Č. Iškauskas. Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? (47)

Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? | Alkas.lt koliažas

Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? | Alkas.lt koliažas

Tas požiūris neseniai dar kartą buvo suformuluotas Vilniaus Rotušėje (ir pasirink man tokią vietą!) vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje J. Pilsudskio gimimo 150-mečiui. Didžiulėje fotoprojekcijoje generolas, nusigręžęs nuo salės, su neslepiama viršininko povyza žvelgė į susirinkusiuosius, kurie diskusijoje „Be emocijų“ tikėjosi išgirsti ne tik liaupses generolui, bet ir „kitą nuomonę“. Bet jos beveik nebuvo, nes renginį organizavo keletas Lenkijos institucijų, o vietą maloniai suteikė sostinės merija, kitaip sakant, R. Šimašius.

Kodėl „be emocijų“? Organizatoriai pabrėžė, kad dialogas turi būti ramus, šaltas, pragmatiškas, skirtas gerinti Lenkijos ir Lietuvos santykius, neprisimenant istorinių nuoskaudų, istorijos klaidų ir šiaip kažkada buvusios nelygiateisės narystės Žečpospolitoje bei sukilimuose prieš caro patvaldystę. Kitaip sakant, „litvinai“ partnerystę ATR ir 1920 m. agresiją turi priimti be aistrų, be nereikalingos J. Pilsudskio ar L. Želigovskio kritikos, tarsi tų 19-kos Rytų Lietuvos okupacijos metų lyg ir nebūta… Dar daugiau: taip norima suponuoti mintį, kad gerų santykių „kamuoliukas“ dabar yra Vilniaus rankose.

Žurnalistas Linas V. Medelis veidaknygėje, apžvelgęs pirmąją konferencijos dieną, taikliai pastebėjo:  „…emocijų ir negalėjo būti. Abi pusės tarsi stengėsi apeiti svarbiausius klausimą, į kuriuos neatsakius, mano galva, nuoširdūs dviejų valstybių ir jų piliečių santykiai neįmanomi. Vilniaus krašto okupacija vadinta netekimu, išvadavimu iš raudonųjų. Nutylėtas nepaskelbtas Lenkijos karas su vos pradedančia keltis jauna valstybe nuo pirmųjų jos gyvavimo dienų.“
Susitaikymo idėjas konferencijoje siūlė ne lenkų pranešėjai, kurie, žinoma, liaupsino savo maršalką, bet gerai žinomas lietuvių rašytojas, Jeilio universiteto profesorius, vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės narių steigėjų Tomas Venclova. Jo pranešimas „Juzefas Pilsudskis lietuvio akimis: nuo mito iki apgalvoto įvertinimo“ buvo perskaitytas antrą konferencijos dieną.

Pradėjęs nuo miglotų palyginimų su Rijeka (it. Fiume), dėl kurio XX a. pradžioje varžėsi Kroatija ir Italija, o pastaroji po karo jį maloniai atidavė kroatams, T. Venclova leido suprasti, kad panašus buvo ir Vilniaus likimas. Jis mėgino įteigti ir „ne visiems patinkančią“ mintį: esą Vilnius nebuvo lietuviškas miestas, jį galima laikyti nebent Lietuvos istorine sostine, o tautiniu požiūriu čia buvo daugiau lenkų negu lietuvių. Todėl, pasak pranešėjo, Vilnius buvo labiau Lenkijos kultūrinė sostinė negu Lietuvos. Vadinasi, toliau leidžia daryti išvadą rašytojas, J. Pilsudskio žygio į Vilnių pagrindimas yra pateisinamas (kaip ir po dviejų metų – 1922 – ųjų kovo 24 d. – 03 24 d. Lenkijos Seimo sprendimas Vilniaus kraštą oficialiai prijungti prie Lenkijos), o štai A. Smetonos ir kitų tautininkų pastangos susigražinti maždaug 7000 kv. km užgrobtos Vilniaus krašto teritorijos su puse milijono gyventojų tebuvo nacionalistinės pretenzijos. Toks štai graudus atskambis 2009 m. birželio 3 d. anuometinio Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio televizijoje išsakyto teiginio, kad Lenkija tarpukariu nebuvo okupavusi Vilniaus krašto. Suprask: atnešė gėrį ir kultūrą necivilizuotiems „litvinams“.

Kuo dar šįkart sublizgėjo T. Venclova? Na, sakysime, Varšuvoje mėgstamu kartoti teiginiu, kad J. Pilsudskio avantiūra buvo siekiama apsaugoti Lietuvą, kad čia nepasiliktų nuo Vyslos vejami bolševikai; kad Lietuvai būtų naudinga pritarti Hymanso projektui, peršančiam Vilniui ir Kaunui federacinę valstybę (jau  pusmetį Vilniaus kraštas jau buvo okupuotas); kad galų gale Lietuva būtų autonomiška, bet vyrautų lietuvių ir lenkų kalbos… Linas V. Medelis pastebi, kad net Lietuvos delegacijos Briuselyje konsultantas tarptautinės teisės specialistas Andre Mandelstamas tuomet pastebėjo, jog Lietuva būtų tapusi Lenkijos kolonija, o ne suvereni valstybė.

J.Pilsudskio klasta, pamynus Suvalkų sutartį, pasiuntus L. Želigovskį į avantiūrą užgrobti ne tik pietrytinę Lietuvą, bet ir gvieštis Kauno bei Klaipėdos (ji 1919 m. Versalio sutartimi buvo atskirta nuo Vokietijos), T. Venclovos ir kitų, ne tik lenkų, bet ir lietuvių istorikų pranešimuose buvo nutylima arba vadinama netektimi, klaida, kuri esą buvo būdinga diktatoriškiems vadovams (Hitleriui, Stalinui?), mėginimu sukurti platų frontą kovai su raudonaisiais.

Galų gale J. Pilsudskis – tai „dėdė“, tapęs „geruoju“ diktatoriumi, o jo biografiją dar reikia gerai patyrinėti, toliau teigia T. Venclova. Tyrinėjame. Saugome jo širdį Rasose. Kas nori, deda gėlių. Kas nori, liaupsina ar kritikuoja. Tai demokratija. Tačiau nevalia tuose vertinimuose pamiršti istorinio atsparos taško: J. Pilsudskis buvo iniciatorius vėl paversti Lietuvą savo vasale, prisidengiant viliojančiu, nostalgijos kupinu šūkiu „nuo jūrų iki jūrų“. Mums tai kainavo daugybę aukų – ir ties Augustavu, ir prie Širvintų, ir Giedraičiuose. Kodėl neminime ir nepagerbiame jų, garbusis pasaulio mokytojau Tomai Venclovai? Konferencijoje apie tai netarėte nė žodžio.

***

Kai 2012 m. gegužę delfi.lt paskelbiau straipsnį „T. Venclova: tautiškumas vs globalizacija?“, kai kas rašė: kažkoks apžvalgininkėlis demonstruoja nepagarbą pasaulinio lygio intelektualui, meta piemenišką iššūkį, rodo provincialo chamizmą. Tuomet kosmopolitas ir globalistas savaitraštyje „Atgimimas“ kaltino lietuvius uždarumu, saviizoliacija, kosmopolitiškų pažiūrų trūkumu. Jie saugoja savo kaimišką tapatumą – užkonservuotą kalbą ir istorinius prisiminimus. Po metų savo garsiame tekste „Aš dūstu“ T. Venclova taip ironiškai apibūdino jį dusinančias lietuviškąsias vertybes: „Įkyrus noras tautiškumą įsprausti į riboto provincialumo rėmus, apkaustytus ksenofobijos, netolerancijos, vietininkiškumo geležimis, menkina pačią valstybingumo ir nepriklausomybės idėją“. Šiandien garsus pasaulio kultūrininkas jau siūlo išeitį: iš kaimiškos izoliacijos išsiveršime, jei priimsime senas, bet vis dar gyvybingas J. Pilsudskio idėjas, ir – kita vertus – jei pamiršime istorines nuoskaudas…

Ir dar viena citata, jau be komentarų. 2012-ųjų balandžio 30-ąją portale delfi.lt išspausdintame interviu T. Venclovos pozicija negailestingai radikali. „Yra toks mums labai nesimpatingas angliškas posakis, kurį anglakalbiai mėgsta vartoti: „Estonians are solid, Latvians are stolid, Lithuanians are squalid“ (angl. estai yra solidūs, latviai yra santūrūs, lietuviai yra niekingi (bjaurūs, nešvarūs). Matyt, nusipelnėme, kad mus taip vadintų, nors išties apgaudinėjame ne tik užsieniečius, apgaudinėjame ir vienas kitą“.

 www.iskauskas.lt

Kategorijos: Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

47 komentarai

  1. Antanas:

    Jam (ne Č.Iškauskui!) reikalinga skubi specialisto pagalba,- jo (ne Č.Iškausko!) mąstymas tapo neadekvatus… 😭

  2. Matyt, taip vencloviškai garbinant Pilsudskį ir net tam reikalui vietą suteikiat galima gerai uždarbiauti… Okupanto minėjimui dar ir salę suteikti. Štai iki ko “dasigyventa” – jokios savigarbos. Juolab, kad Vasario 16-osios akto, atskyrusio Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje nuo visų valstybinių ryšių su Lenkija, ši nėra pripažinusi iki šiol. Tai nėra nereikšmingas faktas, priešingu atveju Lenkija tai būtų padariusi. Taigi Lenkijos okupacijos Lietuvai padaryta žaizda nėra užgijusi iki šiol. Šis Pilsudskio garbinimo susibūrimas Vilniuje yra akyvaizdus tyčiojimasis iš Lietuvos. Beje, jame dalyvavo ir neseniai Grybauskaitės valstybiškai apdovanotas Venclova. Taigi gal Lietuvos valdžiai ,turint savigarbos, derėtų tą apdovanojimą panaikinti. Iškauskai, ką pats manytum?…

    • LosAngeles:

      Nu palaukit, palaukit… Tai tipo sitas veikejas blogesnis uz Broncovskaja? Tai kodel is jo apdovanojima reikia atimti? Juk abu dirbo (pastarasis vis dar dirba), abu nusipelne, tai kodel is jo atimti apdovanojima?

  3. Vytautas iš Šlavėnų kaimo:

    Aš buvau šokiruotas, kai mūsų intelektualų grupelė susirinko paminėti Lietuvos priešo gimtadienio ”be emocijų”. Be emocijų,patriarchu save įvardijantis, padėjo kvietkų ant akmens, kurį lenkas nušluostęs Lietuvos Vėliava, kitas pretendentas į aukščiausią postą, atsiuntė pasveikinimą susirinkusiems Lietuvos Istorijos iškraipytojams ir lenkomanų kuopelei.
    Na, bent tiek naudos, kad į viešumą išlindo, šiek tiek vengę jos lenkomanai su ”mokslininkais” ir išsidavė Skvernelis. Apie Vilniaus mero kėdėj pritūpusį liberalą, geriau nebekalbėti, Tas savo AGRESYVIU antitautiškumu, tikėkimės daugiau politikoje nebesibalotiruosiąs.
    Bet neramu darosi, kai veidaknygėje atsivertęs lenkomano Savukyno laidos ”Istorijos detektyvai”, radau daug susižavėjusių llaida apie Pilsudskį. Aš mačiau meilės kupiną vedėjo veidą, kai jis minėjo Pilsudskio vardą ir jo nuopelnus. Istoriku save vadinantis dalyvis Pilsudskį galėjo prilyginti, nebent Vytautui Didžiajam….Joooooo. Turim ne vieną ”intelektualą”, kuriems Tėvynė tik skuduras interventų kojoms nusivalyti. O kas link Venclovos nusenusio vaikio, tai gali didžiuotis tėvas. Sūnus vertas jojo. Ar labai jau svarbu iš kur ”saulė” atgabenama; iš rytų ar pietų, vis vien žolė žaliuoja…..

  4. rusas:

    „Estonians are solid, Latvians are stolid, Lithuanians are squalid“? Tokį posakį galėjo susapnuoti tik toks žmogaus pavidalas kaip ventslova. Jau daug metų gyvenu Anglijoje ir nieko panašaus neteko girdėti.

  5. aha:

    Man užteko, kai Venclova dar Sąjūdžio laikais išvertė šūdo konteinerį ant a.a. J. Marcinkevičiaus, apkaltinęs jį, kad gviešisi valdžios iš Landsbergio… Marcinkevičius neapsikentęs tokio puolimo trenkė durim ir išėjo… Vat kur tikras žyd (ne jevrej, o žyd, kaip patys save skirsto). Tik kaip dar tas save vadinantis rašytoju senatviniu marazmu sergantis Venclova nuo savo tulžies nepaspringo ir neužsilenkė dar?

  6. Rytis:

    Paieškojus to neva angliakalbių mėgstamo posakio internete, pasirodo, kad ji tikrai yra ir visada cituojamas tekstuose tiesiogiai susijusiuose su T. Venclovos pavarde. Apibendrintas kalbėjimas apie tautas greičiau demagogija, nei rimtas užsiėmimas.

  7. Pilsudskis kopijavo Jogailos politiką, tik nelabai vykusiai.

    • Tai ką, Jogailos politika, paverčiant Lietuvą Lenkija ir lenkinus lietuvius, vykusi!…

      • Aš kalbu ne apie tai. Pilsudskio politikoje galima įžvelgti tam tikrus Jogailos politikos bruožus.Pvz: Jo įvykdytas, gegužės perversmas, Lenkijoje labai panašus į tą , kurį Jogaila įvykdė prieš Vytautą ir Kęstutį 1382 metų rugpjūtį. Jo planuotas peovekų perversmas Lietuvoje labai panašus į tą kurį Jogaila įvykdė pasitelkęs Vilniaus miestiečius 1382 metų birželio 12 dieną.. Stebuklas prie Vyslos labai panašus į Žalgirio mūšio operaciją, kai Tuchačevskio armija buvo sumušta, o tada buvo imamas Vilnius.Panašumų yra ir daugiau, bet aš čia jų visų nevardinsiu. Tai tiek.

        • Tas tai taip, bet manau, kad metodologiškai klaidinga kalbėti apie Jogailos ir Pilsudskio, o ne kaip Lenkijos apskritai politiką Lietuvos atžvilgiu jiems valdant. Jie kaip asmenys laikytini Lenkijos politikos figūromis, taigi kaip tokie turėtų mažiausiai rūpėti Lietuvai, tai savotiški “saulės parvežėjai”, apie kuriuos kalbėti Lietuvoje neturėtų apsiversti liežuvis… Tiek 1382 m, tiek 1920 m žinomi istoriniai įvykiai vertintini, kaip Lenkijos grobikiški veiksmai prieš Lietuvą, gi Jogaila ir Pilsudskis kaip asmenys kištini į archyvų tylą.

  8. Rimgaudas:

    Didžiai negerbiamas T. Venclova: buvome ir būsime bjaurūs visiems okupantams. Jų padėjėjams taipogi.

  9. Levas:

    Nuoširdžiausias AČIŪ autoriui.
    BRAVO
    Sėkmės, kantrybės, sveikatos.
    …nes tą vakarą rotušėje “kita pusė” nebuvo paviešinta

  10. Vardenis:

    Autorius ne tik neatsako į straipsnio pavadinime iškeltą klausimą, bet ir visai nebando paneigti T. Venclovos pranešime išdėstytus teiginius. Kodėl? Galbūt dėl to kad tie teiginiai yra faktiškai pagrįsti? Vilnius nebuvo lietuviškas ar lietuviškai kalbantis – pagal surašymo duomenis lietuvių tebuvo vos vienas kitas procentas. Lietuviškos kultūros jame taip pat nebuvo, vyravo lenkiškoji/žydiškoji.

    • aha:

      Suvalkuose didžioji dauguma lietuvių, todėl Lietuvai reikia atsiimti šias žemes? Gal eik pasivaikščiot? Vėjas biški smegenis prapūs…

    • Antanas:

      Vardeni, atvirai pasakius, nelabai suvokiau tavo komentaro minties gilumo…🤔 Kalbėti, kokių ir kiek buvo tautybių Vilniuje po Vilnijos prijungimo prie Lenkijos, yra mažų mažiausiai nekorektiška: tuo metu ten praktiškai visi buvo užrašyti lenkais (išskyrus žydus, nes jie buvo judėjai). Beje, Lenkijoje net ir dabar nesakoma “Lenkijos vokietis”, “Lenkijos lietuvis” ir t.t. Visi Lenkijos piliečiai Lenkijoje vadinami lenkais (!). O kokie “lenkai” gyvena, pvz., šiuo metu Vilnijoje, labai aiškiai parodo daugumos jų pavardės: pan Gaidis, pan Krepsztul, pan Wojsznis, pan Jankelojc, pan Mikutajc ir t.t., ir t.t. Kad suprasti Vilnijos “lenkiškumo” problemas, reikėtų pasigilinti į akademiko Zigmo Zinkevičiaus publikacijas šiuo klausimu, o taip (tiems, kas skaito lenkiškai) pasiskaityti a/a Lenkijos profesorės Halinos Turskos darbus apie lenkų kalbą “Vilenščyznoje”.

      • LosAngeles:

        Koki surasyma minite? Butu labai idomu suzinoti. Apsvieskite ‘tamsolius litvinus’…
        Teko vartyti 20 metu britu zvalgybos sudaryta ataskaita apie si regiona (kaip zinote, kilus konfliktui atitikamos salys isikiso…), ir ten jie pateikia 97m caro surasymo duomenis ir ‘oficialios’ lenku statistikos,paskelbtos po 12 metu, duomenis. Su ironiska pasaipele komentuoja patys tuos duomenis, nes lenku skaicius Vilniaus gubernijoje skiriasi beveik sesis kartus. Kuriame didesnis nesakysiu, pabandykite speti… 🙂 O rimtai kalbant tai gal pabandysite irodyti, kad per 12 metu lenku padaugejo sesis kart? Ar visgi… statistika suinteresuoto asmens rankose tampa paprasciausiu melu… Taigi, ka cituojate jus?

        • Žemyna:

          Na, nebūk tamsta toks skeptiškas. Lenkų padaugėdavo per savaitę, per naktį, o čia per 12 m.
          Užėmę miestą jie per naktį pakeisdavo visus didelių įstaigų darbuotojus – atvykdavo specialiai parengta komanda iš Varšuvos. Dar vakar čia dirbę žmonės nebuvo įleidžiami net savo asmeninių daiktų pasiimti…
          Parapijose žmonės gaudavo ultimatumą – arba staigiai visa šeima tampi katalikų lenkų parapijos nariu, arba netenki visko, ką čia turėjai (namai, žemė, verslas), taip pat ir darbo, o vaikai neturės jokių perspektyvų gyvenime. Todėl ir katalikai lietuvių parapijos, ir stačiatikiai, ir visi, kas buvo neturėjo kur dingti.

        • Antanas:

          Gal Jūs, “LosAngeles”, ar kaip ten Jus, išmokite taisyklingai ir suprantamai rašyti, o tada jau uždavinėkite klausimus? Nes dabar bent jau man, baigusiam du universitetus, Jūsų minties vingrumas man “neįkandamas”… Jaučiu, reikės baigti dar vieną universitetą. Ačiū.

          • Pikc:

            Tai kad viskas aišku tame LosAngeles komentare. Kokie ten universitetai buvo? 🙂
            Šiaip, mintis paprasta (užtenka atidžiau įsiskaityti): palyginus skirtingų metų ir skirtingų šalių atliktų surašymų duomenis (1897 m. carinės Rusijos ir 1909 m. Lenkijos), matosi, kad, jei tikėsim lenkiška versija, “lenkų” skaičius Vilniaus gubernijoje per 12 metų padidėjo 6 kartus. Paprastas pavyzdys, kiek verta lenkų “statistika”. Lygiai taip pat galima pasitikėti sovietine “statistika” apie lietuvių balsavimą už komunistus okupacijos metu.

            • Antanas:

              Mano universitetai buvo: Marksizmo-leninizmo universitetas ir Aukštoji (na, laaabai aukšta!!!) partinė mokykla. 🤣 Tamsta, matyt, esi baigęs kokius keturis universitetus. Ne? Kur ten man iki Tamstos… O jei rimtai, tai komentaras turi būti: 1. Be gramatinių ir stiliaus klaidų. 2. Aiškus ir visiems suprantamas. Ne? Aš neteisus?

              • Pikc:

                Pradėsiu nuo antro punkto. Komentaras tikrai suprantamas – ir Tamstos atveju, tikiu, nesupratimo priežastis yra ne išsimokslinimo, o atidumo stoka. Deja, tai šio amžiaus “rykštė”. O dėl pirmo – taip, tas “šveplumas” tikrai “užknisa”, o atsižvelgiant į tai, kad komentaro autorius rašo iš Lietuvos, “nelietuviškos klaviatūros” pasiteisinimo nėra. Na, o kelios skyrybos klaidos netrukdo suvokti teksto prasmės – vis dėlto, komentarui negalima kelti tų pačių reikalavimų, kaip ir moksliniam straipsniui.

    • Pikc:

      Pagal liberastinių degradų “logiką”, Rusija visiškai teisėtai Krymą okupavo – nes nu ten gi daug rusų. 🙂
      Liberastų pozicijos idiotizmą taip pat neblogai parodo faktas, kas lenkai tiesiog siekė užsigrobti kiek įmanoma daugiau teritorijų – gi ne tik Pietryčių Lietuvoje (šiaip jau, jie į VISĄ Lietuvą kėsinosi – o ten norėdamas jokios “lenkų daugumos” su žiburiu nerasi), bet ir Ukrainoje, Baltarusijoje jie žemes grobė. Priežastis paprasta: lenkų nuomone, Vakaruose nelabai buvo kur plėstis, o štai Rytuose – kiek “kardu užsibrėši”, tiek tavo – o čia jau ir apie “od morza do morza” galima pagalvoti (kas, kad Lenkija NIEKAD nebuvo “nuo jūros iki jūros” – tai LDK buvo, o ne Lenkija). Lenkai savo imperinių ambicijų niekad neslėpė, todėl juos bandantys teisinti liberastiniai polonofilai atrodo tiesiog idiotiškai.:)

      • Pikc:

        P.S. Čia atsakas į “vardenio” nusišnekėjimą.

        • Lenkijos provincija, nes buvo padalinta į vaivadijas, o tai yra grynai lenkiška administracinė forma, be to lietuvos didysis kunigaikštis, gyvendamas, ne Lenkijoje, o Lietuvoje, buvo laikomas, Lenkijos karalium, taip pat noriu pasakyti, kad pvz; 1401 metais Lenkijos karalius Vytautui suteikė didžiojo kunigaikščio titulą iki gyvos galvos. Tai tavo nuomone, LDK nebuvo Lenkijos provincija, jeigu jos karalius sprendžia kokį titulą Lietuvos valdovui suteikti? Yra ir daugiau įrodymų, kad LDK buvo Lenkijos dalis, bet aš čia jų visų nevardinsiu. Žodžiu LDK buvo Lenkijos dalis tik turėjo nemažą autonomiją.

          • Antanas:

            Lietuva ilgą laiką buvo Rusijos Imperijos dalis ir SSSR dalis. Ir ką? Kur dabar ta Rusijos Imperija (Rusijos Federacija – tai Rusijos Imperijos parodija!!! 🤣) ir kur dabar ta SSSR?! O kas dabar yra ta Lenkija be amerikonų?! Honoro daugiau negu proto… O Lietuva, kokia ji bebūtų, gyvuoja. Taigi.

  11. Žemyna:

    Šaunus koliažas: tėvelis Pilsudskis taip didžiuojasi savuoju Tomuku!

  12. Stasys:

    Gal T.Venclova zino kiek tuometines Lenkijos miestuose pav.Lodzeje ir kt gyveno lenku?Nepykciau tai suzinojes ir apie Vroclova(Breslau),Gdanska(Danciga) ir pan.Pirmyn prof.Tomai!

    • Antanas:

      O kiek 30-aisiais metais Tešino mieste, kurį Lenkija atlplėšė nuo Čekoslovakijos, gyveno lenkų, sulenkėjusių čekų ir čekų?! 🙄

      • Antanas:

        P.S. 30-aisiais Tešino miesto dalyje, kuri priklausė Čekoslovakijai, čekų gyveno kur kas daugiau negu lenkų ar sulenkėjusių čekų, bet Lenkijos valdžiai, tuo metu “draugavusiai” su nacistine Vokietija, užteko ir lenkų mažumos, kad prisijungti tą miesto dalį prie Lenkijos. To tak, panowie.

  13. Bartas:

    Be viso to, ką parašė alko bendraminčiai, pridedu; labai nemaloni, atstumianti asmenybė. Taip, taip – tai T. Venclova.

  14. Antanas:

    Reziumė. Kodėl Venclova taip garbina Pilsudskį? Taigi abu labu tokiu – k o s m o p o l i t a i !!! 😉

  15. Ačiū už už nuolatinė kovą prieš istotijos klastotojus ir ” squalid ” prisitaikėliškumą .KO tas pirdžius čia lanso po Vilnių .Išminčius iš “kanapių” lauko.TEgul sau trinasi Varšuvoja ir iš ten ambrija .Labai jau vienabriaunė “persona non grata”

  16. Žemyna:

    Kodėl, kodėl taip garbina… Ar ne dėl to paties, dėl ko kažkada bajorija pati lenkiškai kalbėt pradėjo ir savo vaikus lenkais augino, savo pavardes „gerino”?

  17. senieji liudytojai:

    Kazkodel visi uzmirsta apie seniausius Vilniaus krasto liudytojus- vandenvardzius ir vietovardzius. Paziurekite i senuosius zemelapius, kronikas,dokumentus ir taps aisku kur kokia kalba kalbeta ir kieno gyventa.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *