Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys.
Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“.
1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa. Kazio Škirpos atminimo ženklų panaikinimo siekiantys asmenys teigia, kad LAF’as savo antisemitiniais atsišaukimais, parengtais Berlyne ir perskaitytais pirmomis sukilimo dienomis Lietuvoje, neva prisidėjo prie holokausto, vos ne inicijavo jį.
Ta proga prisimintina, kad Izraelio istorikas Dovas Levinas yra paskleidęs žinią, jog sukilėliai dar iki įžengiant vokiečių kariuomenei, 40-yje Lietuvos vietovių neva pradėjo naikinti žydus. Pasak D. Levino, lietuviai žydus neva žudė ir Antrajam pasauliniam karui pasibaigus jau sovietų okupuotoje Lietuvoje. Esą lietuviai, sugrįžę prie savo ydų, keliuose miesteliuose ir kaimuose nužudė išlikusius žydus, savo buvusius kaimynus („Trumpa žydų istorija Lietuvoje“).
Tačiau Lietuvos istorikų atlikti tyrimai nepatvirtino, kad iki vokiečių atėjimo žydai buvo žudomi todėl, kad jie žydai (Genocidas ir rezistencija, 2001, Nr. 1(9). Liudas Truska recenzijoje „Kai į istoriją žiūrima pro Holokausto prizmę“, monografijos „Lietuvių tautos sukilimas 1941 m. birželio 22–28 d.“ autoriai sovietų istoriografinės propagandos LAF’ui priskirtus antisemitinius dokumentus yra pripažinę akivaizdžiomis klastotėmis.
Jeigu teisus Dovas Levinas ir Kazio Škirpos kaltintojai, sukilimo pradžioje paskelbtuose LAF’o atsišaukimuose turėtume rasti įkvepiantį raginimą susidoroti su žydais. Sukilėliams užėmus Kauno radiofoną, 1941 m. birželio 23 d. 9 val. 28 min. prabilo LAF’o štabo įgaliotinis Leonas Prapuolenis:
Dėmesio! Dėmesio! Kalba Kaunas, Laisva ir Nepriklausoma Lietuva!“ ir paskelbė LAF’o atsišaukimą: „Tautiečiai, Vokiečių armija raudonuosius grobuonis iš Lietuvos baigia vyti. Lietuvių tauta, išvaduota iš jungo, ryžtasi gyventi vėl laisva, nepriklausoma. Jau sudaryta laikinoji vyriausybė ir jau perima valstybės vairą ir įstaigas į savo rankas. Grobuonys bėgdami plėšia turtą, naikina įmones, šaudo gyventojus. Tautiečiai, saugokite visuomenės ir privatų turtą. Darbininkai, organizuokite įmonių apsaugą. Valstybės tarnautojai, saugokite savo įstaigas ir neišduokite jų dokumentų bei turto. Lietuviai policininkai, savo gyvenamoje vietoje perimkite viešąjį saugumą į savo rankas. Informacijos ir instrukcijos skelbiamos nuolat per radiją ir spaudoje (Lietuvių tautos sukilimas 1941 m. birželio 22–28 d., psl. 198–199).
Radijo transliacijos metu LAF’o vardu pristatyta Lietuvos laikinoji vyriausybė, kuri paskelbė atkurianti Nepriklausomą Lietuvą. Kitas žinomas pirmosiomis sukilimo valandomis LAF’o štabo įgaliotinio Leono Prapuolenio perskaitytas LAF’o atsišaukimas – „Viskas Lietuvai“! (Žemaičių Žemė, 1941 m. liepos 15 d., Nr. 3). (žr. pridedamą faksimilę).
Ir čia apie žydus – nei žodžio. Buvo Vokietijos kariuomenės ir Reicho kanclerio pasveikinimas – diplomatinio mandagumo poza, tikintis, kad atkurtoji Nepriklausomybė ir sudarytoji Laikinoji vyriausybė bus pripažintos. Beje, Leonas Prapuolenis 1941 m. rugsėjo mėnesį už antinacistinę rezistencinę veiklą suimtas ir įkalintas Dachau koncentracijos stovykloje.
Jono Noreikos kaltintojai remiasi Aleksandro Pakalniškio prisiminimais „Per dvidešimtąjį amžių“, išleistais 1995 m. JAV. Juose A. Pakalniškis apkaltino Joną Noreiką įsakius sušaudyti Plungės žydus. LGGRT centro atliktas tyrimas paneigė A. Pakalniškio prisiminimuose Jonui Noreikai sviestą kaltinimą. Negana to, paaiškėjo, kad šiandieniniai kaltintojai remiasi atviro antisemito ir holokausto šalininko liudijimu. A. Pakalniškis prisiminimuose („Per dvidešimtąjį amžių“, psl. 114) entuziastingai pritaria holokaustui: „Didelė vokiečių viešpatavimo Lietuvoje nauda būtų ta, kad galutinai ir radikaliai būtų apvalytas mūsų kraštas nuo žydų. Niekas negali nuneigti, kad žydų problema Lietuvoje egzistuoja. Žydai yra skaudulys Lietuvos kūne. /…/ Vokiečiai tą ligą gydo pačiu tikriausiu būdu – operacija. Jie išpjauna tą skaudulį, pašalina jį. Belieka užgydyti likusią žaizdą“. Tai K. Škirpos ir J. Noreikos kaltintojų neglumina.
Nelengva informaciniame kare tiems, kurie atstovauja tiesai. Nes jie turi tik ją, o meluojančioji pusė gali teigti bet ką, jai tinka ir klastotės.
Neabejotina, kad galutinis taikinys yra antisovietinis 1941 m. birželio sukilimas ir Lietuvos laikinoji vyriausybė. Todėl verta priminti, kad Lietuvos nedraugų mestas šešėlis sukilimui ir Laikinosios vyriausybė vadovui Juozui Ambrazevičiui-Brazaičiui buvo galutinai išsklaidytas 1975 metais. JAV Atstovų rūmų Teisės komiteto Imigracijos, pilietybės ir tarptautinės teisės pakomitečio (žydų tautybės) pirmininkas Joša Elibergas (Joshua Eilberg) 1975 metų sausio 13 d. raštu oficialiai kreipėsi į JAV Lietuvių bendruomenės krašto valdybos atstovą Algimantą Gečį, informuodamas, kad kaltinimai Juozui Ambrazevičiui-Brazaičiui ir Laikinosios vyriausybės vidaus reikalų ministrui Jonui Šlepečiui yra nepagrįsti, jie išbraukti iš įtariamų nacių karo nusikaltėlių sąrašo, nes nėra jų antižydiškos ir pronacistinės veiklos įrodymų. Išteisinančio dokumento autorius patikino tikįs, kad tai padės sumažinti tas įtampas ir nusivylimus, kuriuos tiedu vyrai ir jų draugai turėjo patirti (žr. faksimilę).
Išvis nereikėtų kreipti dėmesio į tuos Levinus,Kacus,Zuropus,nes jie daro biznį iš savo tautos tragedijos…niekšai.
Nekreipti dėmesio būtų klaidinga taktika – anie pradėtų kriuksėti, kad, atseit, “tyli – reiškia, neturi, kaip apsiginti”. Šitie padarai niekuo nesiskiria nuo visokių diukovų, duginų ir pan. mėšlo – vadinasi, ir elgtis su jais reikia atitinkamai. Reikia tiems atmatoms pradžiai “suteikti” persona non grata statusą ir demonstratyviai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvo didvyrių šmeižimo, tyčinio istorijos iškraipymo ir apskritai dėl antilietuviškos (ir, tiesą sakant – atvirai prorusiškos) veiklos. Aišku, tam reikia, kad valdžia nors kažką panašaus į savigarbą turėtų – o čia jau rimta problema.
Na, apsiginti išties nelabai turime kuo. Mūsų archyvai ištąsyti – kas Rusijoje nusėdo, kas Lenkijoje, kas Vokietijoje. Nebent atsitiktinai kas nors būtų randama.
Čia paliktais ne visais galima pasitikėti, nes kai kas gali būti ir specialiai „paredaguota” ir palikta…
Deja , nera politines valios smeizikams parodyti ‘duris ‘ .Politikams taip saldu sulysti Izraeliui , patys zinote kur , kad net nuo visokiu provokatoriu katcu , zurofu ir panasaus dvoko subjektu negali apginti Lietuvos istorijos ir jos patriotu , geda .
Jei galėtum žvilgtelėti į ateitį ir sužinoti, ko siekiama, kuo baigsis…
Yra dalykų, kuriuos verčiau nuleisti negirdomis. Tačiau yra tokių, su kuriais būtina iš karto tinkamai susitvarkyti, kol neįsisiautėjo, kol padėtis netapo sunkiai valdoma (2-jų iš jų esame skaudžiai pražiopsoję).
Žinoma, Kremliaus klastočių malūnas nesustos malęs – bent kol valdžią turės tie, kas ją turi – tie, kas laiko savo misija visą žemę apsėsti (žinoma, kuo mažiausiomis sąnaudomis – kad tautos pačios susinaikintų dvasiškai, o tada fiziškai). Tačiau laiku ir profesionaliai pateikiami tikrieji faktai bei lygiai taip pat profesionaliai nuteisiami ir paviešinami šmeižikai padaro savo. Nebūtų reikalo nei Izraeliui, nei kitiems „uodegon lįsti”, jei galėtume pateikti profesionaliai, nepaneigiamai įrodytą faktą. Deja, nebuvome tam pasirengę, nesitikėjome tokio akibrokšto. Kaip išsižiojome kaltinimus išgirdę, taip ir likome lyg įkasti stovėti… O dabar dar tiek radosi savų entuziastų padėti primesti svetimą kaltę nekaltiems.
Šiandien būtų sveika dar kartą peržiūrėti pirmąjį ar ne nacionalinės TV reportažą, kai Nepriklausomybės pradžioje į Vilnių buvo atsiųstas naujas rabinas. Jo pirmąjį interviu. Tada ir apstulbau, ir išsigandau. Paskui raminau save, kad tai jei ne protiškai nesveikas žmogus, tada KGBistas, o KGBistai mūsų neapgaus ir nesukiršins… Deja. Tai buvo signalas pradėti tęstinį puolimą, o valstybinio pasipriešinimo tam nebuvo. Jau užaugo nauja žydų karta, kuriai į galvą įkalta būtent ši „tiesa”.
deja. bet kolegos esate šimtą kartų teisūs , kol “mūsų ” politikai dirba kacams, duginams , kol teismuose dirba visokie cinikai , išteisinantys Makutinovičius ir stribus, normaliam piliečiui kyla natūralus gėdos jausmas dėl valdančiųjų klanų elgesio .
Das siūlau paskaityti tokias geras knygas , kaip J.Mikelinsko “Niurnbergo šešėlyje” , Finkelšteino”Holokaustas kaip industrija” ir sužinosite daugybę naujų faktų apie istorijos klastotojus
Tie kas domisi LAF’o veikla, rekomenduoju apsilankyti Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Berods 2009m. į jį pridaviau didelį archyvinių dokumentų rinkinį – dienoraščius, atsišaukimus, susirašinėjimus, netgi LAF narių kreipimąsi į A.Hitlerį dėl nelygių lietuvių ir vokiečių teisių, vasario 16 išleistą spalvotą (!) laikraštį, kurio tik ši kopija yra žinoma ir tt. daug ypač vertingos info. Jei norite plačiau sužinoti, rašykit saulius_vda@yahoo.com archyvas buvo rastas Kaune, griaunant seną malkinę žaliakalnyje.