A. Zolubas. Žvilgsnis į eilinį „smaugiamų“ neva tautinių mažumų mitingą

Birželio 1 d. prie Vyriausybės susirinkę apie 700 žmonių minia reikalavo nenaikinti vidurinių mokyklų, bent jau tų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis – lenkų ir rusų.

Žinoma, kad kai kurios mokyklos uždarinėjamos arba jungiamos su kitomis dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. Tačiau čia kyla klausimas, kodėl akcentuojamas žmogaus teisių (ŽT) pažeidimas, kodėl akcentuojamos rusų ir lenkų mokyklos. Jei būtų reikalaujama nenaikinti čigonų ar karaimų tautinių mažumų (TM) mokyklų, kurių Lietuvoje net nėra, dėmesį reikėtų atkreipti. Bet iš kur kyla tokie reikalavimai?

Tenka konstatuoti, kad Seimas, ministerijos, žurnalistai, mokytojai (ypač lituanistai ir istorikai) nežino ar nesuvokia, kad tarptautiniuose ŽT teisių dokumentuose tautinių mažumų teisių apsaugos klausimu aiškiai atsiribota nuo atvykėlių; kad pagrindinis rodiklis juose yra teisė puoselėti savo tautinį savitumą bei gimtąją kalbą gyventiems savo etninėje žemėje, o papildomas rodiklis – teisė jį puoselėti atvykėliams, kurie neturi savo tautinės valstybės (čigonai ar kt.); kad valstybė pati nustato, kam iš turinčių teisę pretenduoti į TM jinai jas pripažins ir kiek ji įsipareigos iš tų punktų, kurie siūlomi įsipareigoti. Čia ji turi vadovautis ir savo biudžeto galimybėmis, ir kitomis realijomis bei aktualijomis. Tarp tų punktų nėra įpareigojimo valstybės lėšomis išlaikyti tautines mokyklas, o tik nedrausti jas steigti.

Keista, kad politikai, visuomenininkai ir švietimo darbuotojai nepasidomėjo, kaip Lenkijoje elgiamas su tautinėmis mažumomis, ką ji įskaito į TM.

Nei lietuvių, nei baltarusių, ukrainiečių ar čekų ji tokiomis nelaiko! Lietuvių bendruomenei Lenkijoje, kuriai nepripažintos TM teisės, gavo leidimą porą tautinių mokyklų turėti, porą lietuviškų lentelių pakabinti ir duoti suvenyrinius pasus, kurie niekur negalioja. Taip jie ciniškai manipuliuoja šia „malone“, lyg jie būtų daugiau už mus padarę, didesnę už mus lėšų dalį iš biudžeto skyrę… Beje, skiriamas lėšas reikia skaičiuoti procentine biudžeto dalies išraiška. Todėl, kai Putinas įžūliai meluoja apie rusų teisių pažeidimą, panašu, kad jis nemažai išmoko iš įžūlaus lenkų spaudimo mūsų valstybei.

Mitingas priminė apsižioplinusiems mūsų veikėjams ir atkreipė dėmesį tų, kurie nė nepatikrino, ar tiesą Lietuvos lenkų rinkimų akcijops (LLRA) bei įvairaus plauko politikos aferistai ir skandalistai teigia. Nepatikrino, kur tinka ir kur netinka apibrėžimas TM, kad pareikalautų atsakingiau švaistytis sąvokomis, tuo prisidedant prie nesantaikos tarp mūsų valstybių skatinimo.

Būtina nustoti straipsniuose ir kalbose meluoti apie tai, kad lietuviai neįvykdė pasižadėjimo dėl asmenvardžių pasuose. Lietuva seniai tyliai įgyvendino, kas ten parašyta: sutartyje parašyta ir abiejų šalių pasirašyta, jog pavardės bus rašomos pagal skambesį, nepridedant lietuviškų galūnių, o ne lenkišku raidynu!

Švietimo ir mokslo ministerija turėtų paskelbti viešą laišką kitataučių tėvų komitetams paaiškinant, jog jie yra apgaudinėjami neteisėtai apsiskelbusiųjų tautinėmis mažumomis, ir paprašyti neleisti vaikų įtraukti į apgavikų pinkles, gerbti įstatymą, draudžiantį vaikus įtraukti į politiką, manipuliuoti jais, piktnaudžiauti jų nepakankamomis žiniomis.

O, visų pirma, ponai žurnalistai turėtų liautis vartoti sąvoką „tautinės mažumos“, nes, pasirodo, jie tikrai nežino, kas turi teisę pretenduoti į šį statusą. Lietuvoje šią sąvoką gali nebent statistika vartoti, lygindama skirtingų tautybių gyventojų grupių aritmetinį santykį, bet ne dėl teisinio TM sąvokos turinio! Beje, ir Lenkija būtent taip tą sąvoką taiko – kaip statistikos skaičių palyginimą, vien dėl apskaitos. Mūsų žurnalistai, vienodais matais vertindami ratus ir batus, prisideda prie tautų kiršinimo.

Verta tiek mūsų politikams, tiek  Lenkų politikams ir, žinoma, Lietuvos lenkų politikieriams pagaliau pasidomėti, kas priklauso tautinėms mažumoms pagal tarptautinius ŽT ir TM dokumentus. O ten aiškiai parašyta, jog imigrantai, atvažiavėliai neįeina į šį skaičių! Nesvarbu, kad kurios nors tautinės bendrijos yra daug, nei kad ji labai seniai gyvena šiose vietose. Visi atvykėliai gyvena ne savo tautos etninėje žemėje ir, kas taip pat svarbu, turi savo istorinės kilmės šalį.

Kai prikišama, kad Lenkija kažką ypatingo daro dėl Lenkijos lietuvių, tai vėl netiesa,  – netingėkite susipažinti, kaip yra iš tikrųjų. Pagal tarptautinius apibrėžimus Lenkijos lietuviai yra tautinė mažuma (gyvena savo etninėje žemėje, o jų žemė ne jų valia atsidūrė svetimoje valstybėje, t.y., buvo atplėšta nuo savo tautos valstybės). Nežiūrint to, Lenkija nepripažįsta savo lietuviams TM statuso!!! Ir ne tik lietuviams, bet ir kitoms tautoms iš tų, kam TM statusas priklauso, jo nesuteikia.

Kelios lietuviškos kelio rodyklės ir keli gatvės pavadinimai – tik akims dumti, nes yra ne visoje baltiškoje teritorijoje, o tik poroje vietų, kurias fotografuoja ir į kurias komisijas nuveža pasigirti.

Pabaigai siūlyčiau:

– „smaugiamiems“ mitinguotojams palyginti išlaidų kitataučių mokykloms santykį, procentus nuo bendro valstybės biudžeto, kokią dalį mažyčio Lietuvos biudžeto skiria Lietuva daugybei kitataučių mokyklų, išlaikomų valstybės lėšomis, ir kokią Lenkijos biudžeto dalį skiria Lenkija iš viso vos kelioms lietuvių mokykloms!;

– Seimui ir Vyriausybei baigti bevaisį flirtą su Lietuvos lenkų politikieriais ir juos palaikančiais Lenkijos politikais, kurie nesilaiko tarptautinių ŽT ir TM įstatymų, o Lietuvoje esančioms tautinėms bendrijoms taikyti tautinių bendrijų įstatus.