A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu? (36)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – taip prieš aštuonerius metus apžvelgiau Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumentą “Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Jame buvo apžvelgta lenkų padėtis trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės. Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijos pateiktas žinias.

Ypatingą mano pasidygėjimą tuomet sukėlė Lenkijos ambasados parengta dokumento  lietuviškoji dalis. Pranešimo pratarmėje tuometis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) paaimanavo, kad „dėl dramatiškų praeito šimtmečio įvykių susipynimo milijonai mūsų tautiečių – dažnai prieš savo valią atsidūrė už dabartinių mūsų šalies ribų“. Čia, aišku, turimi mintyje ir Lietuvos lenkai. 

Lenkijos URM dejavo ir dėl dabarties. Anot jos, Lietuvos valdžia esą nori suardyti „unikalią lenkų švietimo sistemą“. Nors Lietuvos lenkų vertinimu, iki „baisaus“, anot jų,  Lietuvos švietimo įstatymo priėmimo (2011), padėtis buvo visai gera. Kuo tikėti? 

Lietuvoje lenkai esą labiausiai kenčia nuo vietos valdžios (su 100 lenkiškų mokyklų, darželių, universitetais?). Nuodėmė yra ir mažumų integracija, esą tai asimiliacija, nors lenkų mokyklose aukojamas net lietuvių kalbos mokymas, kad tik lenkai geriau išmoktų lenkiškai. Lenkijos ambasadai užkliuvo net vilniečių persikėlimas į sostinės priemiesčius, tai, pasirodo, intervencija į „lenkų dominuojamus rajonus“… Įdomiausia, kad Lenkijos nacionalistų portalas www.kresy.pl ir ne tik jis pastebėjo mano straipsnį ir savikritiškai jo atpasakojimą pavadino „Lenkijos URM raportas tai terlionė (bazgranina)“.   

Panašų pranešimą Lenkijos URM išleido ir 2012 metais. Jo apžvalgą pavadinau „Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos“. Ten vėl toks pats Lenkijos pyktis Lietuvai, tos pačios lenkų neva bėdos, tiesiog, nesikeičiantis lenkų pragaro vaizdelis pačioje Lenkijos pašonėje. Apie jokią šalį čia neparašyta tiek piktų žodžių, kiek apie Lietuvą. O ministras R. Sikorskis prasitarė, kad Lenkija neužmiršta kelti „reikalavimų, susijusių su lenkų mažumos teisėmis“, aišku, iš viso pasaulio tik Lietuvai.

Čia kartojami žinomi Lenkijos šmeižtai dėl negrąžinamos žemės „teisėtiems lenkų kilmės savininkams“, neva trukdžių vartoti lenkų kalbą viešojoje erdvėje, ar „nestabilios“ lenkų švietimo padėties, įvedus kelias lietuviškas pamokas. Į šiuos kaltinimus visai kita proga atsakė buvęs Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Janas Vidackis (Jan Widacki), kad labiausiai dėl žemės grąžinimo yra kalta iš Lenkijos okupacijos laikų paveldėta netikusi žemėtvarka, o teritorinė Vilniaus ekspansija yra visiškai natūralus procesas. 

Juk pačioje Lenkijoje, pvz., net 8 tūkst. Varšuvos gyventojų dar nuo Antrojo pasaulinio karo neatgavo savo žemės ar namų, o Lenkijos lietuvių mokykloje istorijos ir geografijos visada buvo mokoma tik lenkiškai. Aišku, to Lenkijos URM pranešimas nemini.    

Jame pripažįstama, kad Lenkijos ambasada taiko Lietuvos piliečiams lenkams lojalumo Lietuvai taisyklę, bet kartu aiškina, kad jos taikymas priklauso ir lenkų mažumos teisių realizavimo. Suprask, jeigu Lenkijai nepatiks koks nors Lietuvos įstatymas, tuomet ji Lietuvos lenkus gali laikyti ir ne visai Lietuvos piliečiais. 

Lietuvos lenkų sąjunga, pranešimo bendraautorė kartojo ambasados mintis dar pikčiau ir agresyviau. Lietuvėlei kliūva ir už tai, kad kai kurios lietuviškos mokyklos priklauso ne savivaldybėms, bet ministerijai. Tai esą kertasi su demokratijos pagrindais. Žodžiu, ne valstybė, o kažkoks siaubas. Tame siaube kažkodėl veikia vienintelis pasaulyje lenkų universitetas užsienyje. 

Deja, čia irgi blogai: šio užsienio universiteto per mažos patalpos. Ir dar, kad lenkai  negali viešajame gyvenime vartoti lenkų kalbos, nors būtent lenkiškai skaitomos paskaitos tame universitete, švenčiamos šventės Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, sakomos kalbos lenkų protesto mitinguose. 

Paskutinieji pranešimo žodžiai: „Lietuvos lenkų sąjunga kategoriškai priešinsis visiems valdžios sprendimams, bloginančiais lenkų mažumos padėtį“, rodo, kad Lietuvos lenkai pasirengę ilgai kovai, nes lenkų aiškinimais ligi šiol nebuvo nė vieno nebloginančio jų gyvenimo valdžios sprendimo. Savo apžvalgą tuomet baigiau „rojaus vaizdeliu“: „Latvijos ir net Baltarusijos lenkai savo šalies valdžiai nereiškia JOKIŲ pretenzijų, neteikia JOKIŲ reikalavimų. Ar sulauksime kada nors tokio meto ir Lietuvoje?“

Po šio Lenkijos URM dokumento naujų puolimų prieš Lietuvą keletą metų nebuvo. Švietėsi geras kaimyniškas bendradarbiavimas. Tačiau per anksti džiaugiausi. Vasario 9 Lenkijos Seime Lenkijos URM šefas Witoldas Waszczykowskis nubrėžė 2017 metų Lenkijos užsienio politikos perspektyvą. Joje buvo kalbama apie aktualias politines problemas, paminėtos daugelis viso pasaulio šalių, tarp jų ir „baisioji“ Lietuva. 

