A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (48)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą 2015-06-23 d.| J. Česnavičiaus nuotr.

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.

Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio ar tarpvalstybinio flirto. Kadangi meilė yra didis žmogiškas jausmas, o tuose dariniuose, išskyrus interesus, sunku ką gera rasti, pats flirtas slepia nemeilę, melą. Ir blogiausia, kad tarpvalstybinis flirtas, pamynus pamatines vertybes, tampa antikonstituciniu flirtu.

Lietuvos ir Lenkijos praeities santykiai nepasižymėjo ne tik meile, bet ir draugiškumu – kaimynė nuo Lietuvos buvo atplėšusi didelę teritorijos dalį su sostine Vilniumi, gviešėsi ir į dar didesnę Lietuvos dalį, tačiau abiejų šalių tragiškas likimas su nacių ir sovietų okupacija jas tarsi suartino. Santykius neabejotinai sušildė Lenkijoje kilęs „Solidarumo“ judėjimas, Lietuvos Sąjūdžiui rodomas pavyzdys, lenkų diplomatijos palankumas Lietuvos atgimimui ir nepriklausomybės pripažinimui.

Lenkijos ir Lietuvos meilė truko neilgai. Pasirašant 1994 m. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį, Lenkija sąmoningai išvengė atsiprašymo už okupaciją, net neleido užsiminti apie Lietuvai padarytos žalos atlyginimą.

Labai keistas oficialiosios Lenkijos elgesys pasirodė, kai lenkiškos kilmės Lietuvos piliečiai pradėjo kėsintis kurpti lenkišką autonomiją Lietuvoje, kai ėjo išvien su skaldytojiška prorusiška „Jedinstva“, o netrukus Lenkija pradėjo nežinia nuo ko „ginti“ Lietuvos lenkakalbius. Toliau dar daugiau: asmens dokumentuose reikalauti rašyti vardus ir pavardes lenkiškais rašmenimis, keisti į lenkiškus gatvių, vietovių pavadinimus, į viešąjį gyvenimą įvesti lenkų kalbą. Tokie siekiai, netenka abejoti, atspindi blogai maskuotos Vilnijos reokupaciją.

Flirtuojančios šalys tai girdi ir mato, tačiau nedrįsta viešai prasitarti, žinoma, „gerų kaimyninių santykių vardan“. Tuo metu, kaip jau įprasta, savo piliečius pažadais maitinti, valstybės vyrai iki šiol Lenkijai žadėjo įvairias nuolaidas daryti, kol 70 mūsų išrinktųjų, regis, vadovaujami TS-LKD buvusio ir esamo pirmininkų, 2017 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą pasirašė.

Štai tie pažadukai, kurie, padėję rankas ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prisiekė jos laikytis, tačiau po keturių mėnesių pasišovė priesaiką sulaužyti:

Seimo narys Gabrielius Landsbergis, Seimo narys Mykolas Majauskas, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Seimo narys Mantas Adomėnas, Seimo narė Monika Navickienė, Seimo narys Julius Sabatauskas, Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narė Rasa Juknevičienė, Seimo narys Edmundas Pupinis, Seimo narė Ingrida Šimonytė, Seimo narys Andrius Kubilius, Seimo narys Kęstutis Glaveckas, Seimo narys Virgilijus Alekna, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, Seimo narys Vytautas Kernagis, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė, Seimo narys Arūnas Gelūnas, Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, Seimo narys Antanas Matulas, Seimo narys Juozas Olekas, Seimo narys Tadas Langaitis, Seimo narys Mindaugas Bastys, Seimo narys Gediminas Kirkilas, Seimo narė Gintarė Skaistė, Seimo narys Dainius Kreivys, Seimo narys Sergejus Jovaiša, Seimo narys Simonas Gentvilas, Seimo narys Jonas Varkala, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, Seimo narys Vitalijus Gailius, Seimo narys Linas Balsys, Seimo narė Aušra Maldeikienė, Seimo narys Algimantas Salamakinas, Seimo narys Algirdas Sysas, Seimo narys Jonas Liesys, Seimo narys Andrius Palionis, Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo narė Raminta Popovienė, Seimo narys Rimantas Sinkevičius, Seimo narys Antanas Vinkus, Seimo narys Kęstutis Masiulis, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Seimo narys Kazys Starkevičius, Seimo narė Irena Degutienė, Seimo narys Saulius Skvernelis, Seimo narys Virginijus Sinkevičius, Seimo narys Dainius Gaižauskas, Seimo narys Stasys Jakeliūnas, Seimo narys Virgilijus Poderys, Seimo narys Vytautas Bakas, Seimo narė Guoda Burokienė, Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo narys Zenonas Streikus, Seimo narė Virginija Vingrienė, Seimo narys Valerijus Simulik, Seimo narys Robertas Šarknickas, Seimo narė Vida Ačienė, Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo narys Raimundas Martinėlis, Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, Seimo narė Rūta Miliūtė, Seimo narys Justas Džiugelis, Seimo narys Bronislovas Matelis, Seimo narys Arvydas Nekrošius, Seimo narys Kęstutis Smirnovas, Seimo narys Aurelijus Veryga, Seimo narys Bronius Markauskas.

Nejaugi atsisakoma kalbos – pamatinės Tautos ir jos valstybės vertybės?

Pateiktas projektas skelbia:

4 straipsnis. Vardo ir pavardės nurašymas ir perrašymas
1. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė.
2. Užsieniečio vardas ir pavardė rašomi laikantis šių reikalavimų:
1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles, į oficialius dokumentus nurašomi paraidžiui;
2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis, į  oficialius dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis;
3) jeigu tame pačiame dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus paraidžiui nurašomi įrašai lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles.

ICAO oficialios kalbos yra šešios: anglų, prancūzų, ispanų, rusų, arabų ir kinų.

Asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka, kaip skelbia projektas, nustatoma Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (!).

O Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad įrašai daromi tik lietuvių kalba, Konstitucijos pakeitimai galimi tik referendumu. Pagal projektą užteks Skverneliui brūkštelti parašą ir turėsime išmokti bent skaityti arabiškai, vartoti visas lotyniškas raides. Ar čia ne apgaulė, ne pasitikėjimo išrinktaisiais praradimas, ne išdavystei prilygstantis, apkaltos vertas elgesys?

Latviai sugebėjo išvengti „flirto“ su lenkais, amerikiečiai, anglai, vokiečiai ir prancūzai, nors itin draugiški lenkams, kur lenkų gyvena milijonai, net nesiruošė flirtuoti, o štai lietuvius per flirtą lenkai prievartauja. Ar dar neaišku, kodėl?

Atsikvošėkite, antikonstitucinio flirto apžavėtieji, liaukitės leistis vedžiojami apie pirštą, kurio nėra!

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *