Gegužės 11 d. 12. val. Nedzingėje (Varėnos raj.) Švč. Trejybės bažnyčioje, įvyks bareljefinė lentos, skirtos Lietuvos vadovo, partizanų vado A. Ramanausko-Vanago ir partizanės Birutės Mažeikaitės-Vandos slapta santuokos įamžinimui, atidengimas.
Ramanauskas ir B. Mažeikaitė 1945 m. spalio 7 naktį slapta susituokė Nedzingės Švč. Trejybės bažnyčioje. Ši nepaprasta santuoka minint jos 80-ąsias metines, bus įamžinta memorialine bareljefine lenta toje pačioje bažnyčioje, kurioje šie partizanai priėmė santuokos sakramentą.
Lietuvos partizanų vado, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracijos signataro, LLKS gynybos pajėgų vado ir pripažinto faktinio Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago žmonos Birutės istorija atskleidžia Lietuvos rezistencijos dramatiškus ir didvyriškus Laisvės kovų vingius.
Iš B. Ramanauskienės-Vandos prisiminimų
„Tų pačių 1945 metų rudenį spalio 7-osios naktį mes su Adolfu susituokėme. „Namai“, iš kurių jis atėjo į Nedzingės bažnyčią santuokos sakramentui, buvo „Birutės“ bunkeris Puvočių kaime.
Adolfą atlydėjo partizanai Bronius Čeplikas-Strazdas ir Vincas Ivanauskas-Gegutis, jie tuo metu kartu su Adolfu gyveno „Birutėje“ (bunkerio pavadinimas). Šie partizanai pasiliko bažnyčios prieigose žvalgyboje. Aš į savo sutuoktuvių apeigas ėjau tiesiai iš Šačių mokyklos. Niekas Šačiose nežinojo, kur aš einu tą nepaprastą vakarą…
Su kunigu Zigmu Neciuncku buvome sutarę laiką, kada jis mūsų lauks. Sutuoktuvių iškilmių liudininkais buvo partizanai Antanas Kulikauskas-Daktaras ir Albertas Perminas-Jūrininkas.
Adolfas ir šie partizanai atvyko su kariniais drabužiais, iškilmingai nusiteikę. Prisimenu, mūsų jungtuvės buvo nepaprastos, jos Nedzingės bažnyčioje vyko naktį, visiškoje tamsoje, tik prie altoriaus, kur buvome mes, degė kelios žvakės. Ta prieblanda sukūrė ypatingą paslaptingumo ir iškilmingumo pojūtį.
Buvo gaila, kad per sutuoktuvių iškilmes nėra mūsų tėvų, mūsų artimųjų. Jų labai trūko tą dieną, tiksliau tą naktį. Kunigas Zigmas Neciunskas, tai puikiai suprato ir kad sukurtų mums bent kiek namų jaukumo, po apeigų visus pakvietė į kleboniją kukliai vakarienei.
Prie vakarienės stalo sėdome mes su Adolfu, sutuoktuvių liudininkai, kunigas, jo sesuo Nastutė ir klebonijos šeimynykščiai, čia dirbę ir gyvenę keli patikimi žmonės. Tvyrojo nepaprasta nuotaika, nepaprastas visų nuoširdumas. Gražūs, čia dalyvaujančių pasakyti palinkėjimai mums ir Lietuvai krito man į širdį.
Visi jie buvo užrašyti popieriuje ir mes tą raštą patalpinome į stiklinį butelį, kurį vyrai, kad vėliau nepatektų drėgmė, užliejo karšta smala. Aš su Adolfu ir kunigu stovėjome klebonijos balkone, kai partizanai ir kiti čia buvusieji šį butelį užkasė gėlyne giliai žemėje priešais klebonijos pastatą.
Sakėme, kai Lietuva bus laisva, jeigu būsime gyvi, butelį išsikasime ir visa tai, kas ten surašyta ir sudėta, vėl perskaitysime ir prisiminsime šį nepaprastą Adolfui ir man įvykį ir mūsų laisvės kovos metus…“ – ištrauka iš naujos knygos ,,Partizanė Vanda“.
Santuoka sunkiausiu laikotarpiu 12 partizaninio gyvenimo metų
„Mano Tėvų santuoka nuo pirmos jos dienos iki juos suimant truko beveik 12 partizaninio gyvenimo metų ir nė vienos dienos laisvai, legaliame gyvenime.
Tokia ilga partizaninė santuoka – turbūt vienintelė Lietuvoje. Ji buvo tvirta ir stipri, atlaikė baisias gyvenimo sąlygas, nuolatinius pavojus ir nepriteklius, nes jie patys buvo labai stiprūs tikėdami į Dievą, meile vienas kitam, meile Tėvynei, kurios laisvę abu labai brangino. Pasakoja partizanų dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauksienė.
Pogrindyje susilaukė dukters
Partizanė Vanda 1948 m., padedama pažįstamo gydytojo, ligoninėje Vilniuje svetima pavarde susilaukė dukters Auksutės. Mergaitę auginti ėmėsi partizanės Vandos tėvai įteisinę ją kaip savo dukrą, o ji su vyru toliau tęsė laisvės kovą. Ramanauskai okupacinių represinių struktūrų buvo sulaikyti 1956 m. spalio 12 d. Kaune.
1957 09 25 A. Ramanauskas LTSR aukščiausiojo teismo nuteistas mirties bausme. 1957 m. lapkričio 29 d. nužudytas- sušaudytas. Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas B. Mažeikaitę-Ramanauskienę 1957 m. gegužės mėn. nuteisė 8 m. laisvės atėmimu.
Grįžusią iš lagerių nužudyto partizanų vado žmonos persekiojimas ir represijos tęsėsi iki pat Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.
Valstybinis B. Mažeikaitės-Ramanauskienės-Vandos partizaninės veiklos įvertinimas
Mažeikaitės-Ramanauskienės-Vandos partizaninė veikla laisvoje Lietuvoje įvertinta. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Dainavos apygardos partizanė, pogrindinės spaudos leidėja ir platintoja, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago žmona ir bendražygė apdovanota Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. lapkričio 17 DEKRETAS Nr. IK-207).
1998 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) pasipriešinimo (rezistentų) teisių komisijos jai suteiktas Kario savanorio statusas, kuriuo Birutė Mažeikaitė pripažinta Kariu savanoriu (po mirties).
Memorialinė bareljefinė lentos atidengimas įvyks gegužės 11 d.
„Sumanymą įamžinti mano Tėvų santuoką, memorialine bareljefine lenta pasiūlė Nedzingės miestelio bendruomenė, Nedzingės Bažnyčios Taryba. Jai pritarė klebonas kun.
Rokas Puzonas, bei Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Prieš metus buvau pakviesta į Nedzingę kur aptarėme šio sumanymo galimybes.
Esu dėkinga, kad bendromis Nedzingės bendruomenės, Nedzingės bažnyčios tarybos, memorialinės bareljefinės lentos autoriaus, skulptoriaus Gintauto Jonkaus ir finansinio rėmėjo Antano Dunzilos paramos fondo (JAV) pastangomis gražus sumanymas buvo įgyvendintas ir įvyks šios lentos atidengimas,“ – sako Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