Pirmiausia buvo paminėti geri santykiai su Lenkijos draugais – JAV, Didžiąja Britanija, Vokietija, užsiminta apie ES sunkumus, išskirti ryšiai su Ukraina, pasidžiaugta normaliais santykiais su Baltarusija, paminėtos Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos šalys, strateginė partnerystė su Kinija, Japonijos ir Korėjos partneriais ir t.t. Taigi, visas pasaulis. 

O kas apie Lietuvą? Deja, čia vėl pasikartojo anų laikų sindromas: arba blogai, arba nieko. Lietuvos lenkų portalas ZW, perspausdinęs Waszczykowskio mintis, kad būtų stipriau, uždėjo įprastą šiam portalui antraštę: „Bendradarbiavimas su Lietuva priklauso nuo lenkų teisių įgyvendinimo“. Tokiu būdu Lietuva, vienintelė iš viso pasaulio valstybių tapo Lenkijos įkaite: tik jeigu gyvendins tas teises, Lenkija su Lietuva šnekėsis… Tokio ultimatumo negavo nė viena pasaulio šalis.    

„Artimiausiais mėnesiais turėtume sulaukti visos serijos dvišalių susitikimų su beveik visais Šiaurės ir Baltijos partneriais. Norėtume dalykiškai bendradarbiauti su naująja Lietuvos valdžia, nors tai didele dalimi priklauso nuo mūsų partnerių geros valios, pirmiausia lenkų teisių įgyvendinimo klausimo. Kalbėjau apie tai su Lietuvos kolega, neseniai vykusio jo vizito Lenkijoje metu. Susitarėme išbandyti naujas bendradarbiavimo formas” – pabrėžė ministras.

Nė vienai Šiaurės ar Baltijos valstybei išskyrus Lietuvą, „parodyti geros valios“ Lenkija nepareikalavo. Lenkija net neįvardija, kuriose srityse Lietuva turėtų tą gerą valią parodyti. Matyt, gėda paskelbti Europai ir pasauliui, kad mūsų tarpvalstybiniai santykiai priklauso nuo, pvz., gatvių pavadinimų lentelių, arba jų formos – apskritų ar pailgų… Todėl tektų konstatuoti, kad tos geros valios pirmiausia trūksta Lenkijai.

Tai kokie tie Lietuvos lenkų klausimai?

1. Originali pavardžių rašyba dokumentuose. Lietuva jau šimtą kartų kartojo, kad vykdo Europos konvenciją ir Lietuvos-Lenkijos sutartį (su pavardžių rašyba pagal skambesį). Europoje tokio pavardžių rašymo laikosi dar Latvija, jokių priekaištų jai Lenkija nereiškia. Taip pat Bosnija, Juodkalnija, netgi Azerbaidžanas, kurių Lenkija irgi niekuo nekaltina. Pagaliau ambasadoriaus J.Vidackio tvirtinimu, 80 proc. Lietuvos lenkų toji rašyba nelabai ir terūpi.   

2. Gatvių pavadinimai lenkų kalba. Nei Konvencijos, nei Sutarties Lietuva nepažeidžia, o dabartinė sistema Lietuvos lenkus juk tenkina – esant lietuviškiems gatvių pavadinimams ant stulpelių, ant namų sienų galima rašyti, kad ir bibliją ar “Poną Tadą”. Tačiau Lenkija vis tiek nepatenkinta, beje, pačioje Lenkijoje tokios rašybos nėra.  

3. Tautinių mažumų švietimo apsauga. Greičiausiai čia turimas mintyje suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas, dėl jo kyla daugiausia triukšmo. Mūsų lenkai jį dar pavadina  diskriminaciniu ir niekad neįgyvendinamu. Jokio tarptautinio ar dvišalio teisės akto vienodas egzaminas nepažeidžia, būtų absurdas, jei tarptautinėje teisėje dar būtų ir nacionalinių švietimo programų nurodymai. Bet Lenkija pyksta ir dar gąsdina, nors jos valdžia susiimtų už galvos, jei atsirastų panašūs Punsko lietuviškos mokyklos protestai. 

Tuo pat metu Lenkijos ministras džiaugėsi santykių su Baltarusijos lenkais normalizacija, kur ne be tos šalies valdžios pastangų lenkų sumažėjo šimtais tūkstančių. Arba Latvija, kur Lenkija padėjo išlaikyti vieną nykstančią kaimo mokyklą, skirdama 26 tūkst. eurų.

Žodžiu, Lietuva liko vienintele rakštimi Lenkijos užsienio politikos perspektyvoje. Kaip ją ištraukti? Galbūt reikėtų pareklamuoti tas Lenkijos pretenzijas Lietuvai, kad Europa pamatytų, koks beprecedentis spaudimas jai taikomas. Taip pat, kad mūsų ministras ne linksėtų galva, klausydamas Lenkijos ministro pamokslų, o primintų jam, jeigu jis užmiršo, europines šalių sugyvenimo nuostatas. Primintų tvirtu, o ne atsiprašymo balsu.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI

36 komentarai

  1. iš Lenkijos:

    iš šito ministro nėra ko tikėtis. kažkiek vilties teikė naujos politinės partijos atėjimas į valdžią, bet kai paaiškėjo, kad ir valstiečiams pats geriausias urm yra Linkevičius, tai viltis užgeso. Ir nieko nesikeis, iki lietuvių tauta neatsipeikės, ir tokiems veikėjams kaip Linkevičius, neparodys raudonos kortelės. Bet bijau, kad jau ir neatsipeikės, nes valdžią aptarnaujanti žiniasklaida daro viską, kad tauta būta kvaila ir tamsi

  2. Malonūs potėpiai – “gera Europos valia”, labai išraiškingai išryškėja Maro akivaizdoje, kai mES (su Lenkija), visas
    ES 28-tukas su JAV bei Kinija – m a r i n a m e Žemė įanglindami (viendegiu ar dvidegiu) deguonį tirpinant molekule po molekulės iš atmosferos… po kuria – nėra jokio Lietuvos lenko (Lietuvoje nuo 1569 m. Lenkiją išgelbėjusios Unijos), kaip ir Lietuvos gudo, ar dar kokio “perdažo-padažo” uždaužo s u t a u t i n t o.

    Dėka Potsdamo-45 “paruoštukių” Trumeno su Atlee paliktų netgi šiandieniniams Trump&May JAV ir Jungt.Karalystėje vykdyti, lauks ir dar malonesnė, dar geresnė žinia Lenkijai (sykiu su mumis beje), – dėl 1569 m. sutartimi, jos galioje: nes niekas niekada nei iš pačios Lenkijos, nei mūsų pusės Unijos sutartimi
    ribų tarpe mūsų Valstybių n e s t u m d ę s nuo pat jos sudarymo Liubline… taigi Potsdamo nutarimų pagrindu vyksiančioje Taikos konferencijoje, šių ribų pripažinimas bei atstatymas labai G R A Ž I A I siesis su visa pačia artimiausia ir pačios Lenkijos dalių plėtra (naujojo administravimo perskirstymu, dėl visa ir viso Potsdame “laikinam administravimui SSSR” palikto), ir mūsų naudinga tarpusavio su ta pat Lenkija valia, dėl jos (ir SAVOJO) vaidmens
    būsimojoje Taikos konferencijoje …”The United States and Britain declared that they would support the transfer of Königsberg and the adjacent area to the Soviet Union at the peace conference”.

    Laukiam laukiam (o iki šio sprendimo – įsipareigojimų vykdytoja – Jungtinė Karalystė jokių jokių tarptautinių judesių vykdyti, jokių br.. br.. br.. exit, “brexit” – teisės neturi, tik po: “the peace conference” P R A Š A U 🙂 )

    Ir pavydėsime tada visi mES,
    kad Britanijos žmonės paliks gėdingiausiųjų Pasaulio barbarų-marintojų 30-tuką,
    niekšai tik “marintojai” MARU įanglinimo atmosferos CO, tokie kaip Lenkija su mumis,
    liks, ir
    …galės sau dalintis, kas “nenumarinta” bus likę nuo į v y k u s i o s “the peace conference”.
    Gera valia,
    geros minties,
    geru Žodžiu…

    Žodžiu, – po Potsdam-45 įsipareigojimų įgyvendinimo… Teresei Mėj.

  3. Kaunietis:

    Gal jau pats laikas mums, lietuviams, imtis laikytis principo “Šunys loja, o karavanas žygiuoja”? Kaip manote, tautiečiai? Kitaip, manau, galo nebus tiems idiotiškiems lenkų priekaištams ir reikalavimas.

  4. O, kada jūs baigsit apie tuos lenkus kalbėti? Delfi amžinai rašo, kad rusai puola, o šitas portalas laukia lenkų puolimo? Nežinau kas su mūsų tauta darosi? Lietuva per maža šalis, kad ieškotume priešų. Mažai šaliai priešų ieškojimas visada yra pavojingas. Lietuva šiuo metu turi daug rimtesnių problemų. Pvz: Astravo AE, girtuoklystė, skurdas ir tt. Atsipeikėkit tautininkėliai ir toliau sėkit žalią liną, kad nekristų ant Lietuvos giljotina vardu – Astravas, nes kai atsibusit – gali būti per vėlu, o Lietuvoje te liks metalo laužas ir dideli tvenkiniai lietuviškoms varlėms ir apie lenkų puolimą nebebus ką kalbėti, nes iš Vilniaus krašte gyvenančių lenkų nieko neliks.

    • Bet kodėl dėl Astrovo grėsmių tie lenkai Lietuvoje pačiai Lenkijai nerūpi visiškai. Štai klausimas, kurio viešumoje ir žiniasklaida, valatkininkai nekelia. Pagaliau kur yra pačių lenkų Lenkijoje priekaištai Minskui. Visiška tyla. Netgi atvirkščiai, prasidėjo Lenkijos valdžių pagyrimai Minskui. Kas čia per paskaičiuoti politiniai Lenkijos išsiraitymai… Toks elgesys bylotų, kad iš Astravo Lenkijai yra didesnė nauda negu, kad būtų, jeigu imtųsi kelti triukšmą dėl jo grėsmių čia gyvenantiems lenkams. Taigi patys lenkai Lenkijai mažiausiai rūpi.

    • iš Lenkijos:

      Justinai, jūs manote, kad jei nekalbėsime kokia nors tema, šiuo atveju apie lenkus, tai nebus problemos? Kaip tik Lietuvos problema yra priešinga- per mažai žmonės domisi politika, per mažai žino apie savo kaimynus.Pr mažai rašo ir kalba. Nes Lietuvos žiniasklaida ir vad. ‘elitas’ draugystės su lenkais vardan (ne be reikalo uoliausi polonofilai apkabinėti lenkiškais ordinais ir medaliais) nutyli labai daug. Štai kad ne p.Lapinskas, tai net nežinotum, kokią opiniją apie Lietuvą formuoja Lenkijos urm. Tai nežinojimas , neišmanymas, pagal jus, Justinai, yra dorybė? Su tokia mąstysena prapulsime kaip tauta pasaulyje.
      O jūs kai būsite lenkijoje, būtinai užeikite į kokį nors knygyną. Pamatysite, kad pusė knygų istorine tematika skirta vad. “kresams”- apie Vilniaus, Lvivo ir tt. lenkiškumą, lenkiškus pėdsakus ir pan. Ir negirdėjau, kad kas nors Lenkijoje skūstųsi, kad istorikai per daug apie tai rašo. iš Lenkijos.
      Geri santykiai nekuriami, nuolaidžiaujant ir aukojant savo valstybės ir visų pirma tautos interesus (su kokia pagieža jūs rašote “tautininkėliai”. Visai kaip sovietmečiu…

    • jo:

      justinai, kur matai, kad Lietuva ieškotų priešų? Lietuva tikrai nekelia niekam jokių pretenzijų, nepriekabiauja, ir netgi Lenkijos atsiprašinėja už neesamas kaltes, bet nuolat girdi iš Lenkijos tokius absurdiškus reikalavimus, kokių net ta pati Lenkija nekelia jokiai kitai šaliai. Tai kas tau nepatinka? Ar tai, kad mes aptarinėjame tuos Lenkijos reikalavimus? Reikia apie juos nerašyti? Man irgi nemalonu, kad taip vyksta, norėtųsi draugiškų santykių, bet ką daryti, jei tokia tikrovė?

  5. Tai, kad Liublino unija ne Lenkiją išgelbėjo, o Lietuvą, nes jei ne ji tai turėtume Stalino saulę jau 16 amžiuje. O kas būtų su Lenkija? – o gi nieko. Visada buvo taip: stipri Lenkija lygu – stipri Lietuva. Be lenkų sunkiosios raitijos nebūtume laimėję nei Žalgirio, nei ypač Oršos mūšio. Pvz : Žalgirio mūšis. Jeigu ne lenkų atlaikymas vokiečių magistro pleišto, nebūtų lietuviams ir Vytautui kur grįžti. Aišku tas Vytauto manevras turėjo daug įtakos mūšio eigai, bet jis nebuvo lemiantis – lenkai yra pagrindiniai šio mūšio laimėtojai. Tai rodo ir faktas, kad po Žalgirio mūšio Lenkai laimėjo prieš kryžiuočius Koronovo mūšį.

    • Pritart (ar sutart) galima, 1569 -ieji visgi abipusė neišvengiamybė, abiems. Ir sutirpusiai Lenkijai, ir pastrigusiai tuomet Lietuvai. Tokia jau ta valia; nuo Liublino stebėtinai – su visomis sienomis iki Suvalkų-20.
      Dar faktą iki Žalgirio prisimint verta – lietuvių karių (su rusais) pergalę Kulikovo mūšyje…
      2017-02-16 03:02:56
      El. dokumentai Objekto DC metaduomenys [ Laisvai prieinamas internete; text/xml]
      “Algirdaičių kariaunose buvo slavų ir lietuvių ponų, bajorų ir eilinių karių. Kulikovo kampanijoje ir pačiame mūšyje lietuvių karo vadų Andriaus ir Dmitrijaus Algirdaičių bei Dmitrijaus Volyniečio Karijotaičio vaidmuo buvo labai svarbus. Ketvirtas vadas – Glėbas, galbūt Dmitrijaus Algridaičio sūnus, LDK kunigaikštis. Algirdaičiai ir jų kariai mūšio pradžioje kovėsi priešakiniame, vėliau dešiniajame pulke, sėkmingai atrėmusiame totorių puolimą, čia pagrindinis vadas buvo Andrius Algirdaitis, suteikęs didelę pagalbą centriniam didžiajam pulkui. Jis kovojo ir vadovavo didžiojo pulko rezervui, neleidusiam prasiveržusiems totoriams iš užnugario apeiti didįjį pulką. Centrinio didžiojo pulko gynyboje pasižymėjo LDK kunigaikštis Glėbas. Pasalos pulkui vadovavo Dmitrijus Volynietis Karijotaitis. Jo tinkamai pasirinktas laikas smūgiui į prasiveržusių totorių sparną lėmė Mamajaus Aukso ordos pajėgų sutriuškinimą. Mūšio metu sužeistas didysis Maskvos kunigaikštis Dmitrijus buvo priverstas pasitraukti iš kovos. Faktiškieji mūšio vadai – LDK kunigaikščiai Andrius ir Dmitrijus Algirdaičiai bei Dmitrijus Volynietis Karijotaitis. Savo indėlį įnešė ir žemesnieji LDK vadai bei kariai. Mūšyje žuvo „30 Lietuvos ponų” ir daug jų kariaunų karių.”
      Taigi didvyriška Maskvos gynyba 1382 (vėlgi nuo totorių, kaip vėliau “unijinė” sutelkta priešprieša turkams)
      lietuviškosios kariaunos pajėgomis (su patrankomis iš Smolensko), turinti pamatines istorines sąlygas, ir iki
      šiol ties Kremliumi apie 2000, ar dar daugiau palaidotų lietuvių karių vieta nėra nustatyta (gal net ant jų akmeninė pasaulino teroristų teroristų mumijos palapinė “mauzoliejus” riogso).

    • LosAngeles:

      pan justinas, matosi kad mokate lietuviskai rasyti, bet skiedalu gal nereikia… Lenkija isgelbejo Lietuva??? taip ‘gelbejo’, kad Lietuva susitrauke iki ‘spygutes’ dydzio (ko nepasakysi apie Lenkija), o kulminacija- konstitucija, kurioje jau net Lietuvos vardo neliko. tarpukaryje dar ir Vilniu norejo ‘isgelbeti’, nes matai Lietuvos dar pilnai ‘nesugelbejo’ respublikos laikais, isliko… Cha

  6. Kam mums reikalinga, kad Lenkija mus minėtų “geru žodžiu”. Čia tik bamblauskių norai. Ji mums joks autoritetas, taip pat nėra “bamba” ir pasauliui. Tegul ji sau kuičiasi savo reikaluose… Mes važiuojame jau didesnio greičio juostoje… Dėjimasis su Lenkija, kaip sakė Oskaras Milašius, būtų Lietuvos prapultis. Taigi mūsų valdžiai derėtų kuo greičiau diplomatine tvarka pranešti, kad Lietuva 1994 m. metais pasirašytos bendrumo su Lenkija sutarties kitam 5 metų terminui nepratęsia. Ir skuosti savo greičiu vis labiau paliekant uodegoje Lenkiją…

  7. Suvalkų sutartis:

    Būtent kad pasakytų tvirtu balsu Lietuvos viešas tarnas, ministras, ir dar netyčia prisimintų kad Maskvos tikslas nesantaiką, o ją kursto būtent lenkai, dar gal Suvalkų sutartį, ir dar paklaustų kur dingo milijonas lietuvių Suvalkų krašte per šimtą metų, kai kraštas 95 procentus laiko yra užimtas Lenkijos ir kodėl dar vienintelio nesulenkinto Punsko viršaitis bijo savo pavardę užrašyti lietuviškai ar bent pagal skambėsi, kaip numatyta paskutinėje sutartyje.

  8. Žemyna:

    Tada minės, kai prisiminsime, jog ir stuburą turime, ir kai išmoksime juo naudotis bei patys atsirinkti prioritetus, kas būtent MUMS iš tiesų svarbu:
    Ar kaimynas iš už tvoros yra mums šeimininkas? Jei taip – ar iš tiesų mums, lyg kokiam komandą įvykdžiusiam šuneliui, svarbu šeimininko paglostymas?
    Ar iš tiesų turime tupėti ant užpakalinių kojyčių ir, vizgindami uodegytęs, ištikimom drėgnom akytėm gaudyti jo žvilgsnį ir spėlioti, ar sulauksime malonės, jo numesto kaulo?
    Jei taip, tada ar tai ir yra SUVERENIOS valstybės požymis? Gal gana mums prieš akis dūmų uždangą kabinti?
    Šiandien p. Nikžentaitis vėl gėdijo dėl „pažadų nevykdymo”.
    O man toks klausimas kyla: kažkada ponas Gylys asmeniškai pacitavo sakinį, įrašytą sutartyje. Ten yra KITOKS pažadas, negu mums teigiama! Ten teigiama, jog PASE bus rašoma PAGAL SKAMBESĮ. Lenkijos pusė po tokia sutartimi pasirašė ir abu URMai išsiskirstė viens kitu patenkinti. Tačiau įvairūs „pažangūs” veikėjai viešumoje visą laiką manipuliuoja iškraipytais, susigalvotais pažadais, nors tas pažadas SENIAUSIAI vykdomas ir buvo vykdomas dar ir iki sutarties.
    Man kyla klausimas: KODĖL Seimas nepadaro paprasto dalyko: kodėl nepaviešina ištraukos iš sutarties, konkrečiai tą sakinio – tauta turi teisę žinoti, ką šiuo klausimu pasižadėjo Lietuva. Kad būtų baigtos spekuliacijos.
    Jei to nepadaroma, kyla įtarimas, jog tuometė AMB valdžia kažką kita pažadėjo, tuo stipriai prisidirbo ir bijo, kad jiems bus atkeršyta to paviešinimu…
    Kita vertus – jeigu neišmanantys nei suvereniteto, nei Valstybinės kalbos, nei raštvedybos reikalų būtų ASMENIŠKAI kažką prižadėję, t.y., prižadėjo tai, ko neįpareigoja prisiimti jokie tarptautiniai dokumentai ir susitarimai dėl ŽT bei TM (kuriems triukšmadariai net nepriklauso!), tai kas kaltas? Juk Lenkija puikiai žino, kas priklauso, o kas ne! Tai kokios pretenzijos gali būti dėl to, kas nepriklauso? Tai sau jas ir kelk, ir aiškinkitės tarpusavyje tie, kas ASMENIŠKAI prie to prisidėjo, prisižadėjo kaip tas Kauno santechnikas dantų protezus pagaminti..

    • Beje, Gylys ne viską pacitavo, ne viską cituodavo ir kiti politikai (Stundžys). Toliau dar tos sutarties 14 str. yra rašoma, sakau iš atminties, kad dėl pavardžių rašybos bus šalių susitarta specialiu susitarimu. Terminas tokiam susitarimui nenustatytas. Todėl pagrindo sakyti, kad sutarties įsipareigojimas nevykdomas teisiškai nėra pagrindo. Juk, esant tokiai formuluotei, galima visą laiką tartis ir niekada nesusitarti ir tokiu atveju nebus sutarties nevykdymo. Be to, sutartyje dar yra susitarta, kad šalis turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad sutarties kitam 5 metų laikotarpiui nepratęsia ir tokiu atveju sutartis tampa pasibaigusia.

  9. Kaunietis:

    Juokinga, kai komentatoriai, neturėdami nė menkiausio supratimo nei apie istoriją, nei apie politiką, ginčyjasi lyg kokie mokslų daktarai… Neturite ko veikti, pencinykai?! Eikite šieną ravėti!

  10. Kęstutis:

    …na ką jūs čia taip piktai… Nuvažiuokite į Suvalkus, užeikite į parduotuvę, niekas neprašė, niekas nereikalavo, o prekių pavadinimai dviem kalbom, reklama lietuviškai, parduotuvėje dar ir per mikrofoną ką nors lietuviškai papasakoja… Negali atsidžiaugt lenkai lietuviais – o tai perka, o tai veža litevcai… 🙂

    • iš Lenkijos:

      p.Kęstuti, o jūs nuvažiuokite į Seinus, ir pasidairykite, ar rasite kur nors lietuvių kultūros šiame lietuvybės lopšyje įamžinimo pėdsakus? Buvusiuose Vyskupų rūmuose įsikūręs Jalbžykovskio (sic) muziejus, ir tt.Nuvažiuokite į Berznyką, ir ten pamatysite tikrąjį lenkų požiūrio į lietuvius paveikslą.
      Suvalkuose parduotuvėse, aišku, kitas reikalas: gi tai jūs, lietuviai, kuriate šio miesto gerbūvį- Marjampolė nunyksta o Suvalkai auga kaip ant mielių. Lietuviškų mieli). Pasižiūrėkite, kiek ten naujų namų, kiek prabangių automobilių. Tai iš jūsų pinigų. Tai kaip jie nekalbės ir nesveikins jūsų lietuviškai, kad dar daugiau paliktumėt zlotų ir eurų? Jūs gi vištos, dedančios lenkams auksinius kiaušinius, o lenkai ne idiotai, kad šito neįvertintų. Beje, nors parduotuvėse ir skelbiamos prekės lietuviškai, bet ar girdėjote, kad kasininkė jums lietuviškai padėkotų “ačiū”?

  11. LosAngeles:

    Kai praeis simtmetis po knygos “Paskutinis Lietuvis” parasymo… 🙂
    Niekada Lenkija nemines Lietuvos geru zodziu, ir tai reiketu suprasti aiskiai ir vienareiksmiskai. Lenkija butent ir yra projektas Lietuvos sunaikinimui, ir alke siuo metu kaip tik yra itin subtiliai isjaustas puikus Razausko straipsnis ta linkme. Lenko poziuris Lietuvio atzvilgiu nesikeicia jau n simtmeciu, ir buti kitaip negali, kadangi tai Lenkijos uzduotis: sunaikinti senaja kultura, ir ne tik sunaikinti, bet privesti iki to kad butu sarmata apie ja ir uzsiminti (Razausko straipsnyje pagaliau apie tai uzsiminta). Ne be reikalo Lenkija yra krikscionybes (butent Romos krikscionybes) tvirtas postas tuos pacius n simtmeciu. Niekas nesikeicia, ir kol Lietuva bent kvepuos, tol pasigailejimo laukti nereiketu. Jo nebus

  12. Del sudlenkijos:

    Ar Lenkija yra Lietuvos strateginis partneris? Sprendžiant iš ekonominių realijų – ne. Nei Lenkija, nei Rusija nebuvo, nėra ir nebus Lietuvos strateginės partnerės. Šios šovinistinės šalys savitai supranta „draugystės“ ir „partnerystės“ sąvokas. Turi besąlygiškai priimti jų diktuojamas sąlygas, kad galėtum būti „artimu“ partneriu. Man atrodo, kad Lenkijos vaidmuo yra dėl to sureikšminamas, kad kažkas iš to galėtų užsidirbti. Arba tiesiog iš vergiško noro tarnauti lenkams. Lenkiškų pavardžių rašymas, lenkiški gatvių pavadinimai. Kas toliau? Lenkiškai kalbėti ir melstis lenkiškai? O ką Lietuva gavo iš Lenkijos? Galbūt kažkam labai liūdna, kad lenkai mūsų nemyli taip stipriai, kaip mes juos norime mylėti? Nelaiminga meilė be atsako. Man lenkiškumo niekada netrūko. O jei kam trūksta, tai gali emigruoti pas savo motiną į Lenkiją.

  13. Lenkai tikrai nekalti, kad lietuva šiandien yra maža, o Lenkija didelė. Taip susiklostė aplinkybės. Lietuvių yra 2 milijonai,o lenkų 40 milijonų . Lenkų gyvenamos žemės užima didelį plotą, o lietuvių yra 2 milijonai tai ir gyvenama teritorija yra maža. Štai ir atsakymas. Juk su 2 milijonų populiacija mes neužkariausime 10 milijonų baltarusių gyvenamos teritorijos ir 40 milijonų ukrainiečių gyvenamos teritorijos. Čia komentaras tiems vaikams, kurie vis dar svajoja apie LDK atkūrimą. Aišku komentaras skirtas, pirmiausia, Los angeles komentatoriui.

  14. LosAngeles:

    Pirmiausia tai gal pradekime nuo to, kur rasoma apie ‘svajoja apie LDK atkurima’??? Savo pliurpalus kitiems bandote prakisti? Diskutavimo istorija ne tokia jau ilga, galite mane sukirsti. Kur rasoma apie sitas ‘svajones’? Sakyciau tik pas tamstele.
    O stai faktai kaip ant akiu: tarpukario Vilniaus ‘gelbejimas’ nuo lietuviu, Vytauto karunos vagyste, konstitucijoje Lietuvos vardas jau neminimas (kitaip tariant Lietuva savavaliskai prilyginta tik Lenkijos provincijai)… Galite tai vadinti ‘gelbejimu’, kaip tamstai patogiau pan justinas. Save gerbiantis lietuvis gi i tai tegali ziureti tik kaip i isdavyste.

  15. O, jūs ar nesate išdavikas? Matosi, kad simpatizuojat maskoliams, kurių tikslas nuo pat Lietuvos- Lenkijos valstybių susivienijimo pradžios, suskaldyti mūsų vienybę ir jiems tai neblogai sekasi daryti. Jiems labai padeda tokie žmonės, kaip Rolandas Paulauskas, Zigmas Vaišvila ir tokie kaip jūs, kurie kiekvieną dieną daro viską,kad Stalino saulė sugrįžtų į Lietuvą. O jeigu taip nutiks – ką jūs tada sakysit, ką darysit? Sakysit , kur aš buvau? Ką aš padariau? Beje jeigu nežinote, tai Astravo AE ir yra skirta šiam tikslui, o jūs to nematote ir tik kiekvieną dieną varote su šituo portalu ant lenkų. Lenkų keliamos problemos yra smulkmena palyginus su Rusijos keliamomis problemomis. O visa tautininkų partija yra nepasisekęs ir niekaip į valdžią nesugebantis patekti rusų programos projektas. Tai rodo, kad ši partija dėl savo radikalumo neturi visuomenėje populiarumo ir palankumo. Įdomu tautininkėliai – išdavikėliai. Kiek jums kremlius moka už šį darbą, nes kiek žinau tarpukariu Smetona su tautininkais padarė valdžios perversmą ir po to 1940 metų birželio mėnesį sovietai okupavo Lietuvą, o Smetona pabėgo ir kiek žinau Istorikai teigia, kad šis tautininkų perversmas 1926 metais gruodžio mėnesį, buvo atliktas su rusų įsakymu. Ką tai rodo? Tai rodo, kad jau tada tautininkai buvo rusų pastatyti tam, kad galutinai sugadintų lietuvių ir lenkų santykius, o šiandien (ačiū dievui) jūsų valdžioje nėra ir tikiuosi nebus. Taigi tautininkėliai (save vadinantys didžiais Lietuvos patriotais)kiek jums Kremlius sumokėjo už lietuvių ir lenkų nesantaikos kurstymą? Bet manau į šį klausimą neatsakysite, nes kaip didieji Lietuvos patriotai gali save pseudopatriotiško portalo akyse susikompromituoti?

    • LosAngeles:

      Vargas del proto liaudyje tai vadinama… 🙂 Prie ko cia tautininkai? Ir prie ko cia (cituoju) ‘..Taigi tautininkėliai (save vadinantys didžiais Lietuvos patriotais)kiek jums Kremlius sumokėjo už lietuvių ir lenkų nesantaikos kurstymą? Bet manau į šį klausimą neatsakysite..’? As jums turiu atsakyti uz tautininkus, ar ir mane prie ju priskyrete? Pirmai- apie svajones atkurti LDK, dabar- apie tautininkus… Tamstai tikrai kazkas ne taip. Jei nenorite kalbeti i tema, tai kam gaisti laika. O jei jums ne honoras kad mano komentaras butu paskutinis, tarkite zodi ir neatsakinesiu. Gali buti tamsteles paskutinis (jeigu pan justinas tak sobie zycy) 🙂 Siaip tai nelabai yra apie ka ir diskutuoti. I mano argumentus tamstele metote kazkokius kliedesius apie svajones ir tautininkus, tuo tarpu butu paprasciau atsakyti ka galvojate apie karunos vagyste, apie Vilniaus ‘gelbejima’ tarpukaryje, apie neaisku kokiu budu is bendros respublikos likusia tik Lenkija konstitucijoje… pradziai pakaks. Turite ka pasakyti- prasau. Jei ne- semes ir suDiev.

  16. Apie Vytauto karūnos vagystę galiu pasakyti tiek, kad jeigu jam ir būtų pavykę gauti tą karūną ir karūnuotis tai didelis klausimas – ar tai Lietuvai būtų išėję į naudą? nes Lietuva būtų atsiskyrusi nuo Lenkijos ir tai būtų išprovokavę karą su Lenkija, kuris būtų visiškai sugriovęs uniją su šia šalimi,o 16 amžiuje sustiprėjus Rusijai, Lietuva tikrai būtų suvalgyta Rusijos, nes reikėtų kovoti dviem frontais, o žinant Rusijos valdovų žiaurumą ir despotiškumą galima spėti, kad mūsų lauktų naugardiečių likimas- t.y mus būtų ištrėmę kur nors į Rusijos gilumą, o į čia atkeltų rusus, kitaip tariant – Stalino saulė jau 16 amžiuje. Vytautas norėjo karūnuotis grynai dėl savanaudiškų tikslų, Jis buvo garbėtroška ir šiuo atveju jis pasirodė kaip avantiūristas( žiūrint iš Lietuvos interesų pozicijų) Žiūrint geopolitiškai Lietuvai tuo metu buvo naudinga ir mano manymu net reikalinga stiprinti uniją su Lenkija. Vytautas leidosi suviliojamas Zigmanto Liuksemburgiečio, kuris kaip vokietis siekė išardyti lietuvių ir lenkų uniją. Taigi šiuo požiūriu Vytautas pasirodė, kaip Lietuvos interesų išdavikas. Tačiau ačiū dievui, kad jis mirė( yra šaltinių, kurie sako, kad jis buvo nunuodytas) jeigu taip iš tikrųjų buvo, tai Jogaila išgelbėjo Lietuvą nuo šio avantiūristo kvailo sumanymo. Kalbant apie Vilniaus krašto okupaciją tai lenkų čia jau aš nepateisinsiu, nes iš tikrųjų čia yra Pilsudskio nusikaltimas prieš lietuvių tautą ir Lietuvą, bet nemanau,kad lenkai atsiprašys, nes lenkai yra slavai ir jų mentalitetas toks, kad jie tikrai neatsiprašys – ypač šalies,kurie apie ją nieko nežino , išskyrus tai, kad čia gyvena kažkoks Tomaševskis su kompanija. Šiais laikais unijos su Lenkija( žiūrint geopolitiškai) gal nereikia, nes viena Lenkija yra per silpna kažką padaryti prieš Rusiją, tačiau šiais laikais yra NATO ir JAV( tačiau ir ta jau paveikta Rusijos). Tai tiek.

  17. Dar norėjau pasisakyti apie gegužės 3 dienos konstituciją. Jūs sakote, kad ten neliko Lietuvos vardo. Aš tada galiu jums taip atsakyti. Gal ten ir neliko Lietuvos vardo, bet užtat neatitekom Rusijai, nes kaip sakiau ankščiau jau geriau būti vakarietiškos Lenkijos( ne tokios stiprios sudėtyje) negu Rusijos. Prie lenkų bent turėjom bajorišką laisvę ir gerą gyvenimą, o prie ruso tai apskritai būtumėm nulis, būtumėm tremiami, kaip naugardiečiai ar totoriai, o apie gyvenimo kokybę, tai apskritai gal patylėsiu.

    • LosAngeles:

      Na matot, galima kalbeti ir ‘i tema’ 🙂
      Neesu tikras ar tamstos argumentai tokie jau nenugincijami (del Vytauto savanaudiskumo, del karo dviem frontais ir pan.) bet tai jau ‘skonio’ reikalas. Kaip butu buve siuo atveju sunku pasakyti. Kalbeti tegalima tik apie ivykdytas veikas, kurios, turint mintyje Lenkija buvus Lietuvos sajungininke, yra labai keistos (svelniai tariant). Tai ne sajungininko veika, tai savanaudzio isdaviko veika. Ir be siu faktu galima pririnkti dar pakankamai daug pavyzdziu Lenkijos poziuriui i Lietuva pavaizduoti. Visais atvejais, deja, prasisunkia menkinantis Lietuva sovinizmas ir poziuris. Lenkija Lietuvai padedavo visada tik vienu atveju- jeigu is to galedavo tureti naudos ir sumenkinti Lietuva. Tad apie isgelbejima… deja bet su jumis negaliu sutikti. Atviras priesas visada geriau nei ‘draugas’ nuo kurio turi saugoti savo nugara.
      Cia buvo apie pirma jusu pasisakyma. Kas del antrojo, tai labai keistai destote ir velgi negaliu sutikti. Rasote ‘..Gal ten ir neliko Lietuvos vardo, bet užtat neatitekom Rusijai..’?? Tai kad atitekom 🙂 Konstitucija 91 metu laidos, o 95 ivyko galutinis respublikos padalinimas. Sutikite, ziurint is siandienos tie keli meteliai pakankamai trumpas laiko tarpas. Taigi- atitekome. Cia dar viena dalyka reiketu pamineti apie skirtumus tarp ‘vakarietiskos Lenkijos ir Rusijos’… Prie Rusijos valdzios tauta stiprejo, nes zinojo kad tai priesas, o su priesu kalba buna paprasta. Prie Lenkijos valdzios- deja, bet silpnejo (uztenka pasidometi tik tarpukario Vilniaus ir jo apylinkiu ivykiais), nes pakankamai buvo mastanciu panasiai kaip jus (galbut galima butu rasti ir kitu priezasciu)

  18. Gustavas:

    Gal kas pakomentuos iš judviejų. 1401 sausio 18d. Vytautas su Lietuvos bajorais davė Lenkijai raštus, kad Vytautas valdys Lietuvą kaip Lenkijos vietininkas ir po mirties grąžins ją Lenkijai.
    1432 spalio 15d. Gardine Žygimantas Kęstutaitis davė Lenkijai raštą,kuriuo pažadėjo valdyti Lietuvą kaip Lenkijos vietininkas ir po mirties ją gražinti Lenkijai.
    Paimta iš chronologijos. Vėlyvieji viduramžiai, antra dalis 1386-1506m. ist. Tomas Baranauskas.
    Taip jau išeitu, kad lenkai kuklinasi lenkindami tik Vilniaus kraštą. Vytautas tikriausiai nežinojo kur yra tas LosANGELES po mirties būtų gražines kam nors .Šypt.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *