma
  14. A.Lapinskas. Šmeižikiškiems lenkų prasimanymams reikia padaryti galą
  15. A.Lapinskas. R.Sikorskis spjovė į mūsų europarlamentarus
  16. A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
  17. Z. Zinkevičius. Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis
  18. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  19. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  20. G.Merkys. Lietuva ir Lenkija: nacionalizmas yra dorovės sifilis
  21. A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos
  22. G.Paviržis. Ko siekė konferencija?
  23. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  24. S.Jokūbaitis. Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?
  25. Č. Iškauskas. L. Zeligowskio anūkai – vėl ant balto žirgo
  26. V.Landsbergis. „Faina“ turėti berniuką mušimui

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. suomis says:
    10 m. ago

    Mažiau reikia kreipti dėmesio į tuos durnelius. Skaičiau tą straipsnį, pasijuokiau ir tiek. Jeigu rimtai panagrinėjus, tai lenkų situacija yra dar prastesnė nei mūsų. Tik gaila, kad kretinai, esantys mūsų valdžioje, to nesupranta . Tie gyvuliai, tėvą su motina parduotų, kad tik paėsti gautų.

    Atsakyti
  2. Alvydas Butkus says:
    10 m. ago

    Šiaip nesolidu tokiai “Gazetai Wyborczai” užsiiminėti vienpusiškų mitų skleidimu. Bet jei jau ta “gazeta” sumanė užsiimti geltonąja žurnalistika, tai dėl pariteto galėtų paskelbti ir lietuvių, baltarusių, ukrainiečių bei kitų tautų mitus apie lenkus.

    Atsakyti
  3. Varguolis says:
    10 m. ago

    Aš tai Vilniuje, išgirdęs šnekant lenkiškai, ne koliotis puolu, bet bėgu nuo tos vietos kuo toliau, nes pasiklausius lenkų kalbos man ima skaudėti galvą. Nejuokauju. Turbūt, bjauresnės už lenkų kalbą pasaulyje nėra.

    Atsakyti
    • Varguolis says:
      10 m. ago

      Atrodo supratau, kaip lenkų armijai 1920 metais pavyko išstumti lietuvius iš Vilniaus: lenkų kareiviai per garsiakalbius šnekėdavo lenkiškai, lietuvių kareiviai, pasiklausę lenkų kalbos, krisdavo kaip lapai…

      Atsakyti
      • janšonis evaldas says:
        9 m. ago

        🙂

        Atsakyti
  4. Genta says:
    10 m. ago

    Žinoma, būtų puiku, kad vadinamieji Lietuvos lenkai nedarkytų lietuviškų pavardžių ir nekalbėtų po prostu, nes tos kalbos nesupranta Lenkijos lenkai 🙂

    Atsakyti
    • lyvis says:
      10 m. ago

      Šita kalba po prostu yra tuteišių t y vietinių gyvenančių trakų. Ši tuteišių kalba ir kultūra turi būti puoselėjama ir remiama, nes toks yra vietinis žemės energetinis laukas. Svetimtaučiai lenkai yra svetimkūniai žemės energetinis laukas juos meta lauk nors kiek jie rėktų jie neturi ateities. Todėl kad jie neturi praeities nes lenkai yra apsivogę gyvena svetimuose jotvingių namuose ir naudojasi jų simboliais herbu erelis ir baltai raudona vėliava. Jotvingių žemės energetinis laukas juos meta lauk nes tam atėjo laikas – vandenio era. lyvis

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        10 m. ago

        Įdomi mintis.

        Atsakyti
  5. tikras lietuvis says:
    10 m. ago

    Pavadinimas kažkoks nesąmoningas – gal norėta pasakyti, kad lietuviai, būk, šiurpina?
    O žodis šipinti reiškia arba smulkinti, arba aštrų padaryti neaštriu.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      10 m. ago

      O jūs straipsnį iki pabaigos perskaitykite 🙂

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        10 m. ago

        Mes perskaitėme – tuo prašau neabejoti. 🙂

        Atsakyti
    • lamatas says:
      10 m. ago

      ” Esmė ta, kad lenkų kalboje žodis „tępić“ turi ir kitą reikšmę – šipinti. ” tai kad čia būtent tokia prasme

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        10 m. ago

        Vis tiek nereikia mums jų nesąmonių: jei pasakytų, kad, būk, šiurpina, tai būtų konkretu ir aišku.
        Dabar jų nesąmonę rutulioja rutulioja ir gaunasi š.

        Atsakyti
  6. Žmogus says:
    10 m. ago

    Gal seniau tuteišiai, rusakalbiai ir buvo pritilę, bet tai daugiau jų pačių kompleksai. Niekas Vilniuje už nelietuvišką žodį jų nepersekiojo. Kitas dalykas, kaip politikai pradeda spekuliuodami išpūsti tariamus konfliktus. Dažnai tenka važiuoti troleibusu, į kurį sulipa lenkų ir rusų moksleiviai. Ir šnekasi savo kalba, ir niekas į juos nešnairuoja.

    Atsakyti
  7. Arvydas Damijonaitis says:
    10 m. ago

    INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOS
    LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.Teisiškai Lietuvoje
    negali būti įvardinta “lenkų tautinė mažuma”.Yra Lietuvos lenkų
    bendruomenė.. Lenkija yra lenkų valstybė,todėl Lietuvoje negali būti
    lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Čia prasideda pusiau neraštingų politikų
    sukčiavimas,provokacijos.Tomaševskiai drąsiai manipuliuoja
    antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Yra
    įrodymų,kad signataro R.Ozolo sūnų prie Vilniaus žiauriai nužudė
    pritvinkęs neapykanta lietuviams fanatikas pasiutlenkis
    tuteišas…Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja į
    pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos
    okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams
    smegenis.Būtina uždrausti tautinius partijų pavadinimus(lenkų rinkimų akcija,rusų aljansas).Buvę okupantai tyčiojasi iš tetervinais tapusių lietuvių.Arvydas
    Damijonaitis

    Atsakyti
  8. Arvydas Damijonaitis says:
    10 m. ago

    INFORMACIJA:J.Pilsudskis – niekingiausias lietuvių kilmės lenkų politikas. Kokiu teisiniu pagrindu Jaltos konferencija atidavė
    paranoikui J.Stalinui visą Rytų Europą? Kokiu teisiniu pagrindu
    Prūsijos gyventojai,apie 1,5 milijono senių,vaikų 1944 m buvo
    masiškai išžudyti?Tai yra karo nusikaltimai,neturintys senaties
    termino.Taip ir Vilniaus okupacija,buvo J. Pilsudskio suderinta su
    Vokietija,mainais už Dancigo koridorių. Lenkija teisiog buvo
    “įspirta” į Lietuvą.J.Pilsudskis buvo Vokietijos slaptai
    angažuotas.J.Pilsudskio Lenkija leido vokiečiams realizuoti Dancigo
    koridoriaus idėją ,todėl J.Pilsudskis yra vienas iš niekingiausių
    Europos politikų,klastingai okupavęs Rytų Lietuvą,mainais atidavęs
    vokiečiams Lenkijos pajūrio sritis. Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.

Lietuva domisi Estijos elektroninio balsavimo patirtimi

2021 04 12
5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

2021 04 03
R.Garuolio nuotr.

A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti

2021 03 31
Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

2021 03 27
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

R. Čepaitienė. Kuo svarbus istorijos pasakojimas?

2021 03 25
Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

2021 03 25
O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

2021 03 22
ukmin.lt nuotr.

Lietuva tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros nare

2021 03 18
Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

2021 03 17
Vida Švedait4 | L. Keterienės nuotr.

Pamiršto knygnešio atminimą išsaugojo tik jo anūkė

2021 03 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę
Gamta ir žmogus

Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 747; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 431; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuva domisi Estijos elektroninio balsavimo patirtimi

by daiva
2021 04 12
1
Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.

Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Estijos Respublika grupės pirmininko Andriaus Kupčinsko iniciatyva surengtas nuotolinis grupės narių susitikimas su Estijos Respublikos Rygikogo...

Skaityti toliau

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 03
0
5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

Lietuva yra viena iš pigiausių turistinių vietų Europos Sąjungoje, bet tai tikrai nėra vienintelė priežastis, kodėl Baltijos šalys sulaukia didelio...

Skaityti toliau

A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti

by Kristina Aleknaitė
2021 03 31
2
R.Garuolio nuotr.

Laisvės partijos siūlymai pavasario Seimo sesijoje vis labiau stebina visuomenę. Kilus dideliam visuomenės pasipriešinimui buvo atsiimtos pataisos dėl baudų už...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis
Kaip kovoti su sodo skruzdėlėmis?

Kaip kovoti su sodo skruzdėlėmis?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai