Antradienis, 26 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

A. Veilentienė. Vyksta karas prieš valstybės simbolius

Audronė Veilentienė, www.alkas.lt
2017 11 22 20:40
32
0
SHARES
Išniekinta J. Zikaro Kauno Laisvės statula | Alkas.lt nuotr.

Išniekinta J. Zikaro Kauno Laisvės statula | Alkas.lt nuotr.

Išniekinta J. Zikaro Kauno Laisvės statula | Alkas.lt nuotr.
Išniekinta J. Zikaro Kauno Laisvės statula | Alkas.lt nuotr.

Pasitikdami Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį stebime gerai organizuotą karą prieš Lietuvos didvyrius ir valstybės simbolius. Ir tai daroma mūsų piliečių rankomis. Sostinėje siekiama panaikinti Kazio Škirpos gatvės pavadinimą, reikalaujama nuimti Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą,  Rūta Vanagaitė nebaudžiama gali šmeižti partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, jau 27 metai kliudoma pastatyti paminklą žuvusiems už laisvę Lukiškių aikštėje. Karas prieš valstybės simbolius pasiekė ir Kauną – prisidengiant Kauno bienale, jau 3 mėnesius į dėžę uždaryta J. Zikaro Laisvės statula, reikalaujama iš Laisvės alėjos iškelti Vytauto paminklą. Kaip atsiranda tokios akcijos ir kas jas vykdo? Ko jomis siekiama ir kaip jos mus veikia?

2017 m. rugpjūčio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracija „11-ajai Kauno bienalei“ dviprasmišku pavadinimu „YRA IR NĖRA: paminklo (ne)galimybės klausimas“ išdavė leidimą vadinamai instaliacijai panaudoti ir valstybės simbolį – Laisvės statulą. Rugsėjo pradžioje, kai aplink paminklą buvo pradėtos statyti metalinės konstrukcijos, dauguma kauniečių manė, kad  paminklas bus remontuojamas. Tačiau, apsilankę ir pamatę, kad J. Zikaro „Laisvė“ stovi ant languota klijuote uždengto virtuvinio stalo, vyresnio amžiaus kauniečiai buvo šokiruoti ir japonų menininko instaliaciją suprato kaip pasityčiojimą iš Lietuvos valstybės ir jos laisvės. Tuo metu smalsumo vedamas jaunimas ėjo „pažiūrėti Laisvei į akisׅ“ (taip jiems siūlė bienalės kuratoriai), ir darė asmenukes su nuo oksidacijos pažaliavusia skulptūra.

Japonų kilmės menininkas Nišino Tacu (西野達) uždarė J. Zikaro „Laisvę“ į dėžę, kurioje įrengta sovietinių laikų virtuvė, taip duodamas suprasti, kad sovietų okupacijos laikais apie laisvę galima buvo kalbėti tik virtuvėje. Aišku, japonas ne pats tai sugalvojo, jam tokį primityvų istorijos pasakojimą pateikė lietuviai. Įdomu, ką apie tokią „virtuvinę“ laisvę pasakytų žuvę partizanai?

Pasigilinkime į šio japonų kilmės menininko biografiją. Pasirodo, mokslus baigęs jis Vokietijoje, kas keleri metai keičia savo vardą ir svajoja Sadamo Huseino skulptūrą, esančią Bagdade, Irake, sukeisti su Linkolno skulptūra Vašingtone, Jungtinėse Amerikos Valstijose… Beje, tai ne jaunuolio svaičiojimai, nes šis menininkas gimęs 1960-aisiais. Ar Jums tai panašu į menų mainus, kaip jis tai vadina? Mano nuomone, tai būtų akivaizdi provokacija, kiršinanti tautas ir valstybes. Japonija, kurioje gimė menininkas, ir Vokietija, kurioje jis mokėsi, yra šalys, sukėlusios II pasaulinį karą ir jį pralaimėjusios. Gali būti, kad menininkas yra paveiktas pralaimėjusios pusės psichologinių kompleksų, todėl nesupranta šalies, kuri ne kartą turėjo kovoti už savo laisvę ir atkurti valstybę, istorinės atminties ir tautinių jausmų. Tačiau valdininkai, duodantys leidimus daryti tokias instaliacijas, turi suprasti, ką kauniečiams reiškia Laisvės paminklas. Deja, pasirodo, nesupranta.

2017 m. spalio 30 d. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyrius, Kauno Sąjūdis ir Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio šaulių klubas parašė raštą Kauno miesto merui, kuriame reikalaujama liautis tyčiotis iš Laisvės statulos ir iki kariuomenės dienos (lapkričio 23 d.) nuardyti instaliaciją. Kultūros skyriaus vedėjas A. Vilčinskas atsakė, kad Kauno m. savivaldybė ir Kauno bienalė gerbia „tiek laisvės kovotojus, tiek J. Zikaro skulptūrą „Laisvė“, tačiau pranešė, kad instaliacija bus nuardyta tik gruodžio 15 d. ir pakvietė karius savanorius padėti gėles „prie trapią Laisvę simbolizuojančių moters kojų“ ant sovietinio klijuote užtiesto virtuvinio stalo. Ar tai ne pasityčiojimas iš savanorių, gynusių Lietuvos laisvę 1941 m. birželio sukilimo ir partizaninio karo metu bei 1991-ųjų sausio 13-ąją? 

Patriotiškai nusiteikusių kauniečių nuomone, leidimas daryti tokią instaliaciją-provokaciją buvusioje laikinojoje sostinėje, sovietų okupacijos metais garsėjusioje ypatingu gyventojų patriotizmu ir pasipriešinimu okupacijai, demonstruoja Kauno miesto savivaldybės valdininkų dvasinį menkumą, tautinės savigarbos ir istorinės atminties neturėjimą bei nepagarbą aukoms, sudėtoms dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Štai keletas gerbiamų kauniečių komentarų:

Gytis Padegimas – teatro režisierius:

„Ėjau į šį 11-osios Kauno bienalės objektą Karo muziejaus sodelyje tikėdamasis pamatyti jo link plūstančias minias, nes nemažai tikrų Lietuvos patriotų, buvusių bendražygių „Sąjūdyje“ piktinosi šia akcija-atrakcija, o jaunimas, priešingai, džiaugėsi, kad ,,prikolna“ ir skubėjo „Facebooke“ dalintis familiariomis nuotraukomis, kur jie „nusitraukę“ su šia J. Zikaro skulptūra lyg su ,,sava biče“. Buvau virtuvėje su ant stalo užkelta „Laisve“ vienui vienas. Pritrenkė jos pažaliavęs veidas ir drabužis. Ir kaip gi čia nepažaliuosi iš pykčio, jei per visus nepriklausomybės metus mūsų laisvę dosniai „šmotais“ dalinę Skandinavijos bankams ir tarptautinėms monopolijoms bei koncernams, „Gazpromui“ ir „Rosatomui“, ir savęs bei savųjų, aišku, nepamiršę, išguję didžiulę dalį tautos nugaros lenkti į svetimus kraštus buvę kompartijos ir komjaunimo skyrių vedėjai, instruktoriai, jų „šlovingosios“ istorijos tyrinėtojos, žodžiu, visa šita „grupė draugų“, kiaulės akis įsidėję, kaip sakydavo mano tėtis dzūkas, net partiniu vėzdu varomi, nesitraukia nuo valdžios lovio? Kaip čia nepažaliuosi, jei net ant aukštoko postamento stovėdama, kasdien girdi bent apie kelias valdžią turinčių, turėjusių ar turėsiančių aferas, korupcijos skandalus, atvirą piktnaudžiavimą valdžia ir visišką nebaudžiamumą?.. Galų gale, kaip čia nepažaliuosi, kai per virtuvės langelį matyti duobė vietoj Vienybės aikštės ir dar tokio gylio, lyg čia ką tik būtų nukritęs Tunguskos meteoritas, o po tą duobę dar giliau rausiasi, matyt, iš didžiųjų amžiaus statybų Sibire parsigabenta technika? Kam rūpi, kad čia – miesto širdis, kad beatodairiškai naikinamas šimtmečiais kaupęsis kultūrinis sluoksnis, kad po tokio sunkiosios technikos pasišvaistymo išnyks didžiausias miesto turtas ir puošmena – šimtamečiai ąžuolai? Užtat vieninga, nedaloma, išmanioji per amžių amžius Kauno valdžia, susitelkusi apie vienintelį, nepakartojamąjį Merą iš didžiosios raidės, padovanos mums dar vieną negyvą akmeninę dykrą, pritrauks į miesto centrą nevaldomus transporto srautus, o mus, kuriems neva tai ir daroma, išguis iš taršoje ir triukšme paskendusio miesto centro.

Bet apie ką aš čia? Tiesa, buvau paprašytas pakomentuoti mums visiems svarbaus simbolio J. Zikaro „Laisvės“ įkurdinimą sovietinėje virtuvėje. Manau, kad jeigu „Laisvė“ atlaikė įkalinimą sovietiniuose rūsiuose ir užmaršties kalėjimuose, tai į šį „virtuvinį“ įkalinimą jai tik nusispjaut. Nors, tiesą sakant, neįsivaizduoju jos vyresniosios sesers niujorkiškės „Liberty“, aplipdytos kokiais nors buitiniais priedais. Neįsivaizduoju ir kurios nors Tekančios saulės šalies senosios sostinės Kioto šventyklos ar jos dalies, talentingosios lietuvių menininkės P.K.Pukytės vadovaujamų lietuvių menininkų desanto įtupdomos į kokią nors tupyklą.“

Vidmantas Povilionis – pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvis, 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras:

„Toks įspūdis, kad augome, mokėmės, bendravome su skirtingais žmonėmis, brendome kitu laiku ir tebegyvename kitose erdvėse. Mano aplinka nesišnibždėjo apie laisvę virtuvėse (apskritai, tai maskvietiško disidentizmo įsivaizdavimo štampelis). Mano aplinkoje buvo žmonės iš Pasipriešinimo, kalbos buvo atviros ir atmintis gyva. Tautinės šventės, sukaktys buvo visada minimos. J. Zikaro Laisvės paminklo likimas buvo žinomas, o jos sugrįžimas į aikštę buvo mūsų tikėjimo Lietuva patvirtinimas. Šioje situacijoje užsieniečio menininko kaltė mažiausia: vietoje to, kad suaugęs žmogus paaiškintų jam mūsų simbolio reikšmę, jo naikinimo istoriją ir atgimimą, jis susidūrė su nebrendylomis, kurie, sumąstę kvailą akciją, patys iki šiol nesupranta, ką padarę. Tai rodo Kultūros skyriaus atsakymas. O reikėjo tik atsiprašyti ir imtis skubių priemonių tai būdai pašalinti. “

Liutauras Trumpulis – Lietuvos šaulių sąjungos kūrėjas, Parlamento gynėjas, apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu:

„Kaune vyksta bienalė. Tik ar pasityčiojimas iš mūsų tautos simbolių šiame renginyje galimas? Pasirodo galimas. Gal tie organizatoriai nesupranta kas mums vyresniems žmonėms yra Laisvės paminklas. Tai ne draugelis išgerti. Sąjūdžo, jei toks egzistuoja, vadovai, tikriausiai, rūpinasi savo foto įvairiuose renginiuose. Miesto valdžiai tas pats. Ji tvarkosi. Gerai, kad tvarkosi, bet tyčiotis iš simbolių nevalia. Juk Laisvės statula – mūsų tautos simbolis. Šiandien kažkoks menininkas ją prichvatizavo. Ir visi tyli. O gal ta statula jau Kaunui atsibodo?“

Audronė Vaitkutė – žurnalistė, apdovanota 1991 m. sausio 13-osios atminimo medaliu:

„Kai rugsėjo 15-ąją pamačiau, kas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje padaryta su Juozo Zikaro monumentu „Laisvė“, neatsimenu, kaip, dusinama nevilties, parėjau į namus, teko kreiptis medikų pagalbos. Paulina Pukytė, pasikvietusi japoną Tatzu Nishi, kuriam ne vienoje Europos valstybėje panašių pokštų, kaip Kaune, nebuvo leista krėsti, „Laisvės“ monumentą apstatė metaliniais vamzdžiais, kopėčiomis, skulptūrą „įkalino“ kartono dėžėje, kurios vidus – sovietinės okupacijos laikų virtuvė. Kauno miesto meras Visvaldas Matjošaitis su sėbrais fotografuojasi, džiūgauja. Kuo džiaugiasi?! Kad Lietuvos laisvės širdimi vadintame Kaune laisvei – „šakės“?

Mano senelis, Lietuvos kariuomenės majoras Vladas Vaitkus už atsisakymą vykdyti sovietinių okupantų įsakymus 1941 m. birželio 23 d. nušautas Pažeimenės karo stovykloje, palaidotas su kitais aštuoniais tarnybos bičiuliais Pabradės senosiose Bajorėlių kapinėse bendrame kape. Jo žmona, mano močiutė Kazė Ingelevičiūtė-Vaitkienė buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos Kėdainių skyriaus pirmininkė, liko našlė su dviem paaugliais berniukais. Tėtis Rimgaudas Vaitkus, Kauno universiteto absolventas, Kauno politechnikos instituto, Kauno politechnikumo, Lietuvos Žemės ūkio akademijos tiksliųjų mokslų dėstytojas, 1954-ųjų metų rugsėjo mėnesį su studentais varu išvarytas į talką Pasvalio kolūkiečiams, vakare prie kultūrnamio už kalbas apie tai, kad Lietuva anksčiau ar vėliau vėl atgaus nepriklausomybę beveik negyvai užspardytas ir sovietinių okupantų pakalikų paverstas absoliučiu invalidu kai buvau vos penkerių metų vaikas.

Jei jie visi trys prisikeltų iš kapo duobės, pamatę, kas padaryta su „Laisve“, vėl kristų negyvi. Kas išdrįs teigti, kad aš nežinau, kas tai yra Tėvynės laisvė?! Todėl manau turinti teisę sakyti – šalin rankas nuo to, kas man ir daugybei kitų Lietuvos inteligentų yra šventa, neliečiama! Skaudžiausia ne tik tai, kad iš švenčiausių dalykų tyčiojasi kažkoks japonas. Skaudžiausia, kad internetiniuose komentaruose tiek daug neblogai pažįstamų pavardžių, kurių savininkai džiūgauja, grožisi tokiu „menu“, gina „Laisvės“ niekintojus.“

Atsiranda ir daugiau panašių iniciatyvų. Kitas, jau Kauno menininkas, Vytenis Jakas pareiškė, kad Vinco Grybo sukurtam  ir „Aukuro“ klubo iniciatyva Sąjūdžio laikais atstatytam Vytauto paminklui Kauno Laisvės alėjoje ne vieta, nes jame „yra žeminamos ne tik keturios tautos – rusai, lenkai, vokiečiai ir totoriai, bet ir apskritai, žmogaus orumas bei krikščioniškosios vertybės? Menininkas kelia klausimą, „ar tokios prieštaringos ideologijos paminklas gali būti eksponuojamas vienoje iš svarbiausių Kauno viešųjų erdvių – Laisvės alėjoje“, vadina jį nesantaiką kurstančiu propagandos įrankiu ir pateikė prašymą daryti instaliaciją prie Vytauto paminklo.

Tokių akcijų sumanytojai siekia parodyti, kad nemažai valstybės simbolių yra nevykę, o didvyriai – visai ne didvyriai, bet nusikaltėliai. Tuo siekiama ne tik sumenkinti valstybės simbolius ir didvyrius, bet ir pakirsti piliečių pasitikėjimą valstybe. Kodėl visuomenė neatspari tokioms provokacijoms?

Akivaizdu, kad Lietuvos piliečiai nežino valstybės istorijos ir nesupranta valstybingumo simbolių reikšmės. Šiuo metu įvairioms institucijoms vadovauja 30–40 metų amžiaus valdininkai, kurie baigė mokyklas, kai tik buvo rašomi nauji istorijos vadovėliai, tačiau ir nepriklausomoje Lietuvoje mokyklas baigę jaunuoliai taip pat nežino istorijos ir ja nesidomi.

Vertinant istorinius įvykius vis dar gajus sovietinis istorijos traktavimas, kurį stipriai palaiko Rusijos propaganda, tačiau netrūksta tokių balsų ir Lietuvoje. Kadangi Lietuvos komunistų partija dar iki Nepriklausomybės paskelbimo atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos ir atsiribojo nuo jos įvykdytų nusikaltimų, Lietuvoje nebuvo įvykdyta desovietizacija ir tik iš dalies įvykdyta liustracija. Tačiau nusikaltimus juk vykdė ir Lietuvos komunistų partijos nariai, kurių vaikai ir vaikaičiai gyvena nepriklausomoje Lietuvoje, todėl jų palikuonys nori sumenkinti savo artimųjų nusikaltimus ir nuplauti kraujo dėmes nuo giminės munduro. Tam užtenka nukreipti dėmesį į priešingą pusę ir palaikyti kaltinimus, metamus ideologiniams priešams – kovotojams už Lietuvos laisvę. Iki šiol Seime nepriimtas Istorinės atminties įstatymas leidžia šmeižikams išlikti nenubaustiems.

Nė viena save gerbianti valstybė negriauna savo paminklų, jei jie buvo pastatyti ne okupantų. Paminklai pasakoja valstybės istoriją pirmiausia jos piliečiams ir ši istorija nebūtinai turi patikti kitoms valstybėms. Mes statome paminklus sau, o ne kitoms valstybėms, todėl Lietuvos valstybingumo simboliai nebūtinai turi patikti mūsų kaimyninėms valstybėms, su kuriomis ne visada buvo geri santykiai. Tai yra mūsų istorija ir mes ją turime pasakoti iš savo, o ne kitų tautų valstybingumo pozicijų.

Jeigu mes negerbsime savo didvyrių ir valstybingumo simbolių, neįamžinsime jų ir nestatysime paminklų, savo istorinę atmintį Lietuvoje įamžins kitos valstybės, kurių didvyriai griovė Lietuvos valstybę.

Kviečiu visus Lietuvos patriotus netylėti ir reikšti protestus prieš tokias akcijas, o panašių akcijų vykdytojams noriu patarti – mokykitės istorijos ir nebūkite valstybei priešiškų jėgų įrankiais.

Susiję straipsniai:

  1. B. Puzinavičius. Ar tikrai Lukiškių aikštė formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais?
  2. R. Navickas. Kovoje prieš Lietuvą Kremlius pasitelkė R. Vanagaitę ir „viešuosius intelektualus“ (video)
  3. R. Navickas. Lenkijoje valstybės istorijos šmeižikai bus baudžiami!
  4. L. Rasimas. Lukiškių aikštė ir Lietuva
  5. G.Songaila. Ar turime nacionalinę istorinės atminties politiką?(audio)
  6. M. Kundrotas. Tautos simbolių neatiduosime (video)
  7. V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką
  8. J. Burokas. Antirezistentai įsisiautėjo drebinti orą
  9. A. Zolubas. Jonas Noreika-Generolas Vėtra pelnė Laisvės kovotojo vainiką ir Amžiną atminimą
  10. P. Razdauskas. Veidmainiavimas
  11. A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių
  12. D. Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją
  13. B. Puzinavičius. Dėl Lukiškių aikštės memorialo
  14. V. Sinica. Per toli, per vėlai
  15. V. Rubavičius. Vienoje gretoje su Rūta Vanagaite – Tomas Venclova
  16. M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda?
  17. D. Stancikas. Išvalstybinimas
  18. M. Kundrotas. Ar apginsime savo didvyrius? (video)
  19. R. Vanagaitė. Aš nenorėjau skandalo
  20. L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (I)
  21. R. Čepaitienė. Lukiškių aikštė kaip vidinės kolonizacijos atspindys

Comments 32

  1. Žemyna says:
    3 m. ago

    Jūs tik paklausykite tos ATSIPRAŠINĖTOJOS naujų kalbų užsienyje:
    Vanagaitės abejonės – užsienio žiniasklaidoje: iš kur dalis „miško brolių“, 1944 m. išėjusių į miškus, jau turėjo karinės patirties

    delfi.lt/news/daily/lithuania/vanagaites-abejones-uzsienio-ziniasklaidoje-is-kur-dalis-misko-broliu-1944-m-isejusiu-i-miskus-jau-turejo-karines-patirties.d?id=76432125&com=1&no=0&s=2&r=1466®=0#c131133418
    Gal prokurorams reikia AKINIUS PADOVANOTI?

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    3 m. ago

    Jei Ukraina paskelbtų ją persona non grata, mes neįsižeistume?

    Atsakyti
    • Agne says:
      3 m. ago

      Aš neįsižeisčiau

      Atsakyti
  3. mociute says:
    3 m. ago

    Liudna. Ka cia bepasakysi…..Kazkaip lyg uzmirstama kad pagal kremliaus instrukcijas veikiancios Baltarusijos valdzia jau senokai savinasi musu Vyti. O dabar matome kad “dedziu” Maskvoje patarnautojai Lietuvoje is kailio neriasi kad tai ivykdyti…….

    Atsakyti
    • Kranklys says:
      3 m. ago

      vytis gal jr tavo bet ne lietuviu. Nes zemaiciams vytis prisidirbo, o i lietuviu sudeti jug ir zemaiciai ieina. Visokie vilno puslenkiai labai jau nori nusisavinti Lietuva ir kisti savo supratima provincijai.

      Atsakyti
  4. Agne says:
    3 m. ago

    Aš visai nesuprantu, kas toleruoja tokia ,,bienales,,? ,,Raudonmedžio rojaus,,. laikais butų per naktį nelikę tų ,,aprėdų,,

    Atsakyti
  5. kaunietė says:
    3 m. ago

    Ačiū už drąsias mintis ir smerkiame Kauno savivaldybės leidimą Laisvės statulos „uždarymo“ akcijai. Ar mums jau laisvės nereikia, tik pinigų…

    Atsakyti
  6. Kranklys says:
    3 m. ago

    latviai ir prusai nekencia Vytauto ir Mindaugo. Zemaiciai irgi. Cia tik puslenkiam patinka matyt jie. O as zemaitis esu su latviais ne su puslenkeis. Del to gerai, kad visokius vytautus ir mindaugus bazinycios klupciukus vercia zemen, ir 3 kryzius nuo piliakalnio Vilniaus centre nuversti reiketu. O statyti reikia paminklus musu pagoniskai kulturai ir kalbai ir zmonems kurie tai puoselejo. Ne balvonams baznycios.

    Atsakyti
    • nupušusiam krankliui says:
      3 m. ago

      tamstai, vietoje smegenų manų košės pripilta. Jei neturi nieko protingesnio parašyti – patylėk.

      Atsakyti
      • Pikc says:
        3 m. ago

        Labai geras patarimas, sakyčiau, tik dėl manų košės nesu tikras: vis dėlto, manų košė dar nebūtų taip blogai – o čia, ko gero, kita substancija. 🙂

        Atsakyti
    • Kažin says:
      3 m. ago

      Nerikiuok į vieną gretą Mindaugo ir Vytauto. Mindaugas buvo didžiausias Lenkijos (Mozūrų) priešas, o Vytautas kaip karvedys savo kovomis su priešais tarnavo būtent Lenkijos karalystei. Mindaugas Lietuvos karaliumi vainikuotas Popiežiaus bule, o ne Lenkijos karaliaus sprendimu, o tai reiškė, kad Lietuvos teritorijos liko Lietuvos, o ne Lenkijos ar Ordino nuosavybe, ko šie abu labai troško. Tai buvo esminis lietuvybei išsilaikyti istorijoje veiksnys. Beje, latviai ko gero Mindaugą garbino ir garbina ne mažiau už lietuvius. Gi prūsai nėra išlikę, taigi nebėra ir jų pažiūros į Mindaugą. Dėl Mindaugo tauški nei šį, nei tą…

      Atsakyti
      • Paganus Treniota says:
        3 m. ago

        Kažin,

        Kaip prūsai gali žiurėti teigiamai į Mindaugą jeigu jis juos sutartimis atidavė? Kodėl latviai į jį teigiamai turėtų žiurėti jeigu jis baltus suskaldė? Baltams Mindaugas buvo rakštis subinėj, įsikūręs savo davrą ir nusilenkęs priešui popiežiui. Tos pačios bulės skelbė baltų tautai genocidą. Nebereikalo daug baltų genčių vadų norėjo nužudyti Mindaugą, net yra kelios versijos kuris nužudė pirmas. Laikyti Mindaugą kaip geradarį baltų gentims, yra apsurdiška. O kas mes lietuviai esame šiandien jeigu ne tiepatys baltai ir tapati tauta kurią suskaldė Vatikanas.

        Atsakyti
  7. Audronė says:
    3 m. ago

    Labai ačiū! Ypatingo aktualumo straipsnis Lietuvos kariuomenės dienos proga. Norisi šaukte šaukti: „Inteligentai, šviesuoliai, kur jūs?! Ko tylite?! Turite ką prarasti?! O sąžinę, istorinę atminti vardan šlapios dešros gabalo prarasti galima?!

    Atsakyti
  8. Pradėkime veikti says:
    3 m. ago

    Reikia surinkti parašus dėl Istorinės atminties įstatymo svarstymo ir priėmimo, susivienyti šiuo klausimu , nes nuo istorinės atminties tiesiogiai priklauso mūsų ateitis.
    http://www.peticijos.lt/visos/74539/signed/?offset=150yra paskelbta peticija
    Dėl R.Vanagaitės patraukimo atsakomybėn , kurioje reikalaujama sustabdyti Lietuvos istorijos didvyrių niekinimą.Palaikykite .Pilni miestai ir miesteliai paminklų žydams, rusams, lenkams, lietuviai valo jų kapus, o savųjų-partizanų-nesurasti ir ne pagerbti. Tas pat su paminklais .Žeminami visi iš eilės-Kudirka, statant svetimųjų kabalistinius ženklus , Basanavičius,kuriam paminklui vis nėra vietos,stovi kanalizacijos vamzdžiai ir išdavikų-cvirkų paminklai. Pasijuskime oriais ir stipriais, baikime gintis nuo kiekvieno mėšlaburnio, ištraukime į dienos šviesą tuos, kurie sistemingai kaip kirvarpos graužia Lietuvos dvasią. Klausinėjam-kodėl jaunimas bėga iš Lietuvos?Ogi dėl to, kad nieko nedarome, nežinodami tikrosios garbingos istorijos, jie patiki šlykštynių propaganda, bėga .Sustabdykime pagaliau šitą sisteminį valstybės griovimą, nes tai mūsų orumo ir mūsų vaikų ateitis.
    Aldona Jankevičienė

    Atsakyti
    • Tautietis says:
      3 m. ago

      Ačiū už pasisakymą. Pilnai pritariu. Reikia ieškoti būdų, tokius asmenius patraukti teisminėn atsakomybėn. Kai prieš juos nieko nedaroma, tai jų vis daugiau iš urvų išlenda ir kenkia lietuvių tautai. – Kas per meras Kaune? Komunistinė dvasia dar veikia gerokai. Turim su ja kovoti.

      Atsakyti
      • Pikc says:
        3 m. ago

        Kalbant apie pagerbimo klausimą – štai kaip valdžia nusprendė “pagerbti” sovietų sušaudytus Lietuvos ministrus: “Lapkričio 8 d. Seimo Laisvės kovų komisija dalyvavo skulptoriaus Jono Jagėlos projektinio siūlymo pristatyme, pagal kurį prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų, ant grindinio planuojama įamžinti sušaudytų buvusių Lietuvos Respublikos ministrų atminimą, t.y. išrašyti žuvusiųjų ministrų pavardes. Taip iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo planuojama įamžinti represuotus ir sušaudytus 1918-1940 metų Vyriausybės Ministrų kabineto narius.”
        ANT GRINDINIO… Net neturiu ką pasakyti…

        Atsakyti
  9. Vilma says:
    3 m. ago

    Kodėl tiek laiko tylėta? Kodėl miesto šviesuomenė neišardė to aptvaro iškart? Japono menas? Ne, už visų tų teliukų – jiems diriguojanti nematoma ranka

    Atsakyti
  10. tikras lietuvis says:
    3 m. ago

    Citata: “Vyksta karas prieš valstybės simbolius”.
    Tiksliau: vyksta karas prieš lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę.

    Atsakyti
  11. nuomonė says:
    3 m. ago

    Nieko asmeniško. Lietuvoje toliau vykdomas nutautinimas, kuris prasidėjo ne šią dieną, o daugiau kaip prieš 20m. kam reikėjo, tas gavo Lietuvą ir nuo tada nebereikėjo jokių patriotiškumų. Visų pirma tas ryškiai “švietė” jau mokyklose prieš kelis dešimtmečius. Per tiek laiko išaugo neišmokyta patriotiškumo jaunimo karta, kurie jau nebeturi savastyje patriotiškumo šaknų. Tiesiog esame naujoje sąjungoje. Nuo meškos ant drakono.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      3 m. ago

      Tą ir sakau; nepraustaburnis piemuo su pridžiuvusiu snargliu, šlamšdamas skrudintus kukurūzus su coca cola, bliauna; aš europietis ES pilietis. (gerai apibūdinau?) Tai mūsų “tautinės mokyklos ” gaminys.
      Kiek kainuoja šitas gaminys? Nieko nekainuoja, imkit veltui.

      Atsakyti
  12. Klausimėliai says:
    3 m. ago

    1. Karas prieš valstybės simbolius ar tai nėra karas prieš valstybę? 2.Paprasčiausias kariautojų mankurtizmas, ar gerai apmokamų kažkieno agentų darbeliai? 3.Mūsų visų išlaikomos VSD, prokuratūra ir kitos svarbios įstaigos dirba, ar tik imituoja darbą? Ir t.t. ir pan.

    Atsakyti
  13. BŪTINA naikinti kuo skubiau, nes... says:
    3 m. ago

    Ukrainos archeologai prie Rosės upės, apie 100 km į pietus nuo Kijevo, atkasė XI-XII a. laikų kapinyną, kuris, jų teigimu, yra ypač svarbus ir Lietuvos priešistorei. To priežastis – kapinyne rasti baltiški mirusiųjų drabužiai ir artefaktai, rodantys, kad čia, viduriniojo Dniepro regione, XI-XII a. gyveno baltai, galimai priklausantys žemaičių genčiai. Taip toli į pietus šio laikotarpio baltų gyvenviečių pėdsakų anksčiau niekada nebuvo rasta.
    15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/istorine-sensacija-ukrainos-archeologai-netoli-kijevo-aptiko-senoves-baltu-kapinyna-582-886014

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 m. ago

      O upelio vardas Rosė… Na?… Kažkas užsikosėjo?

      Atsakyti
    • Tvankstas says:
      3 m. ago

      Č. Gedgaudo pasekėjams tai ne sensacija, tik smulkmena visoje atradimų grandinėje, kurios viena grandis jau atrasta prie Rasės upelio.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 m. ago

        Tačiau šių dienų kontekste, kai visi istorijos faktai ir tiesos verčiami aukštyn kojomis – ar tai ne padrąsinimas tiems, kas sugniužo nuo spygavimų, kad nei tautos, nei kalbos, nei apskritai kokių nors baltų kur nors kada nors Žemėje buvę?…

        Atsakyti
        • Tvankstas says:
          3 m. ago

          Prisiminkime nesenus brandaus socializmo laikus ir vykusią komunistinės ateities statybą pagal marksistinius – lenininius mokslus : SSKP istoriją, marksistinę-lenininę filosofiją, politinę ekonomiją ir mokslinį komunizmą.
          Vienetai tam garsiai priešinosi, disidentais buvo vadinami.
          Pasaulio Architekto dėka buvo leista M. Gorbačiovui pradėti ‘perestroiką’.
          Nauja industrializacija duos tai, kad jokia darbo jėga iš trečiųjų šalių bus nereikalinga ir kiekvienos ją pasikvietusios šalies kupros našta.
          Tarp kitko, dar po 20-30 metų valgant šiandieninį perdirbtą maistą jau nebus įmanoma susilaukti vaikų amžinuoju būdu.
          Būkime realistai, problemų daug išsispręs, kai ‘nėra žmogaus – nėra problemos’.
          Tam švietimo ministrė liepia neužduoti mokiniams namų darbų – vartotojų visuomenei tebus įdomu patenkinti savo fiziologiją pagal instinktus.

          Atsakyti
  14. Artojas says:
    3 m. ago

    Kur prezidentė, seimo pirmininkas, premjeras ? Kam jie davė priesaiką ir kam jie dirba, kodėl leidžia naikinti tautos atmintį. Gal jų galvose globalistinės šiukšlės.. O tos “maliavkos” be priežiūros gali visko pridayti.
    Kai tautos dvasia sunaikinta, pasirodo viskas galima.

    Atsakyti
  15. Trūksta žodžių says:
    3 m. ago

    “Laisvė” uždaryta narvelyje, Gedimino kalnas tebegriūva, paminklo Lietuvos 100mečio Valstybingumui neįstengiam pastatyt ir t.t. Absurdo Lietuva, šikpopierius su sveikinimu Lietuvos valstybės 100mečiui iš broliškos šalies ….ir visiems gerai ir Prezidentei, ir Premjerui ,ir Seimo pirmininkui ir visiems kitiems.

    Atsakyti
  16. markas says:
    3 m. ago

    Atrodo, apie 2 mėnesius truks šitas reikalas su skulptūra.

    Atsakyti
  17. markas says:
    3 m. ago

    Aš tai pasiūlyčiau kauniečiams, susiruošusiems aplankyti šį farsą, nepamiršti kibirėlių, vandens ir kempinėlių – jei runkeliai Kauno valdžioje su savo tarnybom nesugeba pasilypėti aukščiau ir pavalyti skulptūrą, tai čia yra gera proga parodyti pilietiškumą bei meilę simboliams.

    Atsakyti
  18. Buvęs kaunietis says:
    3 m. ago

    Ačiū gerb. Audronei ir kitiems susipratusiems kauniečiams , kad ginate Kauno Laisvę – Lietuvos Laisvę. Ši skulptūra yra brangi visiems doriems lietuviams. Kažkokie keisti dalykai vyksta Lietuvoje – einama “ištautinimo ir išvalstybinimo” keliu. Tuo tarpu Lenkijoje atvirkščiai – ten stiprėja tautinis nacionalizmas, Lenkijoje kyla patriotinės vertybės, stiprėja radikalūs dešinieji, kuriuos palaiko valdžia, mokyklose stiprina Lenkijos istorijos dėstymą, didėja nacionalinė konsolidacija. Kodėl lenkai geba telktis, stiprėti, statyti paminklus pagal savo istoriją, puoselėja esančius ir kuria naujus lenkų pasididžiavimo simbolius? O mes – lietuviai? Išsižadame net Nepriklausomybės kovų, Laisvės simblolių, bijome savo istorijos, savo kalbos, savo tapatybės.

    Atsakyti
  19. Žemyna says:
    3 m. ago

    Rūta Vanagaitė nerimsta: kliūva ir miško broliai, ir Lietuvos žydai
    lzinios.lt/lzinios/Lietuva/ruta-vanagaite-nerimsta-kliuva-ir-misko-broliai-ir-lietuvos-zydai/254768#komentarai

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

2021 01 23
2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2021 01 15
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

2020 12 31
2020 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava bus perduota saugoti Garliavos J. Lukšos gimnazijai

2020 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava bus perduota saugoti Garliavos J. Lukšos gimnazijai

2020 12 22
A.Ramanauskas-Vanagas

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Gruodžio 15-toji – legendinio Merkinės mūšio 75-tųjų metinių diena (video)

2020 12 15
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

2020 12 14
Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

2020 12 12
V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

2020 12 07
Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Artėjant 63-sioms Adolfo Ramanausko Vanago sušaudymo metinėms

2020 11 26
Užmaršties laiką priminus

Užmaršties laiką priminus

2020 11 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos automobiliai maudosi druskoje
Gamta ir žmogus

Vairuojant krentant stipriam sniegui svarbi kiekviena smulkmena

2021 01 26
Numatomame kultūros biudžete nacionaliniai ir valstybiniai teatrai bei koncertinės įstaigos turės atskirą finansavimą veiklai
Lietuvoje

Kultūros ir meno atstovai kviečiami naudotis finansinėmis pagalbos priemonėmis

2021 01 26
Merkio rinktinės štabo dienoraštis 1945–1946 m. Viršelis. 2020m. | rengėjų nuotr.
Istorija

Išleistas Merkio rinktinės štabo dienoraštis

2021 01 26
Siekiama atverti daugiau duomenų verslui ir visuomenei
Lietuvoje

Siekiama atverti daugiau duomenų verslui ir visuomenei

2021 01 26
Šiaulių oro uostas | siauliai.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Pandemija lėktuvus veja į dykumas ir oro uostai tapo stovėjimo aikštelėmis

2021 01 26
Paštas | sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Lietuvos paštas: dėl gausaus sniego sutriko laiškininkų bei kurjerių veikla

2021 01 26
Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei
Gamta ir ekologija

Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei

2021 01 26
Architektūros oskarų apdovanojimams pasiūlyta 14 Lietuvos architektų projektų
Architektūra

Architektūros oskarų apdovanojimams pasiūlyta 14 Lietuvos architektų projektų

2021 01 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • matas apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Žemyna apie LVŽS žeria kritiką Vyriausybei ir teikia pasiūlymus dėl COVID-19 valdymo priemonių
  • Tadas apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Žemyna apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vairuojant krentant stipriam sniegui svarbi kiekviena smulkmena
  • Kultūros ir meno atstovai kviečiami naudotis finansinėmis pagalbos priemonėmis
  • Išleistas Merkio rinktinės štabo dienoraštis
  • Siekiama atverti daugiau duomenų verslui ir visuomenei

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2488; komentarų: 21
  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 900; komentarų: 6
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą peržiūrėta: 871; komentarų: 3
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis peržiūrėta: 868; komentarų: 2
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis peržiūrėta: 858; komentarų: 0
  • Tūkstančiams suskaitmenintų kultūros paveldo vertybių VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą peržiūrėta: 791; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

by Kristina Aleknaitė
2021 01 23
0
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui

Po kelerius metus trukusio intensyvaus žinovų darbo UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939...

Skaityti toliau

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
0
2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

Sausio 14 dieną Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis paskelbė 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimo „Už viso gyvenimo nuopelnus“ laimėtoją. Apdovanojimą...

Skaityti toliau

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

by Kristina Aleknaitė
2020 12 31
13
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

Kiekvienas lietuvis žino, kad Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava – audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • matas apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Žemyna apie LVŽS žeria kritiką Vyriausybei ir teikia pasiūlymus dėl COVID-19 valdymo priemonių
  • Tadas apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Žemyna apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Žemyna apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Valstybinė Jono Basanavičiaus premija įteikta muziejininkei Elvydai Lazauskaitei | lrv.lt nuotr.

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija įteikta muziejininkei Elvydai Lazauskaitei (nuotraukos, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai