Dėl dvigubos pilietybės įteisinimo reikalaujama dvigubų standartų? (video) (88)

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos spaudos konferencija, kurioje buvo pristatyti Komisijos darbo vaisiai.

Gegužės 17–20 d. Seime posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė keturias rezoliucijas: „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo bei Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo“, „Dėl patriotinio ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“, „Dėl 2018 m. Dainų šventės“, „Dėl informacinio karo“.

Pasisakydami dėl dvigubos pilietybės emigrantų atstovai  pareiškė, kad sutiks, jog Lietuvoje būtų rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės tik tuo atveju, jei bus pakeistas dabar galiojantis Referendumo įstatymas sumažinant šiam referendumo klausimui priimti būtiną surinkti balsų skaičių.

Socialdemokratai yra parengę Referendumo įstatymo pataisą, kad Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritartų du trečdaliai piliečių, dalyvavusių referendume. Šiuo metu Referendumo įstatymas numato, kad Konstitucijos pirmojo skirsnio pakeitimui reikia, kad už tai balsuotų daugiau nei pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Šią savaitę Seime posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija pasisakė prieš anksčiau politikų svarstytus ketinimus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo rengti su Seimo rinkimais šių metų spalį kol nėra pakeista Referendumo įstatymo nuostata, mažinant dalyvavimo referendume ir pritarimo jam reikalavimus.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Reikalingas Konstitucijos straipsnis keičiamas tik referendumu.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems kitos šalies pilietybę įgijusiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama tiems, kurie kitos šalies pilietybę įgijo emigravę nepriklausomybės metu.

Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Pasak Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininko pavaduotojo, Etninės kultūros globos tarybos nario, Alkas.lt vyr. redaktoriaus Jono Vaiškūno, keisdami Referendumo įstatymą ir nuleisdami referendumo sprendimo priėmimo kartelę  šiam konkrečiam klausimui, kurtumėme dvigubų standartų politiką.

J. Vaiškūno nuomone, dvigubos pilietybės reikalaujantys emigrantai painioja tautybės ir pilietybės sąvokas.

„Pilietybė kyla iš valstybės piliečio nuolatinio įsipareigojimo valstybei ją ginti, mokėti jai mokesčius ir būti jos patriotu. Savaime suprantama, kad emigrantas pasirinkęs gyventi, dirbti, mokėti mokesčius ir ginti kitą valstybę – savaime netenka pilietybės – savo pasirinkimu pats jos atsisakydamas. Tačiau jo ryšį su Tauta ir toliau liudija ne pilietybė, o prigimtine teise grindžiama – tautybė“.

Pasak J. Vaiškūno, reiktų atsisakyti siekių silpninti pilietybės instituciją darant ja likvidžia su įsipareigojimais valstybei nesusijusia kategorija ir vertėtų grįžti prie jau anksčiau viešoje erdvėje išsakytų siūlymų įstatymiškai įteisinti „Lietuvio pasą – dokumentą, liudijanti ir stiprinantį pasaulio lietuvių tapatybės ryšį su Tauta ir tautiečiais, kur jie begyventų ir kokios pasaulio valstybės piliečiais bebūtų“.

Rezoliucija „Dėl patriotinio ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija paprašė Švietimo ir mokslo ministeriją rekomenduoti Lietuvos mokymo ir ugdymo įstaigoms mokyti vaikus Lietuvos valstybės himno – Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ ir kuo dažniau jį giedoti, taip pat skatinti vaikus mokytis tautinių dainų ir šokių. Komisija mano, kad būtina išlaikyti tautinį tapatumą ir savimonę, ugdyti brandžią, savo tautinį tapatumą suvokiančią asmenybę, populiarinti lietuvių liaudies tradicijas,

Pažymėdama Dainų šventės svarbą kultūros ir tradicijų puoselėjimui, tautinio tapatumo ir bendrumo išsaugojimui rezoliucijoje „Dėl 2018 m. Dainų šventės“ komisija paprašė Seimo ir Vyriausybės skirti daugiau lėšų Dainų šventės, vyksiančios 2018 m., infrastruktūrai įrengti ir pagerinti. Ji taip pat ragina Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos aktyviau skleisti informaciją apie 2018 metų Dainų šventę Lietuvoje ir pasaulyje.

Rezoliucijoje „Dėl informacinio karo“ pažymįta, kad kultūra yra vienas iš pagrindinių virtualaus pasaulio taikinių ir galimybių propagandai skleisti. Komisija, atkreipdama dėmesį į tai, kad jaunimas yra Lietuvos ateitis, todėl ypač svarbu formuoti jo teisingą gyvenimo pasaulėžiūrą, ugdyti patriotiškumą, siūlo Krašto apsaugos ministerijai skatinti patriotiškumą Lietuvos mokyklose, periodiškai organizuojant mokymus apie mūsų šaliai nedraugiškų valstybių skleidžiamą propagandą, siunčiant Lietuvos karius į mokyklas, kad jie vyresniųjų klasių mokiniams aiškintų apie priešiškos informacijos skleidimą interneto erdvėje, įvairių abejotinų informacijos šaltinių daromą neigiamą įtaką kultūrai. Seimui ir Vyriausybei komisija siūlo skirti Lietuvos kariuomenei papildomų lėšų pasiūlymams įgyvendinti ir užtikrinti jų finansavimą, siekiant tinkamai vykdyti neigiamos informacijos poveikio stebėseną.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Užsienio lietuviai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *