L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą (61)

Prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Gruodžio 1 dieną, kai biudžetas dar nepriimtas, o tauta šurmuliuoja dėl Vyčio paminklo, Vyriausybė pasijunta neturinti ką veikti ir nusprendžia svarstyti konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas. Na, žodis svarstyti čia per skambus, tiesiog atranda laiko palaiminti lietuvių kalbos išvalstybinimą. Nuoširdžiai tikiu, kad Vyriausybėje nemaža tokių, tarp jų ir Vyriausybės galva, kurie nesupranta, kam jie pritarė. Paprasčiausiai: siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą. Tiek žinių. Nebus statuso, nebus problemų.

Valstybinės kalbos kitur dar vadinamos oficialiosiomis, nacionalinėmis (Žakas Leklerkas (Jacgues Leclerc) yra sudaręs tokių pasaulio kalbų sąvadą – visame pasaulyje kalbų, susietų su konstitucija, esą apie 150, žr.). Valstybinio kalbos statuso esmė ta ir yra, kad oficialusis kalbos vartojimas susiejamas su konstitucija, jį reglamentuoja įstatymai: taip yra nurodoma oficialiojo valstybės bendravimo su savo piliečiais kalba, įsakmiai apibrėžiamas viešasis jos vartojimas. Iki šiol Lietuvoje tai reiškė, kad tokį statusą kalba įgyja valstybinėse įstaigose ir įmonėse Lietuvos piliečiams (ne užsienio verslininkams ir kt.) oficialiai bendraujant raštu ar žodžiu, valstybės švietimo sistemoje ji yra (iš tikrųjų – tampa) mokymo kalba, tik ta kalba vyksta procesai teismuose ir pan. Labai elementaru, sakytume.

Valstybinėmis ar oficialiosiomis gali būti skelbiamos ne tik viena kuri kalba, jų gali būti net kelios (žvilgterėkite į enciklopedijas, pamatysite). Šveicarijoje yra net keturios valstybinės kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų, Baltarusijoje – dvi: baltarusių ir rusų, Ispanijoje – viena valstybinė ispanų kalba visoje šalyje, o kai kuriuose regionuose papildomai toks statusas suteikiamas ir kitoms kalboms, pvz., Katalonijoje dar katalonų ir araniečių. JAV jokia kalba neskelbiama nacionaline šalies mastu, bet anglų kalba faktiškai tokia yra: nacionaline ji skelbiama 26 iš 50 valstijų, jos mokėjimą tikrina įgyjant JAV pilietybę. Genelis margas, o pasaulis dar margesnis. Lietuvoje valstybinė kalba viena.

Saulius Skvernelis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Saulius Skvernelis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Tai štai, prieš pat kalėdinių eglučių įžiebimo varžytuvių maratoną – kieno gražesnė – savaitei baigiantis, penktadienį, Vyriausybėje tyliai prakišami siūlymai dėl naujosios Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo redakcijos. Pati „naujoji“ šio įstatymo (priimto 1995 m.) redakcija pradėta rengti… 2005 m.! 2013 m., vis dar tebetobulinant (o iš tikrųjų – nesusitariant dėl 2010 m. nustojusio galioti Tautinių mažumų įstatymo likimo), Valstybinės kalbos įstatymo projekte Vydo Gedvilo parašu pakeliamas kalbos įstatymo statusas – įstatymas tampa konstituciniu, kurį keičiant jau reikia 82 Seimo balsų.

Nors Kultūros ministerijoje ne vienas valdininkas dėl to Tautinių mažumų įstatymo projekto (net ir įvairiai jį perkrikštijant) jau yra netekęs kėdės, vilties neprarandama: vėl teikiamos Vyriausybei Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisos, kurios leistų įgyvendinti kai kurias ginčytinas Tautinių mažumų įstatymo projekto nuostatas. Kalbos įstatymas sureikšminamas dėl to magiško konstitucinio įstatymo statuso skambesio, bet iš tikrųjų siekiama įstatymu pačią lietuvių kalbą tiesiog išniekinti. Suteikti konstitucinio įstatymo statusą, o po to pačią kalbą sumaišyti su žemėmis – tai tokia naujoji politika, prieš rinkimus tiek daug vilčių teikusi dėl tautiškumo išsaugojimo?! Tiesa, veiksmas vyksta tik Vyriausybės lygiu, Seimas dar nedalyvauja.

Siekiant šiuo įstatymu įgyvendinti Tautinių mažumų įstatymo projekto rengėjų nuostatas, paprasčiausia išeitis būtų apskritai panaikinti valstybinės lietuvių kalbos statusą.

Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Tokio pobūdžio siūlymų – taip reglamentuoti valstybinės kalbos vartojimą, kad ji taptų nevalstybine – naujajame projekte, kurį pasirašė didelės dalies visuomenės nekokią šlovę dėl Vyčio paminklo (ir ne tik, apskritai dėl 100-mečio minėjimo sabotažo) pelniusi ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson), apstu. Pavyzdžiui, siūloma „išplėsti Įstatymo projekto taikymo sritis (ne tik valstybės ir savivaldybių institucijoms, bet ir kitoms asmenų grupėms, Lietuvoje veikiantiems ES narėse įsisteigusiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir kt.)“. Tada paaiškėtų, kad valstybinė kalba – nesąmonė, kad ji trukdo pritraukti tarptautines investicijas ir pan.

Neabejotina, kad siūlymas teikiamas todėl, kad tuomet tas pačias nuolaidas jau būtų galima pritaikyti taip trokštamoje srityje, nes būtų galima „aiškiai apibrėžti nuostatas dėl pagalbinės (užsienio) kalbos vartojimo valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veikloje, kad praktikoje nekiltų taikymo ir aiškinimo problemų“, t. y. kad praktiškai Vilniaus ir Šalčininkų rajonams jau nebereikėtų vargti su ta lietuvių kalba. Tiesa, Vilniaus rajono savivaldybėje ir dabar ant kabinetų kabo lentelės su į lenkų kalbą išverstomis (ne lenkiškai užrašytomis, o sulenkintomis) lietuviškomis pavardėmis, bet įtvirtinus įstatymu, būtų dar patogiau ir dėl lenkiškų gatvių pavadinimų lentelių, jau būtų galima imtis ir miestų bei miestelių į lenkų kalbą išverstų užrašymų ne tik autobusuose, bet ir oficialiosiose iškabose bei dokumentuose. Valstybinės kalbos įstatymu viską reglamentuoti taip, kad nė nereiktų to Tautinių mažumų įstatymo, nes būtų atimtos pačios lietuvių kalbos teisės.

Jeigu gali pasirodyti, kad tai nėra lietuvių kaip valstybinės kalbos naikinimo pataisos, tai ką tada reiškia siūlymas „užtikrinti fizinių asmenų teises į administracinį, baudžiamąjį, civilinį procesą nediskriminuojant kalbos pagrindu“, nevyniokime žodžių į vatą – nesikabinėjant dėl tos savo lietuvių kalbos? Teisminiuose procesuose dabar garantuojamos vertėjo paslaugos, kad teismas su teisiamaisiais galėtų bendrauti valstybine kalba, o bus atvirkščiai – teismas turės rūpintis, kaip jam suprasti įtariamojo pasirinktą kalbą. Ne valstybės pažeminimas?

Maža? Ne valstybinės kalbos statuso panaikinimas? Prašom dar – jeigu manote, kad kompiuteriuose ir telefonuose turėtų būti diegiama lietuvybė, nes tai – pagrindiniai jaunosios (ir ne tik) kartos darbo įrankiai, manykite iš naujo, nes kultūringoji ministerija siūlo: „atsisakyti nuostatų, kurios sukeltų nepagrįstai didelę reguliacinę naštą telekomunikacijų įrenginių tiekėjams, kompiuterinės įrangos pardavėjams“. Kad tik nepervargtų. Ne, tai sabotažas nacionaliniu mastu, nes, kaip yra priminęs informatikas Gintautas Grigas, gerai žinomos „Microsoft“ bendrovės tarptautinės strategijos direktorius Deividas Bruksas (David Brooks) yra pasakęs, kad kalba, kuri neįsitvirtins šiame elektroniniame pasaulyje, išnyks.

Tai ką čia apie kokią nors dar kompiuterinio vertimo technologiją svaigti? Brangu, kam to reikia? Kai niekas nesirūpina, tai pražūna net tai, ką jau turime: sukūrėme lietuvišką kompiuterinį Palemono šriftą, pritaikytą specialiai lietuvių kalbai, su visais kirčiais ir begale diakritinių ženklų, reikalingų mokslui, bet valstybės lygiu pasirūpinti, kad „Microsoft“ jį įtrauktų į savo šriftų šimtuką, jau turbūt „nepagrįstai didelė našta“. Yra lietuviška klaviatūros abėcėlė – ne, geriau nevarginkime ir nesivarginkime. Terminija – ne, tegu kiti turi savus kompiuterijos pavadinimus, lietuviški kažkaip juokingai skamba.  

Ką reiškia siūlymas „atsisakyti konkrečių institucijų pavadinimų įvardijimo konstituciniame įstatyme (Valstybinė lietuvių kalbos komisija; Valstybinė kalbos inspekcija)“?! Nėra pavadinimų, nėra institucijų – nei konkrečių, nei abstrakčių, žodžiu, nėra problemų. Tiesa, kaip nurodoma Vyriausybės kanceliarijos 2017-11-10 Nr. NV-2852 pažymoje, tokiam projektui šios institucijos yra pačios pritarusios, tačiau šiemet švęsdami Reformacijos 500 metų jubiliejų čia galime pritaikyti Martyno Liuterio žodžius: Negalima su nešvariu vandeniu iš vonelės išpilti ir paties vaiko – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudėtis šiek tiek pasikeitė, todėl gal galima tikėtis, kad gal kitąkart balsuodami kas nors perskaitys, kam jie pritaria, ir supras, koks žengiamas antrasis žingsnis, panaikinus įstatyminę apsaugą.

Kazimieras Pakštas (1893-1960) yra sukūręs geopolitinę regioninę Baltoskandijos koncepciją: Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Norvegiją, Švediją ir Daniją jis matė drauge. Traktavo kaip būdą atsilaikyti prieš didžiųjų valstybių spaudimą. Ir štai jo svajos ima pildytis, bet labai savotiškai. Dabar nepaprastai madingi tapo „Ikea“ skandinaviško stiliaus baldai, iš žiniasklaidos ima atrodyti, kad lietuviams iki alpulio patraukli daniškoji „hygge“ filosofija. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Dar ne viską apie ją žinote? Paskaitykite Danijos Laimės tyrimų instituto Kopenhagoje direktoriaus Meiko Vikingo (Meik Wiking) „Mažąją laimės knygą. HYGGE: gyvenimas pagal danus“ ir panirkite į laimės nirvaną: tereikia nuo visko atsiriboti, domėtis tik savo namų židiniu, dangumi praplaukiančiu debesėliu, jaukiai susirangyti ant sofos savo namuose – ir jūs jau susikūrėte danų laimės sąlygas, o tada tik nuo jūsų priklauso, ar dar kada nors susidomėsite kuo nors kitu nei savimi, ar jau galėsite save priskirti prie laimingųjų danų – viskas „dzin“. „Hygge“ –  tai jaukaus gyvenimo būdas. Tiesiog reikia atsikratyti visko, kas gali erzinti, jaudinti, priminti, ir susitvarkyti savo aplinką jaukiai, katiniškai išmintingai.

Tikrai ne apie tokią Lietuvos laimę svajojo Kazys Pakštas. Bet kodėl ši filosofija tiesiog brukama? „Nesukit galvos dėl tos politikos, dėl tos tėvynės, tautos ar kitokių neapčiuopiamų dalykų. Bus tų tėvynių, svarbiausia – jaukiai susirangyti ant savo sofos ir dėl nieko nesirūpinti. Pasirūpins kiti, geriau išmanantys,“ – sklinda jau ne tik iš Europos Sąjungos valdžios tribūnų: kaip įpratę, šias nuostatas jau spėjo įsisavinti uolieji Lietuvos valdininkai. Tą patį kartoja išsirikiavusieji prie lėktuvų trapų su bilietais į vieną pusę. Švietimo ministerija jau įvedė tokią lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų tvarką, kad moksleiviai niekada neišgirstų Maironio perspėjimo: „kas tėvynę praras, antros neišmels apgailėjęs“. Mokslininkai straipsnius privalo skelbti nelietuviškai, nes kitaip negaus balų. Asmenvardžius reikia išlietuvinti, nes kitaip užsienyje kas nors turės sunkumų juos perskaityti. 

Vis tiek jums rūpi lietuvių kalbos ir tautos likimas? Nesijaudinkite, valdininkai, kaip matote, juo nuoširdžiai rūpinasi. Tiek, kiek leidžia jų intelektas ir sąžinė. Juk 1864-1904 m. lietuviškos spaudos draudimas irgi nebuvo įvestas per vieną dieną, „priemones“ diegė vieną po kitos.

Autorė yra kalbininkė, sociolingvistė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, Judėjimo „TALKA Kalbai ir Tautai“ tarybos narė

__________

Vyriausybės nutarimas dėl Valstybinės kalbos Konstitucinio įstatymo projekto ir su juos susijusi medžiaga

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

61 komentaras

  1. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Kas čia darosi? Labai paprasta. Lietuva yra OKUPUOTA dabar.

  2. Vytautas iš Šlavėnų kaimo:

    Neįtikėtina. Ar dar aš miegu ir sapnuoju šį košmarą? Jau ne šliaužiantis užvaldymas, jau pereinama į puolimą plačiu frontu.

    • tikras lietuvis:

      Tą frontą matytume išdavikų sąraše – kodėl jo neberodo?

      • Žemyna:

        Jis – viename iš A. Zolubo straipsnių. Autorius kiekvieną iš prisidirbusių paėmė už pakarpos, pakėlė į dienos šviesą, ir tie suspigo, dienos šviesos išsigandę… Norėjo tamsoje, patyliukais prašliaužti, bet … nepavyko.
        Ar ne po tuo pačiu straipsniu (ar tuoj pat po šio spausdintu) komentaruose buvo ir visų jų adresai, kad kiekvienas galėtume asmeniškai įvertinti Lietuvai atsidavusiųjų žygdarbį. O dabar turime laiko jiems dar kartą priminti, kad mums rūpi jų tarnavimas Tėvynei, dar sykį padėkoti už darbą jos labui… 🙁

      • Šiaipp:

        Cha, Alkas išėmų tą sąrašą. Mat Alko redaktorius Antanaitis kaip velnias prieš žaibus rangėsi, kai Seime buvo klausinėjamas dėl to sąrašo ir kai galėdamas nuo jo atsižegnojo. Žemyna, būtent tai ir yra išvilkimas į šviesą niekšiškų darbelių.

        • tikras lietuvis:

          Tai, kad ne:
          “Štai tie pažadukai, kurie, padėję rankas ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prisiekė jos laikytis, tačiau po keturių mėnesių pasišovė priesaiką sulaužyti:

          Seimo narys Gabrielius Landsbergis, Seimo narys Mykolas Majauskas, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Seimo narys Mantas Adomėnas, Seimo narė Monika Navickienė, Seimo narys Julius Sabatauskas, Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narė Rasa Juknevičienė, Seimo narys Edmundas Pupinis, Seimo narė Ingrida Šimonytė, Seimo narys Andrius Kubilius, Seimo narys Kęstutis Glaveckas, Seimo narys Virgilijus Alekna, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, Seimo narys Vytautas Kernagis, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė, Seimo narys Arūnas Gelūnas, Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, Seimo narys Antanas Matulas, Seimo narys Juozas Olekas, Seimo narys Tadas Langaitis, Seimo narys Mindaugas Bastys, Seimo narys Gediminas Kirkilas, Seimo narė Gintarė Skaistė, Seimo narys Dainius Kreivys, Seimo narys Sergejus Jovaiša, Seimo narys Simonas Gentvilas, Seimo narys Jonas Varkala, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, Seimo narys Vitalijus Gailius, Seimo narys Linas Balsys, Seimo narė Aušra Maldeikienė, Seimo narys Algimantas Salamakinas, Seimo narys Algirdas Sysas, Seimo narys Jonas Liesys, Seimo narys Andrius Palionis, Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo narė Raminta Popovienė, Seimo narys Rimantas Sinkevičius, Seimo narys Antanas Vinkus, Seimo narys Kęstutis Masiulis, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Seimo narys Kazys Starkevičius, Seimo narė Irena Degutienė, Seimo narys Saulius Skvernelis, Seimo narys Virginijus Sinkevičius, Seimo narys Dainius Gaižauskas, Seimo narys Stasys Jakeliūnas, Seimo narys Virgilijus Poderys, Seimo narys Vytautas Bakas, Seimo narė Guoda Burokienė, Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo narys Zenonas Streikus, Seimo narė Virginija Vingrienė, Seimo narys Valerijus Simulik, Seimo narys Robertas Šarknickas, Seimo narė Vida Ačienė, Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo narys Raimundas Martinėlis, Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, Seimo narė Rūta Miliūtė, Seimo narys Justas Džiugelis, Seimo narys Bronislovas Matelis, Seimo narys Arvydas Nekrošius, Seimo narys Kęstutis Smirnovas, Seimo narys Aurelijus Veryga, Seimo narys Bronius Markauskas”.
          http://alkas.lt/2017/04/10/a-zolubas-apzavetiesiems-antikonstitucinio-flirto/

      • Žemyna:

        Nuoroda į jų sąrašus – komentare „Verktiniai”

  3. Tas:

    Na ir atseikeja mums likimas vadovus.Pagrindinis(gal laikinai) pretendentas i prezidentus Skvernelis su savo izymiaja ministre kasasi po Valstybines Lietuviu kalbos pamatais.Po truputi ryskeja Skvernelio asmenybe.Tas lakstymas pasitarti i Lenkija, niurus tylejimas del kulturos ministres ir kulturos ministerijos veiklos istumiant Vyti is Lukiskiu aikstes, ir kiti niuansai.Kurie parodo, kokias budais Skvernelis siekia prasibrauti i Daukanto aikste.

  4. Aha:

    Dar niekad neteko matyti tokio nenoro pastatyti Vycio, tokio uolaus brukimo svetimu raidziu… Niekada nepatiko Skvernelis ir jauciau, kad tai klaida nuo pat pradziu, tik nesupratau kodel. Dabar po truputi atsiskleidzia jo tikrasis veidas ir pradedu suprasti…

  5. Tvankstas:

    Veiksmai, siekiant pakeisti lietuvių kalbos statusą pagal Konstitucijos 14 straipsnį “Valstybinė kalba – lietuvių kalba” yra tolygūs antikonstitucinei veiklai ir apkalta už tai.
    Vienintelis atvejis šiam straipsniui pakeisti pagal Konstitucijos 148 straipsnį yra referendumas ir jame UŽ turi balsuoti 3/4 visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.
    Seimo nariai, siekiantys pakeisti lietuvių kalbos statusą, privalo skelbti referendumą – tai įstatymiškas kelias ir vienintelis toks siekiant pakeisti Konstitucijos 14 straipsnį, jei Lietuva yra teisinė valstybė.
    Totalitarinė liberalų diktatūra nusprendė nesilaikyti Konstitucijos ir kelia aukščiau tautos.

  6. Klaustukas:

    Kiek tos niekšystės Lietuvoje gali tęstis? Ar nereikia rengti referendumo dėl šios valdžios keitimo?

  7. Skvernelis, tai klaida:

    Nuo pat pradžių, kaip “valstiečių” vedlys R. Karbauskis pavedė S. Skverneliui vadovauti partijai rinkimuose sakiau ir sakysiu – tai buvo didžiausia klaida. Prisimenu jo “nuopelnus”, Kovo 11-sios eitynėse su gausia policijos palyda, kurioje dalyvavo ir garbingi signatarai, šiandien tai šviesios atminties R. Ozolas, A. Patackas ir K. Uoka, bei labai aktyvų policijos “desantą” Garliavoje – sakiau ir sakysiu, tai stribas su ant kaktos išsprogusiomis akimis. Kol S. Skvernelis bus valdžioje, reikia būti visiems labai budriems ir sekti kiekvieną jo veiksmą. Ko jis važinėja į Lenkiją privačiai, apie ką jis kalbasi su lenkų valdžia ir ką pažada?

  8. Gintaras Raulinaitis:

    Rinkite mane Prezidentu ir aš įvesiu tikrą ir humanišką tvarką Lietuvoje

  9. iš tiesų:

    ,,Žalieji valstiečiai” su R.Karbauskiu priešaky, sutramdykite arba pašalinkite jūsų pasirinktus S.Svernelį- Premjerą, ministrus: Ruokytę,Petrauskienę ,-kurių politinė ir kultūrinė veikla nesuderinama su rinkimus į Seimą laimėjusios partijos programinėmis ir ideologinėmis pagrindinėmis nuostatomis, kurie visokeriopai savo tarnybinėje veikloje stengiasi susilpninti lietuvių kalbos ir kultūros prestižą, jos konstitucinę reikšmę.Tai tipiški neoliberalios ideologijos skleidėjai ir įgyvendintojai Vykdomoje valdžioje,o visa tai nukreipta į valstybės išvalstybinimą ir titulinės tautos ištautinimą.Deja. Apgailėtina ir tai,kad S.Skvernelis yra įvardijamas kaipo pagrindinis kandidatas į Lietuvos Prezidento postą.Tiesiog, tokio Lietuvos Prezidento mums nereikia.

  10. Bu2lis:

    Kiek suprantu, šis absurdas toliau Vyriausybės nenueis ir įstrigs Seime.
    Tačiau rinkėjams bus akvaizdu kas yra kas kituose Seimo rinkimuose.
    Neabejoju, kad į politikos šiukšlyną pateks kiekvienas Vyriausybės narys, kuris savo parašu pritars tokiam lietuvių kalbos SUNAIKINIMO projektui.
    Palaukime šių parašų, kol jie bus oficialiai užfiksuoti Vyriausybės dokumentuose ir tada pasvarstykime, ar kas nors iš dabartinės Vyriausybės narių turi šansų laimėti sekančiuose Prezidento rinkimuose.

  11. tai va:

    nėra ko laukt,burtis reikia

  12. Šiaipp:

    Geriau jau nereikštų nuomonės apie teisinius tekstus – nei į tvorą, nei į mietą. Bet tai smulkmena, ne pirmas kartas. Juokingiausia ir smagiausia – pagaliau supratote, kad Karbauskis su Skverneliu jus išdūrė kaip paskutinius lochus. Nekantraudamas laukiu naujų gelbėtojų, kurie vėl jus apmaus. Nu tiesiog kaip vaikai. Bus įdomu.

  13. Žemyna:

    Tyliai ir gudriai, be ginklų slenka valstybės išvalstybinimas mūsų pačių rankomis. Dar tokios niekingos išdavystės nebuvo.

    • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

      Gerokai prieš rinkimus emailu esu informavęs poną R.Karbauskį, kad neimtų į savo komandą bandito skvernelio, nes jis pasiuntė į Klonio gatvę pagrobti mažą nuskriaustą vaiką. Tačiau ponas R.Karbauskis liko KURČIAS, tai ir KALTAS. Tokia yra šio šaškininko kultūra, o jis pats yra tik šaškė.

      • tikras lietuvis:

        Klonio gatvėje buvo įvesta tvarka – tai numato įstatymas.
        Tačiau šiuo atveju įstatymas numato kitaip, todėl ir prieštaraujame tiems, kuriems valstybinė kalba yra pardavimo objektas..

  14. Kiemsargis:

    Apklausa rodo, kad, jei prezidento rinkimai vyktų dabar, daugiausiai palaikymo sulauktų premjeras S. Skvernelis (15,6 proc.). Antras apklausoje – Kauno miesto vadovas V. Matijošaitis, turintis 9,3 proc. rinkėjų palaikymą. Nedaug nuo jo atitrūkęs SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda (8,5 proc.), toliau – Europos Parlamento (EP) narė V. Blinkevičiūtė (7,1 proc.).

    Skaitykite daugiau: delfi.lt

  15. Rimtautas:

    Nuo seno filologai priskiriami (o gal ir patys save priskyrė) prie humanitarų. Jie ir elgiasi taip – žmoniškai, humanitariškai. O jei taip patapus autokratais? Ne bidzenti iš paskos su patariamuoju (inkščiamuoju) balseliu, kad štai taip ar anaip sakyti ar rašyti nevalia, o eiti per žingsnį priekyje nuo visų hamburgerių, pampersų ir jonssssssonių. Kad
    or kas ką sakytų, patiko man tas Chruščiovo pastuksenimas batu į tribūną. O va lituanistai taip nemoka. O gaila.

  16. Vytis:

    Jeigu seimas palaimis šitą kalbažudystę – vyriausybei ir seimui – AMEN.

  17. kaunietė:

    Šaunuolė autorė, kuo daugiau rašyti ir kalbėti apie tai. Jau reikia kasdieninių piketų prie vyriausybės rūmų dėl kalbos naikinimo. O Kultūros ministrė, tai jau be komentarų, su kultūra nieko bendro neturinti. Apkalta jiems būtina.

  18. tikras lietuvis:

    Teisingas straipsnis.
    Pagarba.

  19. Pataisos dėl įrašų pasuose:

    Valstybinės Lietuvių kalbos įstatymą reikėtų papildyti, bet ne skvernelišku, o ,pavardžių rašymo aspektu:
    dabar:15 straipsnis. Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka.
    Pakeisti: Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal lietuvių kalbos taisykles,turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.
    Tai pašalintų visus skverneliškus-lenkiškus siekius lietuvių kalbos darkymui ir naikinimui.

    • Žemyna:

      Juolab, kad akad. Tuteiševskio dėstomos tiesos neturi nieko bendro su Lenkijos praktika – nei kasdienės kalbos, nei oficialiosios raštvedybos.

    • Žemyna:

      TALKOS (arba latviško) pavyzdžio pasas gali išspręsti daugybę PAVARDĖS KISMO klausimų – ne tik pateikti pavardę valstybine + sutuoktinio kalba, bet ir buvusią pavardę:
      a) ištekėjusioms – mergautinę pavardę, taip palengvindamos ir atpigindamos giminystės ryšio su konkrečia šeima įrodymą, o taip pat
      b) įrodymą be papildomų pastangų ir išlaidų, jog diplomas su mergautine pavarde tikrai jai priklauso;
      c) asmenims, sutrumpinusiems pavardę, atsisakant slaviškų priesagų ar ir viso baigmens – TALKOS pase būtų įrašyta ir buvusioji, ir susigrąžinta tautiška pavardės forma;
      d) sugrįžusiems iš emigracijos senųjų išeivių vaikams bei anūkams būtų įrašyta ir pavardė LT valstybine kalba, ir pavidalas, kokiu ji buvo įrašyta JAV ar kitur (D. Britanijoje, Australijoje, Islandijoje ir kt.);
      e) antrą kartą ištekėjusioms kitame lape gali būti įrašyta ir buvusioji santuokinė (arba mergautinė) pavardė… Ir tai dar ne visos galimybės, kurių sutektų ne QWX (pavojingai, nes daugiaprasmiškai nutolinantis pavardę nuo pirmapradžio jos pavidalo), o būtent „TALKOS” pasas!

  20. pagarba:

    prof. Laimai, raginančiai mus atsikvošėti.

  21. VERKTINIAI:

    čia VISI surašyti, kas verkė tikrąjį apibūdinimą išvydę:
    alkas.lt/2017/04/10/a-zolubas-apzavetiesiems-antikonstitucinio-flirto/?comments#comments

    čia tik konservatorių pasiskirstymas
    http://alkas.lt/2017/06/01/a-zolubas-wqx-triusis-is-tuscios-skrybeles/?comments#comments

    Kažkurio vėlesnio straipsnio komentaruose (gal ir ne A.Z. str.) buvo ir visų jų el.adresai įdėti, tačiau nebepamenu, kur…

  22. PRAJUOKINO:

    Tarybiniais laikais užrašai buvo lietuvių ir rusų kalbomis “Žuvis” “Рыба”, o dabar tik angliškai. Tik dabar pamatė, kad Lietuvoje lietuvių kalbos nėra…

  23. Elgetas:

    As nezinau kas yra lietuviu kalba: dievas ja sugalvoj ar pirmidziu zyniai.Ziurekit
    La-bas zuvis laisve zu visla isve
    Sta-bas sta laisve
    Bas-tarnae Laisves tarnai
    Bas-as Laisve as
    Bastarnai tai labai karinga 150 -180 AD tauta Balkanuos, kuri kaip kometa pasirode ir dingo
    .
    Egpto zole papyrus: pamokslai dainava
    Cyprus : gandras p’apartis Dainava
    Prusi: Partis Dainavai
    Lietuviu kalba yra Moses genties ” Esperanto” , o rastas nefonetinis. Del to mums atrodo, kad Lietuva palikta be istorijos.Musu kalba mirtinai pavojinga visiem pasaulio galingiesiems…kuklus zydelis tupejo kamputi, ir ” runomis” viska uzrase. ..o as patikejau Jezumi” ziuri be nemato, klauso bet negirdi, o jeigu mato ir girdi, svo akimis netiki

  24. 🙂 nepavojinga –
    Meilė ir kalba,
    – tiesiog kalba ir meilė
    savimi, s a v a i m e …vi-s-
    am

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *